Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. atstovui advokatui Mindaugui Bliuvui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravusios (duomenys neskelbtini), atstovaujamos advokato Mindaugo Bliuvo, skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2022 m. sausio 10 d. nutarimo, priimto administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-735-2022 (ROIK: 21136497209).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir VPK) Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresniojo specialisto A. T. 2022 m. sausio 10 d. nutarimu Nr. 10-ANR_N-735-2022 (toliau – ir Nutarimas) E. M. (toliau – ir pareiškėja) pripažinta kalta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, dėl to, kad ji 2021 m. birželio 24 d. 04.02 val. Vilniuje, Žaliųjų Ežerų g., vairavo automobilį Porshe (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas (pritaikius paklaidą) 0,45 promilių neblaivumas. Už tai jai skirta 950 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės atėmimas (teisės vairuoti transporto priemones) 15 mėnesių (b. l. 20–21).

Teigiama, kad E. M. buvo nustatytas 0,45 promilių neblaivumas, kuris yra artimas minimaliam dydžiui, nuo kurio taikoma administracinė atsakomybė (tik 0,05 promilių daugiau nei minimali riba). Specialisto išvadoje motyvuotai konstatuota, kad, remiantis Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. P. pranešimu, alkotesterio parodymai gali įvairuoti net nuo -30 proc. iki +60 proc. (taigi alkoholio kiekis galėjo būti nuo 0,315 iki 0,72 promilės transporto priemonės vairuotojo organizmo terpėse (kraujyje) jo sulaikymo ir testavimo alkotesteriu metu), nes pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai, o pagal B. Madea ir dar labiau, nes yra aprašytos 1 :<1 000 ir 1 :>3 000 vertės. Kaip galimos to priežastys Specialisto išvadoje įvardijamos ventiliacijos, difuzijos ir perfuzijos sutrikimai, ypač esant hipoventiliacijai ir hiperventiliacijai, taip pat temperatūrų pokyčiai, ilgalaikė alkoholio rezorbcija ir skrandžio pripildymas, o šie veiksniai ypač veikia pirminiams testams naudojamų prietaisų rezultatus ir iš dalies paaiškina iškvėptame ore nustatytos alkoholio koncentracijos pirminio testo ir alkoholio koncentracijos kraujyje rezultatų skirtumus. Kaip matyti iš aptartos Specialisto išvados, alkotesterio parodymai gali ženkliai skirtis nuo alkoholio koncentracijos kraujyje ir tik 0,65 promilės alkoholio kiekis iškvėptame ore yra neabejotinas, kad tai atitiktų 0,4 promilių alkoholio kiekio asmens kraujyje. Tuo tarpu aptariamu atveju E. M. alkotesteriu buvo nustatytas 0,45 promilės alkoholio kiekis iškvėptame ore, kas, remiantis Specialisto išvada, gali reikšti, jog testavimo alkotesteriu metu mažiausias alkoholio kiekis E. M. kraujyje galėjo būti 0,315 promilės. Be to, Specialisto išvadoje taip pat konstatuota, kad alkotesterio parodymų teisingumui, be kita ko, reikšmės turi temperatūra, kurioje alkotesteris laikomas ir naudojamas, jo baterijų būklė, taip pat žmogaus fiziologinės savybės (pvz., ar nesilaiko tam tikrų dietų) bei pačio alkoholio vartojimo aplinkybės (esant tuščiam skrandžiui ar pavalgius ir pan.). Dėl to alkotesterio parodymai, pagal kuriuos asmens iškvėptame ore nustatoma alkoholio koncentracija yra artima minimaliam dydžiui, nuo kurio taikoma administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, turi būti vertinami itin kritiškai, ypač kai tai yra vienintelis šaltinis, kuriuo įrodinėjamas neblaivumo faktas ir kuriuo asmeniui grindžiamas administracinio nusižengimo padarymas. Skundžiamame Nutarime, iš esmės be jokių argumentų, paneigiančių