Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešeja Daiva Pranyte–Zalieckiene Baudžiamoji byla Nr. 1A-345/2010

2.2.4.3.; 2.4.6.1.2.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2010 m. balandžio 29 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Daivos Pranytes - Zalieckienes,

viešame teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistosios J. S. gynejo adv. Kestucio Stungio bei nukentejusiuju V. C. , D. C. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. sausio 15 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. nuteista pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. 38 MGL (4750 litu) bauda.

Patenkintas Vilniaus teritorines ligoniu kasos civilinis ieškinys ir priteista iš UAB (duomenys neskelbtini) Valstybinei ligoniu kasai 24 207,50 litai.

D. C. , V. C. , V. L. civiliniai ieškiniai patenkinti iš dalies ir priteista:

D. C. 4000 litu neturtines žalos: 575,46 litu iš UAB (duomenys neskelbtini), likusius – 3424,54 litus iš J. S. .

V. C. 15000 litu neturtines žalos: 575,46 litus iš UAB (duomenys neskelbtini), likusius – 14424,54 litus iš J. S. .

- V. L. 50000 litu neturtines žalos ir 20000 litu turtines žalos: 575,46 litus neturtines žalos iš UAB (duomenys neskelbtini), likusius – 49424,54 litus iš J. S. bei 20000 litu turtines žalos iš UAB (duomenys neskelbtini).

Priteista iš J. S. 1500 litu I. L. advokato išlaidoms apmoketi.

Aprašomoji dalis

nustate:

J. S. nuteista už tai, kad ji, vairuodama keliu transporto priemone, pažeide Keliu eismo saugumo taisykliu 164 punkto (Taisykliu 2004-12-24 redakcija) reikalavimus, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir sunkiai sutrikdyta kitu žmoniu sveikata, o butent, ji 2005-10-27 apie 17.50 val., Vilniuje, kelio Vilnius-Trakai 20 km 370 m, vairavo jai priklausanti automobili BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo Vilniaus miesto centro puses link Traku m., nesuvalde vairuojamo automobilio, ivažiavo i priešingos krypties eismo juosta, kur susidure su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu RENAULT 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausanciu I. C. , vairuojamu V. C. . Eismo ivykio metu automobilio RENAULT 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuotojui V. C. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, keleiviui V. L. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, keleiviui D. C. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Nuteistosios gynejo nuomone, pirmosios instancijos teismas neteisingai: apibreže autoivykio situacija, irodymu salygojusiu autoivyki ir jo pasekmes visuma; ivertino teisiniu požiuriu autoivyki salygojusias priežastis, J. S. kalte del autoivykio kilimo. Be to, buvo pažeista J. S. teise i teisinga ir nešališka teisma, garantuojama: Žmogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 6 (I) str., LR Konstitucijos 31 (1) str., BPK 44 str. 5 d.

Gynejas skunde atkreipia demesi i tai, kad teismas nuosprendžiu nustate, jog avarine situacija, transporto priemoniu susidurima ir žmoniu sužalojima leme tai, kad J. S. važiavo kairia kelio puse. Toks pat autoivykio ivertinimas nurodytas kaltinamajame akte ir nutartyje perduoti byla teisminiam nagrinejimui. Šiam ivertinimui, gynejo nuomone, prieštarauja dalyvave eismo ivykyje ar stebeje ji eismo dalyviai, tyre autoivyki ekspertai. Nuteistoji J. S. , nukenteje D. C. , V. C. , liudytojai A. T. , Z. B. , ekspertai V. Š. , V. M. , O. L. , E. S. parode, kad autoivykis kilo J. S. vykdant letai judancio autokrano lenkimo manevra. Neteisingas autoivyki lemusiu faktiniu duomenu ivertinimas pagal (duomenys neskelbtini) p. vienareikšmiai, gynejo nuomone, ivardijo J. S. kaip vienintele autoivykio kaltininke, išgalvotai apibreže ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinejimo ribas.

Gynejo teigimu, per visa bylos nagrinejimo teisme laikotarpi (2007 - 2010 m.) teismas

nenukrypstamai laikesi tik BPK 255 str. 1 d. nuorodos - irodinejo kaltinimo suformuota J.

S. apkaltinancia pagal BK 281 str. 3 d. versija. Nekaltumo prezumpcijos BPK 44

str. 6 d. ir imperatyvo „išsamiai ir nešališkai ištirti bylos aplinkybes” - BPK 241 str. 2 d.

nebuvo paisoma. Kryptingas, apkaltinantis J. S. procesas leme gynybos pateiktos versijos

ir ja pagrindžianciu duomenu, kad J. S. neivykde jokiu, lemusiu autoivyki ir jo

pasekmes KET pažeidimu, o autoivykis kilo del netinkamos technines apžiuros ir leidimo

eksploatuoti techniškai netvarkinga automobili, atmetima. Pagal gynybos pateiktus ir teismo skirtos komisines ekspertizes duomenis eismo ivykio avarine situacija, autoivyki ir jo pasekmes leme netinkamai atlikta technine automobilio apžiura ir išduotas leidimas eksploatuoti techniškai netvarkinga, J. S. priklausanti, automobili BMW 316i.

