- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-11-24
- Bylos Nr.
- II-745-753/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-00593-2025-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Rasa Balsevičienė
- Pažeidėjas
- A. K.
dalyvaujant institucijos, priėmusios nutarimą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Institucija) atstovei Rūtai Butkienei, dalyvauja nuotoliniu būdu per Zoom programą,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundą dėl Institucijos 2025 m. gegužės 15 d. nutarimo Nr. VDI-ANR_N-325-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25269776586.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos 2025 m. gegužės 15 d. nutarimu A. K. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 95 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis būdamas UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) (toliau – ir Įmonė) darbuotoju – generaliniu konstruktoriumi, atsakingu asmeniu, leido nelegaliai dirbti UAB ,,(duomenys neskelbtini)“ naudai D. J. ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudarius rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritorinio skyriaus, tuo pažeidžiant Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 42 straipsnio 2 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – ir UĮ) 56 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Nutarimu A. K. paskirta 2000 Eur bauda.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams Kaišiadoryse pateikė skundą, kuriame prašo panaikinti Institucijos 2025 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-325-2025, įpareigoti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinį skyrių iš naujo atlikti pakartotinį tyrimą bei priteisti iš Institucijos visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skunde nurodo, kad vyriausiasis darbo inspektorius netinkamai vykdė jam teisės aktų priskirtas funkcijas ir netinkamai įvertino bei pateikė savo išvadas dėl D. J. buvimo įmonėje priežasčių bei atsisakė jas detaliai analizuoti, taip pat neatsižvelgė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens nurodytas faktines aplinkybes ir jų neanalizavo. Nelegalus darbas nustatytas nepagrįstai, nes joks fizinis asmuo (darbuotojas) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai darbo funkcijų neatliko.
Atsiliepimas
Institucija atsiliepime į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundą prašo skundžiamą 2025 m. gegužės 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti, taip pat atmesti kaip nepagrįstą prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Byla teismo posėdyje nagrinėta administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui A. K. nedalyvaujant (ANK 629, 630 straipsniai). A. K. apie posėdžio vietą ir laiką yra žinoma ir pranešta tinkamai – el. paštu.
Atsiliepimas
Teismo posėdžio metu Institucijos atstovė Rūta Butkienė prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą. Paaiškino, kad palaiko atsiliepimą jame nurodytais motyvais, su kolege Rimante Zdanavičiene atliko neplaninį patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir rado minėtoje įmonėje dirbantį D. J., kuris dirbo nelegaliai. Patikrinimo metu D. J. buvo palinkęs ties stalu, tačiau pamatęs, kad į patalpas įėjo pareigūnės iš patalpų pabandė šalintis. Tačiau kolegė jį sustabdė ir identifikavo, kaip D. J., jo įmonės darbuotojų sąraše. D. J. buvo paprašytas pasiaiškinti, kaip jis pateko į gamybines patalpas. Iš pradžių jis aiškino, kad jį siuntė Užimtumo tarnyba, vėliau jis sakė, kad jį parekomendavo draugas Š., todėl jis čia ir atėjo. Dėl darbo su A. K. kreipėsi ne vieną kartą, buvo atvykęs 2025 m. sausio mėnesį, tada 2025 m. kovo 14 d., penktadienį, prieš darbo pabaigą ir generalinis konstruktorius A. K. jam pasakė, kad atvykti pirmadienį 2025 m. kovo 17 d. ir atvykęs pabandysi dirbti, jei gerai seksis tuomet žadėjo įdarbinti. D. J. atvyko 2025 m. kovo 17 d. 8 val. ir jį į gamybines patalpas įleido generalinis konstruktorius A. K.. Tada palydėjo į patalpas skirtas persirengti darbo drabužiais, išsirinko drabužius ir juos apsivilko, pasiėmė darbines pirštines, jis buvo nuvestas prie stalo, buvo duotos darbinės priemonės ir gavo nurodymą atlikti paskaičiavimus metalinių detalių išlankstymui, ką jis ir darė. Atvykus darbo inspekcijos pareigūnėms jis ir atlikinėjo nurodytą darbą, ant stalo uvo padėtos darbo priemonės – slankmatis, kampinė liniuotė, metalinės juostelės, ant metalinės konstrukcijos buvo padarytas papiešimas ir surašyti skaičiukai, iš radinių ant stalo matėsi, kad D. J. atliko paskaičiavimus, be to jis buvo apsirengęs pilnai darbo drabužiais. A. K. iš pradžių aiškino, kad D. J. yra užsakovo žmogus, kuris darė paskaičiavimus, o daugiau nieko neliepė dirbti. A. K. nėra įmonės direktorius, bet įmonės direktorė yra perleidusi visus įgaliojimus jam įdarbinimo srityje. Kadangi D. J. atliko darbo funkcijas, buvo jau pradėjęs atlikti darbo funkcijas, t. y. vykdė skaičiavimus metalinės detalės išlankstymui, atsižvelgiant į tai, D. J. nelegalus darbas jau vyko, be to jis dėvėjo darbo drabužius, mūvėjo darbines pirštines, buvo tarnybinėse patalpose, kur persirengė, todėl prašo skundą atmesti, o nutarimą palikti nepakeistą.