mokslinius teiginius, Specialisto išvada atmesta kaip neva tik pateikianti prielaidas. Pažymėtina, kad alkotesterio parodymų teisingumui įtakos galėjo turėti ir naudojamos dezinfekcinės priemonės, skirtos apsisaugoti nuo COVID-19 viruso ir kurios neabejotinai galėjo likti tiek ant E. M. rankų, tiek ir veido srityje, prisilietus dezinfekuotomis rankomis, tiek ir policijos pareigūnams naudojant alkotesterį, keičiant jo antgalius. Tačiau šios aplinkybės nebuvo atskleistos ir įvertintos, kadangi skundžiamas Nutarimas buvo priimtas rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo atstovui, kas užkirto kelią duoti papildomus paaiškinimus, nors E. M. atstovas 2021 m. rugsėjo 23 d. buvo pateikęs prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka (ANK 616 str. 3 d.). Tyrėjas A. T. 2021 m. rugsėjo 27 d. el. paštu pateikęs susipažinti administracinio nusižengimo bylą, taip pat informavęs, kad dėl bylos nagrinėjimo bus derinama vėliau, kadangi jis serga, naujo posėdžio datos taip ir nesuderino. Dar daugiau – jis ignoravo 2021 m. lapkričio 12 d. ir 2021 m. gruodžio 3 d. jam siųstus el. laiškus, kuriais, per protingą terminą nesulaukus jokių tolimesnių bylos nagrinėjimo veiksmų, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas kreipėsi dėl informacijos gavimo, siekiant sužinoti numatomą posėdžio datą ir 2021 m. spalio 22 d. prašymo nagrinėjimo rezultatus. 2022 m. sausio 5 d. el. paštu informavus tyrėją, kad dėl šios situacijos bus kreiptasi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovus, tyrėjas A. T. tik po šio kreipimosi, 2022 m. sausio 6 d. el. paštu atsakė, kad „Jūsų 2021-10-22 prašymas dėl administracinio nusižengimo teisenos nutraukimo ir Teismo medicinos konsultacinė specialisto išvada nr. 0083/21 prijungti prie administracinio nusižengimo bylos ANR ROIK 21136497209. Ar norėsite papildomai teikti kokių įrodymų ar galime priimti sprendimą?“. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas 2022 m. sausio 6 d. pareigūną informavo, kad lauks sprendimo. Vis dėlto, skundžiamą Nutarimą priėmęs pareigūnas ne tik išnagrinėjo 2021 m. spalio 22 d. prašymą, dėl kurio sprendimo buvo duotas 2022 m. sausio 6 d. atsakymas neteikti prie jo papildomų įrodymų, bet ir priėmė skundžiamą Nutarimą, kuriuo rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo visą administracinio nusižengimo bylą nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniu. Pažymėtina, kad pareigūno 2022 m. sausio 6 d. el. laišku nebuvo prašoma informuoti, ar yra atsisakoma bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, taip pat nenurodyta, kad bus priimtas sprendimas ne tik dėl 2021 m. spalio 22 d. prašymo, bet ir išnagrinėta visa administracinio nusižengimo byla, nors dar 2021 m. rugsėjo 23 d. buvo prašoma administracinio nusižengimo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, byloje dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo atstovui, o el. laiškais nuolat teiraujamasi dėl numatomos posėdžio datos. Taigi, tokiu būdu buvo pažeista ANK 616 straipsnio 3 dalis, taip pat ANK 571 straipsnis, numatantis, kad kiekvienas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę būti išklausytas, taip pat ANK 577 straipsnio 2 dalies 2 punktas, numatantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus. Šie pažeidimai yra esminio pobūdžio, nulėmę nepagrįstą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisių suvaržymą, dėl kurio buvo paneigta Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos garantuojama teisė į teisingą (sąžiningą) procesą, dėl to skundžiamas Nutarimas turėtų būti panaikintas vien šiuo pagrindu.

