Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Eglė Sabaliauskienė, išnagrinėjusi Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Reginos Tamelienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, administracine tvarka nebaustas, teistas 2016 m. lapkričio 23 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį (2 veikos) galutine subendrinta 2 metų laisvės apribojimo bausme, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktų pagrindu, įpareigojant per šį laikotarpį pradėti dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje, mokytis bei neatlygintinai išdirbti 60 valandų iki 2017 m. birželio 1 d. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais, pagalbos reikalingais, žmonėmis (bausmę atlikęs 2018 m. gruodžio 16 d.),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. 2019 m. balandžio 14 d. Panevėžio mieste vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę automobilį „Alfa Romeo“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai apie 20.20 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę ir patikrinus jo blaivumą alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, prietaiso Nr. ARFF – 0061, jam 20.22 val. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 3,51 promilės girtumas, 20.38 val. buvo nustatytas 3,80 promilės girtumas, t.y. J. J. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Kaltinamasis J. J. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2019 m. balandžio 14 d., galimai apie 20.20 val. jis jam priklausančiu automobiliu „Alfa Romeo“, kurio valstybinio numerio nepamena, galimai (duomenys neskelbtini), važiavo (duomenys neskelbtini) gatve, kai jį sustabdė policijos pareigūnai. Jis vairavo. Kartu su juo važiavo du draugai – L. ir V., pavardžių nepamena. Vairavo neblaivus, buvo išgėręs apie du litrus 7,5 laipsnio stiprumo alaus. Jautėsi apsvaigęs, tačiau nevisiškai girtas, aplinkoje orientavosi. Jis nėra įgijęs teisės vairuoti. Pareigūnai suprato, kad jis buvo neblaivus ir jam liepė pasitikrinti blaivumą. Pamena, kad blaivumą tikrinosi du kartus. Pirmą kartą „įpūtė" apie 3,50 promilės, o antrą kartą - apie 3,80 promilės. Ar pareigūnai davė pasirašyti, kad susipažino su alkotesterio parodymais, nepamena. Pamena, kad pareigūnai siūlė vykti į ligoninę nusistatyti girtumą pagal kraują, tačiau jis nepageidavo vykti į ligoninę, nes suprato, kad kraujyje alkoholio koncentracija gali būti dar didesnė. Alkoholį vartojo dvi ar tris dienas iš eilės. Pareigūnai jį sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą. Dėl padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi. Būdamas neblaivus vairuoja ne pirmą kartą, prieš du metus buvo baustas administracine tvarka už vairavimą išgėrus (b.l. 55-58).

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Liudytojas N. K. parodė, kad 2019 m. balandžio 14 d., apie 20.20 val. dirbant ekipaže kartu su vyriausiąja patrule R. K., iš Panevėžio apskrities VPK OVS budėtojo gavo pranešimą, kad Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g. automobiliu "Alfa Romeo", kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoja galimai neblaivus vairuotojas. (duomenys neskelbtini) gatvėje, (duomenys neskelbtini) pastato aikštelėje, sustabdė minėtą automobilį. Vairuotojas, kaip vėliau nustatė, J. J., akivaizdžiai buvo neblaivus, t.y. iš burnos sklido alkoholio kvapas, buvo nekoordinuoti judesiai, nerišli kalba. Jis užpildė neblaivumo nustatymo aktą. Alkotesteriu patikrinus asmens blaivumą, pirmo patikrinimo metu buvo nustatytas 3,51 promilės girtumas, po 16 minučių patikrino antrą kartą ir buvo nustatytas 3,80 promilės girtumas. Vairuotojas buvo supažindintas su alkotesterio parodymais, jis su jais sutiko, tačiau pasirašyti atsisakė. J. J. buvo informuotas, kad nesutikdamas su tikrinimo rezultatais gali būti pristatytas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, tačiau jis vykti atsisakė. Apie įvykį informavo budėtoją. Neblaivų vairuotoją sulaikė ir pristatė į policijos įstaigą (b.l. 31-34).

2019 m. balandžio 14 d. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1 - ojo būrio vyriausiosios patrulės R. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. balandžio 14 d., 20 val. 06 min. dirbant ekipaže „1815“ kartu su Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1 - ojo būrio vyriausiuoju patruliu N. K. iš Panevėžio apskrities VPK budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje galimai neblaivus vairuotojas vairuoja automobilį „Alfa Romeo“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Panevėžio mieste, (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), 20 val. 20 min. buvo sustabdytas automobilis „Alfa Romeo“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nebuvo draustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, automobilį vairavo J. J., gim. (duomenys neskelbtini). (asmenybė nustatyta patikrinus POLIS II naršyklėje), neturintis teisės vairuoti, kai teisės nėra įgijęs. Nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas, sunkiai orientavosi aplinkoje, todėl įtarus, kad vairuotojas gali būti neblaivus, buvo atliktas bendras asmens būklės įvertinimas ir alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARFF 0061 vairuotojui nustatytas 3,51 promilių girtumas, po 16 min. vairuotojui pakartotinai buvo nustatytas 3,80 promilių girtumas. Vairuotojas 20 val. 22 min. sulaikytas, pristatytas į Panevėžio apskrities VPK laikino sulaikymo patalpas, esančias Panevėžio mieste, Senamiesčio g. Nr. 100. Automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, esančią adresu Panevėžio mieste, Elektronikos g. 80 (b.l. 28).

