Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2025-08-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-193-674/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2025-08-12
Bylos Nr.
eII-193-674/2025
Teisminio proceso Nr.
4-36-3-00045-2025-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Aurelija Petkevičienė
Pažeidėjas
B. J.
Advokatai
Irmantas Balčiūnas

Įžanginė dalis

Administracinio nusižengimo byla:Nr. eII-193-674/2025Teisminio proceso Nr. 4-36-3-00045-2025-4Procesinio sprendimo kategorija:(S)1.4.3; 8.2; 14.25; 21.10.4
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2025 m. rugpjūčio 12 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Aurelija Petkevičienė,sekretoriaujant Gitanai Liogailienei, Agnei Ridikaitei,

dalyvaujant institucijos, priėmusios skundžiamą nutarimą atstovei Simonai Tomkienei (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. J. atstovui advokatui Irmantui Balčiūnui (dalyvavo per nuotolinę vaizdo ir garso konferencijų programą „Zoom“),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo B. J., gimusio (duomenys neskelbtini), skundą dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Poveikio priemonių taikymo skyriaus vyriausiosios specialistės Simonos Tomkienės 2025 m. gegužės 5 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-ANR_N-84-2025 panaikinimo ir administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo.

Teismas

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) Poveikio priemonių taikymo skyriaus vyriausiosios specialistės Simonos Tomkienės 2025 m. gegužės 5 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-ANR_N-84-2025 (toliau – Skundžiamas nutarimas) B. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 127 straipsnio 1 dalį, 346 straipsnio 1 dalį buvo nubausta galutine 390,00 Eur bauda. Kaip nurodyta Skundžiamame nutarime, B. J. administracine tvarka nubausta, nes Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Priežiūros departamento Kauno apygardos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas A. B. ir Raseinių skyriaus vedėjas A. J., pagal 2023 m. lapkričio 23 d. pavedimą atlikti kontrolinį pirkimą Nr. 33PP-3263, 2023 m. lapkričio 24 d. atliko kontrolinį pirkimą iš B. J. jos gyvenamojoje vietoje - (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo surašyta kontrolinio pirkimo pažyma Nr. 8 ir 2023 m. lapkričio 24 d. Gyvūnų augintinių veisėjų, veisiančių gyvūnus gyvenamosiose vietose, patikrinimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini) Kontrolinio patikrinimo metu B. J. du šuniukus pardavė už 480 Eur. Ji nėra registruota kaip gyvūnų augintinių veisėja, neturi Kauno VTMT suteikto veterinarinio įregistravimo numerio. Patikrinimo metu nustatyta, kad nepildomas gyvūnų augintinių apskaitos žurnalas (dėl veisimo, įsigijimo, pardavimo (perdavimo)), gyvūnų augintinių laikymo patalpoje dezinfekcinių medžiagų patikrinimo metu nebuvo rasta. B. J. faktiškai užsiėmė versliniu gyvūnų augintinių (šunų) veisimu, t. y. vertėsi ūkine veikla, kuriai reikalingas leidimas. B. J. nesilaikė Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508 „Dėl Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 4 punkto „Gyvūnų augintinių veisėjai turi būti įtraukti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomą Valstybinės veterinarijos kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąrašą ir turėti registracijos numerį“. Be to ji nesilaikė Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 58 ir 60 punktų, Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ 8.1. punkto ir LR gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimų, - du šuniukai, gimę 2023 m. rugsėjo 25 d., nebuvo paženklinti poodinėmis mikroschemomis.

2. B. J. pateikė skundą, kuriuo prašoma panaikinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Poveikio priemonių taikymo skyriaus vyriausiosios specialistės Simonos Tomkienės 2025 m. gegužės 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-ANR_N-84-2025 pripažįstant, kad B. J. nepadarė administracinių nusižengimų, numatytų ANK 127 straipsnio 1 dalyje ir 346 straipsnio 1 dalyje bei administracinio nusižengimo teiseną nutraukti; priteisti jos patirtas išlaidas už suteiktas teisines paslaugas. Nurodė, kad jos manymu, nenustatyta ir nėra jokių faktinių duomenų, kad ji sistemingai ir versliškai užsiimtų šuniukų veisimu. Šis atvejis buvo vienkartinis. B. J. yra pensinio amžiaus, finansinės pajamos yra mažos. 2023 m. rugsėjo 25 d. gimus šuniukams B. J. pradėjo rūpintis ką su jais daryti. Kadangi šuniukų išlaikymas susijęs su finansinėmis išlaidomis, nuolatiniu rūpinimusi jais, tai senyvo amžiaus žmogui tampa sunkiai pakeliama našta, todėl ir priėmė sprendimą juos parduoti. Jei nebūtų atsiradę pirkėjų - šuniukus vėliau veltui būtų kam nors atidavusi. B. J. iš esmės turėjo kelis pasirinkimus - perduoti šuniukus į gyvūnų prieglaudą, juos užmigdyti, numarinti, arba imtis priemonių perduoti kitiems žmonėms, kurie sugebėtų jais rūpintis. Vedama humaniškų paskatų, B. J. ėmėsi šiuo atveju turbūt pačio geriausio būdo - rūpintis, kad šuniukai patektų į gerų žmonių rankas ir kad būtų tinkamai prižiūrimi bei auginami. Taigi, vienkartinis šuniukų pardavimas šiuo konkrečiu atveju nesudaro pagrindo manyti, jog tai buvo versliškumo požymiai, t. y. nebuvo jokio sistemingumo, kuris yra būtinasis ANK 127 straipsnio 1 dalies objektyviosios pusės požymis. Mano, kad nesant objektyviųjų šio nusižengimo požymių ir administracinė atsakomybė negalima. 2025 n. gegužės 5 d. nutarime padaryta išvada, kad B. J. faktiškai vertėsi ūkine komercine veika. Mano, kad nutarime nėra jokių versliškumo sistemingumą įrodančių duomenų. Nutarimą priėmusi vyriausioji specialistė neteisėtai ir nepagrįstai vienkartinį pardavimo faktą įvertino kaip vertimąsi ūkine komercine veikla. Nurodė, kad Skundžiamame nutarime užsiminta, kad B. J. ir anksčiau galėjo prekiauti gyvūnais, tačiau pati vyriausioji specialistė nutarime konstatavo, kad tai patvirtinančių įrodymų nėra. B. J. manymu, vykdant kontrolinį pirkimą, pats pirkimo - pardavimo sandoris taip ir neįvyko, šuniukai netapo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojų nuosavybe. Pirkimo - pardavimo sandoris laikomas įvykusiu tik šalims įvykdžius visus įsipareigojimus. Todėl pirkimo - pardavimo sandoriui neįvykus, visą situaciją galima vertinti kaip pasikėsinimą parduoti šuniukus, o administracinė atsakomybė už pasikėsinimą negalima. B. J. taip pat nubausta pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, už tai, kad ji, būdama šuniukų savininke ir laikytoja, neužtikrino jų paženklinimo mikroschemomis ir neįregistravo Gyvūnų augintinių registre. Su administracinės nuobaudos paskyrimu nesutinka, mano, kad ji šio nusižengimo išvis nepadarė, nes ji neužsiima versliniu šuniukų veisimu, ji ir neregistruota Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje kaip veisėja, todėl negali būti pripažinta gyvūnų augintinių veisėja ir jai negali būti taikomos tokios pareigos, kurias privalo vykdyti gyvūnų augintinių veisėjai. Taigi, Maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508 „Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ 58 ir 60 punktų reikalavimai negali būti taikomi B. J., nes ji šiuo atveju neturi specialiojo - gyvūnų augintinių veisėjo - statuso. Mano, kad šio teisės akto pažeidimai jai inkriminuoti nepagrįstai. Be to B. J. inkriminuotas kontrolinio pirkimo metu galiojusių Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ 8.1. punkto pažeidimas. Nurodė, kad šuniukai gimė 2023 m. rugsėjo 25 d., o kontrolinis patikrinimas buvo vykdomas ir šuniukų nepaženklinimo faktas fiksuotas 2023 m. lapkričio 24 d., t. y. praėjus 2 mėnesiams nuo šuniukų gimimo. Mano, kad ji nėra gyvūnų augintinių veisėja, todėl jai Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959 patvirtintos taisyklės galioja kaip eiliniam fiziniam asmeniui. Kadangi šuniukų perdavimas teisiškai neįvyko, sandoris nebuvo užbaigtas, todėl ir atsakomybė pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį už tai, kad ji parduodant šuniukus nepasirūpino jų paženklinimu, negalima. Kaip ir nurodė, šuniukų pirkimo - pardavimo sandoris neįvyko, jis nebuvo užbaigtas, šuniukai netapo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ar jos darbuotojų nuosavybe, faktiškai jie kontrolinį pirkimą atlikusiems asmenims perduoti nebuvo, taip pat šuniukai dar nebuvo sulaukę 4 mėnesių amžiaus, todėl ir pareigos užtikrinti, kad jie būtų paženklinti mikroschemomis, B. J. dar neturėjo.

3. Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktos B. J. atstovas advokatas I. Balčiūnas skundą palaikė, papildomai paaiškino, kad patikrinimas darytas gavus VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie gyvūnų pardavimą, kur buvo nurodyta, kad pastebėta socialiniuose tinkluose skelbimas apie parduodamus Jorgšyro terjero šuniukus, taip pat rasta informacija apie patino ieškojimą kergimui 2025 m. kovo 31 d. Tačiau neaišku ar tai daryta dėl pardavimo, taip pat nėra duomenų dėl versliškumo. Mano, kad tai tik teiginiai. Nurodo, kad nėra jokių duomenų pagrindžiančių versliškumą, nes nėra aišku ar vyko pardavimas, ar dovanojimas. Savanorių pranešimas nebuvo ištirtas. Mano, kad nebuvo pirkimo-pardavimo sandorio, nebuvo paduoti pinigai. Kai prisistatė pareigūnai, nebuvo nustatyta jokios sąlygos gyvūnų veisimui. Kaip žinia, B. J. yra virš 70 metų, ji norėjo šuniukams rasti šeimininkus. Mano, kad paprašyta suma atitiko realiai patirtas išlaidas už jų priežiūrą. Be to mano, kad tokių šuniukų su dokumentais, kurie yra puikios sveikatos be 1000 Eur neįgysi. Be to mano, kad patikrinimas vyko neįvertinus ir neatlikus tyrimo. Tuo metu šuniukams buvo du mėnesiai, šuniukai registruoti turi būti iki keturių mėnesių arba iki pardavimo. Tačiau neaišku kas buvo pirkimo metu kalbama. Dar pakomentavo, kad Jorkšyro terjerų negalima suvesti su bet kokiais šunimis, nes tai atsiliepia jų sveikatai. Šiai dienai jos kalytė yra iškastruota, sunkiai serga ir greičiausiai eina link nugaišimo. Mano, kad institucija neatliko objektyvaus, visapusiško ir išsamaus tyrimo ir priimtas skubotas ir nepagrįstas sprendimas. Pakomentavo, kad skelbimus įdėjo ne ji, tačiau paskira yra galimai jos. Dėl kitokių veislių šuniukų vadų pardavimo skelbimų nieko negalėjo pakomentuoti. Taip pat pakomentavo, kad 2020 metais šuniukas nugaišo, o 2023 m. šuniukai buvo išdalinti. Be to nurodė, kad iš to ji tikrai pajamų negavo, o pardavimas buvo už maisto kainą. Jo žiniomis, tų šuniukų pas J. nebėra, ji neturėjo lėšų jų išlaikyti. Pripažįsta, kad J. turėjo ir kalytę, ir patinėlį, mano, kad jie dovanoti. Tačiau nenurodė kokių priemonių ji ėmėsi, kad šuniukai nesidaugintų. Mano, kad jie pasidaugino natūraliai.

4.1 Institucija surašiusi Skundžiamą nutarimą atsiliepime nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašė palikti nepakeistą VMVT 2025 m. gegužės 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-ANR_N-84-2025 ir skundo netenkinti. Nurodė, kad minimą Skundžiamą nutarimą 2025 m. gegužės 13 d. sankcionavo Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų Kelmėje teisėja A. Benetytė, kur nurodyta, kad administracinė nuobauda Pareiškėjai paskirta už tai, kad ji 2024 m. lapkričio 24 d., (duomenys neskelbtini), vertėsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla, neturėdama licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas) bei pažeidė Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančius teisės aktus.

4.2 Atsiliepime paaiškinta, kad administracinio nusižengimo tyrimo metu nustatyta, kad VMVT 2023 m. lapkričio 17 d. gavo iš VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ pranešimą apie B. J., kuri galimai nelegaliai veisia ir pardavinėja gyvūnus (šunis). VMVT pareigūnai, pagal 2023 m. lapkričio 23 d. pavedimą 2023 m. lapkričio 24 d. atliko kontrolinį pirkimą iš B. J., gyvūnų augintinių veisimo vietos, adresu: (duomenys neskelbtini), kurio metu buvo surašyti Kontrolinio pirkimo pažyma Nr. 8 ir Gyvūnų augintinių veisėjo, veisiančių gyvūnus gyvenamose patalpose, patikrinimo aktas Nr. 33GGP-472 (toliau - Patikrinimo aktas). Dėl susitikimo pirkimui buvo susitarta, įsigyti pasiūlyta iš 4 šuniukų 2 šuniukus. Pirkimo metu atsiskaityta grynaisiais pinigais. Panaudota lėšų suma 480 eurų. Nustatyta, kad Pareiškėja nėra registruota kaip gyvūnų augintinių veisėja ir neturi VMVT suteikto veterinarinio įregistravimo numerio. Patikrinimo metu nustatyta ir Patikrinimo akte bei prie jo pridėtose fotonuotraukose užfiksuota, kad patikrinimo vietoje buvo laikomi 6 gyvūnai augintiniai: 2 suaugę Jorkšyro veislės mišrūnai: patinėlis mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) ir patelė mikroschemos Nr. (duomenys neskelbtini) bei 4 jų jaunikliai, kurie nebuvo paženklinti, Pareiškėjos teigimu, gimę 2023 m. rugsėjo ­25 d.. Patikrinimo akte taip pat užfiksuota, kad nėra pildomas gyvūnų augintinių apskaitos žurnalas (dėl veisimo, įsigijimo, pardavimo (perdavimo)). Taigi, nustatyta, kad B. J., nebūdama teisės aktų nustatyta tvarka registruota gyvūnų augintinių veisėja, t. y. neturėdama teisės aktuose nustatyta tvarka suteikto leidimo, užsiėmė gyvūnų augintinių veisimu ir gyvūnų augintinių prekyba (komercine veikla) (siūlė viešai parduoti savo išveistus gyvūnus augintinius Jorkšyro terjerų mišrūnų šuniukus 2023­ m. lapkričio 15 d. Facebook socialiniame tinkle, už 250 eurų, ir 2023 m. lapkričio 24 d. kontrolinio pirkimo metu pardavė 2 šuniukus už 480 eurų. Taip pat Pareiškėja, būdama gyvūnų augintinių savininke ir laikytoja, neužtikrino tinkamo gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo reikalavimų (du parduodami šuniukai mišrūnai, panašūs į Jorkšyrų terjerus, perduodant kitiems asmenims nebuvo paženklinti poodinėmis mikroschemomis ir registruoti Gyvūnų augintinių registre.

