Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Dalius Jocys, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens N. P. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 25 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. P. 2011-05-27 buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, 2011-05-21, apie 2 val., kelio (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį AUDI A6, v/n (duomenys neskelbtini) padarė paeiliui kelis Kelių eismo taisyklių (toliau KET) pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, tai yra vairavo automobilį tamsiu paros metu neįsijungęs jokių apšvietimo prietaisų, lenkė kitą transporto priemonę kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją ir važiavo prieš eismą. Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK VTS KPP poskyrio viršininko 2011-06-02 nutarimu N. P. buvo pripažintas kaltu, padaręs ATPK 124² str. 1 d. pažeidimą, paskirta 600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 mėn. Šį nutarimą N. P. apskundė Kretingos rajono apylinkės teismui.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad A. L., jo, N. P., automobilį sustabdžiusiam pareigūnui nedavė jokių paaiškinimų, nors teigia, kad buvo priėjęs, taigi skiriasi pareigūno E. V. ir A. L. parodymai. Pagal šaukimą atvykus pas poskyrio viršininką A. B. nebuvo pareikšti jokie kaltinimai, neduota susipažinti su parodymais, tik dar po 2 dienų buvo surašytas protokolas. Nesiaiškinta, kodėl pareigūnas tą patį vakarą nesurašė protokolo, neapklausė liudininkų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliantas N. P. neigia padaręs jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Tačiau apygardos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir pagrįstai paliko galioti Klaipėdos apskrities VPK Kretingos rajono PK VTS KPP poskyrio viršininko 2011-06-02 nutarimą, kuriuo N. P. nubaustas dėl ATPK 124² str. 1 d. numatyto pažeidimo.

ATPK 124² str. 1 d. yra nustatyta, kad transporto priemonių vairavimas, vienu metu ar paeiliui padarant kelis eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui, taip pat Kelių eismo taisyklių pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti užtraukia baudą vairuotojams nuo keturių šimtų iki aštuonių šimtų litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trijų iki šešių mėnesių.

N. P. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas bei jis nubaustas už kelių paeiliui KET pažeidimų, keliančių grėsmę eismo saugumui, padarymą, t. y. už vairavimą tamsiu paros metu neįjungus jokių apšvietimo prietaisų, transporto priemonės lenkimą kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje bei ištisinės kelio ženklinimo linijos kirtimą ir važiavimą prieš eismą. Iš N. P. inkriminuojamų KET pažeidimų, jis pripažįsta tik vieną, t. y., kad kurį laiką tikrai važiavo neįjungęs artimųjų šviesų, nes tiesiog to nepastebėjo, tačiau buvo įjungęs pažibinčius. Pažeidimo padarymo metu galiojusių KET 99 p. vienareikšmiai numato vairuotojams pareigą tamsiuoju paros metu važinėti įjungtais artimaisiais arba tolimaisiais žibintais. Šios pareigos nesilaikymas vairuotojams užtraukia administracinę atsakomybę, o važiavimas įjungus kitas automobilio šviesas (pažibinčius, gabaritines lempas ar kt.), tačiau neįjungus artimųjų ar tolimųjų žibintų, nepašalina atsakomybės dėl KET 99 p. nesilaikymo. Be kita ko, nekyla abejonių, jog važiuoti tamsiu paros metu neįsijungus apšvietimo lempų yra pavojinga, kadangi tampa labai sunku kitiems eismo dalyviams pastebėti važiuojančią transporto priemonę, tiek pačiam vairuotojui yra žymiai apsunkinamas kelio matomumas.

