- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-03-26
- Bylos Nr.
- e2-2362-1180/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-00126-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Kačinskienė
- Ieškovas
- D. Z.
- Atsakovas
- VĮ Turto bankas
- Advokatai
- Regina Bertašienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. Z. ieškinį atsakovei VĮ Turto bankas dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. ieškovė D. Z. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašo pripažinti, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta ir butas asmeninės nuosavybės teise priklauso V. V. G., gim. (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad ieškovės tėvas V. V. G., P., turėjo du vaikus: dukrą D. Z. (ieškovę), gim. (duomenys neskelbtini), ir sūnų V. G., gim. (duomenys neskelbtini). Nuo 1971 m. jos tėvas V. V. G., P., gavęs iš savo darbovietės būstą, gyveno gautame dviejų kambarių bute, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Vėliau V. V. G., P., gyveno kartu su sūnumi V. G., V. Ji padėdavo tėvui ir broliui buityje, sutvarkydavo įstaigose tvarkytinus reikalus. 2003 m. tėvo sveikata labai pablogėjo. Dėl to, kad be pagalbos pats savarankiškai tvarkytis nesugebėjo, ji pasiėmė tėvą į savo namus. Tėvas (duomenys neskelbtini) mirė. Po tėvo mirties bute, esančiame (duomenys neskelbtini), toliau liko gyventi jos brolis V. G., dėl palikimo priėmimo po tėvo mirties į notarą niekas nesikreipė. (Duomenys neskelbtini) mirė jos brolis V. G. Brolio mirtis nebuvo netikėta, prieš mirtį jis sirgo, visą ligos laikotarpį ji prižiūrėjo brolį, rūpinosi jo sveikata ir buitimi. Kadangi jokių artimųjų, su kuriais bendrautų ar palaikytų kokius nors ryšius velionis V. G. neturėjo, ji kreipėsi į Palangos m. 3-ojo notaro biuro notarę dėl palikimo priėmimo. Kiti asmenys į palikimą nepretendavo, (duomenys neskelbtini) jai buvo išduotas liudijimas, patvirtinantis, kad ji priėmė mirusio brolio V. G. palikimą. Tada ji sužinojo, kad buto dokumentai iki galo nėra sutvarkyti, t. y. už buto privatizavimą pinigai sumokėti, o pirkimo – pardavimo sutartis nėra sudaryta ir butas, kurį jos tėvas laikė savo nuosavybe, nėra įregistruotas jos tėvo vardu. Jai buvo žinoma apie buto privatizavimą, nes ji padėjo tėvui tvarkyti buto privatizavimo dokumentus. Tėvas buvo nusprendęs privatizuoti butą, kuriame gyveno. 1992-08-25 tarpmiestiniam techninės inventorizacijos biurui jos tėvas V. V. G. sumokėjo 221,98 Rub už buto inventorizacinės bylos parengimą ir 43,63 Rub už teisinę registraciją. 1993-03-29 už buto privatizaciją Taupomajame banke iš sąskaitos V. V. G., P., sumokėjo 14 526,23 Rub ir grynais pinigais 2 018,00 Rub už buto privatizavimą, t. y. visą buto kainą. Tvarkytis privatizavimo dokumentus ir sumokėti pinigus už privatizuojamą butą tėvui padėjo ji (ieškovė). Sužinojusi, kad buto dokumentai iki galo nėra sutvarkyti, t. y. už buto privatizavimą pinigai sumokėti, o pirkimo – pardavimo sutartis nėra sudaryta ir butas, kurį jos tėvas laikė savo nuosavybe, nėra įregistruotas tėvo vardu, ji kreipiasi į teismą dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta.