Žemesnės instancijos teismas
Liudytoja Rimantė Zdanavičienė teismo posėdžio metu paaiškino, kad nepalaninį patikrinimą 2025 m. kovo 17 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ atliko su pareigūne Rūta Butkiene pagal skyriaus vedėjo pavedimą. Generalinis konstruktorius A. K. palydėjo į gamybines patalpas, jis ėjo pirmas, tada ėjo liudytoja ir paskutinė Rūta Butkienė. Įėjus pamatė du darbuotojus prie gamybinių įrengimų, o šiek tiek toliau stovėjo palinkęs prie darbinio metalinio stalo trečias darbuotojas. Pareigūnės priėjo prie dviejų darbuotojų, kurie buvo prie įrengimų ir aiškinosi, ar jie registruoti Sodroje, tuo tarpu A. K. nuėjo link darbuotojo, kuris buvo palinkęs prie darbinio metalinio stalo. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad du darbuotojai prie įrengimų buvo registruoti Sodroje kaip įmonės darbuotojai, tuo tarpu trečias darbuotojas, dirbęs prie stalo, ėmė judėti link išėjimo. Šis darbuotojas buvo su darbiniais rūbais, darbiniais batais, su darbinėmis pirštinėmis, buvo sustabdytas beišeinantis, prisistatė kaip D. J., o Sodros sąrašuose šio žmogaus nebuvo. Iš pradžių D. J. buvo sutrikęs, tada priėjo visi prie darbinio stalo, ant kurio buvo visos priemonės – metalinis pieštukas, slankmatis, ruletė, kelios metalinės detalės, buvo pabraižymai, skaičiukai, buvo galima suprasti, kad jis atlikinėjo skaičiavimo funkcijas. Pradžioje nenorėjo nieko komentuoti, tada sakė, kad Užimtumo tarnyba siuntė, tada sakė, kad kelis kartus buvo į šią įmonę atėjęs. Su A. K. buvo kalbėtasi, nes patikrinimas vyko ne tik dėl darbuotojų, bet ir dėl darbo saugos. Kolegė kalbėjo dėl nelegalaus darbo, o liudytoja dėl darbo saugos su A. K..
Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu paaiškino, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo įdarbintas suvirintojo pareigose 2025 m. kovo 18 d., buvo pasirašyta sutartis. Atvykus Darbo inspekcijos pareigūnėms UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo be sutarties ir nebuvo pradėjęs dirbti dar tą dieną. 2025 m. kovo 17 d. jį pasikvietė A. K. pasibandyti, paklausė, ar moka dirbti su staklėmis, ar sugebėtų padaryti lenkimus, paprašė papaišyti, jis atėjo apie 8 val. ryto, o Darbo inspekcijos pareigūnės apie 9 val. atvyko. Šiuo metu toje įmonėje nedirba, padirbo pora dienų, nes ji kaip ir bankrutavusi yra. Į tarnybines patalpas persirengti darbo drabužiais nuvedė A. K., kadangi savo darbinių drabužių liudytojas neturėjo, tai spintoje susirado tinkamus darbinius drabužius, prie metalinio darbo stalo rado darbines pirštines ir jas užsimovė. Šalia metalinio stalo, buvo kitas stalas, kur buvo kreida ir įrankiai, iš pradžių davė kreidą ir sakė papiešti, prie staklių neleido.