Be to, teigiama, kad skundžiamas Nutarimas yra akivaizdžiai neobjektyvus, priimtas šališko pareigūno, kadangi skundžiamame Nutarime iškraipomos administracinėje byloje nustatytos objektyvios aplinkybės arba jos apskritai ignoruojamos. Kadangi skundžiamas Nutarimas buvo priimtas tik po to, kai pareigūnas buvo informuotas apie galimą kreipimąsi į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovus dėl bylos vilkinimo, tai neabejotinai iššaukė nepagrįstą pareigūno pyktį, kuris atsispindi skundžiamame Nutarime. Jame nurodyta, kad „iš bylos medžiagos nustatyta, kad E. M. 2021-06-24 apie 04:02 val., Vilniuje, Žaliųjų ežerų g. vairavo automobilį PORSHE valst. nr. (duomenys neskelbtini). Pareigūnams kilus įtarimams, kad vairuotoja yra neblaivi, nuotoliniu alkotesteriu buvo patikrintas jos blaivumas“. Remiantis byloje esančiu Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio P. Š. 2021 m. birželio 24 d. tarnybiniu pranešimu, policijos pareigūnai dirbo pagal atskirą priemonių planą, skirtą girtų vairuotojų ir keturračių prevencijai. E. M. transporto priemonę vairavo tvarkingai, niekam jokios žalos nepadarė, kitų Kelių eismo taisyklių pažeidimų nepadarė, o, sustabdyta policijos pareigūnų, nesipriešino blaivumo patikrinimui. Tą patvirtina patrulio 2021 m. birželio 24 d. tarnybinis pranešimas, kuriame nėra duomenų apie tai, kad E. M. stabdoma policijos pareigūnų jiems priešintųsi, vengtų patikros, vairuodama transporto priemonę kliudytų kitiems eismo dalyviams ar aptariamo įvykio metu elgtųsi neadekvačiai, iššaukiančiai. Skundžiamame Nutarime taip pat paminėta, kad E. M. Protokole nurodė, kad su pažeidimu sutinka ir labai gailisi. Šias aplinkybes patvirtina ne tik Protokolas, bet ir vyriausiojo patrulio 2021 m. birželio 24 d. tarnybinis pranešimas, kuriame taip pat nurodyta, kad vairuotoja su pažeidimu sutinka ir dėl jo labai gailisi. Vis dėlto skundžiamame Nutarime konstatuota, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta ir į jas neatsižvelgta skiriant administracinę nuobaudą ir poveikio priemonę, taip akivaizdžiai ignoruojant byloje surinktus duomenis ir pažeidžiant ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 567 straipsnio 2 dalies reikalavimus. Vien tai, jog buvo pateiktas prašymas nutraukti administracinę teiseną, kuriame remiamasi Specialisto išvada, nesuponuoja išvados, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neprisipažįsta dėl pažeidimo ir nuoširdžiai dėl jo nesigaili arba kad nepadėjo jo išaiškinti. E. M. nuo pat sustabdymo momento padėjo pareigūnams išaiškinti pažeidimą, nurodė, jog prieš 4 val. buvo gėrusi alkoholio, ką patvirtina vyriausiojo patrulio 2021 m. birželio 24 d. tarnybinis pranešimas. Kadangi E. M. buvo nustatytas 0,45 promilės neblaivumas, kuris yra artimas minimaliam dydžiui, nuo kurio taikoma administracinė atsakomybė, todėl siekiant pašalinti bet kokias abejones dėl įvykio aplinkybių, buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos teismo ekspertų sąraše esantį ekspertą (specialistą), siekiant nustatyti tyrimui reikšmingas aplinkybes, kurioms reikia specialių žinių. E. M. neturi medicininio išsilavinimo, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasitelktas specialių žinių turintis asmuo (ekspertas, specialistas), kurio pateiktos Specialisto išvados pagrindu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas pateikė prašymą nutraukti administracinę teiseną, niekaip negali būti vertinamas kaip paneigiantis E. M. pažeidimo pripažinimą, nuoširdų gailėjimąsi ir pagalbą jį išaiškinant. Be to, nuo Protokolo surašymo iki skundžiamo Nutarimo priėmimo praėjo daugiau kaip pusė metų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo atstovas stengėsi gauti informaciją apie bylos nagrinėjimą ir suderinti posėdžio datą, tačiau visi kreipimaisi buvo ignoruoti. Todėl, akivaizdu, kad administracinės bylos nagrinėjimas Vilniaus apskrities VPK buvo vilkinamas.

