Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2013-06-19 · Civilinė byla Nr. 2-17907-872/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-06-19
Bylos Nr.
2-17907-872/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11401-2013-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Fausta Vitkienė
Atsakovas
D. A.
Ieškovas
BAB bankas SNORAS
Kategorijos
  • 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-17907-872/2013Proceso Nr. 2-68-3-11401-2013-2Procesinio sprendimo kategorija: 116.4.; 50.9;
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. birželio 19 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Fausta Vitkienė,sekretoriaujant Agnei Daugirdienei,dalyvaujant atsakovams D. A. ir D. A.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo BAB bankas SNORAS ieškinį atsakovams D. A. ir D. A. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas BAB bankas SNORAS kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo solidariai iš atsakovų D. A. ir D. A. priteisti 68 171,76 Lt skolos ir 12 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2008-05-09 šalys pasirašė Klasikinės vartojamosios paskolos be užstato sutartį Nr. KV20080509P990004 (toliau - Sutartis), pagal kurią atsakovams buvo suteikta 60 000 Lt dydžio paskola jų asmeninių poreikių tenkinimui. Paskolos sutartis buvo restruktūrizuota 2009-07-24, 2010-01-27 ir 2011-07-19 pasirašant papildomus susitarimus prie 2008-05-09 sudarytos Klasikinės vartojamosios paskolos be užstato sutartį Nr. KV20080509P990004. 2011-07-19 pasirašyto papildomo susitarimo 1 punkte buvo numatyta, jog papildomo susitarimo pasirašymo dieną, t.y. 2011-07-19, atsakovų skolą banke sudarė 55 376,04 Lt. Pagal papildomo susitarimo Nr. 3 2.4 punktą, atsakovai įsipareigojo jiems suteiktą paskolą grąžinti iki 2014-09-25. Atsakovai pagal paskolos sutartį ir papildomą susitarimą Nr. 3 prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, kredito negrąžino, nemokėjo palūkanų ir delspinigių, todėl ieškovas pranešimais įspėdavo atsakovus dėl įsipareigojimų nevykdymo. Atsakovams ir toliau nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas 2013-03-04 vienašališkai nutraukė paskolos sutartį anksčiau termino. Atsakovų skolą ieškovui sudaro: 53 228,65 Lt negrąžintos paskolos, 7 238,25 Lt nesumokėtų palūkanų, paskaičiuotų už naudojimąsi suteikta paskola, 7 688,85 Lt delspinigių, bei 16 Lt komisinių mokesčių už pranešimų apie įsiskolinimą siuntimą atsakovams.

Atsiliepimas

Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies. Atsiliepime atsakovai nurodo, sutinka su ieškiniu dalyje dėl 53 228,65 Lt negrąžintos paskolos, 7 238,25 Lt nesumokėtų palūkanų ir 16 Lt už pranešimų siuntimą atsakovams, o nesutinka dėl prašomų priteisti delspinigių, 12 proc. procesinių palūkanų dydžio ir dėl ieškinio reikalavimų nukreipimo į atsakovę D. A.. Atsiliepime atsakovai prašo taikyti ieškinio senatį reikalavimui dėl delspinigių priteisimo. Nurodo, jog ieškovas praleido sutrumpintą šešių mėnesių ieškinio senaties terminą, todėl priteistinų delspinigių už negrąžintą paskolos dalį suma turėtų būti 2 592 Lt, o už nesumokėtas palūkanas – 1 229,53 Lt delspinigių. Argumentuodami, kodėl nesutinka su 12 proc. procesinių palūkanų dydžiu, atsakovo nurodo, jog būdami silpnesniąja sutarties šalimi, jie neturėjo galimybių derėtis su ieškovu dėl procesinių palūkanų dydžio ir sutartį pasirašė sau labai nepalankiomis ekonominėmis-finansinėmis sąlygomis. Pažymi, kad 12 proc. procesinės palūkanos yra akivaizdžiai per didelės, nesąžiningos ir neprotingos, bei prašo teismo jas mažinti iki įstatyme įtvirtintų 5 proc. dydžio metinių palūkanų. Atsakovė D. A. atsiliepime nurodo, jog ji nėra paskolos gavėja pagal 2009-07-24 vartojamosios paskolos be užstato sutartį. Pažymi, kad ieškovas nuo pat pradžių žinojo, kad atsakovas D. A. paskolą ima ne šeimos poreikiams, o statybų bendrovės, kurios akcininku jis yra, įsipareigojimams įvykdyti. Minėtą faktą patvirtina aplinkybė, kad gauta paskola iš atsakovo D. A. sąskaitos AB banke Snoras buvo tiesiogiai pervesta į UAB „Statybų grupė“ sąskaitą. Atsakovės D. A. parašai vartojamosios paskolos be užstato sutartyje negali būti vertinami kaip laidavimas už kito asmens prievolių neįvykdymą, nes savo parašu ji tik nurodė, jog susipažino su sutarties sąlygomis tačiau neįsipareigojo ieškovui grąžinti gautą paskolą.