Motyvuojamoji dalis
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo A. K. skundu prašo panaikinti Institucijos 2025 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-325-2025, įpareigoti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinį skyrių iš naujo atlikti pakartotinį tyrimą bei priteisti iš Institucijos visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į tai, Institucijos priimto nutarimo teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas paduoto skundo ribose.
A. K. administracinė nuobauda buvo skirta už ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo, kuris įvardijamas kaip nelegalus darbas, padarymą. Dėl šio administracinio nusižengimo padarymo, administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu buvo sulaukęs šešiolikos metų, yra pakaltinamas ir atitinka specialųjį požymį – darbdavys, jo teisėtas atstovas ar įgaliotas asmuo. Pažymėtina, kad pagal administracinių nusižengimų kodeksą atsako tik fizinis asmuo.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdavio – juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui – nuo vieno tūkstančio penkių šimtų iki penkių tūkstančių eurų.
DK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Pagal to paties straipsnio 2 dalį apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios.
Užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Pabrėžtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus. Atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį galima tik tada, kai konstatuojami darbo sutarties teisiniai santykiai.
Pagal teismų suformuotą praktiką, siekiant darbą vertinti kaip nelegalų, reikia nustatyti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius, t. y. kad asmuo pradėjo dirbti realiai, darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių (dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai), nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-2358/09). Nelegalus darbas gali reikštis atvira arba paslėpta forma. Atviro nelegalaus darbo formos atveju dvi šalys susitaria dėl darbo sąlygų ir atlygintinumo, tačiau darbdavys vengia įteisinti darbo santykius (nesudaro rašytinės darbo sutarties, nepraneša Sodrai).
Pažymėtina, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams - tiek darbuotojui, tiek darbdaviui - rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-25-942/2018).
Šiuo atveju, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad 2025 m. kovo 4 d. Rūtai Butkienei ir Rimantei Zdanavičienei Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus vedėjas pavedė atlikti neplaninį patikrinimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl nelegalaus darbo (neteisėtos veiklos). Patikrinimas pavestas atlikti nuo 2025 m. kovo 4 d. iki 2025 m. kovo 31 d. (b. l. 18). Iš 2025 m. kovo 17 d. Tyrimo veiksmų protokolo matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimo metu buvo nustatyti įmonėje dirbantys asmenys: A. K., A. K. ir A. L., kurie buvo įdarbinti. Taip pat buvo nustatytas su darbo drabužiais, atliekantis skaičiavimus D. J., kuris įdarbintas nebuvo. Patikrinimas buvo filmuotas. Su Tyrimo veiksmų protokolu 2025 m. kovo 17 d. susipažino ir jį pasirašė A. K. (b. l. 23-24). Iš A. K. 2025 m. kovo 17 d. duoto paaiškinimo, kurį jis pasirašė, matyti, kad įmonė ieškojo suvirintojo ir su D. J. 2025 m. kovo 14 d. buvo susitarta, kad jis atvyks 2025 m. kovo 17 d. pasižiūrėti darbo ir, jei bus įdarbintas atlyginimas bus 50 Eur per dieną. A. K. D. J. parodė buitines patalpas, kur sukabinti darbo drabužiai ir padėtos darbinės pirštinės. A. K. D. J. nurodė, kur sudėti darbo įrankiai ir nurodė paskaičiuoti darbo detalių schemas. Įdarbinimo klausimas bus sprendžiamas per Užimtumo tarnybą (b. l. 25-26). Iš D. J. 2025 m. kovo 17 d. duoto paaiškinimo, kurį jis pasirašė, matyti, kad iš draugo sužinojo, kad įmonė (duomenys neskelbtini) ieško suvirintojo. 2024 m. kovo 14 d. atėjo pas A. K. susitarė, kad ateis pamėginti dirbti, galimai suvirintojo pareigose, taip pat susitarė, kad mokės 50 Eur per dieną. Atvykus 2025 m. kovo 17 d. A. K. parodė, kur buitinės patalpos, kur darbo drabužiai bei nuvedė į gamybines patalpas, parodė, kur guli visi reikiami įrankiai. Atvykus Darbo inspekcijos pareigūnėms jis darė paskaičiavimus detalių lankstymui. Išlankstytos detalės turėjo būti panaudotos priekabai. A. K. jam nurodė, kad darbo laikas nuo 7.30 val. iki 16 val. bei nurodė, kad kelias dienas pasibandys dirbti ir tada bus įdarbintas (b. l. 27-28). Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė yra D. V. (b. l. 33-34), tačiau bylos medžiagoje yra pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorės 2024 m. rugpjūčio 7d. įsakymas Nr. 24/08-1 „Dėl atsakingo asmens paskyrimo“, kuriuo atsakingu asmeniu už gamybos darbuotojų atranką paskirtas generalinis konstruktorius A. K. (b. l. 37). Visas Darbo inspekcijos pareigūnių UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas buvo užfiksuotas kūno kameromis ir yra bylos medžiagoje. Iš vaizdo įrašo pavadinimu „2025_0317_090042_198“ matyti, kad pareigūnės prieina prie pastato durų, virš kurių yra užrašyta „(duomenys neskelbtini)“, pareigūnėms įėjus pro duris ir paklausus, kur galima rasti UAB „(duomenys neskelbtini)“ vyriškas balsas patvirtina, kad jis yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir prisistato A. K.. Iš vaizdo įrašo pavadinimu „2025_0317_092043_202“ matyti, kad D. J. bendraudamas su Darbo inspekcijos pareigūne, teigia, kad Užimtumo tarnybai pranešė, kad iš pasiklausinėjęs iš draugo sužinojo, kad „(duomenys neskelbtini)“ ieško darbuotojų ir jis pabandys ten darbintis. 2025 m. sausio mėnesį buvo užėjęs į įmonę, parodė sąlygas, apėjo įmonę ir tiek, tada ėjo dirbti kitur, bet ten nesigavo, todėl 2025 m. kovo 14 d. užėjo vėl į įmonę ir jam pasiūlė penktadienį ateiti pabandyti. Vaizdo įraše pavadinimu „2025_0317_092543_203“ matyti, kad 2025 m. kovo 14 d. susitiko su A. K. ir susitarė, kad 2025 m. kovo 17 d. ryte ateis „pasimėginti ir pažiūrėti, ar gaudosi ar ne“ bei aptarė, kad užmokestis bus, jei priims dirbti 50 Eur. Ryte atvykus į patalpas įleido A. K., palydėjo ir nurodė, kur persirengti darbinius drabužius. Vaizdo įraše pavadinimu „2025_0317_093043_204“ D. J. papasakojo, kad į gamybines patalpas nuvedė A. K. ir parodė, kur guli įrankiai ir paprašė parodyti kaip moka dirbti, ar gaudosi. Analogiškai situaciją D. J. paaiškino ir teismo posėdžio metu. Tokiu būdu akivaizdu, kad D. J. buvo aiškiai pavesta daryti paskaičiavimus detalių lankstymui, o išlankstytos detalės turėjo būti panaudotos priekabai. Šį faktą patvirtina D. J. vaizdo įrašė pavadinimu „2025_0317_090042_198“, buvo sutarta pasibandyti dirbti ir jei susitars, tuomet už darbą bus mokama 50 Eur (vaizdo įrašas pavadinimu „2025_0317_092543_203“). Kaip matyti iš išrašo apie asmens darbovietę, gauto iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, D. J. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirbo nuo 2025 m. kovo 19 d. iki 2025 m. balandžio 23 d. Darytina išvada, kad darbo inspekcijos patikrinimo metu 2025 m. kovo 17 d. jis nebuvo įdarbintas UAB „(duomenys neskelbtini)“, tačiau dirbo nelegaliai įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai. Teismas atkreipia dėmesį, kad A. K., kaip matyti iš vaizdo įrašo pavadinimu „2025_0317_090042_198“, darbo inspekcijos pareigūnei aiškina, kad D. J. nėra įmonės darbuotojas, o yra žmogus atėjęs dėl gaminio. Vaizdo įrašė pavadinimu „2025_0317_091043_200“ A. K. elgiasi konfliktiškai, ginčijasi su pareigūne, skambina kolegei ir prašo, kad ji ateitų, nes „su visa gauja vyrų ginčijasi dabar“ ir prašo kolegės ateiti. Teismas, tokį A. K. elgesį, vertina neigiamai. Pažymėtina, kad vertinant asmens patraukto administracinėn versijos pagrįstumą, tuo pačiu ir jo parodymų patikimumą ir objektyvumą, teismas laikosi pozicijos, kuri plačiai išplėtota ir teismų praktikoje, jog nustatinėjant nusižengimo aplinkybes, vadovautis vien tik atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimais nėra tikslinga, kadangi natūralu, jog gindamasis, suvokdamas gresiančią administracinę atsakomybę bei siekdamas jos išvengti, asmuo neatskleis tikrųjų nusižengimo aplinkybių. Sakyti tiesos jo neįpareigoja ir atitinkamos ANK nuostatos.