Apelianto isitikinimu, apylinkes teismas sistemizavo ir atskirai vertino prieštaringus ekspertu, liudytoju, nukentejusiojo, nuteistosios parodymus, rinkdamas iš ju duomenis, kaltinancius J. S. . Procesine nuosprendžio analize rodo, kad teismas parodymu duomenis vertino neišsamiai, šališkai, kaltinamuoju J. S. aspektu. Teismas, pažeisdamas BPK 20 str. 5 d., 241 str. 2 d. imperatyvus, iš prieštaringu, nevienareikšmiu duomenu, esanciu parodymuose, daro vienintele, kaltinancia J. S. išvada - „nesuvalde <...> del ko išvažiavo i priešpriešine eismo juosta <...> susidure <...>”. Teismas nevertino duomenu, rodanciu netiketa, trumpalaiki, nevaldoma automobilio prieš pat eismo ivyki metima per visa važiuojamaja kelio dali, nors teismui buvo žinomi ekspertiniu tyrimu ir kiti bylos duomenys, rodantys, kad nevaldoma automobilio judejima kelyje leme ratlankiu, padangu ir važiuokles neatitikimas saugaus automobilio eksploatavimo reikalavimams. Teismas taip pat nevertino liudytoju - vairuotoju: A. T. ir Z. B. parodymu, paneigianciu melagingus nukentejusiojo D. C. parodymus apie J. S. tiesu, valdoma važiavima priešpriešine eismo juosta prieš pat susidurima. Be to, teismas neivertino liudytoju - vairuotoju parodymu duomenu apie tai, kad automobilio BMW vairuotoja prieš lenkimo manevra rupestingai vertino saugaus aplenkimo galimybes, kelis kart išvažiavo iš už autokrano, kuri ruošesi lenkti, ir grižo atgal, kol susidare kelyje saugaus autokrano aplenkimo galimybes. Šie liudytoju – vairuotoju parodymai, gynejo isitikinimu, patikimi, nes tai vairuotojai - specialistai, eismo ivykio dalyviai betarpiškai stebeje autoivyki. Teismas neivertino liudytoju - vairuotoju parodymu ir toje dalyje, kur jie nurodo, kad automobilis Renault 19, pradejus automobili BMW metyti kelyje ir kilus pavojui eismo saugumui, buvo daugiau nei 150 metru nuo susidurimo vietos, todel turejo galimybe ivykdyti KET 134 p. reikalavimus - sustabdyti automobili, atsiradus kliuciai ir kilus pavojui eismo saugumui. Tokia galimybe numatyta ir teismo skirtos komisines eismo ivykio ekspertizes, atliktos Vilniaus Gedimino technikos universiteto ekspertu komisijos akte.

Teismas, gynejo teigimu, vertindamas ivykio vietos apžiuros protokolo ir ekspertiziu aktu duomenis, pažeide BPK 20 str. 5 d., 241 str. 2 d., 301 str. reikalavimus, kadangi vertino ne duomenu visuma, esancia apžiuros protokole, ekspertiziu aktuose, ištirta teismo posedyje, ir to vertinimo pagrindu dare išvadas, o vertino ir pripažino tik tuos duomenis, kurie patvirtina teismo išvada „nesuvalde, išvažiavo, susidure”. Visi kiti duomenys pagristi ekspertiniais tyrimais apie tai, kad eismo ivykis salygotas techniniu automobilio nepilnavertiškumu, nevertinami.

Teismas, vertindamas TEC specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) pažeide BPK 20 str. 1, 4 d. imperatyvus. Specialisto V. Š. išvados duomenys gauti pažeidžiant BPK 89 str. l, 5 d., 90 str., todel šie duomenys nera irodymai. Specialistas neatliko jokiu automobiliu (objektu) tyrimo. Vietoje to, išvados tiriamojoje dalyje perraše eismo ivykio vietos ir automobiliu apžiuros protokolu duomenis. Nesant išvadoje tiriamosios dalies, gynejo nuomone, neimanoma ivertinti jos pagristuma.

Be to, specialistas V. Š. , neteisetai remdamasis Ekspertiziu atlikimo Lietuvos teismo ekspertizes centre nuostatomis (Valstybes Žinios 2003, Nr. 54-2404), atsisake atsakyti i pagrindini jam pateikta 3-ji klausima: „Ar automobilyje BMW <...> yra gedimu, kurie galejo itakoti šio automobilio išvažiavima i priešpriešine eismo juosta.”. Neatsakant i ši klausima atsakymo, kiti atsakymai apie eismo ivykio mechanizma, vieta netenka prasmes, nustatant eismo ivykio situacija, priežastis, J. S. kalte pagal BK 281str. 3 d. Specialisto išvados nepatikimuma, gynejo nuomone, kelia ne tik išvardyti norminiu aktu pažeidimai, bet ir išvados 2-3 lape esantis sakinys „Daugiau eismo ivykio vietoje objektyviu duomenu, susijusiu su pesciojo nutrenkimu, nebuvo užfiksuota”.

Specialisto V. M. išvados, skirtingai V. Š. išvadai, pateiktos, atlikus betarpiškus automobilio BMW, ivykio vietos (objektu) tyrimus ir tinkamai iforminus tyrimo rezultatus pagal BPK 89, 90 str. reikalavimus. Šios išvados atmetimas nuosprendyje vien tik tuo pagrindu, kad V. M. esa netiksliai nustate susidurimo vieta, lyginant su TEC specialisto V. Š. išvada, eismo ivykio protokolu ir komisines ekspertizes aktu, nera teisingas.

Skunde atkreipiamas demesy i tai, kad gynybos iniciatyva ikiteisminio tyrimo metu, vertinant itariamosios J. S. , liudytoju - vairuotoju A. T. , Z. B. parodymu duomenis apie netiketa, nevaldoma, automobilio BMW judejima autoivykio metu, bei TEC specialisto nepagrista, fragmentiška tyrima, buvo apžiuretas automobilis BMW, gautos pažymos iš BMW atstovo Lietuvoje, specialisto V. M. išvada, kuriu duomenys vienareikšmiai patvirtino, kad automobilio technines komplektacijos trukumai leme autoivyki ir jo pasekmes. Teismas 2008-04-16 tikslu patikrinti specialisto V. M. išvados ir UAB (duomenys neskelbtini) 2007-09-20 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) duomenu tikruma paskyre komisine ekspertize. Ekspertu komisija eismo ekspertizes, atliktos 2008-06-17, aktu patvirtino specialisto išvada, patikslino ja, tyrimo duomenu pagrindu nurodydama, kad automobilio BMW tiek priekiniu, tiek užpakaliniu ratu ratlankiai ir padangos neatitinka gamintojo nustatytu techniniu eksploatacijos reikalavimu. Šis neatitikimas techniniu požiuriu galejo buti priežastiniame ryšyje su šio eismo ivykio kilimu, kadangi minetas neatitikimas turi itakos automobilio valdomumui. Ekspertai E. S. ir O. L. patvirtino ir išsamiai ekspertizes akto duomenis apklausu teisme metu.

