- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-08-30
- Bylos Nr.
- 1-715-298/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-53309-2015-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaclavas Karšulis
- Kaltinamasis
- V. N.
- Nukentėjusysis
- K. N.
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.10.1Bausmių bendrinimas jas apimant (BK 63 str. 1, 2, 5 d.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.10Dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 72-2 str.)
- 1.2.4.6.2.1Fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas savo artimam giminaičiui ar šeimos nariui (BK 140 str. 2 d.)
- 1.2.5.4.1Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą (BK 145 str. 1 d.)
- 2.1.4.4.1Kaltinamasis kaip proceso dalyvis (BPK 22 str. ir kt. str.)
- 2.1.4.5.1Gynėjas kaip proceso dalyvis (BPK 17, 47 str. ir kt. str.)
- 2.1.4.6.1Nukentėjusysis kaip proceso dalyvis (BPK 28 str. ir kt. str.)
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Vaclavas Karšulis, sekretoriaujant J. Pladui, V. Podlipskienei, dalyvaujant prokurorei V. M., kaltinamajam V. N., jo gynėjui advokatui L. K., nukentėjusiajai K. N., jos atstovui advokatui V. R., liudytojams V. P., D. P., J. M., J. T., R. M., A. B., O. N., L. V., V. T., V. K., J. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje V. N., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, aukštesniojo išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 d. (3 veikos), 145 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. N. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą ir fizinį skausmą savo šeimos nariui, grasino nužudyti kitą žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, o būtent jis:
1) 2015 m. rugsėjo 24 d. nuo 07.00 val. iki 10.00 val., name esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę K. N. (šiuo metu pavardė – N.), drabužinėje tyčia dešine ranka paėmęs K. N. už smakro, ne mažiau kaip tris kartus trenkė šios pakaušį į sieną, po to dešine ranka paėmęs jai už gerklės ir laikydamas, tęsdamas nusikalstamą veiką koridoriuje kišo K. N. pirštus į nosį ir abiejų rankų kumščiais ne mažiau kaip keturis kartus sudavė sutuoktinei į pasmakrę, po to K. N. nuėjus į miegamąjį ir sėdint ant lovos, vieną kartą dešine koja spyrė jai į dešinę šlaunį, vieną kartą abiejų rankų delnais suspaudė jos smilkinį, vėliau K. N. atsisėdus į savo automobilį, griebė jai už plaukų ir ne mažiau kaip du kartus trenkė šios smakrą į automobilio porankį, tokiu būdu ir šiais savo veiksmais padarė K. N. odos nubrozdinimus smakre, tai yra sužalojimus, vertinamus nežymiu sveikatos sutrikdymu ir sukėlė fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje;
2) be to, jis 2016 m. gegužės 10 d., nuo apie 18.30 val. iki apie 19.00 val., name esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę K. N. (šiuo metu pavardė – N.), konflikto metu ne mažiau kaip 10 kartų ranka stūmė K. N., nuo ko ši petimi atsitrenkdavo į sieną, o K. N. stengiantis išvengti konflikto, laiptais lipant į antrąjį aukštą, vieną kartą pastūmė šią į kairįjį petį, nuo ko ji nugara trenkėsi į sieną, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, K. N. būnant antrame namo aukšte, dešine ranka sugriebęs už kaklo jį spaudė (smaugė), po to, K. N. nuėjus į drabužinę, atėjęs iš paskos vieną kartą kumščiu sudavė K. N. į dešinį smilkinį, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, vėl priėjęs prie K. N. savo kakta trenkė į šios kaktą bei įkando į dešinį skruostą, tokiu būdu ir šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai K. N. fizinį skausmą,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje;
3) be to, jis 2016 m. gegužės 10 d., apie 19.00 val., name esančiame (duomenys neskelbtini), psichologiškai ir fiziškai smurtaudamas prieš šeimos narį – sutuoktinę K. N. (šiuo metu pavardė – N.), tai yra konflikto metu sakydamas, kad ją reikia sudaužyti, įdėti į karstą, tuoj atvažiuos „bachūrai“ ir ši pamatys kuo jai baigsis, ne mažiau kaip 10 kartų ranka stūmė K. N., nuo ko ši petimi atsitrenkdavo į sieną, o K. N. laiptais lipant į antrąjį aukštą, vieną kartą pastūmė šią į kairįjį petį, nuo ko ji, vos nenukritusi nuo laiptų, nugara trenkėsi į sieną, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, K. N. būnant antrame namo aukšte, dešine ranka tyčia sugriebęs už gerklės suspaudė kaklą (smaugė), grasindamas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, sakydamas, kad jai taip lengvai nesibaigs ir ši dar pamatys, kas jos laukia, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, toliau persekiojo K. N. naudodamas šios atžvilgiu fizinį smurtą ir jai grasindamas, kad čia gyva nevaikščios, tokias kaip ją reikia daužyti ir daužyti – K. N. nuėjus į drabužinę, atėjęs iš paskos įžeidinėdamas necenzūriniais žodžiais vieną kartą kumščiu sudavė K. N. į dešinį smilkinį, po to vėl priėjęs prie K. N., grasindamas susidoroti ir šią įžeidinėdamas, savo kakta trenkė į šios kaktą bei įkando į dešinį skruostą, po to kelis kartus spjovė K. N. į veidą, šiais veiksmais, fiziškai ir psichologiškai smurtaudamas K. N. atžvilgiu bei jai grasindamas, sudarė nukentėjusiajai K. N. pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jos sveikatą gali būti įvykdytas,
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje;
4) be to, jis 2016 m. spalio 19 d., apie 21 val., name, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį – sutuoktinę K. N. (šiuo metu pavardė – N.) – konflikto metu mobiliojo ryšio telefono laidu suspaudė K. N. kaklą, tokiu būdu ir šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai K. N. fizinį skausmą
t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Kaltinamasis V. N. laikėsi gynybinės versijos, kad nenaudojo fizinio smurto K. N. atžvilgiu, jai negrasino, neneigė, kad tarp jų kaltinamajame akte nurodytu laiku vyko konfliktai. Jų konfliktai vyko dėl to, kad K. N. buvo jam neištikima, turėjo kitą vyrą, kad ji palikdavo vaiką, jo neprižiūrėdavo. Dėl 2015 m. rugsėjo 24 d. epizodo paaiškino, kad tarp jo ir K. N. įvyko konfliktas, kurio metu pastaroji jį keikė, draskė, griebė už striukės. Jis paėmė jai už rankos ir pasakė, kad daugiau taip nedarytų. Už smakro negriebė. K. N. iškvietė policiją. Įvykio metu namuose buvo valytoja. Buvo sulaikytas. Ikiteisminio tyrimo metu prisipažino smurtavęs sutuoktinės atžvilgiu, kad būtų nutrauktas ikiteisminis tyrimas. Dėl 2016 m. gegužės 10 d. epizodo paaiškino, kad tarp jo ir K. N. vyko konfliktas dėl namo, neištikimybės, vaiko nepriežiūros, antstolių. Konflikto metu smurto nenaudojo, negrasino. Pripažįsta, kad keikė K. N. necenzūriniais žodžiais, ją apspjovė. Nematė, kad K. N. veidas būtų patinęs. K. N. iškvietė policiją. Po šio įvykio dėl paskirtos kardomosios priemonės turėjo išsikraustyti iš namų. Dėl 2016 m. spalio 19 d. epizodo paaiškino, kad minėtos dienos vakare K. N. pakvietė jį vakarienės. Tarp jo ir K. N. kilo konfliktas, jis išvažiavo. Nors apklausiamas sūnus nurodė, kad jis smaugė K. N. laidu, tačiau vaikas to nematė, žino apie tai ši K. N. (T 4, b. l. 126-127).