Taip pat teigiama, kad skundžiamu Nutarimu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teisė vairuoti transporto priemones, neatsižvelgiant į atsakomybę švelninančias aplinkybes, atimta 15 mėn. Akivaizdu, kad pažeidimą nagrinėjančios institucijos pareigūnui užvilkinus bylos nagrinėjimą, kas nepriklausė nuo administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valios, priimant skundžiamą Nutarimą ir nepagrįstai nenutraukus administracinės teisenos, privalėjo būti įvertintos ANK 34 straipsnio 6 dalyje nurodytos sąlygos ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apskritai neskiriamas arba jo terminas sumažintas tokiam laikotarpiui, kuriuo buvo užvilkintas bylos nagrinėjimas, t. y. 6 mėn. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, pagrįstai teigtina, kad administracinio nusižengimo pobūdis, asmens kaltės forma ir rūšis, asmenybė, atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir sunkinančių aplinkybių nebuvimas, kitos aptartos reikšmingos aplinkybės suponuoja išvadą, jog šiuo atveju, nusprendus skundžiamu Nutarimu nenutraukti administracinės teisenos, turėjo būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatytos sąlygos, ir vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas.

Apibendrinant teigiama, kad skundžiamas Nutarimas turi būti panaikintas, administracinio nusižengimo byla E. M. atžvilgiu nutraukta, kadangi padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, o administracinė nuobauda ir poveikio priemonė yra neproporcingos, pažeidžiančios teisingumo, operatyvumo ir protingumo principus, paskirtos šiurkščiai pažeidžiant ANK keliamus reikalavimus (b. l. 2–12).

Vilniaus apskrities VPK atstovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su prašymu Nutarimą visiškai panaikinti nesutinka. Asmuo pripūtęs 0,45 promilių ir daugiau (su paklaida) yra nelaikomas blaiviu. Pagal teismų praktiką blaiviu laikomas asmuo, kurio parodymai neviršija 0,41 promilių. Nuo 0,41 promilių pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką asmuo jau laikomas neblaiviu. Šiuo atveju, kaip ir teismų praktikoje išaiškinta, įvykio vietoje atlikto vairuotojo blaivumo patikrinimo alkotesteriu rezultatai, nesant duomenų apie pažeistą procedūrą, paprastai geriausiai atspindi asmens (ne)blaivumą. Pagal medžiagą galima teigti, kad 2021 m. birželio 24 d. E. M. buvo pasiūlyta du kartus pasitikrinti blaivumą. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad E. M. prisipažino, kad vartojo alkoholį prieš 4 val. Pareigūnai po sustabdymo patikrino pirmą kartą, vėl gi jeigu būtų pranešusi, kad vartojo alkoholį žymiai anksčiau, daugiau nei prieš 10-15 min., tai turėtų sulaukti to minimalaus laikotarpio, kad atliktų pirmą pūtimą. Pirmas pūtimas buvo atliktas 4.02 val., kuriuo užfiksuotas neblaivumas 0,47 promilių, antras po berods 16 min. ir nustatytas didesnis, 0,50 promilių neblaivumas, tačiau paėmus mažesnį neblaivumą 0,47 promilių ir įvertinus paklaidą, nustatytas 0,45 promilių neblaivumas, t. y. lengvas girtumo laipsnis. E. M. savo ranka Protokole pažymėjo, kad su pažeidimu sutinka ir gailisi. Tai manoma, kad šiuo atveju E. M. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi. Kraujo patikra medicininėje įstaigoje nebuvo atlikta. Pateikta Specialisto išvada yra tik konsultacinė specialisto P. P. išvada, čia nėra išvada, kurioje galutinai nuspręsta, ar žmogus buvo blaivus ar ne. Juolab, kad išvadoje pateikiamas argumentas, kad kraujyje galėjo būti nuo 0,31 promilių iki 0,72 promilių etilo alkoholio. Darytina išvada kad E. M. kraujas galėjo ir viršyti leistiną minimalią promilių ribą. Minėta išvada nepaneigė ir nepatvirtino fakto, kad koncentracija galėjo viršyti leistiną normą. Taigi Nutarimas surašytas pagrįstai. Sprendžiant dėl nuobaudos skyrimo, kadangi viršyta riba labai nedidelė, paliktina teismo nuožiūra spręsti nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės skyrimo sumažinimo klausimą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies

Pagal ANK 641 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

ANK 422 straipsnio 5 dalyje, be kita ko, numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo 800 iki 1 100 Eur. Už šį administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo šešių mėnesių iki vienų metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių (ANK 422 str. 6 d.).

Nagrinėjamu atveju skundžiamu Nutarimu pareiškėja pripažinta kalta, padariusi minėtą administracinį nusižengimą, t. y. kad 2021 m. birželio 24 d. 04.02 val. Vilniuje, Žaliųjų Ežerų g., vairavo automobilį Porshe (valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai nustatytas (pritaikius paklaidą) 0,45 promilių neblaivumas, už kurį jai skirta 950 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimas 15 mėnesių laikotarpiui.

Pareiškėja, atstovaujama advokato M. Bliuvo, ginčydama Nutarimą, skunde nurodo ir jos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad E. M. pripažįsta, jog alkotesteriu įvykio metu jai buvo nustatytas 0,45 promilių neblaivumas, tačiau mano, kad toks nežymiai minimalią ribą, nuo kurios taikoma administracinė atsakomybė, viršijantis neblaivumo laipsnis, įvertinus Specialisto išvadoje pateiktus išaiškinimus, tai, kad byla institucijoje išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jo atstovui, užvilkinus bylos nagrinėjimą, neįvertinus atsakomybę lengvinančių bei kitų pareiškėją teigiamai charakterizuojančių aplinkybių, yra pagrindas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ar bent jau taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir sumažinti skirtą administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą ar tokios priemonės apskritai neskirti.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse (toliau – Taisyklės) įtvirtinta policijos pareigūnų teisė tikrinti metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatant transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumą, jose numatyta šio patikrinimo tvarka. Policijos pareigūnai neblaivumo patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais, jei neįrodoma priešingai. Minėtų Taisyklių 4 punkte numatyta, kad ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atliekamas pakartotinis tikrinimas.

Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad 2021 m. birželio 24 d. 4.02 val. policijos pareigūnams alkoholio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARBL-0761, atlikus E. M. patikrinimą, jos iškvėptame ore nustatyta 0,47 promilių alkoholio koncentracija. Praėjus 16 minučių, policijos pareigūnai atliko pakartotinį patikrinimą ir E. M. buvo nustatytas 0,50 promilių neblaivumo laipsnis (b. l. 30–33). Iš byloje esančio alkotesterio „Alcotest 6810“, Nr. ARBL-0761, patikros sertifikato Nr. 1486470, galiojusio iki 2021 m. spalio 26 d., matyti, kad šio alkotesterio galima paklaida iki 1 promilės nustatyto neblaivumo ribose yra 0,017 promilės (b. l. 27). Atsižvelgiant į minėtą alkotesterio galimą paklaidą, teisingas ir teisės normomis reglamentuotu būdu nustatytas E. M. neblaivumas buvo ne mažesnis kaip 0,453 promilių neblaivumo laipsnio. Toks alkoholio kiekis užtraukia administracinę atsakomybę pagal minėtas ANK 422 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Nei skunde, nei teismo posėdžio metu nebuvo nurodoma bei byloje nenustatyta, kad tikrindami pareiškėjos neblaivumą, policijos pareigūnai būtų pažeidę Taisyklėse, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019 m. kovo 25 d. įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtintame Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos apraše (toliau – ir Aprašas) nustatytą tvarką ar būtų padaryti kiti procedūriniai pažeidimai. Advokato dėstomos aplinkybės dėl kitų veiksnių, galėjusių turėti įtakos alkotesterio rodmenims, kaip kad rankų dezinfekcinio skysčio naudojimas, yra tik hipotetinės, niekuo nepagrįstos. Byloje nėra fiksuota, kad pareiškėja būtų įspėjusi pareigūnus, kad prieš pradėdama vairuoti naudojo dezinfekcinį skystį. Kita vertus, alkotesterio parodymų negali paveikti dezinfekcinis skystis (jo garai), kadangi alkotesteris fiksuoja tą alkoholio koncentraciją, kuri yra žmogaus organizmo iškvepiamame ore, t. y. ir kraujyje, o ne aplinkos ore. Taip pat pareigūnams nėra numatyta pareiga prieš tikrinant blaivumą asmens prašyti išvardyti visus galimus produktus, galinčius turėti įtakos blaivumo testo rezultatams. Šiuo atveju pareigūnai, tinkamai, laikydamiesi nustatytos tvarkos, paklausė pareiškėjos, prieš kiek laiko ji vartojo alkoholį. Visa tai leidžia daryti išvadą, jog alkotesterio naudojimo ir neblaivumo nustatymo tvarka šiuo atveju nebuvo pažeista taip pat jokie kiti veiksniai neturėjo įtakos alkotesterio rezultatui.

Pažymėtina, kad vadovaujantis minėtų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 29 punktu, E. M. nesutikdama su atlikto tikrinimo rezultatais, ne vėliau kaip per valandą, kai jai atliktas tikrinimas, turėjo teisę kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad jos lėšomis būtų atlikta jos medicininė apžiūra ir pakartotinis neblaivumo būsenos įvertinimas (ir iš kraujo). Iš bylos duomenų matyti, kad tokia teise E. M. nepasinaudojo. Šis faktas verčia daryti išvadą, kad atliktų testų rezultatais E. M. įvykio metu nesuabejojo, apie tai, kad su jais nesutinka, pažeidėja nenurodė nei pasirašydama alkotesterių kvituose, nei administracinio nusižengimo Protokole. Jame ji, beje, nurodė, kad su nusižengimu sutinka ir labai gailisi.