Teismas, gynejo nuomone, atmesdamas komisines ekspertizes akta ir specialisto V. M. išvada, neteisingai remesi specialisto V. Š. parodymais teisme. Specialisto V. Š. samprotavimai teisme, gynejo isitikinimu, prieštarauja specialisto kompetencijai, aiškinant ar papildant išvada teisme (BPK 284 str. 1, 2 d.). V. Š. samprotavimai (argumentai) nepagristi jokiais tyrimais. Be to, jis kalba tik apie ratlankiu neatitikima, o komisines ekspertizes aktas ir specialisto V. M. išvada del techniniu priežasciu salygojusiu autoivyki, grindžiama BMW važiuokles, ratlankiu ir padangu betarpišku tyrimu ir konstatavimu neatitikimu saugios eksploatacijos reikalavimams. V. Š. samprotavimai del staigaus išvažiavimo i priešpriešine juosta nebuvimo ir stabilaus BMW judejimo prieštarauja liudytoju - vairuotoju, betarpiškai stebejusiu autoivyki, A. T. ir Z. B. parodymams. Teismas, vertindamas specialisto V. Š. išvada ir jo parodymus, buvo neišsamus - pažeide BPK 20 str. 5 d.

Skunde atkreipiamas demesys i tai, kad teismo išvada, jog leidžiama naudoti kitus ratlankius ir padangas, negu nustate gamykla, grindžiama neatitinkancio tikroves techninio paso vertimu ir specialisto, suinteresuotos UAB (duomenys neskelbtini), kuri atliko automobilio technine apžiura, darbuotojo V. T. pateiktais duomenimis. Neteisinga techninio paso vertima irodo gynybos pateiktas to paties dokumento oficialus vertimas, komisines ekspertizes (eksp. lapai 27 - 28) pateiktas paso vertimas ir analize, UAB (duomenys neskelbtini) 2007-07-20 raštas, esantys techniniame pase ir automobilio motoro skyriuje esancioje metalineje lenteleje irašai apie leistinu padangu ir ratlankiu naudojimo parametrus. Teismo išvada apie pakabos perdirbima i sportine ir galimybe naudoti (R 17) ratlankius ir padangas, buvusius autoivykio metu, paneigia specialisto I. S. išvada. Specialistas atliko, kaip to reikalauja BPK 89 str. 1 d., automobilio BMW tyrima ir nustate, kad pakaba standartine, kuriai tinka tik R15 ratlankiai ir padangos, tokios kaip nurodyta techniniame pase ir metalineje lenteleje, esancioje variklio skyriuje. Be to, specialisto I. S. išvada apie gamykline, standartine pakaba ir vartotinus tik R15 ratlankius bei padangas patvirtina pateikti teismui prie išvados priedai.

Kontrolieriaus V. M., atlikusio J. S. automobilio BMW 316i technine apžiura, parodymai 2009 m. vasaris 3 d. teismo posedyje del negalimumo nustatyti ratlankiu ir padangu atitikimo techniniams reikalavimams prieštarauja Saugaus eismo automobiliu keliais istatymui, Susisiekimo ministro isakymu patvirtintiems Techniniams reikalavimams naudojamoms transporto priemonems ir Technines apžiuros atlikimo taisyklems. Suprantama, kad ratlankiu milimetrinius skirtumus pastebeti sudetinga. Taciau nepastebeti padangu užrašu, rodanciu ju ir kartu ratlankiu neatitikima eksploataciniams reikalavimams, techninio paso irašu bei metalines lenteles motoro skyriuje irašu del leistinu šiam automobiliui padangu ir ratlankiu dydžiu reikalavimu - nepateisinama. Todel kontrolieriaus parodymai, gynejo isitikinimu, vertintini kaip suinteresuoto asmens, vengiancio atsakomybes už tarnybos pareigu neatlikima - BK 229 str.

Gynejo isitikinimu, J. S. veikos vertinimas pagal (duomenys neskelbtini) p. pažeidima yra neteisingas, kadangi šis KET punktas yra bendro pobudžio reikalavimas. Toks KET pažeidimas šiuo atveju butu tycinis, nes J. S. kaip ir kiti eismo dalyviai žino, kad transportas turi važiuoti dešine kelio puse. Preziumuojama, kad vairuotojas, važiuodamas kaire kelio puse suvokia tokio važiavimo pavoju. J. S. pripažinta kalta, padariusi neatsargu nusikaltima (BK 281 str.), todel (duomenys neskelbtini) p. negali buti tiesiogine ir betarpiška šio autoivykio priežastis. Nesant KET pažeidimo, nera ir J. S. kaltes pagal BK 281 str. 3 d. Teismo išvada, kad J. S. „nesuvalde automobilio ne del jo techniniu reikalavimu neatitikimo, o del nepatyrimo valdant naujai isigyta transporto priemone”, gynejo nuomone, vertintina kaip prielaida prieštaraujanti nuosprendžio aprašomojoje dalyje esanciai nuostatai - „pažeide (duomenys neskelbtini) p.”.