4.3 Pažymėjo, kad kvalifikuojant veiką pagal ANK 127 straipsnio 1 dalies normą būtina nustatyti ar veika atitinka šiuos požymius: a) ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, b) ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, c) ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų. Vienas iš būtinųjų šio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių yra sistemingumas, tai yra veika turi pasireikšti ne vienkartiniu veiksmu, o tarpusavyje susietų veiksmų visuma, kuriais siekiama gauti ar gaunama pajamų. VMVT, įvertinusi šioje byloje surinktų įrodymų visumą, mano, jog jų pakanka pripažinti, jog B. J. vykdė nelegalią veisimo veiklą ir (ar) užsiėmė sisteminga veikla - pardavinėjo gyvūnus, neturėdama tam reikalingo leidimo, ir iš tokios gyvūnų augintinių prekybos gavo pajamų. Institucijos manymu, verslinio gyvūnų augintinių veisimo požymius patvirtina: 1) rasti laikomi 6 gyvūnai augintiniai (2 suaugę Jorkšyro veislės mišrūnai: patinėlis ir patelė, bei išveisti 4 jų jaunikliai, kas patvirtina gyvūnų augintinių vykdytos veisimo veiklos faktas; 2) VšĮ „(duomenys neskelbtini)“ 2023 m. lapkričio 17 d. Pranešimas VMVT dėl vykdomos nelegalios komercinės veiklos dėl 2023 m. lapkričio 15 d. socialiame tinke „Facebook“ pastebėto skelbimo apie parduodamus Jorkšyrų terjero šuniukus (parduodami 4 šuniukai, rezervuotas vienas šuniukas už 250 eurų); 3) 2023 m. lapkričio 24 d. atliktas VMVT pareigūnų Kontrolinis pirkimas, kurio metu įsigyti 2 šuniukai už 480 eurų; 4) duomenys apie tai, kad Pareiškėja ir anksčiau socialine tinkle „Facebook“ siūlė parduoti savo šunų atvestus palikuonis (Toiterjerų mišrūnų 2020 m. rugsėjo 20 d. „Parduodu tojterjerą šuniuką mama juoda tetis rudas dar tik baigia antrą men kaina 200 euru“ ir Jorkšyrų terjerų mišrūnų „Ieškome mylinčių namučiu“, „Ieško naujų namu“, „Trieju mėn berniukas kaina sutartine (duomenys neskelbtini)“ (2023 m. gegužės 01/05) bei ieškojo Jorkšyrų terjero patino kergimui „Ieškome jaunai panelei bachuriuko kergimui Raseinių raj.“ (2022 m. kovo 31 d.). Nurodė, kad ANK 127 nustato administracinę atsakomybę už vertimąsi keliomis alternatyviomis veiklomis, neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas). Pažymėjo, kad ANK 127 straipsnis patenka į ANK XIII skyriaus turinį, kuriame reglamentuoti administraciniai nusižengimai, kuriuos vienija rūšiniai objektai (vertybės) nuosavybė, turtinės teisės ir turtiniai interesai. Administracinė atsakomybė už vertimąsi teisės aktų nustatyta tvarka neįteisinta ūkine veikla pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį nėra savitikslė, ji pagrįsta siekiu apsaugoti verslo tvarką, sąžiningos verslininkystės principus ir finansinius valstybės interesus. Šios bylos kontekste, tokios veiklos vykdymas siejamas su iš esmės nelegaliu veiklos pobūdžiu, kai ji ir iš jos gaunamos pajamos slepiamos nuo mokesčių administratoriaus. Todėl VMVT mano, kad padarytas teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingesnių administracinių teisės pažeidimų ekonomikai ir verslo tvarkai srityje bei atkreipia dėmesį į tai, kad paskirta 390 eurų nuobauda yra daugiau nei du kartus mažesnė už pelną, kuris būtų gautas pardavus skelbimuose minimus 4 šuniukus, kas leidžia pripažinti paskirtą nuobaudą simboline, taip pat kaip jau minėta, tokiais atvejais valstybės mokesčių sistemai yra padaroma žala - nesumokami mokesčiai. Taip nukenčia didelė dalis visuomenės. Nurodė, kad nagrinėjamos bylos atveju B. J., kuri faktiškai užsiėmė versliniu gyvūnų augintinių veisimu ir gyvūnų augintinių prekyba, turėjo teisę verstis šia veikla tik išpildžiusi teisės aktuose nustatytus bendruosius ir specialiuosius reikalavimus verčiantis tokiu verslu, tačiau Pareiškėja, pažeisdama teisės aktuose nustatytus reikalavimus, neteisėtai užsiėmė tokia veikla ir siekė materialios naudos. Be to pasikėsinta ir į papildomas įstatymų saugomas vertybes, konkrečiai, į gyvūnų gerovę ir apsaugą. Taigi ji, nevykdydama teisinės prievolės pranešti apie savo veiklą, gauti tokiai veiklai nustatytus leidimus ir nesilaikydama tokiai veiklai nustatytų specialiųjų reikalavimų, nesudarė sąlygų valstybei atlikti Pareiškėjos veiklos patikrinimus, siekiant įsitikinti, kad ji laikosi nustatytų reikalavimų ir tuo pačiu įsitikinti, kad gyvūnai yra tinkamai prižiūrimi, kad gyvūnų augintinių veisimas yra tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis, kad yra tinkamai tvarkoma gyvūnų augintinių apskaita, siekiant užtikrinti įsigyjamų, veisiamų ir parduodamų (perduodamų) gyvūnų augintinių atsekamumą.