Nukentėjusioji K. N. parodė, kad nuo 2011 iki 2018 m. kaltinamasis buvo jos sutuoktinis. Dėl 2015 m. rugsėjo 24 d. epizodo parodė, kad ryte ruošėsi į darbą. V. N. duše prirėmė ją prie sienos. Tuo metu namuose buvo valytoja. Po to, nuėjo į garažą, vaikas sėdėjo automobilio gale. V. N. atsisėdo ant priekinės keleivio sėdynės ir trankė jos galvą į porankį. Jai buvo nubrozdintas smakras ir barzda. Grįžus į namą, valytoja jai pasakė, kad jai bėga kraujas. Iškvietė policiją. V. N. buvo sulaikytas. Po to, pas ją atvažiavo draugė D. P.. Sužalojimus matė valytoja, minėta draugė ir motina. Dėl 2016 m. gegužės 10 d. epizodo paaiškino, kad ji ir V. N. kalbėjosi, pastarasis paėmė jai už smakro. Prašė, kad V. N. prie jos nelįstų. Pastarasis uždarė ją lyginimo patalpoje, sakė, kad sudegins, prirėmė prie sienos, neleido išeiti. Pastarasis jai įkando į skruostą, dėl ko jautė fizinį skausmą, skruostas paraudo. Jai nuėjus į kambarį, kaltinamasis laikė ją už pasmakrio, stumdė ant laiptų. Būnant drabužinėje, V. N. jai grasino, sake, kad atvažiuos „bachūrai,“ kad ją užkas, apipils veidą siera. V. N. smūgiuodavo jai į petį, šoną, smilkinį, jautė skausmą. Buvo iškviesta policija, pareigūnai atvyko po 15-20 min. Parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė V. N. smurtinius veiksmus jos atžvilgiu. Kai ją stūmė iki sienos buvo 1,5 – 2 m, sužalojimų ant kūno nebuvo likę, jautė fizinį skausmą. Įvykio metu sūnus buvo namuose, nežino, kokius veiksmus jis matė. Mano, kad V. N. gali įvykdyti savo grasinimus. Dėl 2016 m. spalio 19 d. epizodo paaiškino, kad miegamajame, esančiame antrame namo aukšte, kalbėjosi su V. N.. Norėjo iš kambario eiti į drabužinę, V. N. ėjo jai iš paskos, užmetė baltos spalvos pakrovėjo laidą jai ant kaklo ir patraukė, jautė fizinį skausmą. Išsigando, iškvietė policiją. Sakė policijos pareigūnams, kad V. N. smaugė ją laidu (T 4, b. l. 123-126).
Liudytojas A. B. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Patrulių rinktinėje. 2016 m. spalio 19 d. buvo gautas iškvietimas dėl šeimyninio konflikto. Kartu su V. K. nuvykus į įvykio vietą, ten buvo nukentėjusioji ir mažametis vaikas. Nukentėjusioji jiems paaiškino, kad turi problemų su vyru, nurodė, kad pastarojo atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto artimoje aplinkoje, kad ji bijo savo vyro. Vyro namuose nebuvo. Nematė smurto žymių ant nukentėjusios kūno, namai buvo tvarkingi. Nukentėjusiai buvo pasiūlyta rašyti pareiškimą, tačiau ji atsisakė. Nukentėjusioji sakė, kad vyras smaugė ją laidu, tačiau smaugimo žymių nematė (T 4, b. l. 86-87).
Liudytoja J. T. parodė, kad dirba vaikų darželyje (duomenys neskelbtini), yra K. N. auklėtoja. K. N. yra aktyvi darželio tėvų komiteto narė. Vaiką iš darželio dažniausiai pasiima mama, kartais tėtis. Nebuvo tokių laikotarpių, kad vien tik tėvas paimtų vaiką. Vaikas nepasakojo apie tėvo ir motinos konfliktus, tik sakė, kad senelis buvo užstatęs pravažiavimą. V. N. buvo atėjęs į jos vaikų grupę ir prie vaikų sakė: „Kodėl jūs skambinat K., kodėl kišatės į mano reikalus?“. V. N. reiškė pretenzijas, kad ji kišosi į jų šeimos reikalus, nors nieko panašaus nebuvo. Dėl minėto įvykio kreipėsi į policiją (T 4, b. l. 94).
Liudytoja R. M. parodė, kad dirba vaikų darželyje, esančiame Ukmergės senasis plentas, Vilnius. K. N. iki 2017 m. rugsėjo lankė darželio (duomenys neskelbtini) grupę, ji buvo minėtos grupės auklėtoja. Problemų su vaiku nebuvo, vaiką iš darželio paimdavo abu tėvai, konfliktų su jais nebuvo. Vaikas visada buvo tvarkingas, nieko nepasakojo apie konfliktus šeimoje. K. N. du kartus vaiką paliko savaitgaliui, nesidomėjo palikimo priežasčių (T 4, b. l. 94-95).
Liudytojas V. K. parodė, kad 2016 m. spalio mėnesį dirbo Vilniaus AVPK Patrulių rinktinėje. Liudytojas parodė, kad neprisimena 2016 m. spalio 19 d. iškvietimo aplinkybių. Jei pranešėja būtų parodžiusi žymes, kad buvo smaugta laidu, būtų iškviesta mobili grupė, surašytas pareiškimas (T 4, b. l. 113).
Liudytoja J. B. parodė, kad 2016 m. gegužės mėnesį dirbo Vilniaus AVPK Patrulių rinktinėje. Liudytoja paaiškino, kad neprisimena 2016 m. gegužės 10 d. įvykio, nes praėjo daug laiko. Teismui pagarsinus liudytojos parodymus ikiteisminio tyrimo metu (T 1, b. l. 131-133), ji juos patvirtino ir parodė, kad 2016 m. gegužės 10 d., atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko nukentėjusioji. Pastaroji buvo susijaudinusi, ant jos veido matėsi sužalojimai, ji paaiškino, kad sutuoktinis smurtavo jos atžvilgiu. Nukentėjusioji nurodė, kad smurtą matė mažametis vaikas, tačiau vaiko nematė, nukentėjusioji paaiškino, kad jis yra antrame namo aukšte. Tarnybiniame pranešime žymi tik tuos sužalojimus, kuriuos mato patys. Jeigu tarnybiniame pranešime pažymėta, kad ant nukentėjusios kūno matomas patinimas, kraujosruva, mėlynė ir žymės ant kaklo, kad buvo smaugta, vadinasi matė sužalojimus. Nustatytų sužalojimų padarymo mechanizmas aprašomas iš nukentėjusiojo žodžių (T 4, b. l. 13-114).
Žemesnės instancijos teismas
Liudytojas V. T. parodė, kad dirba Vilniaus AVPK Patrulių rinktinėje. Liudytojas paaiškino, kad neprisimena 2016 m. gegužės įvykio N. namuose. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (T 2, b. l. 38-39, 41-42), pastarasis juo patvirtino ir parodė, kad iš nukentėjusios žodžių aprašė įvykio aplinkybes, nukentėjusios sutuoktinis iš įvykio vietos pasišalino iki jų atvykimo. Matė sužalojimus ant nukentėjusios veido. Taip pat prisimena, kad ant nukentėjusios kaklo buvo paraudimas nuo išorinių veiksmų, o ne dėl odos problemų. Žymės ant nukentėjusios kaklo atrodė kaip smaugimo (T 4, b. l. 114-115).