Automobilio metymo kelyje pradžia - baigus sunkvežimio aplenkimo manevra, J. S. esant savo kelio puseje, rodo, kad ji lenkdama vadovavosi KET 145, 180, 184 punktu ir ju papunkciu reikalavimais, t.y. pasirinko greiti ir atstuma saugiam aplenkimui užtikrinti ir tai padare. Skunde pažymima, kad KET reikalavimu, reglamentuojanciu vairuotoju elgesi lenkimo metu, teismas netyre ir tu pažeidimu nei J. S. , nei kitam vairuotojui neinkriminavo. Tuo tarpu visa bylos medžiaga rodo, kad autoivykis susijes su lenkimo manevrais. Taip pat visiškai netirtas automobilio Renault 19 techninis lygis ir galimybes savalaikiu stabdymu ar manevru išvengti susidurimo.

Skunde atkreipiamas demesys i tai, kad J. S. BMW 316i nusipirko 2005 m. spalio 21 d. Iregistravo ir numerius gavo 2005 m. spalio 22 d. Techninei apžiurai pateike 2005 m. spalio 25 d. (pirmadieni). Spalio 25 d. technine apžiura praejo iš pirmo karto, mašina pripažinta techniškai tvarkinga, saugi - tinkama eksploatacijai. J. S. išduotas technines apžiuros talonas Nr. (duomenys neskelbtini), transporto priemones registracijos liudijimas. Autoivykis 2005 m. spalio 27 d. Gynejo nuomone, aukšciau nurodytos datos rodo, kad J. S. buvo itin rupestinga. Automobili registravo ir valstybinei techniniai patikrai pateike iš karto po nusipirkimo. Eksploatuoti pradejo tik po to, kai valstybines technines apžiuros centras (duomenys neskelbtini) apžiurejo ir garantavo, kad automobilis techniškai tvarkingas, išdave leidžiancius eksploatacija dokumentus. J. S. abejoti išduotu dokumentu tikrumu, nebuvo jokio pagrindo. Tuo labiau, kad kitos istaigos, turincios teise atlikti tokia apžiura, nera.

Taigi, pateiktu teisiniu argumentu ir juos pagrindžianciu faktiniu duomenu visuma, gynejo nuomone, rodo, kad J. S. nepadare veiksmu, pažeidžianciu KET eismo saugumo ar transporto priemones eksploatavimo reikalavimus, turinciu BK 281 str. požymiu.

Del minetu sužalojimu jis buvo gydytas VGPUL nuo 2005-10-27 iki 2005-11-14 traumatologijos skyriuje ir VšI VUL Žalgirio klinikoje nuo 2005-11-14 iki 2005-12-02. 2005-10-27 buvo operuotas, jam buvo atlikta kaites kojos šlaunikaulio osteosinteze DCS. Po operacijos pritaikytas kojos itvaras. 2005-10-28 3.10 val. operacija - videolaparatomija. Autoivykio metu jo patirti sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas.

Apeliantas atkreipia demesi i tai, kad pirmosios instancijos teismas jo reikalaujama žalos suma sumažino vien vertindamas kaltinamosios turtine padeti bei atsižvelgdamas i tai, kad ji šiuo metu dirba, jos menesinis darbo užmokestis sudaro apie 2500 litu. Taciau teismas visiškai ignoravo labai svarbia šioje byloje aplinkybe, kuri turi didele reikšme, sprendžiant žalos nustatymo klausima, t.y. tai, kad kaltinamoji savo kaltes del eismo ivykio nepripažino ir visais budais stengesi išvengti atsakomybes. Apelianto isitikinimu, atsakove privalo atlyginti jam padaryta neturtine žala, kuri sudaro 100 000 Lt.

Apeliantas skunde taip pat atkreipia demesi i tai, kad del eismo ivykio jis patyre dideli fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, nepatoguma, emocine depresija ir bendravimo galimybiu sumažejima. Fizinis skausmas ir dvasiniai išgyvenimai pasireiške kartu. Po sužalojimo jis pergyveno dideli fizini skausma, jam labai skaudejo, jis net gi negalejo atsistoti ant sužalotos kojos. Kojos skausma jaucia jau daugiau kaip du metai - šlubciojo ir tebešlubcioja, jo kojoje yra idetas svetimkunis (metaline plokštele sutvirtinta 18 varžtu, yra numatyta operacija, kurios metu bus pašalinta plokštele ir varžtai), kojos skausmus jis jaucia pastoviai, kurie ypac paaštreja keiciantis oro salygoms. Neturtine žala taip pat pasireiške praradimu galimybes naudotis tam tikrais gyvenimo teikiamais malonumais, daugiau kaip keturis menesius jo judejimas buvo komplikuotas - vaikšciojo su dviem ramentais, jam buvo uždrausta minti dešine koja, jis buvo priverstas atsisakyti jam maloniu ipratimu, užsiemimu, del to, kad jam buvo sužalota koja, noredamas kur nors nuvykti, turejo kreiptis aplinkiniu pagalbos, kas jam budavo tikrai sunku - jautesi našta aplinkiniams - sumažejo jo galimybes bendrauti. Taip pat karštu vasaros metu turejo deveti ilgas kelnes, nes jo koja buvo su itvaru, pamelusi bei ištinusi (šie požymiai yra išlike iki šiu dienu). Jam buvo karšta ir jautesi suvaržytas, negaledamas deveti jam iprastu rubu, del to jis patyre nepatoguma, t.y. buvo suvaržyti jo ipratimai. Apeliantas dirba UAB (duomenys neskelbtini) autošaltkaviu, šiandien del pastoviu kojos skausmu bei del kojos riboto lankstumo (koja iki galo nesusilenkia) jam yra sunku atlikti pavesta darba (nešioti sunkias detales, irankius ir pan.), taciau šis darbas jam yra mielas, taip pat jis baige minetos specialybes mokslus, todel yra priverstas dirbti toki darba. Emocine depresija pasireiške jo emocines busenos sutrikimu: po šio ivykio jis pradejo bijoti vairuoti automobili bei važiuodamas patiria pastovu stresa, nepaisant to, ar pats vairuoja automobili, ar kitas, dabar kiekvienas automobiliu ratu cypimas ar slystelejimas sukelia patirto siaubo prisiminimus.