Atsiliepimas
2. Atsakovė pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodo, jog atsakovė nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo V. V. G., kuris (duomenys neskelbtini) mirė, palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų apie buto (duomenys neskelbtini), privatizavimą. Atsižvelgus į ieškovės suformuluotą reikalavimą, turėtų būti išreikalauta pažyma apie V. V. G. šeimos sudėtį. Tuo atveju, jeigu minėtas asmuo ieškinyje nurodytą nekilnojamojo turto objektą ketino įsigyti būdamas santuokoje, tai susidariusioje teisinėje situacijoje turi būti vadovaujamasi Santuokos ir šeimos kodekso (toliau – SŠK) normomis (turtas, įgytas po santuokos sudarymo, laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe). Ši prezumpcija gali būti paneigta įrodžius, kad tam tikras turtas yra asmeninė vieno iš sutuoktinių nuosavybė. Be to, byloje esantys rašytiniai įrodymai vienareikšmiškai nepatvirtina ieškovės pareikšto reikalavimo pagrįstumo, nes nepateikti dokumentai, patvirtinantys, jog visa minėto buto kaina buvo sumokėta V. V. G. lėšomis. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų yra akivaizdu, kad minėtas asmuo sumokėjo didesnę dalį ieškinyje nurodyto buto kainos, įrašytos įkainojimo akte. Be to, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, turėjo susitarti dėl buto pirkimo, t. y. kieno vardu bus sudaroma pirkimo - pardavimo sutartis ir kas taps perkamo buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turėjo būti patvirtintas. Nesutarus pirkti, pirkimo - pardavimo sutartis nebuvo sudaroma. Pareiškimus gyvenamiesiems namams, butams įsigyti asmenys paduodavo savivaldybei pagal gyvenamąją vietą, o jei butas buvo įmonės, įstaigos ar organizacijos balanse - atitinkamai jų administracijai. Būdavo sudaromas sąrašas asmenų, privatizuojančių butus. Pagal Butų privatizavimo įstatymą sudaroma buto pirkimo - pardavimo sutartis įsigalioja nuo tos dienos, kai ji notariškai patvirtinta. Tad ieškovė papildomai turėtų pateikti rašytinius įrodymus, kad galima būtų visapusiškai įvertinti nurodytas minėto turto įsigijimo aplinkybes. Šiuo metu į bylą pateikti rašytiniai įrodymai visapusiškai nepatvirtina, kad minėtas nekilnojamojo turto objektas buvo visiškai išpirktas ir kad V. V. G. ketino pasirašyti ar buvo pasirašęs minėto buto pirkimo - pardavimo sutartį. Į bylą pateikus visus įrodymus, galima bus įsitikinti, kad ieškinyje nurodytą butą palikėjas visą laiką valdė asmeninės nuosavybės teise ir už jį visiškai atsiskaitė savo lėšomis. Atsakovės nuomone, dėl ieškovės pareikšto reikalavimo savo argumentus turėtų išdėstyti Palangos miesto savivaldybė, kadangi ši institucija gali turėti duomenų apie name, (duomenys neskelbtini), vykdytą butų privatizavimą. Prašo bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Žemesnės instancijos teismas
3. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad jų šeima susidėjo iš keturių asmenų – tėvas, motina, ji ir brolis. Gyva šiuo metu yra likusi tik ji. Brolis buvo vedęs du kartus, turi du vaikus, tačiau po to, kai jis išsiskyrė, grįžo pas tėvą gyventi ir visą laiką gyveno su tėvu. Kai prasidėjo privatizacija, tėvas jau buvo vyresnio amžiaus, ligotas, svarstė, kad butą privatizuos jos brolio vardu, nes brolis gyveno kartu su tėvu. Ji su tėvu sumokėjo savo lėšomis už buto privatizavimą, nes brolis tuo metu buvo išsiskyręs, savo lėšų neturėjo. Po pinigų sumokėjimo liko susitvarkyti dokumentus pas notarą. Mano, kad broliui tikriausiai buvo paskirta diena atvykti pas notarą, tačiau tikėtina jis nenuvyko. Taip ir liko dokumentai iki galo nesutvarkyti. Jos tėvui butą buvo skyrusi jo darbovietė – žuvininkystės ūkis „(duomenys neskelbtini)“ apie 1971 m. Iki tol jie gyveno (duomenys neskelbtini) kaime ir tėvas važinėdavo 10 km į darbą, į (duomenys neskelbtini)ą, dirbo cecho darbininku, todėl darbovietė ir skyrė tą butą (duomenys neskelbtini) jam, kad būtų arčiau. Į butą tėvas atsikraustė apie 1971 m. Ji tais metais ištekėjo ir išėjo gyventi atskirai. Ji tame bute beveik negyveno. Tėvai ten gyveno. Brolis po abiejų savo skyrybų irgi grįžo į tą butą. Brolis nemokėjo už butą nieko. Sumokėjo tėvas savo investiciniais čekiais, dalimi savo ir dalimi jos pinigų. Tėvas gyveno tame bute su jos broliu maždaug iki 2001 m. Po to ji tėvą pasiėmė pas save, kadangi tėvo sveikata labai pablogėjo. Nuo to laiko buto išlaikymu rūpinosi jos brolis. Jos brolis turi du vaikus, tačiau brolio vaikai niekada nebendravo nei su jos broliu, nei su ja. Nebuvo atvykę nei į laidotuves. Kiek jai yra žinoma, brolio vaikai gyvena (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau tikslių kontaktinių duomenų nežino.
4. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį visa apimtimi, paaiškino, kad ieškovė po brolio mirties nuėjo priimti palikimo, nes brolio vaikai su savo tėvu (ieškovės broliu) negyveno, nebendravo, net nedalyvavo laidotuvėse, į turtą nepretendavo. Tada ieškovė sužinojo, kad to buto, kuriame gyveno ir jos brolis, ir jos tėvas, dokumentai nesutvarkyti. Ieškiniu prašo pripažinti, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ir butas nuosavybės teise priklausė ieškovės tėvui. Kad butas priklausė ieškovės tėvui, tai matyti iš byloje pateikto orderio. Orderis išduotas 1971 m. Butas buvo žuvininkystės ūkio. Orderis išduotas G. V., cecho darbininkui. Tikrai ne 17 m. sūnui, o būtent tėvui išduotas orderis buvo. Nuo 1971 m. šeima gyveno šitame bute. Ieškovė ir brolis gyveno atskirus gyvenimus su savo šeimomis. Kai atėjo privatizavimo laikotarpis, butas buvo privatizuotas už ieškovės tėvo lėšas. Ieškovės tėvas gyveno tame bute ir būtų gyvenęs ten toliau, jeigu nebūtų reikėję dėl jo sveikatos ieškovei tėvą pas save pasiimti. Visi būtini veiksmai pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti buvo atliki, t. y. ir pinigai sumokėti, ir turtas perduotas. Už butą buvo mokami komunaliniai mokesčiai, nuomos mokesčio niekam niekada nereikėjo mokėti. Butas buvo laikomas tos šeimos nuosavybe. Ieškovė pasirinko byloje nustatyti faktinį pagrindą, kad pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta ir butas nuosavybės teise priklausė ieškovės tėvui. Toliau sektų kita byla, siekiant nustatyti juridinį faktą, kad po tėvo mirties faktiškai palikimą priėmė jo sūnus (ieškovės brolis). Iš karto tokio reikalavimo nebuvo galima reikšti, nes neaišku, kam butas priklauso. Ieškovės brolio vaikai toje kitoje byloje taip pat būtų įtraukti, būtų siekiama surasti tuos asmenis, kad jie išreikštų savo nuomonę dėl palikimo priėmimo. Mano, tai būtų teisinga ir ieškovės atžvilgiu. Ieškovė rūpinosi butu, mokėjo mokesčius, mokėjo už buto privatizavimą, prižiūrėjo tėvą ir brolį. Be to, VĮ Turto bankas abejojo dėl pinigų už butą sumokėjimo, tačiau peržiūrėjus matyti, kad buto kaina buvo 16 543,76 Rub, o sumokėta 14 526,00 Rub ir 2018,00 Rub pagal mokėjimą įrodančius dokumentus. Taigi, visa kaina buvo sumokėta už butą. Butas buvo faktiškai parduotas ir perduotas buto savininkui – ieškovės tėvui, kuris juo naudojosi, kol galėjo pagal savo sveikatos būklę.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas visiškai.
5. Byloje nėra ginčo, kad nuosavybės teisės į butą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos ir išviešintos.
6. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad ieškovės tėvas V. V. G., P., gimė (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini). Jo sutuoktinė buvo Z. G., gim. (duomenys neskelbtini), kuri mirė (duomenys neskelbtini). Ieškovė D. Z., gim. (duomenys neskelbtini), ir ieškovės brolis V. G., gim. (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), - V. V. G., P., vaikai.