Kaip teisingai pažymėjo Vilniaus apskrities VPK atstovas teismo posėdžio metu, pateikta Specialisto išvada yra tik konsultacinė specialisto išvada, kurioje nėra nustatyta, kad pareiškėja vairavimo metu buvo blaivi. Be to, išvadoje tik teoriškai ir hipotetiškai aiškinami alkotesterio parodymams įtakos galėję turėti veiksniai, tačiau nenurodoma, kokie konkrečiai veiksniai buvo aktualūs šiuo atveju. To negalėjo įvardyti ir pareiškėjos atstovas teismo posėdžio metu. Pasisakant dėl Specialisto išvadoje pateikiamų alkoholio kiekio intervalų pareiškėjos kraujyje nustačius jos išvėptame ore 0,45 promilių neblaivumą, pažymėtina, jog teismų praktikoje teigiama, kad tikrinant blaivumą alkotesteriais „Drager Alcotest 6810“, „Drager Alcotest 7510“ matuojama alkoholio koncentracija iškvėptame ore, tačiau gautas rezultatas konvertuojamas į alkoholio koncentraciją kraujyje promilėmis (etilo alkoholio masė kraujo tūryje), taikant standartinį alkotesterio gamintojo nustatytą koeficientą. Gautas rezultatas promilėmis parodomas alkotesterio ekrane, taip pat išsaugomas prietaiso atmintyje bei gali būti atspausdinamas. Šalia rezultato nurodomas matavimo vieneto (promilės) simbolis – ‰. Lietuvoje naudojamuose alkoholio matuokliuose naudojamas 2100:1 BBR koeficientas. Šis koeficientas reiškia, kad iškvėptuose 2,1 litro oro apytiksliai yra tiek pat alkoholio, kiek jo yra 1 mg kraujo. 2100 koeficientas taip pat taikomas Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje, Švedijoje, Australijoje, Kanadoje, JAV ir kt. (pvz. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-462/2018 ir kt.). Be to, įvertinus tai, kad E. M. antruoju tikrinimu nustatytas netgi didesnis alkoholio kiekis iškvėptame ore (0,5 promilės), galima daryti išvadą, jog jos organizme vyko suvartoto alkoholio rezorbcijos ir difuzijos reakcijos, o ne eliminacijos (skaidymo, šalinimo), kas ir patvirtina jos teiginius, kad ji alkoholį vartojo prieš kelias valandas iki sėsdama už vairo. Tokiu būdu teigti, kad jai alkotesteriu nustačius 0,45 promilių neblaivumą, jos kraujyje alkoholio kiekis galėjo būti netgi mažesnis nei 0,4 promilės, negalima.

Atsižvelgęs į išdėstytus argumentus, teismas sprendžia, jog byloje nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis E. M., vairavusios transporto priemonę, neblaivumo laipsnis, kaip to reikalaujama pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, nurodant straipsnio dispozicijoje būtinus nustatyti objektyviuosius administracinio nusižengimo sudėties požymius. Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų pakanka padaryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą dėl pareiškėjos neblaivumo laipsnio. Taigi teismas konstatuoja, kad E. M. kaltė, padarius administracinį nusižengimą, yra tinkamai įrodyta ir šis jos padarytas administracinis nusižengimas teisingai kvalifikuotas pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį, todėl pareiškėjos skundas šioje dalyje netenkintinas.