Liudytoja J. M. parodė, kad prieš ketverius metus pagal verslo liudijimą pradėjo dirbti K. ir V. namuose. Nuolat girdėdavo barnius. Po barnių K. N. būdavo apsiverkusi, tačiau sakydavo, kad viskas gerai. Vieną kartą, jai tvarkant namus, V. N. akivaizdžiai sekiojo K. N., kaltindamas ją neištikimybe. Tarp K. N. ir V. N. apie 15-20 minučių vyko grumtynės, girdėjo, kad K. N. sakė: ,,Ai, baik”. Iš pastarosios balso suprato, kad jai skauda. K. N. išėjo apsiverkusi, V. N. keikė ją necenzūriniais žodžiais. V. N. neleido K. N. išvažiuoti į darbą. Liudytoja liepė V. N. apsiraminti, ji ir K. N. užsirakino kambaryje, tačiau V. N. atrakino kambario duris. V. N. liepė jai išeiti, tačiau ji nepakluso. Po to, K. N. nusileido į pirmą namo aukštą, ketino važiuoti į darbą, V. N. sekė jai iš paskos, uždarė garažo duris, K. N. šaukė: ,,V., leisk man važiuoti“, jis atsakė „Tai važiuok“, tada užsidarė automobilio durys ir buvo tylu. Kai K. N. išėjo iš garažo, jai kraujavo pramuštas smakras. Po to, ji ir K. N. nuėjo į antra namo aukštą ir iškvietė policiją. Po minėto įvykio praėjus apie 2 savaitėms mate, kad K. N. buvo pramušta lūpa. Narušių namus tvarkydavo kartą per savaitę, tačiau kartais jie jos neįleisdavo į namus. Nėra girdėjusi, kad V. N. grasintų K. N.. Išėjo iš darbo Narušių namuose dėl nuolatinių jų konfliktų, nesaugumo jausmo. Jai išėjus ir darbo, V. N. ją įkalbėjo grįžti. Jai tvarkant namus, V. N. pradėjo prie jos priekabiauti, įžeidinėti necenzūriniais žodžiais, dėl to ten daugiau nebegrįžo (T 4, b. l. 115-119).
Liudytoja O. N. parodė, kad galimai 2016 m. gegužės mėnesį buvo sūnaus V. N. ir jo žmonos K. N. namuose, kur buvo susitikimas bandant išsaugoti jų šeimą. Turėjo atvažiuoti ir K. N. motina. Iki tol K. N. ir jos motina gyrė V. N.. Iš V. N. sužinojo, kad K. N. turi draugą. Kai K. N. gyveno nuomojame bute, anūkas K. N. jai pasakodavo, kad pas juos būdavo Povilas. Kartu su ja į Naršių namus vyko ir dukra. Atvykus į N. namus, užėjus pro neužrakintas duris, išgirdo necenzūriniais žodžiais besikeikiančią K. N.. Ji pašaukė K. N., tada V. N. pasakė, kad jie antrame namo aukšte. Užlipus į antrą namo aukštą, K. N. sėdėjo ant lovos, o V. N. su sūnumi stovėjo prie lango. V. N. pakėlė marškinėlius ir parodė apdraskytą nugarą, K. N. metė į jį telefoną. Ji su vaiku nusileido į pirmą aukštą. Ji, jos vyras ir dukra sėdėjo namo pirmame aukšte, po to atėjo V. N.. Ji kvietė K. N. pasikalbėti, tačiau ji neatėjo. Po kurio laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kurie nuėjo pasikalbėti su K. N.. Praėjus apie 30 minučių atvažiavo K. N. motina. Po to, K. N. nusileido į pirmą namo aukštą, tačiau su jais nebendravo. V. N., jos vyras ir K. N. motina kalbėjosi apie K. N. problemas su antstoliais. K. N. priėjusi sudavė V. N. į veidą. K. N. motina nieko jai nesakė apie tai, kad V. N. smurtautų prieš K. N. (T 4, b. l. 95-96).
Liudytoja L. V. parodė, kad 2016 m. gegužės mėnesį visa šeima susirinko brolio V. N. namuose pasikalbėti, išsiaiškinti, kas vyksta V. N. ir K. N. šeimoje, nes K. N. nebūdavo namuose, ji nesirūpindavo sūnumi. Atvykus į brolio namus, K. N. buvo antrame namo aukšte, necenzūriniais žodžiais keikė jos brolį. V. N. ją taip pat keikė necenzūriniais žodžiais. V. N. pakėlė marškinėlius ir parodė apdraskytą nugarą, tada K. N. metė į jį telefoną. Jie kvietė K. N. nusileisti į pirmą namo aukštą, pasikalbėti. Įvyko susistumdymas laiptų aikštelėje, dėl ko K. N. motina, kuri tuo metu buvo Druskininkuose, iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai bendravo tik su K. N.. Minėto susitikimo metu nebuvo kalbos apie tai, kad V. N. smurtauja žmonos atžvilgiu. Po to, tą pačią dieną į brolio namus atvyko K. N. motina su dviem nepažįstamais asmenimis. Minėto susitikimo metu kalbėjo apie K. N. elgesį, brolis ją kaltino, kad ji nesirūpina vaiku. Susitikimo metu K. N. trenkė V. N. į veidą. Jos santykiai su K. N. nebuvo artimi. K. N. jai pasakojo apie savo probleminę veido odą, ji darydavosi įvairias veido procedūras, po kurių veidas keletą dienų būna paraudęs ir patinęs. Brolio sūnus nėra pasakojęs apie smurtą namuose. Iš pažįstamų asmenų žino, kad K. N. turėjo draugą Druskininkuose, buvo neištikima jos broliui (T 4, b. l. 87-91).
Liudytoja V. P. parodė, kad nukentėjusioji K. N. yra jos dukra, kaltinamasis V. N. buvęs dukros sutuoktinis. Jiems gyvenant kartu, V. N. dukros atžvilgiu naudoji tiek psichologinį, tiek fizinį smurtą. Smurtą matydavo pastarųjų sūnus K. N.. Anūkas jai pasakojo, kad tėvas muša mamą. Yra mačiusi kraujosruvų ant dukros kūno. Pastaroji iš pradžių nieko nesakė, vėliau prisipažino, kad V. N. naudoja fizinį smurtą jos atžvilgiu. 2015 m. V. N. atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl smurto prieš K. N.. Minėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas jiems susitaikius. Anūkas jai pasakojo, kad matė kaip tėvas tualete ir vonioje, po to garaže mušė mamą. V. N. nepaaiškino, dėl ko konfliktuoja su K. N.. Ilgą laiką yra kalbos apie K. N. neištikimybę. Dėl 2015 m. rugsėjo 24 d. epizodo parodė, kad minėtą dieną V. N. smurtavo prieš K. N.. Jai atvykus į dukros namus, V. N. buvo išvežtas į policijos komisariatą. K. N. veidas buvo mėlynas nuo sumušimo. Dukra jai pasakojo, kad tarp jos ir V. N. kilo konfliktas, kurio metu pastarasis ją sumušė. Dėl 2016 m. gegužės 10 d. epizodo paaiškino, kad minėtą dieną jai paskambino dukra ir paprašė, kad ji iškviestų policiją. Jos buvo susitarusios, kad kai V. N. pradės mušti K. N. ir ji negalės išsikvieti policijos, ji paskambins jai, kad ji iškviestų pagalbą. Ji iškvietė policijos pareigūnus. Negali nurodyti, ar minėtą dieną buvo nuvykusi į dukros namus. Dukra ir anūkas jai pasakojo, kad minėtą dieną V. N. mušė K. N.. Negali tiksliai nurodyti, ar tą patį vakarą, ar kitą dieną ant dukros skruosto matė kraujosruvą, nematė žaizdos ar dantų žymių. Dėl 2016 m. spalio 19 d. epizodo paaiškino, kad minėtą dieną V. N. telefono laidu smaugė K. N.. Tą dieną jai paskambino dukra ir prašė iškviesti policiją. Neprisimena, ar įvykio dieną buvo nuvykusi pas dukrą, tačiau praėjus dienai ar kelioms buvo susitikusi su dukra, matė žymes ant jos kaklo. Dukra jai pasakojo, kad V. N. ją smaugė telefono laidu. Anūkas taip pat jai pasakojo, kad tėvas telefono laidu smaugė mamą. 2016 m. gegužės mėnesį buvo susitikimas su V. N. tėvais, kalbėjo apie smurtą ir kitus reikalus. Tokių susitikimų buvo ne vienas. Galimai 2016 m. liepos 31 d. vyko toks susitikimas, Minėtą dieną į Narušių namus buvo atvykusi policija dėl smurto prieš K. N. (T 4, b. l. 91-94).