Iš 2019 m. balandžio 14 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad automobilis stovi Panevėžio mieste, Smėlynės gatvės (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, priekine dalimi į rytų pusę. Automobilio kėbulas paveiktas korozijos. Jame (salone bei bagažinėje) esantys daiktai nufotografuoti. Apžiūros metu paimtas automobilis „Alfa Romeo“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 7-8).

2019 m. balandžio 14 d. neblaivumo nustatymo aktu patvirtinama, kad 2019 m. balandžio 14 d., 20.20 val. vyriausiasis patrulis N. K. įvertino J. J. neblaivumo požymius. Buvo nustatyta, kad iš kaltinamojo burnos sklido alkoholio kvapas, buvo neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti veiksmai. Įvertinęs bendrą asmens būklę N. K. konstatavo, kad J. J. eiti tiesia linija - pėda po pėdos negali; stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) negali. Asmeniui nurodžius, kad alkoholį vartojo prieš dvi valandas, atliko tikrinimą prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARFF – 0061, patikros Nr. 0850313. Pirmojo tikrinimo metu - 20.22 val. rodmenys - 3.51 promilės, antrojo tikrinimo metu - 20.38 val. rodmenys - 3.80 promilės. Asmuo įspėtas dėl filmavimo. Su tikrinimo rezultatais J. J. supažindintas, tačiau pasirašyti atsisakė. J. J. buvo informuotas, kad nesutikdamas su tikrinimo rezultatais ne vėliau kaip per valandą po to, kai atliktas tikrinimas, gali pats kreiptis, o jei sulaikytas - prašyti būti pristatomas į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra savo lėšomis, tačiau pasirašyti atsisakė (b.l. 27).

2019 m. balandžio 15 d. Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniosios tyrėjos J. Š. nutarimu automobilis „Alfa Romeo“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) perduotas saugoti į UAB (duomenys neskelbtini) saugojimo aikštelę (b.l. 16-17); automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtas prie baudžiamosios bylos.

VšĮ "Emprekis" 2019 m. balandžio 15 d. duomenimis, automobilio „Alfa Romeo“, kuras - dyzelinas, variklio darbinis tūris 2387 cm³, variklio galia 100 kW/136 AG, pasirinkti metai 1999, vidutinė kaina Lietuvoje 2019 m. balandžio mėnesį yra 702 eurų be PVM mokesčio ir 850 eurų su PVM mokesčiu (b.l. 26).

2019 m. balandžio 15 d. informacijos apie kelių transporto priemones pateiktos iš VĮ "Regitra" duomenų bazės Informatikos ir ryšių departamento prie VRM programinėmis priemonėmis, patvirtinama, kad automobilio „Alfa Romeo“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas – savininkas yra J. J., automobilio pirmos registracijos data 1999 m. sausio 19 d., variklio tūris 2387 kub. cm., pagrindiniai degalai - dyzelinas (b.l. 85).

Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys patvirtina bei leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad kaltinamasis J. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo jam priklausančią motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Šie jo parodymai sutampa su liudytojo N. K. duotais parodymais, tarnybinio pranešimo dėl neblaivaus vairuotojo fakto duomenimis bei kitais byloje surinktais įrodymais. Teismo vertinimu, bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo J. J. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nekelia jokių abejonių. O būtent, baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad kaltinamasis J. J. 2019 m. balandžio 14 d., Panevėžio mieste vairavo jam priklausančią kelių transporto priemonę automobilį „Alfa Romeo“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai apie 20.20 val. Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnams sustabdžius jo vairuojamą transporto priemonę ir patikrinus jo blaivumą alkotesteriu „Drager Alcotest 7510“, prietaiso Nr. ARFF - 0061, jam 20.22 val. alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 3,51 promilės girtumas, 20.38 val. buvo nustatytas 3,80 promilės girtumas. Tokiu būdu, kaltinamasis, būdamas neblaivus bei sėsdamas už automobilio vairo ir tokios būsenos vairuodamas, suprato savo veiksmų pavojingą pobūdį, numatė dėl tokių jo veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia. Kadangi kaltinamajam buvo nustatytas didesnis nei 1,5 promilės girtumas, J. J. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir įrodyta aukščiau aptartais įrodymais.