7. Į bylą pateiktas 1971-08-19 Orderis-leidimas: „įsikraustymo į valstybinio žuvininkystės ūkio „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamąjį plotą ir naudojimosi juo teisę, suteikiamą žuvininkystės ūkio „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui-tarnautojui: Draugui G. V., Užimamos pareigos: cecho darbuotojas, Šeimą sudaro: keturi asmenys. Apie tai, kad 1971 metų rugpjūčio 19 dienos žuvininkystės ūkio „(duomenys neskelbtini)“ profsąjungos ir direkcijos vietos komiteto sprendimu gyvenimui skiriamas gyvenamasis plotas, kurį sudaro du kambariai ir virtuvė (duomenys neskelbtini) /vertėjos pastaba: žodis neįskaitomas/ pirmajame 8 kvartalo name, leidžiama įsikraustyti į aukščiau nurodytą gyvenamąjį plotą.<...> parašas G.“. Teismas pažymi, jog nors minėtame orderyje nurodyta, kad „įsikraustymo į valstybinio žuvininkystės ūkio „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamąjį plotą ir naudojimosi juo teisę, suteikiamą žuvininkystės ūkio „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojui-tarnautojui: Draugui G. V.“, tačiau abejonių nekyla, kad ši teisė buvo suteikta būtent ieškovės tėvui V. V. G., P., o ne ieškovės broliui V. G., kadangi pastarasis 1971-08-19 buvo tik 17 metų amžiaus. Be to, išvadą, kad ši teisė buvo suteikta būtent ieškovės tėvui V. V. G., P., teismas daro iš to, kad pastarojo šeimą 1971-08-19 sudarė 4 asmenys, t. y. pats V. V. G., P., jo sutuoktinė Z. G. ir du vaikai – D. Z., gim. (duomenys neskelbtini) ir V. G., gim. (duomenys neskelbtini).
8. 1992-07-03 Butų privatizavimo Komisijos Pirmininko patvirtintas Gyvenamojo namo, buto kainos apskaičiavimas. Nurodomas pirkėjas G. V., V.-V., 2 asmenų šeima, gyvenanti gyvenamajame Mūrinis-mažabutis name, turinti 2 kambarius 53,80 kv. m. bute. Bute (name) nėra karšto vandens, centrinio šildymo, gamtinių dujų arba elektrinių viryklių <...>. Namas yra (duomenys neskelbtini), butas (duomenys neskelbtini). <...> buto pirkimo kaina K=R+L= 16 543,76 Rub. Pirkėjas moka: 2 017,53 Rub pinigais, o 14 526, 23 Rub koeficientu 2 indeksuotomis valstybės vienkartinėmis išmokomis bei tikslinėmis kompensacijomis arba pinigais. Pradinis įnašas – 1 008,76 Rub (ne mažiau 10 proc.) turi būti įmokamas prieš notariškai tvirtinant prikimo - pardavimo sutartį.
9. Pateikta Buto techninės apskaitos knyga. (duomenys neskelbtini) miestas, (duomenys neskelbtini). Privatus. Savininkas nurodytas G. V., V. Byloje pateiktas 1992-08-20 Asmens nuosavybės fondo Gyvenamo namo techninis pasas: statybos metai 1971 m., aukštas 1, buto Nr. (duomenys neskelbtini), koridorius, du kambariai, sandėlis, virtuvė, vonia, sanitarinis mazgas, viso ploto 53,80 kv. m., gyvenami kambariai 30,40 kv. m., pagalbinis plotas 23,40 kv. m.
10. Iš 1992-08-25 Tarpmiestinio techninės inventorizacijos biuro kvitų matyti, kad mokėtojas G. V. V. (labiausiai tikėtina – G. V. V.) kasininkui už atliktus techninės inventorizacijos darbus – buto bylą, (duomenys neskelbtini), sumokėjo 221,98 Rub ir už teisinę registraciją sumokėjo 43,63 Rub. 1992-11-03 Kasos pajamų orderio kvitu Orderio Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad buvo paimta iš G.V. V. (labiausiai tikėtina – G. V. V.) už dokumentų įforminimą 477,00 Rub.
11. Iš 1993-03-29 Taupomojo banko Pranešimo apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad iš G. V. V., P. (t. y. P.), buvo nurašyta (duomenys neskelbtini) savivaldybei už buto privatizaciją 14 526,00 Rub suma. Papildomai kovo 29 d. kvitu už butą kasininkui G. V., P., sumokėjo 2 018,00 Rub. Taigi, bendra sumokėta suma už butą - 16 544,00 Rub (14 526,00 Rub + 2 018,00 Rub), t. y. 0,24 Rub daugiau negu buvo nustatyta buto kaina 1992-07-03 Butų privatizavimo Komisijos Pirmininko patvirtintame Gyvenamojo namo, buto kainos apskaičiavime.