Šalies argumentai

Ieškovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant. Atsakovai D. A. ir D. A. sutiko, jog byla būtų nagrinėjama ieškovo atstovui nedalyvaujant.

Atsiliepimas

Atsakovai teismo posėdžio metu nurodė, kad palaiko atsiliepime nurodytus motyvus ir prašė teismo jais remtis. Taip pat nurodė, kad paskola buvo skirta įmonės veiklai, o ne šeimos poreikiams. Atsakovė D. A. buvo priversta laiduoti, nes kitaip bankas nedavė paskolos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008-05-09 ieškovas ir atsakovai D. A. bei D. A. pasirašė Klasikinės vartojamosios paskolos be užstato sutartį Nr. KV20080509P990004 (toliau - Sutartis), pagal kurią atsakovams buvo suteikta 60 000 Lt dydžio paskola jų asmeninių poreikių tenkinimui. (b.l. 4-6). Paskolos sumos išdavimą liudija atsakovo D. A. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašas (b. l. 15). Paskolos sutartis buvo restruktūrizuota 2009-07-24, 2010-01-27 ir 2011-07-19 pasirašant papildomus susitarimus prie 2008-05-09 sudarytos Klasikinės vartojamosios paskolos be užstato sutartį Nr. KV20080509P990004, numatant naujas paskolos atidavimo sąlygas bei terminus (b. l. 7-14). 2011-07-19 pasirašyto papildomo susitarimo 1 punkte buvo numatyta, jog papildomo susitarimo pasirašymo dieną, t.y. 2011-07-19, atsakovų skolą banke sudarė 55 376,04 Lt. Pagal papildomo susitarimo Nr. 3 2.4 punktą, atsakovai įsipareigojo jiems suteiktą paskolą grąžinti iki 2014-09-25 (b. l. 14). Atsakovai pagal paskolos sutartį ir papildomą susitarimą Nr. 3 prisiimtų įsipareigojimų nesilaikė, kredito negrąžino, nemokėjo palūkanų ir delspinigių, todėl ieškovas pranešimais įspėdavo atsakovus dėl įsipareigojimų nevykdymo (b. l. 16-23). Atsakovams ir toliau nevykdant sutartinių įsipareigojimų, ieškovas 2013-03-04 vienašališkai nutraukė paskolos sutartį anksčiau termino (b. l. 16). Atsakovai iki šiol nėra gražinę paskolos, kurią sudaro: 53 228,65 Lt negrąžintos paskolos, 7 238,25 Lt nesumokėtų palūkanų, paskaičiuotų už naudojimąsi suteikta paskola, 7 688,85 Lt delspinigių, bei 16 Lt komisinių mokesčių už pranešimų apie įsiskolinimą siuntimą atsakovams.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.109 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog kiekvienas sutuoktinis turi teisę sudaryti sandorius, būtinus išlaikyti šeimos namų ūkį ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą. Pagal prievoles kylančias iš tokių santykių, sutuoktiniai atsako solidariai, nesvarbu, koks jų turto teisinis režimas, išskyrus atvejus, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga. Susipažinus su šalių sudarytos 2008-05-09 Klasikinės vartojamosios paskolos be užstato sutarties Nr. KV20080509P990004 turiniu, matyti, jog ji skirta atsakovų šeimos vartojimo poreikiams tenkinti. Tą savo parašais patvirtino ir patys atsakovai, suprasdami, jog paskolos negrąžinimo, palūkanų nesumokėjimo atveju, išieškojimas gali būti nukreiptas į visą bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausantį turtą. Nors atsiliepime ir posėdžio metu atsakovai teigė, kad paskola buvo paimta atsakovo įmonės įsipareigojimams tenkinti, tačiau pasirašydami minėtą sutartį, atsakovai patvirtino faktą, kad paskola yra imama šeimos vartojamiesiems poreikiams tenkinti. Atsakovai rašytiniais įrodymais nepagrindė teiginio, jog ieškovui buvo žinoma, kokiu tikslu yra imama paskola. Teiginys, kad paskola buvo paimta kaip vartojamoji dėl to, jog bankas fiziniams asmenims neišduoda kitokių nei būsto ar vartojamųjų paskolų, neatleidžia atsakovų nuo atsakomybė vykdyti įsipareigojimus pagal pasirašytą Klasikinės vartojamosios paskolos be užstato sutartį Nr. KV20080509P990004.