N. P. neigia kitų dviejų KET pažeidimų – lenkimą kelio ženklo Nr. 325 „Lenkti draudžiama“ galiojimo zonoje bei ištisinės kelio ženklinimo linijos kirtimą ir važiavimą prieš eismą. Nors N. P. apeliaciniame skunde teigia, kad remiamasi tik A. L. parodymais, tačiau tokie teiginiai nepagrįsti. A. L. tarnybiniame pranešime nurodo, kad automobilis jį aplenkė kelio ruože, kuriame galioja kelio ženklas „Lenkti draudžiama“, ties sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ saugumo salele automobilis išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą, kirsdamas ištisinę ženklinimo liniją ir aplenkė salelę važiuodamas prieš eismą. Nors apeliaciniame skunde N. P. mini įvairius A. L. tarnybiniame pranešime užfiksuotų bei teisme duotų parodymų neatitikimus, tačiau teisme A. L. atkartojo esmines tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes – N. P. automobilis jį aplenkė tai draudžiančio daryti kelio ženklo galiojimo zonoje, prie saugumo salelės, esančios ties sodininkų bendrija, kirto ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą (b. l. 68). Teisme apklausti N. P. bei kartu su juo važiavęs liudytojas M. G. teigė, kad automobilį aplenkė ten, kur lenkti dar buvo galima, tačiau tokie administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymai vertintini tik kaip pasirinkta gynybinė pozicija, o liudytojo, kuris yra N. P. draugas, parodymai apylinkės teismo pagrįstai pripažinti kaip siekimas padėti draugui išvengti atsakomybės. Byloje nėra jokių duomenų, o teismas taip pat nenustatė, kad liudytojas A. L. turėtų kokį nors suinteresuotumą bylos baigtimi, norėtų pakenkti ar kerštautų N. P.. Tiek pats N. P., tiek A. L. nenurodė, kad būtų iš anksčiau pažįstami, todėl nei apylinkės teismas, nei apygardos teismas neturi pagrindo abejoti A. L. parodymais. Nepaisant to, tiek N. P., tiek M. G. pripažino, jog vairuodamas N. P. tikrai atliko lenkimo manevrą bei aplenkė A. L. vairuojamą automobilį, kas vėlgi atitinka A. L. parodymus. 2011-05-25 rašytame paaiškinime N. P. nurodė, kad aplenkė automobilį prieš draudžiantį tai daryti ženklą, kas patvirtina A. L. parodymus dėl to, jog tame kelyje iš tikrųjų buvo lenkimą draudžiantis kelio ženklas. Be to, M. G. taip pat nurodė, kad tik pastebėjo, kad lenkimas įvyko ten, kur tai daryti galima, daugiau nieko nepastebėjo, nes rašė žinutes. Iš tokių M. G. parodymų matyti, jog jis, būdamas tik automobilio keleivis, nebuvo dėmesingas tiek, jog būtų galima tikėti, kad jis aiškiai matė kelyje vykstančius įvykius.

Liudytojo A. L. parodymus atitinka ir garso įrašas, kuriame užfiksuotas A. L. pranešimas budėtojui pažeidimo padarymo naktį. Nors N. P. apeliaciniame skunde teigia, kad šis garso įrašas negali būti pripažintas įrodymu, nes nebuvo pateiktas teismo salėje ir jis neturėjo galimybės įrašo pakartotinai išklausyti, tačiau tokie apelianto argumentai nepagrįsti. Kokie duomenys laikomi įrodymais, vadovaudamasis ATPK 256 str. nuostatomis, sprendžia teismas. Šiuo atveju, iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad garso įrašas dėl techninių kliūčių buvo klausomas ne teismo salėje, o teisėjo darbo kabinete, įrašą posėdžio metu klausyti išėjo teisėjas, sekretorė, proceso dalyviai (b. l. 75-76), šiame teismo posėdyje dalyvavo ir pats N. P., taigi nekyla abejonių, jog ir jis turėjo galimybę išklausyti pateiktą garso įrašą, kas matyti ir iš pačio apeliacinio skundo turinio, kadangi apeliantas skunde teigia, kad, kiek pamena, įraše minimas tik pavojingas manevravimas, bet ne kiti pažeidimai. Taigi garso įrašas nepažeidžiant ATPK normų buvo ištirtas apylinkės teismo posėdyje, todėl gali būti laikomas įrodymu administracinio teisės pažeidimo byloje. Priešingai, nei N. P. nurodo apeliaciniame skunde, garso įraše A. L. budėtojui užsimena apie kelis N. P. kelyje padarytus pažeidimus – važiavimą be šviesų, važiavimą prieš eismą, manevravimą per visą kelią. Apygardos teismas neturi pagrindo manyti, jog betarpiškai N. P. vairuojamą automobilį įvykio metu stebėjęs A. L., kalbėdamas telefonu su budėtoju, būtų išsigalvojęs N. P. kelyje vairuojant automobilį daromus pažeidimus. Priešingai, iš garso įrašo galima spręsti, kad A. L. telefonu budėtojui nurodė panašias aplinkybes, kaip ir vėliau jas atkartojo tarnybiniame pranešime bei duodamas parodymus apylinkės teisme. Apeliaciniame skunde N. P. atkreipia dėmesį į pažeidimo padarymo vietos neatitikimus, minimus garso įraše bei užfiksuotos administracinio teisės pažeidimo protokole, tačiau šie neatitikimai nėra esminiai ir verčiantys abejoti pažeidimų padarymo egzistavimu, nes vis dėlto minima ne kokia nors kita pažeidimo padarymo vietovė, be to, pats A. L. su budėtoju kalbėjo važiuodamas ir stebėjo taip pat važiuojantį N. P. vairuojamą automobilį, vadinasi transporto priemonės judėjo, todėl A. L. telefonu galėjo būti nelengva itin tiksliai bei preciziškai nupasakoti, kurioje kelio atkarpoje pastebėjo N. P. daromus pažeidimus, todėl apsiribojama esminėmis pastabomis (važiavo link Kretingos, be šviesų, manevravo per kelią, ties saugumo salele važiavo prieš eismą ir pan.). Atsižvelgdamas į paminėtų aplinkybių visumą, apygardos teismas mano, kad N. P. iš tikrųjų padarė jam inkriminuotus KET pažeidimus. Taip pat neabejotina, jog lenkimo manevrai draudžiamose vietose, ištisinių kelio ženklinimo linijų kirtimai išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, juolab prieš saugumo saleles, yra keliantys realią grėsmę eismo saugumui. Lenkimą draudžiantys kelio ženklai bei ištisinės kelio ženklinimo linijos, draudžiančios kelyje tam tikrą manevravimą, vis dėlto yra statomi bei žymimos sunkesnio matomumo kelio atkarpose, o jų nepaisymas, juolab tamsiu paros metu, atsižvelgiant į tai, kad kurį laiką N. P. dar važiavo ir be artimųjų šviesų, tikrai kelia pavojų eismo saugumui. Apeliantas skunde užsimena, kad eismo tuo metu nebuvo, tačiau vien tai, kad pažeidimai padaryti naktį, kai transporto priemonių judėjimas tikrai yra mažesnis, nepašalina tokių pažeidimų pavojingumo. Taigi N. P. keli paeiliui padaryti KET pažeidimai, keliantys grėsmę eismo saugumui, apylinkės teismo pagrįstai įvertinti kaip pavojingas vairavimas, kuris užtraukia jam administracinę atsakomybę pagal ATPK 124² str. 1 d.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad nesiaiškinta, kodėl pareigūnas E. V. iškart nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo. Apygardos teismas neturi pagrindo manyti, jog buvo pažeistos ATPK normos, reglamentuojančios administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymą. ATPK 259 str. 1 d. numatyta, kad protokolas surašomas dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, kai N. P. atvyko į Kretingos rajono PK (b. l. 7).

