Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėjas Olegas Šibkovas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs J. R. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. spalio 17 d. nutarties J. R. administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. 2014 m. vasario 20 d. surašytas ir 2014-07-08 patikslintas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad J. R. Kauno (duomenys neskelbtini) atliko dalies gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), rekonstravimo projekto patikrinimą ir pritarė projektui, nepateikus Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM sutikimo kadangi daugiabutis gyvenamasis namas yra žemės sklype, kurio dalies nuosavybė yra Lietuvos Respublikos. J. R. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2013-11-05 pateikė Projekto patikrinimo išvadą – pritarta.

Kauno apylinkės teismas 2014 m. spalio 17 d. nutarimu pripažino padarius J. R. padarius LR Administracinių teisės pažeidimų (toliau – ATPK) kodekso 189¹³ straipsnio 1 dalyje ir paskyrė 500 Lt (penkių šimtų litų) (144 eurų) baudą.

Skunde pažymima, kad J. R. nesupranta kokiu būdu visi paminėti statytojos R. A. pateikti dokumentai ar formaliai surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, patvirtina jos kaltę padarius administracinį teisės pažeidimą. Toks teismo nutarimas yra visiškai nemotyvuotas ir naikintinas absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu. Taip pat nurodo, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Skundo autorė neginčija, kad ji 2013-11-05 pritarė pateiktam rekonstrukcijos projektui. Tačiau mano, jog jos veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties, nebuvo atskleista pažeidimo esmė ir nebuvo nustatyti visi pažeidimo kaltininkai. Taip pat nurodo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nesurinkus visų įrodymų susijusių su administracinio teisės pažeidimo byla ir jų nepateikė teismui. Skunde vadovaujasi teismų praktika, pagal kurią administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, faktinės aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą.

Skunde J. R. rašo, kad minėto namo dalies rekonstrukcijos projekto patikrinimą ir pritarimą projektui davė ne tik ji, bet ir AB „Lesto", Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba, Kauno rajono savivaldybės administracijos žemės ūkio Institucija, Kauno visuomenės sveikatos centras, UAB „Giraitės vandenys“ bei leidimą rekonstruoti statinį/atnaujinti (modernizuoti) pastatą išdavė Kauno rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyriaus vedėjas N. K., o ne ji, todėl iš pateiktų įrodymų matyti, jog ne ji išdavė statybos leidimą - t.y. atliko veiksmus, kurie sukėlė pasekmes. Skunde J. R. pastebi, kad institucija ir nesistengė atskleisti ir įvertinti pažeidimo esmės bei aplinkybių ir kaip nurodė teismo posėdžio metu pažeidimas yra mažareikšmis.

Be to skunde atkreiptinas dėmesys jog institucija išvis nevertino ir nesiaiškino kas yra atsakingas už projekto tikrinimą bei leidimo išdavimą, t.y. nevertino jos pareiginių nuostatų, taip pat nevertino ar jos veiksmai yra pažeidimas ar klaida. Taip pat skunde akcentuoja, jog nebuvo įvykdyta teismo nutartis, kuria buvo grąžintas protokolas surašyti iš naujo, nebuvo atliktas joks papildomas tyrimas, neatskleista pažeidimo esmė. Skunde J. R. pasisako, jog institucija ne tik, kad neatliko papildomo tyrimo, bet ir apie neva tai atliekamą tyrimą jos neinformavo nei apie įsakymo panaikinti 2014-02-20 protokolą, nei apie naujo protokolo priėmimą, nei apie termino pratęsimą, nei pakartotinai buvau apklausta dėl ginčo pažeidimo. Taip pat skunde atkreipiamas dėmesys, kad pati institucija nėra įsitikinusi, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas. J. R. skunde nurodo, kad asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad būtent traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Taip pat nurodo, kad projektų tikriniams nėra jos tiesioginė funkcija pagal pareigybės aprašymą.

Be to skunde J. R. teigia, atsižvelgiant į tai, kad ji yra valstybės tarnautoja nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą yra aktualus LR Valstybės tarnybos įstatymas, kadangi minėto įstatymo 2 straipsnio 12 dalis apibrėžia tarnybinį nusižengimą kaip valstybės tarnautojo pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą dėl valstybės tarnautojo kaltės ir nurodo, kad jokia tarnybinė nuobauda jai nepaskirta. Taip pat skunde nurodoma, kad nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. J. R. rašo, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Taip pat skunde rašo, kad pagal formuojamą teismų praktiką, administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsnio nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik esant išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, pavyzdžiui, nedidelis veikos pavojingumas, išskirtina teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir panašiai bei nurodo, kad augina neįgalų vaiką, klaidą savo iniciatyva ištaisė, nepadaryta jokia žala, ji yra teigiamai charakterizuojama.