Liudytoja D. P. parodė, kad daugiau nei 10 metų pažįsta nukentėjusiąją K. N.. K. N. yra jos vadovė, jos kartu dirba. K. N. pažinojo iki jos santykių su V. N.. Prieš keturis metus pablogėjo K. N. ir V. N. santykiai. K. N. dažnai ateidavo į darbą apsiverkusi, tačiau nieko nepasakodavo. Dažnai V. N. atvažiuodavo į K. N. darbą, jie išeidavo, po to, K. N. grįždavo apsiverkusi. Vieną dieną, K. N. labai prastai jautėsi, verkė, jai drebėjo rankos. Pastaroji jai pasakojo, kad sutuoktinis jos atžvilgiu naudoja psichologinį smurtą, neatsakė į klausimą, ar vyras ją muša. Buvo toks atvejis, kad V. N. pas ją ieškojo K. N., tačiau nerado. V. N. nepagarbiai elgėsi su K. N.. Vieną kartą, būnant svečiuose pas K. N., V. N., grįžęs namo, įžeidinėjo žmoną necenzūriniais žodžiais. Visa tai girdėjo pastarųjų sūnus. Apie 2015-2016 metus K. N. su sūnumi gyveno nuomojamame bute dėl vaiko saugumo. V. N. kalbos apie K. N. neištikimybę nepagrįstos. Pažįsta K. N. motiną. Tikslaus laiko neprisimena, tačiau tai buvo šiltas metų laikas, jai paskambino K. N. motina ir pasakė, kad V. N. muša K. N., iškviesta policija. Jos susitarė susitikti prie jos darbo ir važiuoti į K. N. namus. Skambino K. N., tačiau pastaroji nekėlė telefono. Atvažiavus K. N. motinai, pati K. N. atvažiavo į darbą. K. N. buvo pasidažiusi, buvo apsiverkusi, matėsi raudonas smakras. Visos trys K. N. automobiliu važiavo į K. N. namus. Ant K. N. automobilio panelės matė kraują. K. N. pasakojo, kad V. N. jos galvą trenkė į automobilio vairo panelę. Apie minėtą įvykį jai pasakojo ir K. N. sūnus, iš jo žodžių suprato, kad jis matė įvykį. K. N. sūnus jai pasakojo, kad V. N. tėvai apkalba jo motiną. Nėra girdėjusi, kad K. N. keiktųsi. Yra girdėjusi, kai V. N. telefonu keikia K. N. necenzūriniais žodžiais (T 4, b. l. 115-119).
K. N. (šiuo metu N.) rašytame pareiškime nurodyta, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. ryte apie 07.00 val. ruošėsi važiuoti į darbą. V. N. įėjus į vonios kambarį, jis pasakė, kad būtų gerai, jei jis pasiimtų vaiką iš darželio, nes ji nespės. Tada V. N. įžeidinėjo ją, paėmė už plaukų, trenkė žemyn galvą, kišo į nosį pirštus, griebė už žandikaulio ir vis spaudė prie sienos, bandė liestis prie akių, sakydamas, kad jas išdurs. Kelis kartus pakartotinai smūgiavo į galvą, tampė už krūtinės, ausies. Daug kartų smūgiavo į krūtinę. Jai nuėjus į automobilį, V. N. vėl įžeidinėjo, grasino. Staiga, sėdėdama automobilyje, pajuto smūgį į galvą, tada stipriai galvą trenkė į porankį ir prakirto smakrą, bėgo kraujas. Viską matė vaikas (T 1, b. l. 1).
Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų protokolo matyti, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį. Pareiškėja K. N. pareiškė, kad nuo 2015 m. rugsėjo 24 d. 7.00 val. iki 10.00 val. jos namuose vyras V. N. smurtavo prieš ją, sukeldamas jai fizinį skausmą. Buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – namo patalpa. Bendra daiktų tvarka nepažeista (T 1, b. l. 2-6).
Iš Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. P. 2015 m. rugsėjo 24 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. apie 10.20 val. iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyras smurtauja prieš žmoną. Policiją kvietė V. P., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. apie 7.00 val. kilus konfliktui tarp K. N. ir V. N., V. N. pradėjo stumdyti, tampyti už rankų, vėliau griebė už smakro ir prispaudė prie sienos. Vėliau, įsėdus į automobilį, griebė už galvos ir trenkė į porankį. K. N. paaiškino, kad smurtas pasireiškė stumdymu, trenkimu delnu per veidą, tampymu už rankų, galvos trenkimu į porankį. Grafoje „smurtą galintys rodyti požymiai“ kaip sužalojimo kodas pažymėta (05) – įdrėskimas ir pažymėtas smakras, nurodyta, kad trenkė smakru į porankį. Taip pat kaip sužalojimo kodas pažymėta (09) – (kita) ir nurodytas kaklas bei nurodyta, kad griebė už kaklo. Įvykio vietoje buvo nepilnametis vaikas K. N.. Smurtu įtariamas asmuo įvykio vietoje paaiškino, kad tarp jo ir žmonos K. N. kilo konfliktas, kurio metu apsistumdė. Dėl įvykio V. N. buvo pristatytas į Vilniaus r. policijos komisariatą, elgėsi ramiai (T 1, b. l. 12-15).
Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 3164/15(01) matyti, kad K. N. padaryti odos nubrozdinimai smakre, kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-09-24). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytas sužalojimas padarytas mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Nustatyto sužalojimo vieta yra pasiekiama nukentėjusiosios ranka. Neatmetama galimybė, kad jis galėjo būti padarytas tiek suduodant smūgį, tiek ir nugriuvus ir atsitrenkus minėta kūno sritimi į kietą buką paviršių. Nustatytas sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu daiktu, kurio individualių požymių neužsifiksavo. K. N. sužalojimo jai padarymo metu galėjo būti įvairiose padėtyse (T 1, b. l. 17).
Iš patikslinto K. N. pareiškimo, pagal kurį buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir 145 straipsnio 1 dalį, matyti, kad 2016 m. gegužės 10 d. 19.00 val. namo grįžo vyras V. N., kuris išgėręs dvi taures vyno, pradėjo keikti ją necenzūriniais žodžiais, triukšmavo, stūmė nuo laiptų, kando į žandą, spyrė į kojas, dėl ko jautė fizinį skausmą. Pranešus apie policijos atvykimą, pasišalino iš namų. Visus įvykius matė mažametis vaikas – 4,7 metų (T 1, b. l. 41).
Iš Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio specialistės J. B. 2016 m. gegužės 10 d. tarnybinio pranešimo dėl smurto artimoje aplinkoje fakto matyti, kad 2016 m. gegužės 10 d. apie 19.05 val. iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyras smurtauja prieš moterį. Atvykę į įvykio vietą nustatė, kad policiją kvietė K. N., kuri paaiškino, kad jos vyras V. N. smurtavo prieš ją, t. y. kumščiu trenkė į veidą, spardė kojomis, sugriebęs už kaklo prirėmė prie sienos ir grasino numesti nuo laiptų. Pranešėja buvo labai susijaudinusi, verkė, po dešine akim matėsi patinimas, pranešėja buvo blaivi. Grafoje „smurtą galintys rodyti požymiai“ kaip sužalojimo kodas pažymėta (06) – patinimas ir pažymėta apie dešinę akį bei nurodyta, kad trenkta kumščiu. Taip pat kaip sužalojimo kodas pažymėta (02) – kraujosruva ir nurodytas kaklas bei nurodyta, kad smaugta rankomis. K. N. parodė, kai tai ne pirmas kartas, kai V. N. smurtauja jos atžvilgiu. Įvykį matė 4 metų vaikas. Smurtu įtariamas asmuo iki atvykstant pareigūnams pasišalino (T 1, b. l. 131-133).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad 2016 m. gegužės 16 d. buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas – gyvenamasis namas. Apžiūros metu nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (T 1, b. l. 134-135).