Pasisakydamas dėl skundo argumentų, kad nagrinėjant E. M. administracinio nusižengimo bylą, buvo pažeistos proceso teisės normos, kadangi byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka, neišklausius pareiškėjos ir / ar jos atstovo, teismas pažymi, kad vadovaujantis ANK 616 straipsnio 1 dalimi, administracinių nusižengimų bylos ne teismo tvarka nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, nekviečiant administracinių bylų teisenoje dalyvaujančių asmenų į bylos nagrinėjimą pagal administracinio nusižengimo padarymo vietą, ir tik administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens reikalavimu bylos nagrinėjimas vyksta žodinio proceso tvarka; jeigu reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka nebuvo įrašytas administracinio nusižengimo protokole, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę šį reikalavimą pateikti ne vėliau kaip iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios, o jeigu administracinio nusižengimo protokole nenurodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo reikalauja nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, ir per šioje dalyje nustatytą terminą nepateiktas reikalavimas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka arba jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir nukentėjusysis neatvyksta į žodinį bylos nagrinėjimą, byla nagrinėjama jiems nedalyvaujant rašytinio proceso tvarka (ANK 616 str. 3 d.). Tai reiškia, kad paprastai administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimas ne teismo tvarka vyksta rašytinio proceso tvarka, jei administracinio nusižengimo protokole ar iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios nėra išreikšta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens valia bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Šiuo atveju pareiškėjos atstovas raštu iki administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo pradžios (2021 m. rugsėjo 23 d.) išreiškė pageidavimą, jog byla būtų nagrinėjama žodinio proceso tvarka (b. l. 41–43). Pažymėtina, jog advokatas M. Bliuvas nurodo, jog pareigūnas A. T. 2021 m. rugsėjo 27 d. el. paštu pateikė susipažinti administracinio nusižengimo bylą, taip pat informavo, kad dėl bylos nagrinėjimo bus derinama vėliau, kadangi serga, tačiau byloje tokių duomenų nėra (nėra pridėtas toks el. laiškas). Byloje yra tik 2021 m. rugsėjo 22 d. pareigūno A. T. el. laiškas E. M., kad bylos nagrinėjimas nukeliamas į 2021 m. rugsėjo 28 d., atsakant į jos laišką, kad nurodytu bylos nagrinėjimo metu – 2022 m. rugsėjo 24 d. 11.15 val. (b. l. 28), ji bus išvykusi, nori perkelti nagrinėjimo laiką, nes planuoja dalyvauti (b. l. 44). Taip pat byloje yra advokato M. Bliuvo 2021 m. spalio 22 d. prašymas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, remiantis Specialisto išvada Nr. 0083/21, ir apie priimtą sprendimą informuoti advokatą (b. l. 38–40). Kaip matyti 2021 m. lapkričio 12 d., 2021 m. gruodžio 3 d. ir 2022 m. sausio 5 d. siųstuose el. laiškuose advokatas teiraujasi pareigūno, ar gautas 2021 m. spalio 22 d. prašymas, ar numatyta žodinio bylos nagrinėjimo data, ar priimtas sprendimas dėl 2021 m. spalio 22 d. prašymo ir kada jis bus priimtas, į ką pareigūnas A. T. 2022 m. sausio 6 d. el. laišku atsakė, kad 2021 m. spalio 22 d. prašymas ir Specialisto išvada prijungti prie bylos, klausė, ar bus papildomų įrodymų, ar jau gali priimti sprendimą, į ką advokato pavedimu 2022 m. sausio 6 d. buvo atsakyta, kad lauks sprendimo (b. l. 13–16). Taigi iš paminėtų duomenų, esančių byloje, visumos negalima vienareikšmiškai spręsti, kad administracinio nusižengimo byla buvo išnagrinėta rašytinio proceso tvarka nepagrįstai, neatsižvelgus į pareiškėjos ir jos atstovo pageidavimą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Vilniaus apskrities VPK atstovas teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, kokia konkrečiai situacija šiuo atveju susiklostė, kokios to priežastys. Kita vertus, tiek iš advokato 2021 m. spalio 22 d. prašymo, tiek iš jo 2022 m. sausio 6 d. atsakymo pareigūnui, galima spręsti, jog prašymas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną ir pateikta Specialisto išvada taip pat nurodymas, kad dėl 2021 m. spalio 22 d. prašymo bus laukiama sprendimo, suponavo pareiškėjos ir jos atstovo poziciją daugiau jokių papildomų paaiškinimų bei įrodymų nebeteikti ir laukti tik palankaus jiems pareigūno sprendimo. Vis dėlto, net jei būtų sprendžiama, kad pareigūnas, priėmęs skundžiamą Nutarimą, pažeidė ANK 616 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai šiuo atveju nelaikytina esminiu proceso normų pažeidimu, kadangi savo poziciją pareiškėja, atstovaujama advokato, vis dėlto išreiškė tiek Protokole, tiek 2021 m. spalio 22 d. raštu, be to, skundą nagrinėjant teisme, žodinio proceso tvarka tiek pareiškėjai, tiek jos atstovui buvo sudaryta galimybė dalyvauti ir teikti paaiškinimus, kuo ir buvo pasinaudota. Tokiu būdu vertinti, kad apskritai buvo pažeistos pareiškėjos ANK 571 straipsnyje bei 577 straipsnyje numatytos teisės būti išklausytai, dalyvauti nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka ir duoti paaiškinimus, nėra pagrindo.

