Kauno apylinkės teismo sprendimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, sekretoriaujant Inai Jankulskaitei, dalyvaujant ieškovei A. S. ir atsakovui G. S.,

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui G. S. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis LR CK 3.53 str. 1 d., teismas priima sprendimą santuoką nutraukti, jeigu įsitikina, kad santuoka faktiškai iširo. Santuoka laikoma iširusia, jeigu sutuoktiniai kartu bendrai nebegyvena ir negalima tikėtis, kad jie vėl pradės gyventi kartu. LR CK 3.53 str. 2 d. įtvirtinta prezumpcija, kad santuoka laikoma faktiškai iširusia, jeigu sutuoktiniai daugiau nei metus netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo. Santuoka nutraukiama, jeigu teismas nustato, kad sutuoktiniams toliau bendrai gyventi ir išsaugoti šeimą neįmanoma (LR CPK 384 str. 6 d.).

LR CK 3.26 str., 3.27 str., 3.28 str. numato, kad sudarę santuoką sutuoktiniai įgyja teises ir pareigas, privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes prisidėti prie bendrų šeimos poreikių tenkinimo. Sudarę santuoką sutuoktiniai sukuria šeimos santykius kaip bendro gyvenimo pagrindą. Sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas (LR CK 3.60 str. 2 d.).

Remiantis ieškovės ir atsakovo paaiškinimais, civilinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais - pareiškėjų asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų kopijomis (b.l. 4-5), santuokos liudijimu AD Nr. 048944 bei jo kopija (b.l. 6) nustatyta, kad ieškovė A. S. ir atsakovas G. S. susituokė 1999 m. rugsėjo 17 d. Jonavos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 157, ir yra sutuoktiniai. Ieškovė prašo santuoką nutraukti dėl atsakovo kaltės, kadangi atsakovas dėl priklausomybės nuo alkoholio nesirūpina bendrais šeimos reikalais, sutuoktine, nedirba, savo elgesiu rodo nepagarbą bendro gyvenimo taisyklėms ir geros moralės principams, ir tokiu būdu iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, dėl ko tolimesnis santuokinis gyvenimas yra neįmanomas. Atsakovas teismo posėdžio metu pripažino, jog santuoka iširo būtent dėl jo kaltės, netinkamo jo, kaip sutuoktinio, pareigų vykdymo. Nors byloje esančios pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b.l. 7-8), o taip pat ieškovės teismui pateiktame ieškinyje nurodyti duomenys apie šalių gyvenamąsias vietas patvirtina, kad sutuoktiniai gyvena ir gyvenamąją vietą yra deklaravę tuo pačiu adresu – (duomenys neskelbtini)., tačiau sutuoktiniai jau nuo 2011 m. pradžios, t.y. daugiau nei metus laiko negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, susitaikyti ir tokiu būdu išsaugoti santuoką nepageidauja, todėl laikytina, kad šalių santuoka yra faktiškai iširusi ir nutrauktina. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, ieškovės paaiškinimus, atsakovo patvirtinimą dėl savo kaltės dėl santuokos iširimo, laikytina, kad šalių santuoka iširo būtent dėl atsakovo G. S. kaltės. Dėl to ieškovės reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės tenkintinas visiškai ir santuoka, sudaryta tarp G. S. ir A. S. (G), įregistruota 1999 m. rugsėjo 17 d. Jonavos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 157, nutrauktina, pripažįstant, kad ji iširo dėl atsakovo G. S. kaltės.

Vadovaujantis LR CK 3.69 str. 1 d., sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę. Santuoką nutraukus, ieškovės reikalavimu po santuokos nutraukimo jai paliktina pavardė – S, o atsakovui – S.

Kadangi sutuoktiniai nepilnamečių vaikų neturi, klausimai dėl jų gyvenamosios vietos nustatymo ar materialinio išlaikymo priteisimo nespręstini.

Remiantis byloje esančiais 2012 m. kovo 28 d. VĮ Registrų centro Kauno filialo raštais „Dėl informacijos apie nekilnojamąjį turtą pateikimo“ bei išrašais iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (b.l. 11-21) nustatyta, kad sutuoktiniai nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, kuris būtų jų bendroji jungtinė nuosavybė. Ieškovei A. S. nuosavybės teisės yra įregistruotos į šiuos nekilnojamuosius daiktus: 1.5600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., 1.0000 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) 0.3600 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini)., 0.1500 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas ir kiti pastatai bei statiniai, esantys (duomenys neskelbtini)tačiau nurodytas nekilnojamasis turtas, nors ir įgytas santuokos metu, yra asmeninė ieškovės A. S. nuosavybė, kadangi įgytas paveldėjimo būdu pagal 2011 m. rugsėjo 19 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. VP-4618, todėl remiantis LR CK 3.89 str. 1 d. 2 p. minėtas turtas laikytinas asmenine ieškovės nuosavybe ir tarp sutuoktinių nutraukiant santuoką nedalintinas. Byloje esantys įrodymai (b.l. 9-10) patvirtina, kad sutuoktiniai santuokos metu, t.y. 2011 m. gegužės 26 d. įsigijo transporto priemonę FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuri įregistruota atsakovo G. S. vardu ir kurią šalys įvertino 2000 Lt. Minėta transporto priemonė, ieškovės paaiškinimais, įgyta sutuoktiniams jau negyvenant bendro santuokinio gyvenimo ir nevedant bendro ūkio, todėl ieškovė nutraukiant santuoką nepageidauja dalintis minėto turto ir sutinka, kad nutraukus santuoką transporto priemonė atitektų tik atsakovui asmeninės nuosavybės teise. Ieškovei nereiškiant reikalavimo dėl transporto priemonės padalijimo, nutraukus šalių santuoką transporto priemonė FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priteistina atsakovui asmeninės nuosavybės teise.

Šalių paaiškinimais kitas smulkus kilnojamasis turtas jau yra pasidalintas sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium, todėl nutraukiant santuoką nedalintinas.

Ieškovė nereiškė reikalavimo dėl išlaikymo iš atsakovo sau priteisimo, todėl nutraukiant santuoką nespręstinas klausimas dėl buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymo.

LR CPK 93 str. 1 d. nurodyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Kadangi ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos – 100 Lt žyminio mokesčio ir 3,50 Lt mokestis už mokėjimo nurodymą, iš viso 103,50 Lt.

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos civilinėje byloje yra 9,30 Lt, tačiau, remiantis LR CPK 96 str. 6 d. ir 2011 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, nurodytos išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 93 str., 96 str., 259-270 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti visiškai.

Santuoką, sudarytą tarp G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir A. S. (G), a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 1999 m. rugsėjo 17 d. Jonavos rajono Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 157, nutraukti, pripažįstant, kad santuoka iširo dėl atsakovo G. S. kaltės.

Nutraukus santuoką ieškovei palikti pavardę – S, o atsakovui – S

Atsakovui G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninėn nuosavybėn priteisti transporto priemonę FORD MONDEO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas WF0NXXGBBNVC72453.

Priteisti ieškovei A. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) r, iš atsakovo G. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) 103,50 Lt (vieną šimtą tris litus penkiasdešimt centų) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo kopiją per tris darbo dienas po jo įsiteisėjimo išsiųsti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Jonavos rajono apylinkės teismą.