Iš Bendrojo pagalbos centro 2016 m. gegužės 10 d. 18:59:34 užfiksuoto skambučio garso įrašo matyti, kad atsiliepus operatorei, praneša, kad reikalinga policija (duomenys neskelbtini). Skambinantis asmuo prisistato P. pavarde, paaiškina, kad policiją kviečia dukrai. Nurodė, kad V. N. smurtauja prieš K. N., namuose yra 4,5 metų amžiaus vaikas. Pranešėja yra Druskininkuose (T 2, b. l. 15,16).
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad nukentėjusioji K. N. patvirtino parodymus dėl 2016 m. gegužės 10 d. jos atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Protokole ir prie jo pridėtose fotonuotraukose užfiksuota, jog K. N. parodo ir paaiškina, kad 2016 m. gegužės 10 d., apie 19.00 val. buvo namo, esančio (duomenys neskelbtini), antro aukšto koridoriuje nugara į sieną (nuotrauka Nr. 1). Sutuoktinis V. N. buvo priešais, kai pradėjo smurtauti (nuotrauka Nr. 2). Pastarasis ne mažiau 10 kartų rankomis ją stūmė, suduodamas į pečius, nuo ko ji nugara atsitrenkdavo į sieną, jautė fizinį skausmą (nuotrauka Nr. 3). V. N. vieną kartą pastūmė ją į kairį petį, nuo ko ji nugara atsitrenkė į sieną, jautė fizinį skausmą (nuotrauka Nr. 4). Po to K. N. pasiūlo nueiti į patalpą, nurodomą kaip drabužinė, kur parodo ir paaiškina, kad sutuoktinis fizinio smurto metu dešine ranka sugriebė jai už kaklo ir jį spaudė, jai skaudėjo, jautė fizinį skausmą (nuotrauka Nr. 5). V. N. antro aukšto koridoriuje vieną kartą dešinės rankos kumščiu sudavė į jos dešinės pusės veido sritį, ties dešine akim, jautė fizinį skausmą (nuotrauka Nr. 6). V. N. koridoriuje vieną kartą savo kakta trenkė į jos kaktą, jautė fizinį skausmą (nuotrauka Nr. 7). V. N. patalpoje – skalbykloje, įkando jai į dešinį skruostą, jautė fizinį skausmą (nuotrauka Nr. 8) (T 1, b. l. 162-169).
Iš akistatos protokolo matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 23 d. atlikus akistatą tarp nukentėjusiosios K. N. ir V. N. prieštaravimų pašalinti nepavyko. K. N. nurodė, kad V. N. smurtavo jos atžvilgiu ir grasino. V. N. laikėsi pozicijos, kad tarp jo ir K. N. kilo konfliktas, tačiau smurto pastarosios atžvilgiu nenaudojo (T 1, b. l. 175-182).
Iš 2017 m. kovo 30 d. Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyriaus pranešimo matyti, kad 2016 m. spalio 20 d. ir 21 d. Centro informacinėje sistemoje nėra užregistruota pranešimų dėl įvykių adresu (duomenys neskelbtini). Centro informacinėje sistemoje 2016 m. spalio 19 d. yra užregistruoti du pranešimai dėl įvykių adresu (duomenys neskelbtini). Iš pateiktų dviejų garso įrašų matyti, kad 2016 m. spalio 19 d. 21:17:15 Bendrajam pagalbos centrui paskambinęs asmuo praneša, kad (duomenys neskelbtini), vyras smurtauja. Skambinanti moteris paaiškina, kad jai paskambino dukra K. N. ir paprašė, kad ji iškviestų policiją. Pranešėja yra Druskininkuose, prisistatė P. pavarde. (T 2, b. l. 14, 15, 17).
Iš Bendrojo pagalbos centre 2016 m. spalio 19 d. 21:22:17 val. užfiksuoto skambučio matyti, kad paskambinęs asmuo praneša, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus asmuo ruošiasi važiuoti juodos spalvos automobiliu, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Skambinęs asmuo taip pat nurodė, kad minėtas vairuotojas smaugė ją laidu (T 2, b. l. 18).
Mažamečio liudytojo K. N. parodymais pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur jis parodė, kad dabar gyvena su mama. Anksčiau gyveno su tėčiu ir mama. Mama su tėčiu susipyko. Tėtis spjaudė, mušė, stūmė ant laiptų, mėtė akmenį į automobilį, mama neverkė. Matė kaip tėvas mamai spjovė į žandą. Mama ėjo, o tėvas ją stūmė į nugarą, ji nugriuvo ant žemės, ant laiptų, mama nuo laiptų nenuriedėjo. Matė, kaip tėtis mamai kando į žandą, kumščiu sudavė į dešinį žandą. Po to, tėvas išvažiavo. Kai tėvas mušė mamą, jie barėsi. Taip pat matė, kai tėvas baltos spalvos laidu smaugė mamą. Tėvas stumdė mamą ir įkando jai į žandą skirtingomis dienomis (T 2, b. l. 96-98).
Iš apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas 2016 m. rugpjūčio 1 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu K. N. pateikta USB laikmeną „Tiltra“ (T 1, b. l. 159-160). Pateiktoje USB laikmenoje yra failas pavadinimu N. K. 201605. Paspaudus vieną kartą po failu atsiranda informacija apie jį, o būtent – Item type MP4Video, Size: 21,6MB, Length:00:23:56. Tai yra galima daryti išvadą, kad failo trukmė 23 min., 56 sek. Paspaudus failą antrą kartą, atsiranda vaizdo įrašas, kuris trunka kelias sekundes. Matomas galimai virtuvinis stalas, dingsta įrašas, iki 17 sek. girdimas televizoriaus garsas, nuo 07 sekundės – vyro, galimai V. N., balsas, kuris iki 1 min. barasi su K. N.. Vyras sako – Nešdinkis, moteris atsako, kad neturi, sutvarkysim tuos reikalus, vyras atsako kokius reikalus sutvarkysim, reikalų tvarkytoja, vyras ištaria necenzūrinį žodį ir pradeda sakyti, kad jis gyveno ramų gyvenimą, rūpinosi šeima, garsas 01iki 02 min. – vyras toliau pakeltu tonu sako – tu užsi.... (necenzūrinis žodis, reiškiantis lytinį santykiavimą) su kitais, su babajais, su vaikais, nuėjai ap... (necenzūrinis žodis, reiškiantis tuštinimąsi) mane nepagrįstai, aš banditas Londono, moteris atsako – ką tu čia šneki, ką aš nieko nedariau, vyras atsako – ką kviečia mentus, žemiausias lygis, moteris atsako – o ką man daryti, kai man trenkei, kandai į žandą, nuo 02 iki 03 min. – vyras atsako, kaip apsisaugoti nuo tokio, kai mane gulėdama su pagaliu į širdį, moteris sako – čia dabar ne tame esmė, vyras išplūsta moterį – vadina gyvuliu, visi sako, kad ji ... (necenzūrinis žodis, reiškiantis palaido elgesio moterį), ką ji tegu šneka, matė kaip tvarkiausi, nuo 03 iki 04 min. – vyras sako – ačkom žvengia, aš dėl namo kovoju, pasigirsta berniuko balsas: tėti, aš traktoriumi atvažiavau, vyras ir moteris nueina į tolumą, moteris sako – dėl namo kalbėk su mama, vyras sako – prie žmogaus būni, antipatija žemiausia, moteris – važiuok iš čia, vyras – aš atvažiavau į savo namus, nuo 04 iki 05 min. – vyras pakeltu balsu ir necenzūriniais žodžiais nurodo išeiti iš čia. Moteris – kas tau yra. Pokalbis toliau vyksta, kodėl vyras atvažiavo, jis atsako, kad atvažiavo į savo namus, kokie čia jo namai, kai bus jo namai, tai moteris išvažiuos. Moteris klausia kelintą vyras išvažiuos, 06.06 min. suskamba vyro mobilus telefonas, pokalbio metu vyras sako, kad vaikas paliktas vėl visam savaitgaliui, moteris iš..... (necenzūrinis žodis, reiškiantis, kad su moterimi buvo lytiškai santykiauta), vaikas vėl numestas dviem dienom, o ji eina, ... (necenzūrinis