Apeliantas skunde taip pat atkreipia demesi i tai, kad del eismo ivykio jis patyre dideli fizini skausma, dvasinius išgyvenimus, nepatoguma, emocine depresija ir bendravimo galimybiu sumažejima. Fizinis skausmas ir dvasiniai išgyvenimai pasireiške kartu. Po sužalojimo jis pergyveno dideli fizini skausma, jam labai skaudejo krutines sriti, ilga laika negalejo miegoti, pastoviai jaucia krutines skausmus, kurie ypac paaštreja keiciantis oro salygoms. Neturtine žala taip pat pasireiške praradimu galimybes naudotis tam tikrais gyvenimo teikiamais malonumais, kelis menesius jo judejimas buvo komplikuotas del skausmu, kiekviena judesi, ar gulejimo, ar sedejimo pozos pakeitima, dare lydymas begalinio skausmo, jis buvo priverstas atsisakyti jam maloniu ipratimu, užsiemimu, del to, kad jam buvo sužalota krutine, noredamas kur nors nuvykti, turejo kreiptis aplinkiniu pagalbos, kas jam budavo tikrai sunku - jautesi našta aplinkiniams - sumažejo jo galimybes bendrauti. Emocine depresija pasireiške jo emocines busenos sutrikimu: po šio ivykio jis pradejo bijoti automobiliu, važiuodamas patiria pastovu stresa, dabar kiekvienas automobiliu ratu cypimas ar slystelejimas sukelia patirto siaubo prisiminimus.

Teismo posedžio metu nuteistoji ir jos gynejas praše gynejo skunda tenkinti, nukentejusiuju skundus atmesti, prokuroras, nukentejusysis D. C. bei nukentejusiuju V. C. bei V. L. atstoves praše nukentejusiuju skundus tenkinti, o nuteistosios gynejo – atmesti.

Nuteistosios gynejo, nukentejusiuju apeliaciniai skundai atmestini.

Teiseju kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu bei apeliaciniu skundu argumentais, daro išvada, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo surašytas iš esmes Lietuvos Respublikos BPK 219 str. reikalavimu neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrineti byla. Del nustatytu kaltinamojo akto trukumu nuosprendis naikintinas ir byla perduotina prokurorui ( Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 5 p.).

Lietuvos Respublikos BPK 219 straipsnyje numatyti kaltinamojo akto turiniui keliami reikalavimai. BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte, be kitu duomenu, butina nurodyti nusikalstamos veikos aprašyma: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laika, buda, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu kaltinamajame akte nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktines aplinkybes, pažymincios baudžiamajame istatyme numatytus nusikalstamos veikos požymius (veikos padarymo vieta, laikas, budas, padariniai ir kt.), ir del to suvaržoma kaltinamojo teise i gynyba, kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimu (baudžiamoji byla Nr. 2K-23/2010).

Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, 2007-10-29 kaltinamuoju aktu J. S. buvo perduota teismui del nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d., kaltinant ja tuo, kad vairuodama keliu transporto priemone pažeide keliu eismo saugumo taisykles, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir sunkiai sutrikdyta kitu žmoniu sveikata, o butent: 2005-10-27 apie 17.50 val. Vilniuje, kelio Vilnius – Trakai 20 km 370 m, vairuodama jai priklausanti automobili BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo Vilniaus miesto centro puses link Traku m., neatsižvelge i kelio salygas, nepasirinko atitinkamo važiavimo greicio, kad kiekvienu metu galetu suvaldyti automobili ir nesukelti pavojaus kitiems, keisdama važiavimo krypti, neisitikino, kad tai daryti saugu, ivažiavo i priešingos krypties eismo juosta, nesuvalde vairuojamojo automobilio ir susidure su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu RENAULT 19, v/n (duomenys neskelbtini) , priklausanciu I. C. , vairuojamu V. C. . Eismo ivykio metu automobilio RENAULT 19, v/n (duomenys neskelbtini) keleiviui V. L. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, keleiviui D. C. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata, vairuotojui V. C. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu budu J. S. buvo kaltinama pažeidusi Keliu eismo taisykliu 53, 145, 172 punktu reikalavimus ir, atsiradus minetoms pasekmems, padariusi nusikaltima, numatyta Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 dalyje.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2007-11-26 nutartimi baudžiamoji byla, kurioje J. S. kaltinama aukšciau aprašytos nusikalstamos veikos padarymu, perduota nagrineti ir teisiamajame posedyje.