Motyvuojamoji dalis

J. R. skundas tenkintinas iš dalies

Apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei padarytomis išvadomis, nurodoma, kad apylinkės teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. J. R. skunde savo nesutikimą su pirmosios instancijos teismo išvadomis iš esmės motyvuoja tuo, jog teismas nesurinko pakankamai įrodymų jos kaltei pagrįsti, rėmėsi netinkamai surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu bei nesiėmė veiksmų kilusioms abejonėms pašalinti.

Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes (ATPK 248 straipsnis), įrodymus vertinti laikantis ATPK 257 straipsnio, kuriame nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo nuomone, patikrinus bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, pirmosios instancijos teismas minėtų reikalavimų nepažeidė, teisės normas taikė tinkamai, įrodymų vertinimo principai, numatyti ATPK 257 straipsnyje, nebuvo pažeisti, o teismo išvados, kad pilnai įrodyta J. R. kaltė padarius ATPK 189¹³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms.

Iš skundo turinio matyti, kad Institucija nevykdė apylinkės teismo nutarties, kurioje buvo nurodyta pašalinti 2014-02-20 administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumus. Apeliacinės instancijos teismas Institucija veiksmų ir minėtų aplinkybių susijusių su apylinkės teismo nutartimi, priimta kitoje byloje, ir pirminiu protokolu neanalizuoja, kadangi apylinkės teismas nutarimą priėmė pagal 2014-07-08 administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatytas faktines aplinkybes ir suformuluotą kaltinimą. Byloje esantis administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas asmens turinčio teisę rašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą (ATPK 159¹ straipsnis), jo turinys atitinka LR ATPK 260 straipsnyje keliamus reikalavimus, jame nurodyti visi būtini administracinio teisės pažeidimo protokolo turinio elementai ir kitos aplinkybės turinčios reikšmės inkriminuojant administracinės teisės pažeidimą, taip pat byloje nenustatyta jokių objektyvių duomenų, kad protokolo turinys neatitinka įstatymo keliamiems reikalavimams ar būtų surašytas asmens neturinčio tam įgaliojimų.

Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad Leidimas statyti naują (-us) statinį (-ius) / rekonstruoti statinį (-ius) / atnaujinti (modernizuoti) pastatą (-us) (toliau – Leidimas) išduotas nesilaikant Statybos įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 6 punkto, 12 dalies 1 punkto ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai" patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. Dl-826 (toliau - STR) 34 punkto ir 9 priedo 1.7 punkto nuostatų, kadangi nepateiktas žemės sklypo bendraturtės - Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos - sutikimas. Statybos įstatymo 23 straipsnio 12 dalies 1 punktas nustato, kad užregistravus prašymą išduoti statybą leidžiantį dokumentą, įgaliotas valstybės tarnautojas patikrinama ar pateikti visi pagal nustatytus reikalavimus privalomi dokumentai. Pagal byloje pateiktą Urbanistikos skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybės charakteristiką (b.l. 48-50) J. R. dalyvaudama nuolatinėje statybos komisijoje ir pagal kompetenciją atlikdama statinio projekto patikrinimą negalėjo pritarti projektui neesant sklypo dalies savininko sutikimo. Dėl šių aplinkybių J. R. ir buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas J. R. ir byloje nagrinėjamas J. R. taikytos administracinės atsakomybės pagrįstumo klausimas. Šioje byloje nesvarstomas kitų asmenų, davusių projektui pritarimus, atsakomybės klausimas ir byloje nėra jokių kitų duomenų apie skunde minimus asmenis ir jų kompetencijos ribas, todėl skunde nepagrįstai keliamas klausimas dėl kokių priežasčių kitiems davusiems pritarimus asmenims nebuvo surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai. Be to, J. R. yra nubausta ne už tai, kad neteisėtai išdavė leidimą, o pagal ATPK 189¹³ straipsnio 1 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už teisės aktuose nustatytos statinių projektų patikrinimo tvarkos pažeidimą. Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 str.). Viena iš funkcijų kurias atlieka administracinės teisė normos yra represinė funkcija, kuri reiškia, kad teisės norma numato teisės subjekto pareigą atsakyti už įstatyme nurodyto reikalavimo ar draudimo nepaisymą, ir kartu nustato atsakomybės taikymo ribas. ATPK 189¹³ straipsnio 1 dalyje numatyta formali pažeidimo sudėtis, kitaip tariant subjektui administracinė atsakomybė kyla nepriklausomai nuo pasekmių. ATPK 189¹³ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už teisės aktuose nustatytos statinių projektų patikrinimo tvarkos pažeidimą, už kurį nubausta apeliantė, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad ne ji išdavė leidimą administracinės atsakomybės nešalina.Administracinės atsakomybės teisėtumo principas reiškia tai, kad subjektui atsakomybė kyla už priešingą teisei veikimą ar neveikimą ir tik esant kaltei, kuri gali būti tyčinė arba neatsargi. J. R. neneigia fakto, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM turėjo duoti raštišką sutikimą prieš išduodant Leidimą, o ne po jo išdavimo ir pripažįsta kad tikrindama dokumentus ir duodama pritarimą padarė klaidą, todėl apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nustatyta kaltės forma, kad J. R. administracinės teisės pažeidimą padarė dėl neatsargumo. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teisinio pagrindo tapatinti tarnybinės ir administracinės atsakomybės nėra, kadangi tai yra dvi visiškai skirtingos atsakomybės rūšys. Teisės aktai nenumato, kad skiriant administracinę nuobaudą organas (pareigūnas) turi atsižvelgti į asmens tarnybinį baustumą. LR ATPK 256 straipsnis nustato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šiuo aspektu taip pat atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Kauno apylinkės teismas ištyrė visus įrodymus, apklausė liudytojus, vertino visus byloje surinktus rašytinius įrodymus, nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Aukščiau išvardintais motyvais apeliacinės instancijos teismas atmeta apeliacinio skundo argumentą, kad Institucija nesiėmė veiksmų siekiant surinkti pakankamai įrodymų, o teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pažeidė iš LR Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalies išplaukiantį in dubio pro reo principą. Apeliantės J. R. nuomone pirmos instancijos teismas neatsižvelgė į teismų praktiką ir nevertino išskirtinių aplinkybių, kurios turėtų reikšmės taikant ATPK 30¹ straipsnį. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, ne kartą yra konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių J. R. administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyta. Pabrėžtina, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Kita vertus, reikia atsižvelgti ir į tai, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas); įstatymu nustatant atsakomybę, taip pat jos įgyvendinimą, turi būti išlaikoma teisinga pusiausvyra tarp visuomenės ir asmens interesų, idant būtų išvengta nepagrįsto asmens teisių ribojimo; remiantis šiuo principu įstatymais asmens teisės gali būti apribotos tik tiek, kiek yra būtina viešiesiems interesams ginti, tarp pasirinktų priemonių ir siekiamo teisėto ir visuotinai svarbaus tikslo privalo būti protingas santykis; šiam tikslui pasiekti gali būti nustatytos tokios priemonės, kurios būtų pakankamos ir asmens teises ribotų ne daugiau negu būtina (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2009 m. balandžio 10 d. nutarimas). Nagrinėjamoje byloje nustatyta pareiškėjos atsakomybę lengvinanti aplinkybė – gailestis dėl padaryto pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat nagrinėjamu atveju atsižvelgtina į tai, kad J. R. augina du mažamečius vaikus (b.l.45), vienam vaikui nustatytas sunkus neįgalumo lygis (b.l.46). Taip pat atsižvelgtina į pažeidimo pobūdį - pažeidimas padarytas dėl neatsargumo, neatidžiai tikrinant dokumentus, pažeidimui paaiškėjus savo iniciatyva J. R. ėmėsi priemonių ir pažeidimas buvo ištaisytas gavus sutikimą, į tai, kad pažeidimu reali žala teisės saugomiems gėriams nebuvo padaryta. Be to, Institucijos atstovė teismo posėdyje pripažino, kad padarytas mažareikšmis pažeidimas (b.l.56), liudytojas N. K. nurodė, kad dideli darbo krūviai, J. R. itin teigiamai charakterizuojama savo srities specialistė (b.l. 51). Vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais ir atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes darytina išvada, kad administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti J. R. skiriant įspėjimą. Dėl šių priežasčių Kauno apylinkės teismo nutarimas keistinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

J. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kauno apylinkės teismo nutarimą J. R. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeisti ir J. R. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 189¹³ straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą skirti įspėjimą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.