žodis, reiškiantis moterišką lytinį organą) atstatyta, pokalbiui baigiant vyras sako, moteriai, kad ji išsinešdintų, jis būtų laimingiausias, moteris atsako, kad neturi kur eiti, vyras pasiūlo išnuomoti, apeliuoja į jos neištikimybę. Moteris sako ko jis čia lenda, vyras kategoriškai kelis kartus atsako, kad prie jos nelenda, vėl siūlymas išeiti iš namų, moteris įvardija sumą, kada ji išeitų – 600 000, vėliau pokalbio metu nurodoma, kad tiek reikia litų. Vėl prašymas moters, kad vyras nelįstų prie jos, vyras atsako, kad nelenda, moteris atsako – kokį jis čia daro šou. Pokalbis pagrinde vyksta dėl turtinių santykių – namo, skyrybų. Vyras vėl pamini, kad apie moterį šneka visas Vilnius, pasiūlo jai liudininką, kuris galimai apibūdintų jos neištikimybę. Moteris išvadina vyrą banditu, narkotikų prekeiviu. Iš pokalbio turinio galima daryti išvadą, kad namas priklauso vyro tėvui ir moters mamai. Moteris perspėja, kad, jei vyras neapsiramins, ji kvies policiją. Pokalbis vyksta toliau apie civilizuotas skyrybas, kad moteris nori būti laiminga. Apibendrinant vaizdo, garso įrašą, aiškių smūgio (ių) garsų nesigirdi, moteris neišreiškia savo galimo fizinio skausmo nei jausmais, nei žodžiais, visas pokalbis vyksta pakeltais tonais, vyro tonas pakeltas pokalbio metu dažniau, iš jo tokių žodžių, kurie grėsmingai skambėtų K. N. sveikatai, gyvybei (užmušiu, nužudysiu ar pan.), nesigirdi, vyro visas pyktis nukreiptas į sutuoktinės galimą neištikimybę ir nenorėjimą būti, bendrauti su ja. Bendraujant su K. N. dėl šio pokalbio, ji nurodė, kad jį užrašė į savo mobiliojo ryšio telefoną, pokalbis buvo užrašytas ne dėl 2016-05-10 dienos įvykio, pokalbį ji pateikia, kaip charakterizuojantį jos sutuoktinį V. N.. USB laikmenoje „Tiltra“ vaizdo ar garso įrašų, reikšmingų 2016-05-10 įvykio tyrimui, nėra. Apžiūros metu failas(ai) iš USB laikmenos „Tiltra“ perrašyti į kompaktinę plokštelę
(T 3, b. l. 10-14).
Dėl 2015 m. rugsėjo 24 d. epizodo
Ikiteisminis tyrimas dėl šio epizodo buvo nutrauktas nukentėjusiajai ir įtariamajam susitaikius. Ikiteisminio tyrimo metu V. N. prisipažino 2015 m. rugsėjo 24 d. smurtavęs žmonos K. N. atžvilgiu. Teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis laikėsi pozicijos, kad minėtą dieną tarp jo ir žmonos K. N. kilo konfliktas, tačiau smurto jos atžvilgiu nenaudojo, o ikiteisminio tyrimo metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nes norėjo, kad ikiteisminis tyrimas būtų nutrauktas. Šiuos kaltinamojo parodymus teismas vertina kaip jo gynybinę versiją, kurią paneigia kita bylos medžiaga. Iš nukentėjusios pareiškimo ir nuoseklių parodymų matyti, kad 2015 m. spalio 24 d. ryte apie 07.00 val. ruošėsi važiuoti į darbą. Tarp jos ir V. N. kilo konfliktas, kurio metu pastarasis įžeidinėjo ją, paėmė už plaukų, trenkė žemyn galvą, kišo į nosį pirštus, griebė už žandikaulio ir vis spaudė prie sienos, bandė liestis prie akių, sakydamas, kad jas išdurs. Kelis kartus pakartotinai smūgiavo į galvą, tampė už krūtinės, ausies. Daug kartų smūgiavo į krūtinę. Jai nuėjus į automobilį, V. N. vėl įžeidinėjo, grasino. Staiga, sėdėdama automobilyje, pajuto smūgį į galvą, tada stipriai galvą trenkė į porankį ir prakirto smakrą, bėgo kraujas. Viską matė vaikas. Nukentėjusioji nurodė, kad įvykį matė namo tvarkytoja J. M.. Teisme kaip liudytoja apklausta J. M. parodė, kad pagal verslo liudijimą dirbo Kristinos ir Vyganto namuose. Nuolat girdėdavo barnius. Po barnių K. N. būdavo apsiverkusi. Vieną kartą, jai tvarkant namus, tarp K. N. ir V. N. apie 15-20 minučių vyko grumtynės, girdėjo, kad K. N. sake: ,,Ai, baik”. Iš pastarosios balso suprato, kad jai skauda. K. N. išėjo apsiverkusi, V. N. keikė ją necenzūriniais žodžiais. V. N. neleido K. N. išvažiuoti į darbą. K. N., būnant garaže, girdėjo, kad pastaroji šaukė: ,,V., leisk man važiuot“, jis atsakė „Tai važiuok“, tada užsidarė automobilio durys ir buvo tylu. Kai K. N. išėjo iš garažo, jai kraujavo pramuštas smakras. Po to, ji ir K. N. nuėjo į antra namo aukštą ir iškvietė policiją. Taip pat teisme kaip liudytoja apklausta V. P. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. jai paskambino dukra K. N. ir paprašė, kad ji iškviestų policiją, nes V. N. smurtauja. Iš Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės 5-ojo būrio vyriausiojo patrulio R. P. 2015 m. rugsėjo 24 d. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. apie 10.20 val. iš Vilniaus AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) vyras smurtauja prieš žmoną. Policiją kvietė V. P., gyvenanti (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nustatė, kad 2015 m. rugsėjo 24 d. apie 7.00 val. kilus konfliktui tarp K. N. ir V. N., V. N. pradėjo stumdyti, tampyti už rankų, vėliau griebė už smakro ir prispaudė prie sienos. Vėliau, įsėdus į automobilį, griebė už galvos ir trenkė į porankį. Kaltinime nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina liudytojos D. P. parodymai, kur ji parodė, kad vieną kartą jai paskambino K. N. motina ir pasakė, kad V. N. smurtauja prieš K. N.. Po kurio laiko K. N. atvažiavo į darbą. Nors pastaroji buvo pasidažiusi, tačiau matėsi paraudęs smakras. Matė kraują K. N. automobilyje. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvados Nr. G 3164/15(01) matyti, kad K. N. padaryti odos nubrozdinimai smakre, kontaktuojant su kietu buku daiktu, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2015-09-24). Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, ištyręs ir įvertinęs aptartus įrodymus ir jų visumą, laiko neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis V. N. kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybės 2015 m. rugsėjo 24 d. nežymiai sužalojo savo šeimos nario sveikatą bei sukėlė jam fizinį skausmą, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl 2016 m. gegužės 10 d. epizodo
Šioje kaltinimo dalyje V. N. kaltinamas tuo, kad 2016 m. gegužės 10 d. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui bei grasino nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą. Kaltinamasis V. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme laikėsi gynybinės versijos, kad minėtą dieną tarp jo ir K. N. vėl kilo konfliktas dėl pastarosios neištikimybės, nebuvimo namuose ir vaiko nepriežiūros. Konflikto metu smurto žmonos atžvilgiu nenaudojo, jai negrasino. Šiuos kaltinamojo parodymus teismas taip pat vertina kaip jo gynybinę versiją, kurią paneigia byloje surinkti ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirti įrodymai.