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, akivaizdu, kad buvo susitarta dėl būtinųjų darbo sąlygų (DK 34 straipsnio 1 dalis), tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas, generalinis konstruktorius A. K., būdamas atsakingu asmeniu, leido darbuotojui D. J. dirbti ne vėliau kaip prieš darbo pradžią su juo nesudarius rašytinės darbo sutarties ir ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios neinformavus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus, t. y. leido D. J. dirbti nelegaliai įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai, tokiu būdu padarė administracinį nusižengimą numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje. A. K. atžvilgiu priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, o A. K. veiksmai skundžiamu nutarimu buvo pagrįstai kvalifikuoti pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Teismas patikrinęs Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nemokumo proceso informacijos portale nustatė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra likviduota dėl bankroto. UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo minėta D. J. tiek paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu bei vaizdo įrašuose, be to ir darbo inspekcijos pareigūnes suklaidino užrašas virš įėjimo durų, tačiau, kaip jau buvo minėta, darbo inspekcijos pareigūnės įėjusios paklausė dėl UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir joms A. K. prisistatė kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas. Taip pat bylos medžiagoje yra pateikta 2024 m. birželio 5 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis tarp UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuri patvirtina, kad tikrintose patalpose yra įsikūrusi įmonė UAB „(duomenys neskelbtini)“.
ANK 32 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skiriamos vadovaujantis teisės viršenybės, teisingumo, operatyvumo, protingumo ir proporcingumo principais. ANK 34 straipsnio 2 dalis numato, kad baudos dydis nustatomas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą. Kai yra vien atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 35 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių aplinkybių, skiriama ne didesnė negu vidurkis, o kai yra vien atsakomybę sunkinančių aplinkybių, numatytų šio kodekso 36 straipsnyje, ir kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, skiriama ne mažesnė negu vidurkis bauda. Kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, taip pat kitų šioje dalyje numatytų asmens padėtį gerinančių ir bloginančių aplinkybių, bauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą.
Už šio administracinio nusižengimo padarymą A. K. buvo paskirta administracinė nuobauda – 2 000 Eur dydžio bauda. Kaip jau buvo minėta, ANK 95 straipsnio 1 dalyje įtvirtino administracinio nusižengimo padarymas darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą nuo 1000 iki 5000 Eur. Teismas, įvertinęs A. K. padarytą administracinį nusižengimą, D. J. nelegalaus darbo trukmę, tai, jog nenustatyta sunkinančių A. K. atsakomybę aplinkybių, lengvinanti yra tai, kad administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo, konstatuoja, kad A. K. paskirta nuobauda – 2000 Eur bauda yra mažesne negu sankcijoje numatytas vidurkis, atitinka teisingumo ir protingumo principus bei byloje nustatytų aplinkybių visumą, savo dydžiu nėra per griežta.
Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovas pateikė prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo, tačiau konkrečių duomenų apie proceso išlaidas nepateikė, vis tik ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 591 straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatas. Pagal BPK 105 straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai procesas nutraukiamas ar kaltinamasis išteisinamas, proceso išlaidos apmokamos iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nutarimas, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, paliekamas nepakeistas ir pareiškėjos atstovo skundas netenkinamas, pagrindo tenkinti pareiškėjos atstovo prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo nėra, todėl jis atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. K. skundą atmesti.
Palikti Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2025 m. gegužės 15 d. nutarimą Nr. VDI-ANR_N-325-2025 administracinio nusižengimo byloje ROIK 25269776586 nepakeistą.
Nutarčiai įsiteisėjus, administracinio nusižengimo bylą grąžinti Valstybinei darbo inspekcijai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.