12. Į bylą pateiktas Palangos miesto savivaldybės administracijos 2025-03-03 raštas Nr. ((duomenys neskelbtini) Dėl dokumentų kopijų (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo (privatizavimo) dokumentai tolesniam saugojimui (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai neperduoti. Dokumentų saugojimo vieta (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijai nėra žinoma.
13. Palangos miesto trečiojo notaro biuro notarės Sandros Žinienės 2024-09-12 išduotas liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodoma, kad V. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė D. Z. (paveldėjimo bylos Nr. (duomenys neskelbtini)).
14. Ginčo laikotarpiui (1992 m. – 1993 m.) aktualiu metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 253 straipsnyje buvo nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti turtą pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą.
15. To paties kodekso 255 straipsnyje, kurio redakcija galiojo iki 1994-06-10, buvo numatyta, kad gyvenamojo namo (arba jo dalies) pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta, jeigu bent viena iš šalių yra pilietis, ir per tris mėnesius įregistruota vietinės Darbo žmonių Liaudies, deputatų tarybos vykdomajame komitete. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas gyvenamojo namo pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią; o nuo 1994-06-10 įsigaliojusi redakcija numatė, kad nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis turi būti notariškai patvirtinta ir per tris mėnesius įregistruota atitinkamoje turto registravimo įstaigoje, jeigu įstatymai nenustatė kitokio termino. Dėl svarbių priežasčių praleistą šį terminą gali atstatyti teismas. Šiame straipsnyje nustatytų taisyklių nesilaikymas nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį daro negaliojančią.
16. To paties 1964 m. CK 58 straipsnyje buvo nustatyta, kad įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį tik tuo atveju, kada tokia pasekmė yra įsakmiai nurodyta įstatyme. Įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu sandoris negalioja dėl įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymo, tai atsiranda pasekmės, numatytos šio Kodekso 47 straipsnio antrojoje dalyje (t. y. kiekviena iš jo šalių privalo grąžinti antrajai šaliai visa tai, ką yra gavusi pagal sandorį, o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatyme nenumatytos kitokios sandorio negaliojimo pasekmės). Jeigu viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorį po to notariškai įforminti nebereikia.
17. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo bute gyveno, jį valdė, juo naudojosi ieškovės tėvas V. V. G., P., gavęs butą iš darbovietės nuo 1971 m., ir vėliau tėvui V. V. G., P., dar esant gyvam ir po jo mirties - ieškovės brolis V. G. Byloje nustatyta, kad ieškovės tėvas nuo buto jam paskyrimo 1971 m. visą laiką, kol sveikata leido, naudojosi ginčo nekilnojamuoju turtu, t. y. butą priėmė, jame gyveno, juo rūpinosi, priėmė ir leido kartu gyventi suaugusiam sūnui. Leidus butą privatizuoti, būtent ieškovės tėvas sumokėjo už buto privatizavimą 16 544,00 Rub. Iš byloje esančių 1993-03-29 Taupomojo banko Pranešimo apie nurašymą iš nebalansinės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir kovo 29 d. kvito matyti, kad visa nustatyta / įkainota buto kaina buvo sumokėta ieškovės tėvo vardu. Šie ieškovės tėvo veiksmai ir elgesys iš esmės atitinka pirkimo – pardavimo santykius, nes, kaip minėta, 1964 m. CK 253 straipsnyje buvo nustatyta, kad pirkimo-pardavimo sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti turtą pirkėjui nuosavybėn, o pirkėjas įsipareigoja priimti turtą ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą.