Kaltinamojo kaltę pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį patvirtina nukentėjusios K. N. parodymai, jos patikslintas pareiškimas ir parodymų patikrinimo įvykio vietoje protokolas. Nukentėjusioji nuosekliai nurodė įvykio aplinkybes, t. y. kad 2016 m. gegužės 10 d. V. N. keikė ją necenzūriniais žodžiais, triukšmavo, stūmė nuo laiptų, kando į žandą, spyrė į kojas, dėl ko jautė fizinį skausmą. Teisme apklausta nukentėjusios motina dėl 2016 m. gegužės 10 d. epizodo parodė, kad minėtą dieną jai paskambino dukra ir paprašė, kad ji iškviestų policiją, nes V. N. smurtauja. Ji iškvietė policiją. Tai patvirtina Bendrojo pagalbos centro pateikta informacija, kad 2016 m. gegužės 10 d. 18:59:34 val. Centro sistemoje užfiksuotas skambutis, kad reikalinga policija (duomenys neskelbtini). Skambinantis asmuo prisistato P. pavarde, paaiškiną, kad policiją kviečia dukrai. Nurodė, kad V. N. smurtauja prieš K. N.. Iš į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų V. T. ir J. B. parodymų teisme matyti, kad atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko nukentėjusioji K. N., kuri verkė, ant jos veido ir kaklo matėsi sužalojimai. Sužalojimai ant kaklo atrodė kaip smaugimo žymės. Atvykus į įvykio vietą V. N. namuose nebebuvo. Nukentėjusios mažametis sūnus K. N. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad matė kaip tėvas kando mamai į žandą.
Dėl kaltinamojo gynėjo išreikštų abejonių dėl mažamečio liudytojo K. N. parodymų patikimumo, pažymėtina, kad mažametis liudytojas buvo apklaustas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, procesinių pažeidimų nenustatyta. Kaltinamasis V. N. neneigė, kad įvykio metu mažametis sūnus K. N. buvo namuose, tačiau teigė, kad vaikas buvo savo kambaryje ir nieko nematė. Tačiau apklaustas mažametis K. N. parodė, kad matė įvykį. Taip pat jis paaiškino, kad mama nieko nesakė apie tai, ką jam sakyti, o tėtis liepė nieko apie jį nesakyti. Iš to, kas pasakyta seka, kad nors kaltinamasis V. N. ir jo gynėjas teigė, kad nukentėjusioji galėjo paveikti vaiką, kad jis pasakotų apie nebūtus įvykius, tačiau iš mažamečio liudytojo parodymų matyti, kad būtent kaltinamasis darė vaikui įtaką, kad jis nieko nepasakotų apie jį. Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teismas laiko, kad kaltinamojo ir jo gynėjo abejonės dėl mažamečio liudytojo K. N. parodymų patikimumo yra nepagrįstos, teismas neturi pagrindo jais netikėti ir nesivadovauti.
Teismas, ištyręs ir įvertinęs, aptartus įrodymus, daro išvadą, kad aptarti įrodymai neginčytinai patvirtina kaltinamojo kaltę pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.
Kaltinamojo šeimos narių, t. y. L. V. ir O. N., kurioms buvo išaiškinta, kad jos turi teisę atisakyti duoti parodymus prieš šeimos narį, parodymai vertintini kritiškai, nes juos paneigia kita bylos medžiaga. Abi liudytojos nurodė, kad 2016 m. gegužės mėnesį buvo atvykusios į nukentėjusios ir kaltinamojo namus, norėjo išsiaiškinti situaciją. Abi liudytojos parodė, kad atvykus į minėtus namus, tarp kaltinamojo ir nukentėjusios vyko konfliktas, jie vienas kitą įžeidinėjo necenzūriniais žodžiais. V. N. teigė, kad K. N. jį apdraskę, rodė apdraskytą nugarą. Taip pat abi liudytojos parodė, kad, joms ir kaltinamajam būnant pirmame namo aukšte, atvyko policijos pareigūnai, kurie bendravo tik su K. N.. Liudytojos taip pat nurodė, kad toks susitikimas buvo vienas. Šiuos liudytojų parodymus paneigia bylos medžiaga. Atsižvelgiant į liudytojų parodymus, kad minėtas susitikimas kaltinamojo ir nukentėjusios namuose buvo tik vienas, į tai, kad jos abi nurodė, kad jis vyko 2016 m. gegužės mėnesį, į jų nurodytą aplinkybę, kad susitikimo metu buvo atvykę policijos pareigūnai, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad 2016 m. gegužės mėnesį policija į kaltinamojo ir nukentėjusios namus buvo kviesta keletą kartų, darytina išvada, kad liudytojos davė parodymus dėl 2016 m. gegužės 10 d. kaltinimo epizodo. Minėtus liudytojų L. V. ir O. N. parodymus paneigia, policijos pareigūno V. T., kuris atvyko į įvykio vietą pagal iškvietimą, parodymai teisme, kad iki jiems atvykstant į įvykio vietą kaltinamasis pasišalino. Be to liudytojos J. B. 2016 m. gegužės 10 d. tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad iki jiems atvykstant į įvykio vietą kaltinamasis pasišalino. V. T., bei J. B. nurodė, kad, jiems atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko nukentėjusioji K. N., daugiau asmenų nematė. Iš to, kas pasakyta seka, kad minėtų liudytojų nurodytų aplinkybių nebuvo, dėl to jų parodymai vertintini kritiškai.
Dėl kaltinimo pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį, pažymėtina, kad veikos metu kaltinamasis ir nukentėjusioji namuose buvo dviese su mažamečiu sūnumi. Šioje kaltinimo dalyje nukentėjusioji davė nuoseklius parodymus, kad kaltinamasis V. N. jai grasino, dėl patiriamo smurto kaltinamojo grasinimus suprato kaip realius. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji K. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus, teismas neturi pagrindo jais netikėti, be to, byloje nėra duomenų, kurie paneigtų nukentėjusios parodymus, kad kaltinamasis jai grasino. Pats kaltinamasis neneigia, kad 2016 m. gegės 10 d. tarp jo ir nukentėjusios vyko konfliktas. Iš nukentėjusios ir liudytojų parodymų matyti, kad V. N. linkęs konfliktuoti. Kaip liudytojos teisme apklaustos J. M. ir D. P. teisme parodė, kad ne kartą girdėjo kaip V. N. keikė ir įžeidinėjo K. N., kad būtent jis yra konfliktų iniciatorius. Minėtų liudytojų parodymus, kad V. N. negerbia K. N., nuolat ją įžeidinėja ir keikia necenzūriniais žodžiais, patvirtina ir K. N. pateikta filmuota vaizdo medžiaga, kurioje užfiksuota V. N. elgesys su K. N.. V. N. laikosi pozicijos, kad konfliktai su nukentėjusiąja vyko dėl jos kaltės, nes pastaroji buvo jam neištikima. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis konfliktavo ne tik su sutuoktine. Liudytoja J. T. parodė, kad V. N. darželyje, vaikų akivaizdoje šaukė ant jos, reiškė pretenzijas neva ji kišasi į jo šeimos gyvenimą. Taip pat liudytoja J. M. parodė, kad jai tvarkant namus, V. N. įžeidinėjo ją necenzūriniais žodžiais.