Byla nagrinejant pirmosios instancijos teisme, valstybini kaltinima baudžiamojoje byloje palaikes prokuroras, vadovaudamasis LR BPK 256 str. 1 d., irodymu tyrimo metu pateike teismui prašyma del kaltinimo pakeitimo. Prašymas del kaltinimo pakeitimo buvo prijungtas prie bylos medžiagos, o prašymo nuorašai iteikti proceso dalyviams. Prašyme del kaltinimo pakeitimo teisme nurodyta, jog J. S. kaltinama tuo, kad ji 2005-10-27 apie 17.50 val., Vilniuje, kelio Vilnius-Trakai 20 km 370 m, vairuodama jai priklausanti automobili BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo Vilniaus miesto centro puses link Traku, neatsižvelge i važiavimo salygas, nepasirinko atitinkamo važiavimo greicio, kad kiekvienu metu galetu suvaldyti automobili ir nesukelti pavojaus kitiems, nesuvalde vairuojamo automobilio, ivažiavo i priešingos krypties eismo juosta, kur susidure su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu RENAULT 19, v/n (duomenys neskelbtini) , priklausanciu I. C. , vairuojamu V. C. . Eismo ivykio metu automobilio RENAULT 19, v/n (duomenys neskelbtini) vairuotojui V. C. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, keleiviui V. L. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, keleiviui D. C. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata. Tokiu budu J. S. buvo kaltinama pažeidusi Keliu eismo taisykliu 53, 144, 164, 172 punktu reikalavimus ir atsiradus aukšciau minetoms pasekmems, padariusi nusikalstama veika, numatyta LR BK 281 str. 3 dalyje.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nustate, jog J. S. , vairuodama keliu transporto priemone, pažeide Keliu eismo saugumo taisykliu 164 punkto (Taisykliu 2004-12-24 redakcija) reikalavimus, del ko ivyko eismo ivykis, del kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata ir sunkiai sutrikdyta kitu žmoniu sveikata, o butent, ji 2005-10-27 apie 17.50 val., Vilniuje, kelio Vilnius-Trakai 20 km 370 m, vairuodama jai priklausanti automobili BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodama nuo Vilniaus miesto centro puses link Traku miesto, nesuvalde vairuojamo automobilio, ivažiavo i priešingos krypties eismo juosta, kur susidure su priešinga kryptimi važiavusiu automobiliu RENAULT 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , priklausanciu I. C. , vairuojamu V. C. . Eismo ivykio metu automobilio RENAULT 19, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) , vairuotojui V. C. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, keleiviui V. L. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, keleiviui D. C. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 01 15 nuosprendyje padaryta išvada, kad kaltinamoji J. S. eismo ivykio metu privalejo vadovautis (duomenys neskelbtini) punktu, kuriame nurodyta, jog vairuotojas privalo važiuoti kuo arciau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, taciau nurodyto reikalavimo nesilaike, išvažiavo i kaire – priešpriešine eismo juosta, del ko susidure su kitu automobiliu ir kilo nustatytos pasekmes. Tuo paciu teismas nuosprendyje prieštaringai konstatavo, jog pagal nurodytas aplinkybes neatsargus nusikaltimas buvo padarytas del nusikalstamo pasitikejimo, nes kaltinamoji, lenkdama kita automobili, suvoke savo veikos rizikinga pobudi, taciau lengvabudiškai tikejosi tokiu padariniu išvengti.

Teiseju kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, daro išvada, jog kaltinime nurodytos aplinkybes iš esmes skiriasi nuo faktiniu ivykio aplinkybiu.

Kaip mineta, šioje byloje kaltinimas J. S. buvo pareikštas ir del (duomenys neskelbtini) punkto reikalavimu pažeidimo, teismas, priimdamas apkaltinamaji nuosprendi, taip pat patvirtino, butent, šio Keliu eismo taisykliu pažeidima J. S. veiksmuose ir tuo paciu prieštaringai nurode, kad kaltinamoji, lenkdama kita automobili, suvoke savo veikos rizikinga pobudi, taciau lengvabudiškai tikejosi tokiu padariniu išvengti.

Keliu eismo taisykliu XIV skyriaus, reglamentuojancio transporto priemoniu išsidestyma kelyje, 164 punkte nustatyta, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arciau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Ši teises norma apibrežia vairuotojo, važiuojancio savo važiavimo kryptimi nekeiciant jos ir neatliekant jokiu manevru (tarp ju ir lenkimo), pareiga laikytis arciau dešinio kelio krašto. Tuo tarpu nagrinejamos bylos duomenys, leidžia pagristai teigti, kad eismo ivykis galejo ivykti del nesaugaus J. S. lenkimo manevro, taciau J. S. kaltinimas nebuvo pateiktas del Keliu eismo taisykliu punktu (XVI skyrius), reglamentuojanciu lenkima, pažeidimu, kaip ir nebuvo ištirtos ir išdestytos aplinkybes, susijusios su galimai nesaugiu lenkimu, kas esmingai skiriasi nuo jai pateikto kaltinimo ir neatitinka faktinems ivykio aplinkybems. Šias apeliacines instancijos teismo išvadas patvirtina byloje surinkti ir ištirti irodymai.

Ikiteisminio tyrimo metu J. S. parode, jog ji 2005-10-27 apie 17.20 val. vairavo jai priklausanti automobili BMW 316, v/n (duomenys neskelbtini) važiavo dešine eismo juosta apie 70 km/h greiciu nuo Vilniaus miesto centro puses keliu Vilnius – Trakai. Buvo šviesus paros metas. Prieš ja ta pacia kryptimi važiavo autokranas, kurio važiavimo greitis buvo apie 60 km/h. Pasivijusi autokrana, kelis kartus norejo ji aplenkti, taciau matydama priešinga kryptimi važiuojancius automobilius, i priešingos krypties eismo juosta neivažiuodavo, paskui staiga pajuto, kad jos vairuojama automobili pradejo traukti i kaire, del ko jis išvažiavo i priešingos krypties eismo juosta, o ji jo negalejo suvaldyti. Kas ivyko veliau, ji neprisimena (t.1, b.l.109).

Byla nagrinejant teisme, J. S. parode, jog 2005 m. spalio 27 d. apie 18.00 val. ji važiavo nuo Basanaviciaus gatves Traku link. Eismo salygos buvo palankios, buvo prietema. Likus 7 km iki Traku, prieš ja važiavo autokranas. Ji bande kelis kartus ji lenkti, taciau iš priekio vis atvažiuodavo automobiliai. Privažiavusi prie kelio vidurio linijos ir pamaciusi, kad priešpriešineje kelio juostoje jai nera kliuties (ji nemate priešais ja atvažiuojancio automobilio RENAULT, taip pat ji nemate, ar priekyje autokrano, ta pacia kryptimi važiavo dar koks nors automobilis), pradejo lenkimo manevra. Lenkimo procese automobilis tapo nebevaldomas, ji bande vaira sukti i dešine, taciau ja mete i kaire puse, ji bande stabdyti, taciau smugio nebuvo išvengta. Kas ivyko po to, kai ji pradejo lenkti ir ja sumete, neatsimena. Kur buvo autokranas smugio metu ji nežino. Lenkimo metu ji važiavo apie 70 km/h greiciu, o autokranas – 40-50 km/h greiciu.