Kaltinamasis neprieštarauja proceso užbaigimui teismo baudžiamuoju įsakymu ir sutinka su siūloma bausme ir jos dydžiu (b.l. 93-95). Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Teismas sprendžia, jog yra visos būtinos teismo baudžiamajam įsakymui priimti sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo J. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir dėl jos nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, jog nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), t.y. kaltinamasis būdamas teistas už du tyčinius nusikaltimus, kuriuos padarė būdamas pilnametis, esant neišnykusiam ar nepanaikintam teistumui, vėl padarė tyčinį nusikaltimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalis).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, asmenybę, į vieną jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir vieną jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kitas byloje esančias svarbias aplinkybes. J. J. padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, veika tyčinė, baigta, jis praeityje yra teistas ir teistumas jam nėra išnykęs (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnio 3 dalies 3 punkto A papunktis), administracine tvarka Lietuvos Respublikoje nebaustas, psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų įskaitoje Lietuvos Respublikoje neregistruotas. Teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, daro išvadą, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti kaltinamajam už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskiriant straipsnio sankcijoje numatytą bei prokurorės pareiškime siūlomą arešto bausmę, kurio dydis nustatomas mažesnis nei sankcijoje numatytas arešto bausmės vidurkis. Siūloma arešto bausmė savo dydžiu atitinka teisingumo bei proporcingumo principus, skirti švelnesnę straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą pagrindo nėra.

Įvertinus tai, kad byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu bei tai, kad kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais į bausmės laiką įskaitytinas J. J. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. balandžio 14 d. 20.22 val. iki 2019 m. balandžio 16 d. 15.27 val. (2 paros) (b.l. 40-43).

Prokurorė kaltinamajam J. J. prašo skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams. Įvertinus tai, kad J. J. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, t.y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas didesnis, nei 1,5 promilės girtumas, taip keldamas didelį pavojų ne tik eismo saugumui, bet ir kitų asmenų turtui, sveikatai ar net gyvybei, siekiant padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, užtikrinti visuomenės saugumą, vadovaujantis BK 68 straipsniu, teismas sprendžia, jog yra tikslinga kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, specialiosios teisės atėmimo terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 16 d.

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė taip pat prašo kaltinamajam skirti dar vieną baudžiamojo poveikio priemonę, t.y. J. J. priklausančios transporto priemonės – automobilio „Alfa Romeo“, kurios valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimą perduodant šį turtą valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalis). Remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, teismas sprendžia kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonę – jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimą.

Teismas vertina, kad aptariamos baudžiamosios bylos kontekste, tiek transporto priemonės konfiskavimas, tiek ir specialios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimas yra tarpusavyje derančios baudžiamojo poveikio priemonės ir jų abiejų skyrimas neprieštarauja suformuotai teismų praktikai.

Kaltinamajam J. J. 2019 m. balandžio 16 d. nutarimais paskirtos kardomosios priemonės – specialios teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l. 59-60, 61-63), įsiteisėjus teismo baudžiamajam įsakymui, panaikintinos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 103 straipsnio pagrindu, kaltinamajam priklausančios transporto priemonės – automobilio „Alfa Romeo“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinio nuvežimo bei saugojimo išlaidos ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 01-1-15268-19, pripažintinos proceso išlaidomis ir išieškotinos iš kaltinamojo (b.l. 20-25).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais,

nusprendžia:

J. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 30 (trisdešimties) parų arešto bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti J. J. galutinę bausmę – 20 (dvidešimt) parų arešto.

Į bausmės laiką įskaityti J. J. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką - 2 (dvi) paras, jas prilyginant 2 (dviems) paroms arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, J. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejų) metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 16 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi J. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - turto konfiskavimą, išieškant valstybės naudai automobilį „Alfa Romeo“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš J. J. Panevėžio apskrities Vyriausiojo policijos komisariato naudai 36,30 Eur (trisdešimt šešis eurus 30 ct) proceso išlaidų už automobilio „Alfa Romeo“, kurio valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinį nuvežimą bei po 0,28 Eur (nulį eurų 28 ct) už kiekvieną šio automobilio saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2019 m. balandžio 15 d. iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodytas sumas sumokant į Panevėžio apskrities VPK atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT35 7044 0600 0782 8726 AB SEB banke.

J. J. išaiškintina, kad teisėjo surašytas teismo baudžiamasis įsakymas įteikiamas kaltinamajam, o jeigu kaltinamasis laikinai išvykęs, teismo baudžiamasis įsakymas jam perduoti įteikiamas pasirašytinai kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų arba kaltinamojo darbovietės administracijai. Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.