Nors kaltinamasis V. N. stengiasi įtikinti teismą, kad kaltinimai jam nepagrįsti, kad jis negrasino žmonai, kad tarp jų nuolat vyksta konfliktai dėl žmonos neištikimybės, jos nebuvimo namuose, vaiko nepriežiūros, tačiau iš liudytojų parodymų matyti, kad būtent V. N. yra konfliktų šeimoje iniciatorius. Kaltinamojo nuosekliai kartojama aplinkybė, kad konfliktai šeimoje vyksta dėl K. N. neištikimybės, vaiko nepriežiūros, nebuvimo namuose, nepateisina jo neteisėto elgesio K. N. atžvilgiu ir nešalina baudžiamosios atsakomybės dėl kaltinamojo veiksmų.
Teismas, atsižvelgdamas į nuoseklius nukentėjusios parodymus, į tai, kad byloje nenustatyta aplinkybių, kurios keltų abejonių dėl nukentėjusios parodymų teisingumo, į konfliktišką kaltinamojo asmenybę, daro išvadą, kad aptarti įrodymai neginčytinai patvirtina kaltinamojo kaltę pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį.
Dėl 2016 m. spalio 19 d. epizodo
Šioje kaltinimo dalyje kaltinamasis V. N. laikėsi pozicijos, kad 2016 m. spalio 19 d. tarp jo ir K. N. kilo konfliktas, tačiau smurto jos atžvilgiu nenaudojo, laidu jos nesmaugė. Šiuos kaltinamojo parodymus teismas taip pat vertina kaip jo gynybinę versiją, kurią paneigia nukentėjusios K. N. ir mažamečio liudytojo K. N. parodymai. Nukentėjusios parodymus, kad kaltinamasis V. N. 2016 m. spalio 19 d. smaugė ją laidu, patvirtina mažamečio liudytojo K. N. parodymai pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kur jis pasakė, kad matė kaip tėvas baltos spalvos laidu smaugė mamą. Iš Bendrojo pagalbos centro pateiktos informacijos matyti, kad Centro informacinėje sistemoje 2016 m. spalio 19 d. yra užregistruoti du pranešimai dėl įvykių adresu (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 19 d. 21:17:15 Bendrajam pagalbos centrui paskambinęs asmuo praneša, kad (duomenys neskelbtini), vyras smurtauja. Skambinanti moteris paaiškina, kad jai paskambino dukra K. N. ir paprašė, kad ji iškviestų policiją. Iš 2016 m. spalio 19 d. 21:22:17 val. užfiksuoto skambučio matyti, kad paskambinęs asmuo praneša, kad (duomenys neskelbtini) neblaivus asmuo ruošiasi važiuoti juodos spalvos automobiliu, kurio valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) Skambinęs asmuo taip pat nurodė, kad minėtas vairuotojas smaugė ją laidu. Į įvykio vietą atvykęs policijos pareigūnas A. B., apklausiamas teisme, paaiškino, kad K. N. teigė, kad vyras smaugė ją laidu, tačiau ant kaklo nesimatė jokių žymių. Liudytoja V. P. parodė, kad po įvykio ant nukentėjusios K. N. kaklo matė ploną raudoną liniją.
Atsižvelgiant į tai, kad K. N. dėl šio epizodo davė nuoseklius parodymus, į tai, kad juos patvirtina kita bylos medžiaga, o būtent mažamečio liudytojo parodymai, į liudytojo A. B. parodymus, kad jam atvykus į įvykio vietą, K. N. teigė, kad vyras smaugė ją laidu, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstamas elgesys įrodytas byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.
Kaltinamasis ir gynyba dėl šio epizodo laikėsi pozicijos, kad kaltinimas nepagrįstas, nes atvykę policijos pareigūnai, nematė smaugimo žymių ant K. N. kaklo. Teismas, nesutinka su tokia kaltinamojo ir gynybos pozicija, nes kaltinamajam inkriminuotas fizinio skausmo sukėlimas. Šiuo atveju kaltinimo pagrįstumui nebūtina nustatyti aiškiai matomų smurto požymių ant nukentėjusiojo kūno, svarbu nustatyti, kad dėl neteisėto kaltinamojo fizinio poveikio nukentėjusiojo kūnui, pastarasis jaučią fizinį skausmą.
Atsižvelgiant į tai, kas pasakyta, teismas daro išvadą, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis 2016 m. spalio 19 d. kaltinamajame akte nurodytomis aplinkybėmis sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajai, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje.
Dėl bausmės skyrimo
Nors kaltinamasis V. N. ikiteisminio tyrimo metu savo kaltę dėl 2015 m. rugsėjo 24 d. epizodo pripažino, tačiau vėliau pateikė savo poziciją ir neigė savo kaltę pagal visus jam pareikštus kaltinimus, laikytina, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.
Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, į tai, kad kaltinamasis padarė keturis nesunkius nusikaltimus (BK 11 str. 3 d.), į jų padarymą aplinkybes, kaltės formą-tyčią, į kaltinamojo asmenybę, kuris neteistas, baustas administracine tvarka (T 3, b. l. 1014), dirba, išsituokęs, į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jam skirtinos straipsnių sankcijose numatytos laisvės apribojimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad 2016 m. gegužės 10 d. kaltinamasis naudodamas fizinį smurtą nukentėjusios atžvilgiu, tuo pačiu metu jai grasino, laikytina, kad nusikaltimai padaryti esant idealiai nusikalamų veikų sutapčiai, dėl to bausmės pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2016-05-10 epizodas) ir 145 straipsnio 1 dalį bendrintinos apėmimo būdu (BK 63 str. 5 d. 1 p.). Po to, bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie didžiausios iš paskirtų bausmių pridedant po dalį paskirtų bausmių (BK 63 str. 1, 4 d.). Į paskirtą bausmę įskaitytinas laikas, kai V. N. buvo sulaikytas Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio nustatyta tvarka nuo 2017-09-24 11.00 val. iki 2015-09-25 13.25 val., t. y. dvi paros, kai viena kardomojo kalinimo para prilyginamai dviem laisvės apribojimo dienoms (T 1, b. l. 22, 25).
Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis padarė keturias nusikalstamas veikas, kurių objektas žmogaus sveikata ir gyvybė, į tai, kad jos padarytos prieš šeimos narį, tikslinga jam skirti baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje (BK 72² str.).
Kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusios, paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įteisėjus, panaikintinos (T 1, b. l. 32-34, T 2, b. l. 100-102, 127-129).
Nukentėjusioji K. N. pateikė 4000 euro civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (T 2, b. l. 7-12). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji atsisakė nuo civilinio ieškinio (T 4, b. l. 126), todėl procesas dėl civilinio ieškinio nutrauktinas.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- septyni vokai, su juose esančiais garso ir vaizdo įrašas, saugomi prie bylos, paliktini saugoti byloje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 301-302, 304-305, 307-308 straipsniais,
nusprendė:
V. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (3 veikos), 145 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti:
pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2015-09-24 epizodas)- 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;
pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2016-05-10 epizodas)- 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;
pagal Baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį - 10 (dešimties) mėnesių laisvės apribojimo bausme;
pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį (2016-10-19 epizodas)- 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes iš pradžių subendrinti apėmimo būdu (bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2016-05-10 epizodas) ir 145 straipsnio 1 dalyje), po to subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę skirti 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą, o nedirbant registruotis darbo biržoje, uždraudžiant per šį laikotarpį bendrauti su K. N., a. k. (duomenys neskelbtini) ir lankytis jos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini), išskyrus teismo nustatytus susitikimus su sūnumi, taip pat vaikų šventes ir bendrus tėvų susitikimus ugdymo ir mokymo įstaigose.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2015-09-24 11.00 val. iki 2015-09-25 13.25 val., t. y. dvi paras, kai viena kardomojo kalinimo para prilyginama dviem laisvės apribojimo dienoms.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, V. N. skirti baudžiamojo poveikio priemonę- įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kardomąsias priemones- rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įteisėjus, panaikinti.
Procesą dėl civilio ieškinio nutraukti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti- septynis vokus, su juose esančiais garso ir vaizdo įrašas, saugomus prie bylos, palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.