N. P. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad nutartyje nieko nerašoma apie pareigūno E. V. parodymus, nors būtent dėl jo vyko antrasis teismo posėdis, byla nagrinėta šališkai. Tokie apelianto argumentai iš dalies yra pagrįsti. Iš 2011-10-25 posėdžio protokolo matyti, kad tikrai teisme buvo apklaustas liudytojas E. V., nors apylinkės teismo nutartyje apie šio liudytojo parodymus nieko neužsimenama. Tokia praktika neturėtų būti taikoma. Jeigu teismas, nagrinėdamas teisės pažeidimo bylą, nusprendė, jog būtina apklausti konkretų asmenį ir pastarąjį apklausė, galutiniame procesiniame sprendime vis dėlto turėtų įvertinti tokio liudytojo parodymus, kiek jie reikšmingi bylos aplinkybių nustatymui, tačiau šiuo konkrečiu atveju šis apylinkės teismo nutarties trūkumas apygardos teismo nelaikomas esminiu. Byloje yra E. V. tarnybinis pranešimas (b. l. 9), jo parodymai teisme iš esmės atitinka tarnybiniame pranešime užfiksuotas aplinkybes. Be kita ko, pareigūnas E. V. pats tiesiogiai pažeidimo nematė, tik miesto ribose, reaguodamas į budinčios dalie pranešimą, sustabdė N. P. vairuojamą automobilį, todėl jo parodymai apylinkės teisme neleidžia abejoti ATPK pažeidimo buvimu. Apygardos teismas taip pat neturi pagrindo manyti, jog apylinkės teismas N. P. būtų buvęs šališkas. Vien tai, kad N. P. nutartį gavo per 30 min. nuo posėdžio pabaigos neįrodo teismo šališkumo.

Apeliaciniame skunde N. P. teigia, kad turi būti įvertinta ir jo teigiama charakteristika. Asmenį charakterizuojantys duomenys reikšmingi individualizuojant pažeidėjui skirtiną nuobaudą, tačiau nei paneigia, nei patvirtina padarytą pažeidimą. N. P. skirta nuobauda – 600 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesiams – atitinka straipsnio sankcijos vidurkį ir nelaikoma per griežta. Apygardos teismo nuomone buvo pakankamai įvertintas pavojingas pažeidimo pobūdis, pažeidimo padarymo aplinkybės, pažeidėjo asmenybė, atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nenustatyta esminių ir akivaizdžių aplinkybių, kurios sukeltų pagrįstų abejonių dėl administracinio teisės pažeidimo byloje N. P. priimtų procesinių sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo. Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-25 nutartis teisėta ir pagrįsta, naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Kretingos rajono apylinkės teismo 2011-10-25 nutartį nepakeistą ir N. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.