Atsakovai ginčija ieškovo paskaičiuotą delspinigių dydį ir jų apskaičiavimo tvarką. Susipažinęs su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, teismas nustatė, jog byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovai nebuvo supažindinti su paskolos sutarties sąlygomis, įtvirtinančiomis delspinigių normą ir delspinigių skaičiavimo tvarką. Darytina išvada, kad atsakovai su delspinigių skaičiavimu buvo supažindinti pasirašytinai sudarydami sutartį ir vėlesnius papildomus susitarimus. Be to, LR CK 6. 156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas, leidžia šalims sutartyje susitarti dėl atsakomybės neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Kaip matyti iš ieškovo pateiktos skolos paskaičiavimo pažymos (b. l. 25-27), atsakovai 2011-07-19 pasirašyto papildomo susitarimo pagrindu ieškovui sumokėjo tik pirmąją įmoką, t.y. 2011-09-02 sumokėjo 2 137,39 Lt ir toliau sutartinių įsipareigojimų nebevykdė (išskyrus 2012-02-03 68,89 Lt dydžio mokėjimą). Darytina išvada, kad atsakovų sutartinių įsipareigojimų nevykdymas (palūkanų ir kredito nemokėjimas) laikytinas tęstiniu, todėl ieškovas pagrįstai pagal paskolos sutartį atsakovams skaičiavo delspinigius tiek iki paskolos sutarties nutraukimo 2013-03-04, tiek po paskolos sutarties nutraukimo 2013-03-04 iki kreipimosi į teismą dienos. Be to, atsižvelgiant į tai, kad ieškovas po paskolos sutarties nutraukimo delspinigius skaičiavo tik už laikotarpį nuo 2013-03-04 iki 2013-03-28, todėl nėra pagrindo taikyti sutrumpinto šešių mėnesių senaties termino ieškovo reikalavimui dėl delspinigių priteisimo.

Atsakovai taip pat nesutinka su ieškovo reikalavimu priteisti 12 proc. metinių procesinių palūkanų nuo civilinės bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir prašo jas mažinti iki įstatyme įtvirtintų 5 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų. LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia šalims susitarti ir dėl didesnių palūkanų, jei toks susitarimas neprieštarauja įstatymams ir sąžiningumo bei protingumo principams. Vadovaujantis CK 6.261 ir 6.210 straipsniais, nemokėdami kredito ir palūkanų, atsakovai laikomi pažeidusiais piniginę prievolę ir tol, kol neatlygino ieškovui patirtų nuostolių, traktuojama, kad atsakovai naudojasi kreditoriaus pinigais, todėl privalo už termino įvykdyti prievolę praleidimą mokėti sutartines ar įstatymo nustatytas palūkanas, kurios laikomos minimaliais kreditoriaus nuostoliais. Atsakovų argumentas, kad jie esantys silpnesniąja sutarties šalimi ir neturėję galimybių derėtis dėl paskolos sutarties sąlygų, nelaikytinas pagrįstu, atsižvelgiant į tai, kad pagal atsakovų prašymus dėl pasunkėjusios jų finansinės padėties, paskolos sutartis buvo keista ir modifikuota netgi tris kartus, sudarant papildomus susitarimus. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir remiantis paskolos sutarties bendrųjų sąlygų 8.12 punktu, laikytinas pagrįstu ieškovo reikalavimas iš atsakovų priteisti 12 proc. metinių procesinių palūkanų.