4.4 Be kita ko pažymėjo, kad šiuo atveju taip pat svarbu nustatyti, kam kyla atsakomybė už gyvūno įregistravimą teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Bylos duomenimis, gyvūnų augintinių savininkė ir laikytoja yra Pareiškėja, kuri ir turėjo pareigą laikytis teisės aktų reikalavimų, ir pasirūpinti, kad prieš parduodant (siūlant įsigyti) šuniukus jie būtų paženklinti poodinėmis mikroschemomis ir įregistruoti Gyvūnų augintinių registre, tačiau to nepadarė, dėl ko ir konstatuotina, kad minėtas asmuo padarė administracinį nusižengimą, už kurį numatyta administracinė atsakomybė ANK 346 straipsnio 1 dalyje. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Pareiškėja savo Skunde nurodo, jog šuniukų pardavimas teisiškai neįvyko, kadangi sandoris nebuvo užbaigtas ir šuniukai netapo VMVT nuosavybe. Nesutinkama su tokiais Pareiškėjos argumentais, kurie yra ne kas kita kaip subjektyvi Pareiškėjos nuomonė, savitas faktinių aplinkybių vertinimas, VMVT pažymi, jog realiai nesiekė šuniukų įsigyti ir tapti jų savininke. Buvo vykdomas Kontrolinis pirkimas, kurį, vykdydami oficialią valstybinę kontrolę pagal gautą Pranešimą, atliko VMVT pareigūnai, apsimetę tariamais pirkėjais. VMVT pareigūnai, vykdydami Kontrolinį pirkimą, laikėsi visų teisės aktų reikalavimų, priešingų įrodymų byloje nėra. Jeigu šuniukų pirkimą būtų vykdę ne pareigūnai, o kiti asmenys, norėję (siekę) įsigyti šuniukus, jokių kliūčių sandoriui įvykti nebūtų buvę, taigi šiuo konkrečiu atveju sandoris buvo neužbaigtas dėl ne nuo pažeidėjos valios, o dėl kontrolę vykdančių pareigūnų veiksmų. Tokia praktika vykdomi visi VMVT atliekami kontroliniai pirkimai.

5. VMVT atstovė Simona Tomkienė teismo posėdžio metu nesutiko su pateiktu skundu, palaikė poziciją išdėstytą atsiliepime, papildomai pažymėjo, kad gyvūnų veisėjai turi būti registruoti maisto ir veterinarijos tarnyboje ir yra įtraukiami į gyvūnų veisėjų sąrašą. Mano, kad skunde išdėstyti argumentai yra nepagrįsti, o skundu tik siekiama išvengti atsakomybės ar ją atitolinti. Gavus pranešimą iš VšĮ ,,(duomenys neskelbtini)“ turėjo būti atliktas tikrinimas, todėl organizuotas kontrolinis pirkimas. Buvo išrašyta kontrolinio pirkimo pažymą ir patikrinimo aktas. Pranešimas pasitvirtino ir B. J. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn. Dėl versliškumo nurodė, kad ir atsiliepime nurodyta, jog yra duomenų, kad B. J. jau ne pirmą kartą užsiima gyvūnų augintinių veisimu ir prekyba, ką patvirtina skelbimai Facebook socialiniame tinkle, kurių yra keli. Taip pat yra ne tik patino paieška, bet ir skelbimai dėl kelių rūšių šunų pardavimo. Ji siekia gauti pelno ir tai daro pažeisdama įstatymus. Ginčijama, kad nebuvo pirkimo fakto, tačiau nurodė, kad kontrolinis pirkimas yra atliekamas pagal teisės aktus, kuriuos atlieka maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai apsimetę pirkėjais. Pažymėjo, kad jei tai būtų ne tarnybos pareigūnai, tai pirkimas būtų įvykęs ir tam nebūtų buvę jokių kliūčių. Be to draudžiama parduoti neženklintus ir neregistruotus gyvūnus, o B. J. to neatliko. Nors ir nesulaukus keturių mėnesių amžiaus, bet jie turėjo būti suženklinti, užregistruoti ir būsimiems potencialiems pirkėjams pateikta visa informacija. Prašo skundo netenkinti ir palikti galioti 2025 m. gegužės 5 d. nutarimą. Pardavimo faktas fiksuotas vienas, bet sistemiškumą rodo, tai, kad ji ne vieną kartą ir ne pirmą kartą buvo dėjusi skelbimus socialiniuose tinkluose dėl šuniukų pardavimo.

6. Liudytojas A. J. nurodė, kad jis yra Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno apygardos paslaugų skyriaus vyriausias valstybinis veterinarijos gydytojas. Viskas vyko 2023 m. Buvo gautas pavedimas ir jis su Kauno vyriausiu specialistu ir savanoriu pagal skundą vyko pas nelegaliai veisimu užsiimančią moterį, atlikti kontrolinį pirkimą ir užpildyti pažymą, o po to patikrinimo aktą. Kiek pamena, ten savanoriai tarėsi pagal skundą, tartasi dėl pirkimo. Užpirkime jis nedalyvavo, nes tuo metu jis ėjo Raseinių skyriaus vedėjo pareigas. Užpirkime dalyvavo savanoris ir kolega iš Kauno. Po užpirkimo jis prisijungė ir tuomet surašė pažymą ir atliko patikrinimą. Paaiškino, kad savanoris per Facebook bendravo su ta moterim, susitarė laiką dėl susitikimo, užpirkimas vyko be jo, nes jį galėjo pažinti, šuniukas buvo parduotas, pinigai sumokėti ir tuomet jau prisijungė ir jis. Jis buvo su tarnybos žymėtu transportu. Po to jie rado tuos šuniukus, jie buvo neženklinti, kurie buvo gyvenamose patalpose. Šuniukai buvo be dokumentų, šeimininkė sakė, kad tai buvo Jorkšyro terjero mišrūnai. Pirkimo sumos tiksliai negalėjo pasakyti, bet buvo apie 480 Eur. Nurodymas buvo vykti į patikrinimą ir atlikti kontrolinį pirkimą dviejų šuniukų. Kai jis nuvyko, jau buvo padėti pinigai ant stalo, atliktos pinigų fotonuotraukos. Jo pareiga buvo nustatyti gyvūnų laikymo sąlygas, patvirtinti faktą, kad užsiimama nelegaliu gyvūnų augintinių veisimu, neturi registravimo, gyvūnai neženklinti, neskiepyti nuo pasiutligės. Šie pažeidimai ir buvo nustatyti. Kolega, tai A. B.. Anksčiau su šia pareiškėja susidūręs nebuvo. Jis užpildė kontrolinio pirkimo pažyma ir po to Patikrinimo aktas. Jis rėmėsi visa Kauno tarnybai pateikta medžiaga: skundas, pateiktos fotonuotraukos, susirašinėjimai. Jis rėmėsi skundo medžiaga, kur parašyta, kad ne pirmi metai verčiamasi veikla, ir pridėtomis nuotraukomis. Paaiškino, kad jei įvyko atsitiktinis dauginimasis, tai moteris ir turėjo pati auginti tuos šuniukus, arba juos padovanoti. Jo žiniomis, buvo vykdomas pardavimas, tariamasi dėl kainos, susitikimo. O prieš tai ieškotas šuniukas kergimui. Tai rodo versliškumą. Kontrolinio pirkimo metu buvo užduotas klausimas ar ji registruota kaip veisėja ir gautas atsakymas, kad ne; klausta ar gyvūnai ženklinti, jie nebuvo ženklinti. Nurodė, kad iš karto po pažymos surašymo, buvo surašytas ir patikrinimo aktas, kuriame nurodyti visi klausimai ir atsakymai. Jie Raseiniuose tuo metu kai vyko užpirkimas vaizdo registratorių neturėjo. Patikrinimo metu jie po gyvenamas patalpas nevaikščiojo, tačiau tam kambarį kur buvo šuniukai, jie visi kartu buvo atitverti, buvo indelis maistui. Tačiau toje patalpoje nebuvo jokių narvelių ar kitų talpų šuniukų laikymui. J. priskyrė ūkio subjektui, nes tikrinimo metu ji pati pripažino, kad pardavė šuniuką. Tas faktas, kad žmogus turi šuniukus, kuriuos siūloma parduoti, tai ir yra vykdoma veikla. Dėl šuniukų po vizualios apžiūros gali pasakyti, kad jie buvo sveiki. Tačiau kliniškai neapžiūrėti.