Pasisakant dėl bylos vilkinimo, pažymėtina, jog ANK 616 straipsnio 4 dalis nustato, jog administracinių nusižengimų bylos paprastai išnagrinėjamos per 20 darbo dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos arba nuo paaiškinimų pateikimo termino pabaigos. Tačiau ši norma nereiškia, kad visais atvejais administracinio nusižengimo bylos institucijoje privalo būti ir yra išnagrinėjamos per šį terminą. Galutinis terminas, kuris riboja administracinio nusižengimo teisenos trukmę – ANK 39 straipsnyje numatytas 2 metų administracinių nuobaudų skyrimo terminas. Šiuo atveju nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos (2021 m. birželio 24 d.) iki skundžiamo Nutarimo priėmimo dienos (2022 m. sausio 10 d.) praėjo šiek tiek daugiau nei 6 mėnesiai. Iš dalies tai lėmė ir pačios pareiškėjos bei jos atstovo prašymai, bei kitos objektyvios aplinkybės (ligos, išvykos ir pan.). Tačiau toks terminas, teismo nuomone, nėra neproporcingai ilgas. Pareiškėjos atstovo dėstomi argumentai dėl bylos nagrinėjimo vilkinimo, pareigūno šališkumo ir kitų priežasčių neleidžia teigti, kad šiuo atveju buvo iš esmės pažeistos proceso nuostatos.

Sprendžiant klausimą dėl ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo galimybės šiuo atveju, pažymėtina, jog ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas.

Pagal teismų praktiką, ANK 34 straipsnio 6 dalies taikymas laikomas išimtimi iš bendrų administracinių nuobaudų skyrimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. e2AT-33-303/2016, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 30 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-38-303/2016 ir kt.). Pagal susiklosčiusią teismų praktiką administracinio poveikio priemonė, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, t. y. tuomet kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikoma ši priemonė, naudai. Tai gali būti veikos nedidelis pavojingumas, mažareikšmiškumas įstatymo saugomiems gėriams, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai. Tam įgalioti pareigūnai ar teismai, skirdami nuobaudas pažeidėjams, turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas.

Teismas, įvertinęs tiek pareiškėjos skunde nurodytas aplinkybes, tiek jos atstovo paaiškinimus teisme nenustatė išimtinių sąlygų ar ypatingų aplinkybių, dėl kurių pažeidimą padariusiam asmeniui būtų pagrindas skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinę atsakomybę – skirti kelių mėnesių specialiosios teisės atėmimą ar jo apskritai neskirti. Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad E. M. padarė vieną šiurkščiausių administracinių nusižengimų – vairavo automobilį būdama neblaivi, taip sukeldama pavojų kitų eismo dalyvių sveikatai bei gyvybei, bei viso kelių eismo saugumui. Jokių kitų išimtinių aplinkybių taikyti jos atžvilgiu ABK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas nėra. Be to, byloje nėra duomenų apie tai, ar E. M. sutinka įsirengti antialkoholinio variklio užraktą, dėl ko specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas jai galėtų būti skiriamas minimaliam 6 mėnesių terminui. Sutiktina, kad dėl paskirtos administracinio poveikio priemonės pareiškėja patiria tam tikrų nepatogumų, tačiau asmeniniai interesai ir nepatogumai negali būti iškelti aukščiau įstatymų ir visuomenės gerovės.

Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad E. M. iš karto po nusižengimo nustatymo savo kaltę pripažino, nurodė dėl to labai besigailinti (nors vėliau jos atstovas ir bandė įrodyti, kad administracinis nusižengimas galimai apskritai nepadarytas), tokio pobūdžio administracinis nusižengimas padarytas pirmą kartą (nors E. M. ir nėra labai pavyzdinga vairuotoja, žr., administracinių nusižengimų registro išrašą, b. l. 46), E. M. buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, draudžiamo alkoholio kiekio riba buvo viršyta labai nežymiai, jai šiuo atveju gali būti paskirta ir minimali tiek nuobauda, tiek privaloma administracinio poveikio priemonė (ANK 34 str. 1-3, 5 d.). Tokia paskirta sankcija nebūtų per griežta ar per švelni, būtų proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitiktų padaryto administracinio nusižengimo pobūdį ir pavojingumą, pažeidėjos asmenybę bei nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės tikslus.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, nenustatęs esminių materialiosios bei proceso teisės normų pažeidimo, teismas nemato pagrindo naikinti skundžiamą Nutarimą, tačiau yra pagrindas jį pakeisti, skiriant mažesnę administracinę nuobaudą ir trumpesnės trukmės administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimo (teisės vairuoti transporto priemones) terminą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

pareiškėjos E. M. skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus 2022 m. sausio 10 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 10-ANR_N-735-2022 (ROIK: 21136497209) dalį dėl administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės pakeisti ir E. M. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 dalyje, padarymą skirti 800 Eur (aštuonių šimtų eurų) dydžio baudą bei specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimą 12 (dvylikai) mėnesių. Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.