Atsiliepime į ieškinį atsakovai teigia, jog D. A. nėra paskolos sutarties šalis ir paskolos gavėja, todėl solidarioji sutuoktinių atsakomybė iš tokios sutarties kilti negali. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pažymėjęs, kad: „sutuoktinių (vieno iš jų ar abiejų) prisiimtų prievolių tinkamas kvalifikavimas yra reikšmingas tiek sutuoktinių santykiams su kreditoriais, tiek ir tarpusavio sutuoktinių santykiams. Kreditoriaus ir sutuoktinių santykiuose priklausomai nuo to, kokia prievolė atsiranda – asmeninė ar bendroji, kreditorius įgyja vieną arba du skolininkus, net ir tada, kai sandorį su kreditoriumi yra sudaręs vienas iš sutuoktinių“. Toje pačioje nutartyje kasacinis teismas pasisakė, jog: „ sprendžiant ar sutuoktinių prisiimta prievolė yra solidari, be CK 6.6 straipsnio, kaip bendrosios solidarias prievoles reglamentuojančios normos, kaip lex specialis taikytinos CK 3.109 straipsnio 2 ir 3 dalys. Pagal prievoles, kylančias iš sandorių, būtinų išlaikyti šeimos namų ūkiui ir užtikrinti vaikų auklėjimą bei švietimą, abu sutuoktiniai atsako solidariai. Solidarioji sutuoktinių prievolė pagal tokius sandorius neatsiranda, kai sandorio kaina yra aiškiai per didelė ir neprotinga (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 3.109 straipsnio 2 dalis sistemiškai turi būti taikoma su šio straipsnio 3 dalimi, taip pat 4 dalimi, kurioje nustatyta sutuoktinio, prisiimančio ir vykdančio prievoles, susijusias su šeimos poreikių tenkinimu, pareiga elgtis lygiai taip pat apdairiai ir rūpestingai, kaip ir prisiimant ir vykdant savo asmenines prievoles. Pagal CK 3.109 straipsnio 3 dalį solidarioji prievolė neatsiranda, kai vienas sutuoktinis be kito sutuoktinio sutikimo ima paskolą ar perka prekių išsimokėtinai, jeigu tai nėra būtina bendriems šeimos poreikiams tenkinti“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų sudaryta paskolos sutartis buvo skirta jų šeimos poreikiams tenkinti ir tuo, kad tiek 2008-05-09 paskolos sutartį, tiek ir visus papildomus susitarimus su ieškovu pasirašė ne tik atsakovas D. A., bet ir jo sutuoktinė atsakovė D. A., darytina išvada, kad atsakovai parašais patvirtino, jog paskola yra imama jų šeimos vartojamiems poreikiams tenkinti.

Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad atsakovai savo prisiimtų sutartinių įsipareigojimų pagal Sutartį tinkamai nevykdė, laiku, nustatytais terminais kredito įmokų nemokėjo, todėl liko skolingi ieškovui 68 171,76 Lt (b. l. 25). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovai savo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė, todėl ieškovo reikalavimas priteisti solidariai iš atsakovų 68 171,76 Lt skolą yra pagrįstas ir tenkintinas visiškai (CK 6.1 str., 6.4 str., 6.38 str., 6.59 str., 6.63 str., 6.200 str., 6.205 str., 6.256 str., 6.872 str., 6.873 str., 6.874 str., 6.881 str., 6.886 str.).

Solidariai iš atsakovų ieškovo naudai taip pat priteisiamos 12 proc. dydžio metinės palūkanos nuo priteistos 68 171,76 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme - 2013 m. balandžio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Lygiomis dalimis iš atsakovų valstybės naudai priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 2 045 Lt žyminio mokesčio (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 1 d.).

Be to, nagrinėjant bylą susidarė 18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios buvo apmokėtos teismo lėšomis. Ieškinį patenkinus visiškai, šios išlaidos išieškotinos iš atsakovų lygiomis dalimis į valstybės biudžetą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 142 str. 4 d., 285 str., 286 str., 287 str. 1d., 303 str. 1 d., teismas,

nusprendė:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti solidariai iš atsakovų D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo BAB bankas „Snoras“, į.k. 112025973, naudai 68 171,76 Lt skolos.

Priteisti solidariai iš atsakovų D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 12 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos 68 171,76 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013-04-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti valstybės naudai lygiomis dalimis iš atsakovų D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir D. A., a.k. (duomenys neskelbtini) 2 045 Lt žyminio mokesčio ir 18 Lt pašto išlaidų (išlaidas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Fausta Vitkienė