7. Liudytojas A. B. nurodė, kad pagal Pavedimą jis su kolega A. J. ir savanoriu atliko kontrolinį pirkimą: nuvyko pas B. J. į (duomenys neskelbtini). Ten ėjo pirkti šuniukus pagal iš anksto suderintą laiką. Jiems buvo parodyti keturi maži Jorkšyro terjerai šuniukai. Dar ten lakstė tų šuniukų tėvai. Jie susitarė dėl pirkimo ir jis padavė 480 Eur. Nurodė, kad jis pinigus padėjo ant stato, ji juos paėmė ir persiskaičiavo. Kai jis pasisakė esantis pareigūnas ir, kad vykdomas kontrolinis pirkimas, ji tuos pinigus atidavė. Po pirkimo jis išsitraukė pažymėjimą, kai parodė, J. pasimetė, dar pasakė ,,ot ir papuoliau“. Po to dar nurodė, kad tai vienetinė šuniukų vada. Tuomet jis paskambino J. ir jis atvykęs pradėjo forminti dokumentus. Pradžioj užpildė kontrolinio pirkimo pažymą, o po to jau pildė aktą. Po pildymo, kai reikėjo jau pasirašyti, J. ėjo gerti vaistų, pradėjo drebėti, todėl jie pasirašė visi trys nurodydami, kad J. negalėjo pasirašyti dėl sveikatos stovio. Be to buvo nuspęsta nepaimti šuniukų ir neperduoti globos įstaigom, nes buvo geros jų laikymo sąlygos. Tačiau ji buvo įpareigota tuos šuniukus laikyti. Tuo metu jis buvo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Kauno apygardos vyriausiasis specialistas. Įrašas nebuvo daromas. Kontroliniai klausimai J. negali pasakyti ar buvo užduoti, nes ji pasidarė neadekvati, vis gėrė vaistus. Be jo, J. ir savanorio A. K. daugiau nieko nebuvo. Prisimena, kad J. dar uždavė klausimą kur kiti šuniukai, nes pagal jų žinias turėjo būt daugiau, tai atsakė, kad vieną šuniuką suvažinėjo. Po to jis surašė administracinio nusižengimo protokolą. Kad buvo mokėti 480 Eur ir kokiomis kupiūromis fiksuota kontrolinio pirkimo pažymoje. Pinigų perdavimo faktas vyko moters namuose, virtuvėje padedant pinigus ant stalo. Kad J. vykdo veiklą, jie sprendė iš skelbimų, kurių buvo keletas, iš to, kad ji nebuvo užsiregistravus tarnyboje. Jis prieš tai nebuvo kalbėjęs, atvyko tik pirkti šuniukų.

8. Liudytoja I. K. nurodė, kad jai paskambino J. ir pasakė, kad buvo patikrinimas, buvo atvažiavusi veterinarijos tarnybą. Viską supasakojo, dar pasakė, kad buvo užėjęs blogumas. Sakė, kad pasijuokė vyrukai ir tiek. Nurodė, kad skelbimą patalpino ji ir ten šuniukai buvo nepardavinėjami, o ieškojo namų. Tačiau esant daug užklausų, buvus ir grasinančių žinučių, kad jie nepatektų į blogus namus, nusprendė, kad reikia nurodyti sumą. Nenorėjo, kad būtų pasidžiaugia dovanotu šuniuku, nes būna paturi vaikai ir tuomet pameta. J. gyvūnų mylėtoja, tai ji labai atsakingai į tai ir žiūrėjo. Tikrai neturėjo net minties užsiimti versliškumu. Tai eina kalba apie keturis šuniukus, - Jorgšyro. Tuo metu buvo Jorkšyras su patinėliu. Prieš tai dar turėjo terjero šuniuką. Ten buvo netyčiukas susibėgęs su kaimyno šuniuku. J. norėjo atiduoti, bet niekam nereikėjo tai pasiliko. Dabar tie šuniukai išdovanoti, procesas ilgas mama neturėjo kaip išlaikyti. Buvo kreiptasi į veterinarijos tarnybą klausiant ką daryti, bet atsakymo negavo, tai savanoriškai priėmė sprendimą dovanoti. Ji žino tik tiek, kad susitarę buvo atėję pirk šuniukų, norėjo mokėti pinigus, bet ji pinigų neėmė. Jie nežinojo, kad perduodant šuniukai turi būti ženklinti, manė, kad tai daro žmonės gavę šuniuką. Jai J. skambino, kai pareigūnai išėjo, ji ramino ją. Žino, kad buvo blogai pasidarę. Gal ir siūlė jai iškviesti medikus, bet ji atsisakė. Po to jai buvo pasidarę blogai. Todėl mano, kad gal ji ir neadekvačiai atsakė, todėl galėjo ir iškviesti. Dėl to skelbimo, kad ieško patinėlio, tai pakomentavo, kad močiutė norėjo sukergti ir anūkei padovanoti šuniuką, tai taip ir atsirado tas šuniukas patinėlis. Tačiau anūkė anksčiau negalėjo pasiimti, tai pas mamą ir liko tas šuniukas. Iš tos vados buvo vienas šuniukas. Pripažino, kad skelbimus dėjo ji, nurodė, kad telefonas J.. Ji pati šuniukų atidavime nedalyvavo. Pradžioj skelbime nurodė, kad ieško šuniukams namų, o vėliau, norėdami atsikratyti netikrai susidomėjusių, tai rašė apie pardavimą. Dar žino, kad tie pirkėjai norėjo paimti visus šuniukus, tačiau ji nedavė, nes nežinojo kur jie bus padedami. Žino, kad buvo sutarta, jog atvyks žmonės pirkti šuniuką, tačiau nebuvo tartasi už kokią sumą. Pinigų buvo norėta už tai kas sunaudota maitinimui. Jos žiniomis tokių šuniukų priežiūra kainuoja. Dėl skelbimo 2020 m. rugsėjo 25 d. tai skelbimą įdėjo ji, tačiau šiuo metu tas Toiterjeras yra numuštas mašina, o kalytė vis dar yra pas J.. Ji nežino ar ta kalytė registruota. Šuniukai nebuvo parduoti. Dėl 2023 m. lapkričio 24 d. tai kalytė (mama) buvo padovanota, o patinėlis buvo ieškotas sukergti, tačiau to šuniuko po to niekas nepasiėmė. Šuo nebuvo sterilizuotas, nes žino, kad tai sudaro sveikatos problemų. Šiuo metu sterilizuota ta kalytė, bet dabar turi problemų. Šuniukus laiko, nes nori draugijos. Kiek vadų tas šuniukas pagal 2023 m. kovo 31 d. skelbimą atsivedė ji nežino.