Iš nukentejusiojo D. C. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek byla nagrinejant pirmos instancijos teisme duotu parodymu seka, jog ivykio diena jis, jo brolis ir V. važiavo iš Traku i Vilniu automobiliu Renault 19. Automobili vairavo brolis V. C. , jis sedejo priekineje keleivio sedyneje, o V. L. sedejo galineje sedyneje. Jie važiavo apie 70 km/h greiciu. Lauke tuo metu jau temo, kelio danga buvo sausa. Pravažiavus Traku – Vilniaus riba, automobilis BMW pradejo lenkti autokrana. Lenkimo procese BMW jau buvo pilnai išvažiaves i priešinga eismo juosta ir važiavo tiesiai nemanevruodamas. Jo brolis pradejo vengti eismo ivykio, nes BMW dar nebuvo aplenkes autokrano – jo brolis RENAULT suko kuo dešiniau, stabde, bet vis tiek susidurimo neišvenge. Kai brolis suko i kelkrašti, tuo metu BMW automobilis lenke autokrata, taciau BMW dar nebuvo aplenkes sunkvežimio.

Liudytojas A. T. taip pat tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, jog eismo ivykis ivyko butent J. S. lenkiant autokrana. Iš liudytojo parodymu seka, jog jis ivykio diena važiavo Traku link, kelias buvo tiesus, prietema, matomumas geras. Jis mate kaip ivyko susidurimas. Susidurimas ivyko maždaug 25 km nuo Vilniaus. Prieš ji važiavo J. S. , važiuodama maždaug 20 metru atstumu nuo sunkvežimio, ji kelis kartus buvo priartejusi prie linijos, skiriancios priešingu krypciu eismo srautus, norejo aplenkti autokrana. Po kurio laiko J. S. bande lenkti autokrana. Jis mate, kad priešingoje kelio puseje buvo priešais atvažiuojantis automobilis, taciau jis dar buvo toli (už maždaug 200 metru). BMW automobilio posukio kairysis žibintas buvo ijungtas. BMW automobilis išvažiavo i viduri kelio, pradedamas lenkimo manevra. Išvažiavus i priešpriešine eismo juosta, BMW automobili sumete, tai kartojosi ne viena karta. BMW vairuotoja bande išlyginti automobili, isirikiuoti i savo juosta, bande stabdyti. Jis taip pat norejo lenkti autokrana, taciau pamates, kad situacija nebevaldoma, grižo i savo važiavimo juosta. Kada BMW automobilis kelyje pradejo vingiuoti – baiges ar nebaiges lenkimo manevro – jis nurodyti negali. Jis tik mate kaip BMW pradejo lenkti autokrana.

Liudytojas Z. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme dave iš esmes analogiškus parodymus, iš kuriu matyti, jog jis ivykio diena važiavo keliu Vilnius-Trakai. Jis vairavo krana KMK2025, v/n (duomenys neskelbtini) Jis mate už jo važiuojanti automobili BMW, kuris kelis kartus ji bande lenkti. Kai kelyje nebebuvo kliuciu, automobilis BMW padare lenkimo manevra - ijunge kairiji posuki ir išvažiavo i priešinga kelio juosta. BMW važiavo apie 70-80 km/h greiciu. Ji aplenkes BMW automobilis parode dešiniji posuki ir grižo i savo judejimo juosta. Kai automobilis BMW lenke ji, automobilis RENAULT buvo toli, apie 150 m atstumu. Ji butu galeje aplenkti net keli automobiliai, nes automobilis RENAULT buvo pakankamai toli. Sugrižus i savo juosta, automobili BMW pradejo metyti. Jis metesi 2 ar 3 kartus. Metymasis pasireiške vinguriavimu kelyje i priešingas kelio puses. Del to ivyko BMW ir RENAULT susidurimas, taciau tiksliai nurodyti ar automobiliai susidure arciau ašines linijos, ar arciau kelkrašcio negali.

Iš 2005 10 27 keliu eismo ivykio vietos apžiuros protokolo matyti, jog dauguma ivykio pedsaku yra užfiksuoti automobilio RENAULT, važiavusio link Vilniaus, eismo juostoje (t,1, b.l.5-7).

Lietuvos teismo ekspertizes centro 2006-04-10 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, jog eismo ivykio kilima salygojo tai, kad automobilio BMW 316, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotoja J. S. priešpriešinio prasilenkimo metu važiavo kelio Vilnius - Trakai važiuojamosios dalies kaire puse (t.1,b.l.71-73). Šia išvada ir teisiamojo posedžio metu patvirtino ekspertas V. Š. paaiškindamas, jog pagal ekspertizes atlikimo metu turetus duomenis, buvo nustatyta, kad susidurimas ivyko automobiliui BMW išvažiavus i priešinga eismo juosta. Nebuvo staigaus išvažiavimo i kita eismo juosta, prieš eismo ivyki automobilis važiavo stabiliai, kadangi nera nestabiluma patvirtinanciu požymiu. Automobili aplenkti neišvažiavus i priešinga eismo juosta yra neimanoma. Automobiliu susidurimas ivyko kaireje kelio (Vilnius – Trakai) puseje.

2008-06-17 Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automobiliu transporto katedros komisines eismo ivykio ekspertizes akto išvados 7 punkte irgi duota išvada, kad techniniu požiuriu šio eismo ivykio kilima salygojo ir tiesioginiame priežastiniame ryšyje su jo kilimu buvo automobilio BMW 316i, v/n (duomenys neskelbtini) išvažiavimas i priešpriešinio eismo juosta.