18. Byloje nėra ginčo dėl to, kad ginčo turto pirkimas – pardavimas nebuvo įformintas notarine sutartimi ir nebuvo atliktas šio sandorio registravimas, kaip to reikalavo tuo metu galiojęs 1964 m. CK.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad teisine pastatų registracija yra tik įregistruojami nuosavybės į pastatus atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai, tačiau pati nuosavybė atsiranda kitais teisės aktuose numatytais pagrindais; nuosavybės teisės atsiradimo ar pasibaigimo pagrindas yra ne registracijos faktas, kaip toks, o įstatyme nustatyta aplinkybė (sandoris, įvykis, aktas ar kt.), su kuria siejamas civilinių teisių ir pareigų atsiradimas ar pasibaigimas. Teisinė registracija yra atsiradusios subjektinės teisės įregistravimo ar pasibaigusios tokios teisės išregistravimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000-10-09 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-977/2000; 2003-12-03 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-1158/2003). Taigi, aiškindamas ir taikydamas 1964 m. CK 255 straipsnį, kasacinis teismas formuoja praktiką, kad ne teisinė registracija sukuria nuosavybės teisę; nuosavybės teisė atsiranda teisės aktuose nustatytais pagrindais, o teisine registracija yra tik įregistruojami nuosavybės teisių atsiradimo ir pasikeitimo juridiniai faktai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-02 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2009). Be to, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas, pripažindamas sandorį galiojančiu, turėtų nustatyti paties sandorio, t. y. šalių susitarimo, nors ir netinkamai įforminto (nepatvirtinto notaro), faktą. Jeigu šalys nebuvo pasiekusios susitarimo, teismas negali pripažinti sandorio galiojančiu, nes tai iš esmės reikštų, kad teismas patvirtina tam tikrą sandorį ir sukuria šalių teises ir pareigas, dėl kurių šalys apskritai nebuvo susitarusios (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-03-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2010). Taigi, būtina nustatyti, kad šalys atliko pirkimo-pardavimo sutarčiai sudaryti būdingus veiksmus, ir konstatuoti, kad jos vykdė sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį.
20. Teismo vertinimu, nagrinėjamoje situacijoje sandorio šalių elgesys – buto perdavimas, po to sekęs oficialus buto įvertinimas su tikslu leisti privatizuoti, ieškovės tėvo atsiskaitymas už įsigytą turtą savivaldybei, ilgalaikis ieškovės tėvo naudojimasis butu, pardavėjo pretenzijų į butą nepareiškimas - rodo tikrąją sutarties šalių valią – sutarties šalių siekį sudaryti buto pirkimo - pardavimo sutartį, perleidžiant ieškovės tėvui ginčo butą nuosavybės teise. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad pardavėjas dėl parduoto turto kada nors būtų pareiškęs pretenzijas pirkėjui, pareikalavęs turtą grąžinti, už jį papildomai sumokėti ar mokėti nuomą. Teismas vertina, kad iš esmės pardavėjas sandorį pripažino kaip galiojantį.
21. Atsižvelgiant į tai, kas anksčiau aptarta, taip pat į tai, kad ginčo butas darbovietės buvo paskirtas 1971 m. ieškovės tėvui V. V. G., P., kad ieškovės tėvui V. V. G., P., ginčo butas buvo pagrindinė ir vienintelė jo gyvenamoji vieta (kol nebuvo ieškovės išsivežtas pas save slaugyti), kad už buto privatizavimą buvo sumokėta ieškovės tėvo V. V. G., P., lėšomis, į tai, kad pardavėjas per daugiau nei 30 metų jokių pretenzijų dėl buto nepareiškė, ieškovės ieškinys tenkintinas, ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis pripažintina sudaryta 1993-03-29 pagal atsiskaitymo už perkamą turtą datą ir pripažintina, kad ginčo butas asmeninės nuosavybės teise nuo 1993-03-29 priklauso V. V. G., P.
22. Ieškovė kreipdamasi į teismą už ieškinį sumokėjo 110,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Nors ieškovė laikoma bylą laimėjusia šalimi, tačiau įvertinus tai, kad atsakovė ginčo byloje nekėlė, taip pat įvertinus tai, kad ginčo situacija susiklostė iš esmės dėl ieškovės tėvo nepakankamo apdairumo, byla ir jos baigtimi iš esmės suinteresuota tik ieškovė, ieškovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Be to, pastaroji ir neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Pripažinti, kad Buto/Patalpos - Buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta 1993-03-29 ir Butas/Patalpa - Butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise nuo 1993-03-29 priklauso V. V. G., P., asmens kodas (duomenys neskelbtini).
Sprendimui įsiteisėjus, sprendimo kopiją išsiųsti VĮ Registrų centras nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įregistravimui ir kad būtų panaikintas faktas apie civilinės bylos iškėlimą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.