Skundas netenkintinas.

9. Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

10. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas, neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Tam, kad asmenį pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

11. Pagal ANK 567 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, įgaliotos institucijos pareigūnas, atlikdamas administracinio nusižengimo tyrimą, privalo imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai, objektyviai ir kiek įmanoma per trumpesnį laiką ištirtos veikos aplinkybės. Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas, teismas, taip pat institucija (pareigūnas), kai byla nagrinėjama ne teismo tvarka, privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes; priimant sprendimą administracinio nusižengimo byloje, privaloma nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala ir ar galima administracinio nusižengimo byloje nustatyti jos dydį, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Tapati nuostata numatyta ir ANK 617 straipsnyje, kai administracinio nusižengimo byla nagrinėjama ne teismo tvarka.

12. Nagrinėjamu atveju 2025 m. kovo 3 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. VMVT-PRIEZ-ANR_P-358-2025 surašytas ir skundžiamas 2025 m. gegužės 5 d. nutarimas Nr. VMVT-ANR_N-84-2025 priimtas, įvertinus byloje esančius įrodymus: 1) 2023 m. lapkričio 17 d. pranešimas apie gyvūnų gerovės ir sveikatingumo pažeidimus, kuriame nurodyta, kad VšĮ ,, (duomenys neskelbtini)“ direktorė pranešė, kad B. J. galimai vykdo nelegalią komercinę veiklą, nes 2023-11-15 Facebook pastebėtas skelbimas apie parduodamus Jorkšyro terjero šuniukus, taip pat šiame socialiniame tinkle 2022-03-31 ieškotas patinas kergimui, o prieš tai dar rasta parduodami Jorkšyro terjerai 2025 m. gegužės 1/5 dienos ir Toiterjero mišrūnas 2020 m. rugsėjo 20 d.; šiuo metu parduodami 4 šuniukai: 1 patinas ir 3 kalytės. 2) 2023 m. lapkričio 24 d. Kontrolinio pirkimo pažyma, kur nurodyta, kad atliktas kontrolinis pirkimas siekiant nustatyti ar laikomasi Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovę ir apsaugą, atskirų gyvūnų ženklinimą ir registravimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų; pirkti gyvūnai, t.y. du Jorkšyro terjero veislės mišrūnai, parduodami šuniukai gimę 2023 m. rugsėjo 25 d., pasiūlyta iš keturių du. Už šuniukus sumokėta 480 Eur, kurie po pardavimo fiksavimo grąžinti. 3) tarnybinis pranešimas, kur fiksuota kokiomis kupiūromis kontrolinio pirkimo metu atsiskaityta. 4) gyvūnų augintinių veisėjo, veisiančių gyvūnus gyvenamosiose patalpose, patikrinimo aktas Nr. 33GGP-472, kur nurodyta, kad tikrinama pirmą kartą, laikomi gyvūnai Jorkšyro terjerų mišrūnai 2 suaugę ir 4 gimę 2025-09-25; laikomi laisvai. Nustatyta, kad neturimas VMVT įregistravimo numeris, kad šuniukai prižiūrimi, gyvena gyvenamojoje patalpoje, sveiki, gyvūnų augintinių apskaitos žurnalo nėra, dezinfekcinių medžiagų nėra, visi šuniukai laikomi kartu, šuniukai mažyliai nevakcinuoti dar neturintys dviejų mėnesių, o kalytė ir patinas vakcinuoti, suaugę šunys suženklinti ir registruoti GAR, jauni – neženklinti ir neregistruoti GAR, jauni šuniukai parduodami neženklinti ir nevakcinuoti. Pateikiamos foto nuotraukos iš kurių matyti, kad šuniukai atitverti, kad dedami pinigai ant stalo ir stovi vyras ir moteris, gyvūno pasai, šuniukai. 5) B. J. paaiškinimas, kur nurodyta, kad ji pripažino pažeidusi įstatymus siūlydama savo šuniukus pardavimui, tai nėra jos veikla pragyvenimui, tai tik vienkartinis veiksmas norint surasti šuniukams namus. 6) susirašinėjimai – B. J. Facebook paskira: 2020-09-20 ,,parduodu tojterjera suniuka mama juoda tetis rudas dar tik baigia antra men kaina 200 euru“; 2022-03-31 ,,ieskoma jaunai panelei bachuriuko kergimui Raseiniu raj“; 05-01 ieškome mylinčių namučių; 05-05 ,,triejų mėn berniukas kaina sutartinė (pateikiamas tel. Nr.)“, komentarai atskirų asmenų klausiant kainos, kur vienam jų B. J. nurodo kainą 250 Eur; (duomenys neskelbtini)F svetainė: ,,ieško naujų namų (pateikiama šuniuko foto nuotrauka)“.

13. Šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo B. J. ginčija jos atžvilgiu priimtą nutarimą, nurodo, kad jos manymu nėra pažeista ANK 127 straipsnio 1 dalis, nes nėra versliškumo, neįrodyta, kad yra sistemingumas. Pripažįsta, kad ji norėjo parduoti šuniukus tik tą vienintelį kartą, t.y 2023 m. lapkričio 24 d., ir buvo įdėtas į jos socialinę paskirtą skelbimas, o prašomi pinigai už šuniukus, tai tik kaip kompensacija už jų maistą ir priežiūrą, nes tokie šukiukai gana lepūs ir reikalauja išskirtinės priežiūros, maitinimo. Be to skunde ginčijama, kad įvyko pirkimo-pardavimo faktas vykdytas atliekant kontrolinį pirkimą, nes jos manymu nebuvo įvykdyti visi įpareigojimai, kurie traktuojami kaip pirkimas-pardavimas, mano, kad tai buvę tik kaip pasikėsinimas parduoti šuniukus. Nepripažįsta ir atsakomybės pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį, nes mano, kad jai negali būti taikomi reikalavimai kaip gyvūnų veisėjai, nes ji neregistruota kaip gyvūnų veisėja, be to mano, kad jai negali būti taikoma atsakomybė už neženklintus šuniukus, nes numatoma 4 mėnesiai nuo gimimo, o kadangi pardavimas (perdavimas) neįvyko, tai ir negali būti taikomas 2 mėnesių terminas. Pareiškėjos manymu, ji neatliko jokių administracinių nusižengimų, todėl ir turi būti panaikintas jos atžvilgiu priimtas nutarimas ir administracinė teisena nutraukta.

Pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį administracinė atsakomybė taikoma tam kas, vertėsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu. Kvalifikuojant veiką pagal minėtą normą, būtina nustatyti, ar veika atitinka šiuos požymius: a) ar ji patenka į licencijuojamų ūkinės, komercinės, finansinės, profesinės veiklos sričių kategoriją, b) ar ją vykdantis subjektas neturėjo nustatyta tvarka išduotos licencijos, c) ar veika pasireiškė ne vienkartiniu veiksmu, o sisteminga veikla (tarpusavyje susietų veiksmų visuma), kuria siekiama gauti ar gaunama pajamų. Šio straipsnio norma yra blanketinė, t. y. traukiant asmenį atsakomybėn už jame numatytą pažeidimą, būtina nustatyti kokio norminio akto konkretų reikalavimą savo veika asmuo pažeidė. Gyvūnų augintinių veisimas verslo tikslais priskiriamas veikloms, kurioms reikalinga gauti VMVT, kaip kompetentingos institucijos leidimus.

Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – GGAĮ) 2 straipsnio 28 punkte numatyta, kad verslinis gyvūnų augintinių veisimas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas gyvūnų augintinių veisimas siekiant pelno, įskaitant kergimą, t.y. veisimas apibrėžiamas, kaip augintinių dauginimas. GGAĮ 10 straipsnio 1-3 dalyse numatyta, kad gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis. Asmenys, užsiimantys versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi ir teisės aktuose nustatytais atvejais turėti veterinarinį patvirtinimą. Gyvūnų augintinių savininkai, išskyrus asmenis, užsiimančius versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai augintiniai nesidaugintų, išskyrus atvejus, kai jie užtikrina gyvūnų augintinių jauniklių perdavimą naujiems savininkams (neįskaitant jų perdavimo gyvūnų globėjui) arba rūpinasi jais patys. Be to, pagal Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508 ,,Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ patvirtintų Veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams 4 punktą, gyvūnų augintinių veisėjai turi būti įtraukti į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) tvarkomą Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, sąrašą ir turėti registracijos numerį, suteiktą vadovaujantis Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. B1-146 „Dėl Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų, išskyrus maisto tvarkymo subjektus, veterinarinio patvirtinimo ir įregistravimo tvarkos aprašo patvirtinimo” (toliau – Tvarkos aprašas), 29–35 punktų nuostatomis.

Pažymėtina ir tai, jog vienas iš būtinųjų šio teisės pažeidimo objektyviųjų požymių yra sistemingumas, tai yra veika turi pasireikšti ne vienkartiniu veiksmu, o tarpusavyje susietų veiksmų visuma, kuriais siekiama gauti ar gaunama pajamų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys bylose Nr. N1-1890/2007, N62-3884/2009 ir kt.). Sąvoka „vertimasis veikla“ suprantama kaip visuma tarpusavyje susijusių veiksmų, kuriais paprastai siekiama gauti pajamų; tai tokia veikla, kuriai būdingas pastovumas, sistemingumas, aktyvūs veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-355-648/2018).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad B. J. turėjo 4 gyvūnus augintinius Jorkšyro terjerų mišrūno šuniukus, kuriuos siekė parduoti. B. J. Facebook paskiroje buvo įdėtas skelbimas apie šuniukus – nors tiek skunde, tiek B. J. atstovas advokatas I. Balčiūnas teismo posėdžio metu, tiek liudytoja I. K. nurodė, kad šuniukams siekta surasti šeimininkus, tačiau ne juos parduoti, o prašyta kaina tik simbolinė. Minėtas aplinkybes paneigia tai, kad būtent dėl Jorkšyro terjerų mišrūno šuniukų pardavimo buvo susitarta, būtent B. J. tarėsi su preliminariais pirkėjais dėl šuniukų pardavimo, ji nurodė šuniuko kainą, nurodė kur atvykti apžiūrėti šuniukus ir pan. Vėliau jos namuose vyko minimų šuniukų pardavimas – pasiūlyti pirkti du šuniukai ir jie parodyti, sutarta kaina už du šuniukus 480 Eur, kurie duoti B. J., t.y pinigai buvo padėti ant stalo, kuriuos B. J. paėmė ir perskaičiavo (tolimesni pardavimo veiksmais neįvyko ne B. J. iniciatyva, o dėl to, kad buvo atskleista, jog tai buvęs kontrolinis užpirkimas). Šiuo atveju pareiškėjos atstovas advokatas I. Balčiūnas ginčija pardavimo faktą, nes neva pinigai nepaimti, pirkimas neįvykęs. Teismas pažymi, kad net ir už siekimą gauti pajamų yra taikoma atsakomybė. Gyvūnų augintinių veisėjo, veisiančių gyvūnus gyvenamosiose patalpose, patikrinimo aktas Nr. 33GGP-472 įrodo, kad buvo laikomi du Jorkšyro terjero mišrūno šuniukai – patinas ir patelė, kurie ženklinti ir registruoti B. J. vardu, vakcinuoti; keturi (1 patinėlis ir trys kalytės) gyvūnų augintiniai - Jorkšyro terjero mišrūno šuniukai gimę 2023 m. rugsėjo 25 d., t.y. tikrinimo metu buvo 2 mėnesių, jie neženklinti ir nevakcinuoti. Pagal B. J. Facebook paskyrą – 2022 m. kovą ji ieškojo Jorkšyro terjero patinėlio kergimui, po to 2023 m. gegužę ir lapkritį buvo siūloma parduoti Jorkšyro terjero šuniukus. Kaip teismo posėdžio metu nurodė veterinarijos specialistas, patelės ir patinėliai negali būti laikomi kartu, nes taip vyksta dauginimas. Pažymėtina ir tai, kad buvo ir 2020 m. rugsėjo 20 d. toje pačioje paskyroje skelbimas parduoti Toiterjerų mišrūnus. Bylos nagrinėjimo metu neginčyta, kad paskyroje nurodytas telefono numeris yra B. J.. Taip pat bylos duomenimis nustatyta, kad šuniukai tiek kalytės, tiek patinėliai laikyti kartu, tai gi neužtikrinta, kad nevyktų atsitiktinis dauginimasis, nors liudytoja nurodė, kad tai įvyko atsitiktinai. Iš visų aplinkybių matyti, kad B. J. ieškojo šuniuko kergimui, po kergimo gimė šuniukų jaunikliai, jau ne vieną kartą siekta realizuoti šuniukus, o tokie veiksmai laikytini versliškumu, o šiai veiklai reikalinga licencija (leidimas), ko nagrinėjamu atveju B. J. neturėjo, be to ji nėra įtraukta į Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos tvarkomą Valstybinės veterinarinės kontrolės subjektų sąrašą kaip gyvūnų augintinių veisėja ir neturėjo registracijos numerio.

Pagal ANK 346 straipsnio 1 dalį numatyta administracinė atsakomybė už Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo ir kitų gyvūnų gerovės ir apsaugos, atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo reikalavimus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą.

Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (taip pat ir – GGAĮ) 2 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad gyvūno ženklinimas – gyvūno augintinio žymėjimas išoriniu ženklu, tatuiruote ar mikroschema; to paties straipsnio 8 dalyje nurodoma, jog gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai; 11 dalyje nurodoma, gyvūno registravimas – gyvūno duomenų įrašymas į tam tikrų gyvūnų registro duomenų bazę; 12 dalyje nurodoma, kad gyvūno savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas. Šio įstatymo 7 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodoma, kad atskirų rūšių gyvūnai privalo būti registruojami ir ženklinami pagal gyvūnų registravimą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; katės, šunys ir šeškai privalo būti ženklinami mikroschemomis ir registruojami Gyvūnų augintinių registre. Už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako jų laikytojas ar savininkas. Šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad draudžiama parduoti neženklintus ir neregistruotus gyvūnus, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka taikomas privalomas ženklinimas ir registravimas.

Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2015 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. 3D-959 „Dėl Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija, galiojusi administracinių nusižengimų protokolo surašymo metu) 8 punkte nurodoma, kad kiekvienas katės, šuns ir šeško savininkas atsako už katės, šuns ir šeško paženklinimą taisyklių 16 punkte nurodyta mikroschema: 2021 m. gegužės 1 d. ir vėliau atvesti katės, šunys ir šeškai turi būti paženklinti mikroschemomis per 4 mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki jų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui (8.1 p.); 20 punkte nurodoma, kad kiekvienas gyvūno augintinio savininkas yra atsakingas už laikomos paženklintos katės, šuns ar šeško įregistravimą į Gyvūnų augintinių registrą taisyklių 8 punkte nustatytais terminais. Kitam savininkui ar laikytojui galima perduoti tik Gyvūnų augintinių registre įregistruotą katę, šunį ar šešką. Gyvūnų augintinių registre registruojami Lietuvos Respublikoje gyvenančių fizinių asmenų ar veiklą vykdančių juridinių asmenų mikroschemomis paženklinti katės, šunys, šeškai ir kiti gyvūnai augintiniai. Be kita ko ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. liepos 30 d. įsakymu Nr. B1-508 ,,Dėl veterinarijos reikalavimų gyvūnų augintinių veisėjams patvirtinimo“ patvirtintuose Veterinarijos reikalavimuose gyvūnų augintinių veisėjams numatyta, kad veisėjai turi registruoti šunų kergimus ir kitus atitinkamus duomenis, prieš parduodant šuniukus turi juos suženklinti ir užregistruoti (58, 60, 62 punktai).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad B. J. siekė parduoti neženklintus dviejų mėnesių šuniukus. Pareiškėjos atstovas advokatas I. Balčiūnas nurodė, kad taisyklės dėl ženklinimo prieš pardavimą numatytos tik veisėjams, o jo teigimu B. J. nėra veisėja. Liudytoja I. K. nurodė, kad nežinojo B. J., kad iki perdavimo šuniukai turėjo būti ženklinti ir Gyvūnų augintinių registrui perduoti duomenys. Tačiau iš pateiktų įstatymo nuostatų matyti, kad gyvūnų augintinių (šiuo atveju šuniukų) laikytojas ar savininkas prieš pardavimą ar perdavimą yra atsakingas už ženklinimą mikroschemomis ir jo užregistravimą atitinkamam registre. Ar asmuo užsiima veisimu ir augintinių pardavimu ar ne esminės reikšmės neturi. Pagal Gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo taisyklių 8.1 punktą gyvūnų augintiniai turi būti paženklinti mikroschemomis per 4 mėnesius, bet ne vėliau iki juos perduodant kitam savininkui ar laikytojui. Šiuo atveju ir turėjo būti šuniukai paženklinti iki jų pardavimo-perdavimo. Kaip matyti iš bylos duomenų, B. J. jau buvo susitarusi dėl šuniukų apžiūrėjimo ir pardavimo, tai yra preliminariai tikėjosi, kad jie bus perduoti kitam asmeniui, todėl turėjo pareigą iki perdavimo juos suženklinti ir užregistruoti. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad tai nebuvo atlikta. Be to ir skunde neginčijama, kad šuniukai būtų ženklinti, neženklinimą grindžia nežinojimu.

Vertinant nuosekliai matyti, kad B. J. nebuvo registruota kaip veisėja, nors jau ne pirmą kartą siekė parduoti-perduoti savo išveistus šuniukus, o vertinant sistemiškai, tai ji ne tik, kad nebuvo registruota kaip veisėja, tačiau dar nesilaikė reikalavimo kaip šuniuką perleidžiantis kitam savininkui asmuo, jį paženklinti ir užregistruoti GAR iki jų perdavimo – esminės reikšmės, kad šuniukai nebuvo keturių mėnesių neturi. Kad buvo siekta perduoti kitiems asmenims šuniukus niekas neginčijo, taip pat neginčijo, kad tarėsi dėl susitikimo šuniukų apžiūrai ir pardavimui-perdavimui. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, B. J. ir turėjo pareigą suženklinti šuniukus mikroschemomis kaip tai numatyta pagal teisės aktus.

Atsižvelgiant į visą tai kas išdėstyta, įvertinus visus byloje pateiktus duomenis ir šalių pasisakymus, vadovaudamasis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais, savo vidiniu įsitikinimu, teismas sprendžia, kad B. J. vertėsi gyvūnų augintinių veisimo veikla, neįregistravusi gyvūnų augintinių veisėjų veiklos Valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje, siekė parduoti keturis neženklintus ir neregistruotus gyvūnus – šuniukus, pažeisdama Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 12 straipsnio 4 dalį. Institucija pagrįstai B. J. veiką kvalifikavo pagal ANK 127 straipsnio 1 dalį ir 346 straipsnio 1 dalį ir nėra teisėto ir pagrįsto pagrindo panaikinti 2025 m. gegužės 5 d. Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos, Poveikio priemonių taikymo skyriaus vyriausiosios specialistės Simonos Tomkienės priimtą nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-ANR_N-84-2024, jis, paliekamas galioti, nes yra teisėtas ir pagrįstas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pažymėtina ir tai, kad 2025 m. gegužės 13 d. Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų (Kelmėje) teisėja A. Benetytė sankcionavo nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-ANR_N-84-2024. Laikoma, kad teismas įvertino visas aplinkybes, o parinkta nuobauda yra adekvati. Teismas vertina, kad B. J. buvo tinkamai parinkta bauda, atsižvelgiant į jos amžių, turtinę padėtį, finansines galimybes, pažeidimo mastą ir pobūdį. Jai skirta minimali bauda ir netaikyta administracinio poveikio priemonė, tai yra nekonfiskuoti šuniukai, nors ANK 127 straipsnio 4 dalyje numatyta tokia pareiga.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 623 straipsniu, 626 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

B. J. skundo netenkinti.

Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos Poveikio priemonių taikymo skyriaus vyriausiosios specialistės Simonos Tomkienės 2025 m. gegužės 5 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. VMVT-ANR_N-84-2025 (ROIK: 23226726281) palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Aurelija Petkevičienė