Taigi, aptarti irodymai apeliacines instancijos teismui leidžia daryti pagrista išvada, kad nuteistoji J. S. , nesilaikydama Keliu eismo taisykliu reikalavimu, galejo nesaugiai atlikti lenkimo manevra, del ko ir kilo nustatyti padariniai, o ne buvo pažeistas Keliu eismo taisykliu 164 punkto reikalavimas, nustatantis vairuotojo pareiga laikytis kelio dešinio krašto taisykles, kaip buvo nurodyta jai pateiktame kaltinime ir apibrežiant kaltinimo nagrinejimo teisme ribas, byla perduota nagrineti teisiamajame posedyje.

Svarbu pažymeti ir tai, kad konstituciniai teisines valstybes, teises i tinkama procesa principai suponuoja teismo pareiga išsamiai ir nešališkai ištirti visas baudžiamosios bylos aplinkybes ir byla išspresti iš esmes. Tai, be kita ko, reiškia, kad teismas, nagrinedamas byla, neturi apsiriboti vien kaltinime nurodytomis faktinemis aplinkybemis ir privalo imtis visu BPK nurodytu priemoniu, kad butu nustatytos tikrosios. Taciau, nagrinejimo teisme metu nustates kitas nei kaltinime nurodytas veikos faktines aplinkybes, teismas turi ribotas galimybes jas pakeisti. Iš esmes skirtingomis kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes gali buti pakeistos tik prokuroro ar nukentejusiojo iniciatyva, laikantis LR BPK 256 str. 1 ir 3 dalyse numatytu reikalavimu.

Keiciant nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, veika gali buti kvalifikuojama pagal ta pati BK specialiosios dalies straipsni (jo dali, punkta), taciau inkriminuojamas, esant blanketinei dispozicijai, kitas to paties ar kito pažeisto teises akto straipsnis (jo dalis, punktas ir pan.). Tais atvejais, kai butent pakeistos faktines aplinkybes lemia toki veikos kvalifikavima, jos taip pat pripažistamos iš esmes skirtingomis nuo kaltinime nurodytuju. Tais atvejais, kai, aprašant nusikalstama veika, kaltinamajame akte nenurodomos veikos faktines aplinkybes, sudarancios pagrinda inkriminuoti viena ar kita nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymi, ir nera prokuroro ar nukentejusiojo (jo atstovo) prašymo, pateikto BPK 256 str. 1 dalyje nustatyta tvarka, teismas turi patikrinti, ar kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 str. 3 punkto reikalavimus, ir ar nera pagrindo byla perduoti prokurorui (Baudžiamojo proceso kodekso normu, nustatanciu bylos nagrinejimo teisme ribas, taikymo teismu praktikoje apžvalgos išvadu 4.4 punktas; „Teismu praktika“, Nr. 31, p. 348-377). Nagrinejamu atveju, pakeitus KET pažeidimo punkta, pasikeicia ir nusikalstamos veikos padarymo budas. Tuo tarpu teismu praktikoje išaiškinta, kad faktines aplinkybes iš esmes skiriasi nuo kaltinamajame akte išdestytuju ir tuo atveju, kai iš esmes pasikeicia nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, budas ir panašiai, jeigu tai turi itakos veikos kvalifikacijai, bausmei ar kitaip suvaržo teisiamojo teise i gynyba (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo senato 2001 m. gruodžio 21 d. nutarimo Nr. 32 „Del teismu praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, nustatancias teisminio nagrinejimo ribas“ 7 punkto 2 dalis).

Apeliacines instancijos teismas nagrinejamu atveju neturi procesines galimybes J. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes pakeisti iš esmes skirtingomis (pakeisti kaltinime nurodyta KET vieno punkto reikalavimu pažeidima kitu punktu bei atitinkamai naujai išdestyti nusikalstamos veikos padarymo buda), kadangi nera tokio prokuroro ar nukentejusiuju (ju atstovu) prašymo, pateikto BPK 256 str. 1 d. nustatyta tvarka. Teismui nuosprendyje suformulavus nauja kaltinima, J. S. nebutu suteikta galimybe gintis nuo tokio iš esmes pakeisto kaltinimo, gincyti naujai nustatyta KET pažeidima, Keliu transporto eismo saugumo taisykliu pažeidimo padarymo buda apeliacine tvarka, todel tokiu atveju kaltinimo pakeitimas turetu esmines itakos nuteistosios teises i gynyba realizavimui. Kaltinamojo teises i gynyba igyvendinimas neimanomas atemus jo teise žinoti, kuo asmuo yra kaltinamas (BPK 22 straipsnio 3 dalis), ir teise pasirengti gynybai (BPK 44 straipsnio 7 dalis).

Taigi, nustacius aukšciau aptartus kaltinamojo akto neatitikimus LR BPK 219 str. 3 p. reikalavimams, kurie trukdo nagrineti byla ir kuriu negalima ištaisyti teisme, Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. sausio 15 d. nuosprendis naikintinas, o baudžiamoji byla perduotina prokurorui. Esant aukšciau nurodytoms aplinkybems, tuo paciu nera galimybes pasisakyti ir del apeliaciniuose skunduose išdestytu argumentu.

Rezoliucinė dalis

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 5 p., 332 str. 9 d.,

nutaria:

nuteistosios J. S. gynejo adv.K.Stungio bei nukentejusiuju V. C. , D. C. apeliacinius skundus atmesti.

Panaikinti Vilniaus miesto 2 apylinkes teismo 2010 m. sausio 15 d. nuosprendi ir baudžiamaja byla perduoti prokurorui.

Baudžiamaja byla Nr. 1A-345/10 (ikiteisminio tyrimo Nr. 10-1-81196-05) siusti Vilniaus miesto apylinkes prokuraturai.