- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2013-11-15
- Bylos Nr.
- II-267-825/2013
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Bronius Varsackis
- Pareiškėjas
- A. Š.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 42.11pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant vertėjai Violetai Dobrovolskienei, pareiškėjui A. Š., jo atstovui advokatui D. M., institucijos, priėmusios nutarimą, atstovei V. G., teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal A. Š. skundą dėl Kauno regiono aplinkos apsaugos ministerijos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos skirtos administracinės nuobaudos panaikinimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
A. Š. prašo panaikinti Kauno regiono aplinkos apsaugos ministerijos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos 2013 m. liepos 4 d. nutarimą Nr. 218 administracinėje byloje Nr. AM 103624 ir priimti naują - administracinę bylą nutraukti, kadangi jo veiksmuose nėra jokio administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.
A. Š. skunde nurodė, kad laiko vokiečių veislės šunį, kuris 2012 m. gruodžio 30 d. nutrūko ir palaidas išbėgo iš priklausančio sodo teritorijos. Išgirdus, kad šuo loja, jis išėjo ir nuėjo į tą pusę, kurioje girdėjo jo lojimą. Nuėjęs į sodo ribų pakraštį, pamatė kaimynystėje gyvenantį E. N., su kuriuo kilo ginčas dėl palaido šuns. Šis asmuo ir panaudojo šaunamąjį ginklą, kurį turėjo su savimi, iššaudamas į orą. Pripažįsta, kad šuo buvo laisvas, tačiau su G. N. kilo didelis konfliktas, kurio metu minėtas asmuo pagrasino atkeršyti ir susidoroti su juo. Parvedus šunį atgal, į kiemą atėjo tėvas su sūnumi, t. y. G. ir E. N., kurie vėl ėmė grasinti susidorojimu. Intensyviai su kažkuo bendravo, kol pasirodė trečias asmuo, kaip suprato itin geras pažįstamas iš Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos. Suprato, kad bus nubaustas dėl paleisto šuns, tačiau vėlesni įvykiai vyko nesuvokiamai. Atvykęs asmuo išsiėmė kamerą, pradėjo filmuoti kiemą ir paprašė parodyti vietą, kur kilo konfliktas su N.. Grįžus iš tos vietos, kurioje buvo konfliktas, pareiškė, kad bus griežtai nubaustas ir atsidarius atvažiavusio automobilio Golf bagažinę, išėmė kažkokį įrenginį. Mano, kad ši administracinė byla yra tik vienu tikslu - atkeršyti dėl konflikto.
A. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad palaiko savo reikalavimą. Palaiko motyvus išdėstytus skunde bei paaiškino, kad tą dieną išėjo pasisemti vandens, pasiimti šuns. Pašaukė šunį, šuo atbėgo ir nusprendė, kad gali pasivaikščioti po sodus. Nuėjo su šunimi iki sodų sklypo krašto, šuo kažką pajuto ir sulojo. Priėjo maždaug 10 metrų iki krašto. Pašaukė šunį, šuo pribėgo, bet vis tiek žiūrėjo į tą pusę ir lojo. Nusileido 5 - 10 metrų žemyn ir pamatė vyro siluetą. Pagalvojo gal valkata laukia momento, kada galės įlįsti į artimiausius namelius ir jo paklausė „Kas jūs toks?“. Jis neišsigandęs šuns pradėjo artintis ir išsitraukė iš striukės kišenės pistoletą. Sušuko: „Ką tu darai“, jis pasakė, kad pasiimtų šunį. Pasakė, kad šunį nuves namo ir pakalbės. Greitai nuėjo ir maždaug po 7 minučių, palikęs namuose šunį, grįžo. Tas vyras kėlėsi šlaitu į priešais esantį šlaitą. Vėl grįžo namo. Tas vyras stovėjo priešais vieną mašiną, kuri po kurio laiko atvažiavo ir sustojo 5 metrų atstumu nuo namo vartų. Mašinoje buvo trys žmonės. Vyras, moteris, kuri sėdėjo ant priekinės sėdynės ir mergaitė, sėdėjusi ant galinės sėdynės. Jis priėjo ir labai įtikinamai pasakė, kad jis inspektorius toks ir toks. Paklausė kur jo dokumentai. Jis pasakė, kad po 5 - 10 minučių atvažiuos iš policijos inspektorius. Po kurio laiko atvažiavo automobilis. Išlipo žmogus. Jis prisistatė kaip inspektorius. Jis paklausė pavardės, kur dirba, gyvena, kiek uždirba ar vedęs, su kuo gyvena. Paklausė kas atsitiko su šunimi, kodėl jį išvedė be pavadėlio. Po to pradėjo klausinėti ar statė spąstus, ar ne. Niekada šituo neužsiima. Tada jis pakvietė eiti ten, kur buvo su šunimi. Nuėjo prie to šlaito. Po kurio laiko jie grįžo ir nuėjo prie mašinos. Iš kitos mašinos, iš bagažinės, ištraukė spąstus, padėjo juos ant asfalto ir pradėjo fotografuoti, filmuoti. Paklausė: „Ką jūs darote? Jūs visus savo įgaliojimus viršijote“. Jis juokdamasis pasakė: „Eik, eik“.
Liudytojas E. N. paaiškino, kad buvo gauta informacija, kad pastatyti spąstai ir kilpos. Vienas kelias eina į sodus, kitas į gyvenamųjų namų kvartalą. Netoli yra miškeliai. Vaikščiojo ir pastebėjo pėdsakus. Pėdsakai vedė į miškelį, žvėrių pėdsakais. Matyti, kad praeita šviežiai. Pėdsakai vedė link upelio šlaito, pilnai nenusileidžiant, apžiūrint po medžių šaknimis, apeinat upelį. Išlindo iš miškelio, besekant pėdsakais pradėjo kitoje pusėje upelio loti šuo. Kadangi lapai nukitę, tai matėsi gana aiškiai. Šuo lojo, išlindo žmogus pasižiūrėti, stebėjo. Tai buvo A. Š.. Sekant pėdsakais perlipo per upelį. Einat pėdsakais, vienoje vietoje pėdos vėl grįžta į kitą pusę upelio, matė kažkas pažiūrėta ir grįžta atgal. Jis irgi tomis pėdomis ėjo ir matė trosiuką, sukėlė įtarimą, kad kilpa paspęsta. Pirmą kartą, kai sutiko asmenį, nieko nesakė, nes buvo didelis atstumas. Jis tiesiog žiūrėjo. Po medžių šaknimis buvo pastatyti spąstai, padėta vištos galva, kojos, kaip masalas. Kilo įtarimas, kad neteisėtai gali būti medžiojama. Paskambino A. G., pasakė apie radinį, kokia situacija. Tik baigus kalbėti užkalbino Š.. Jo klausė, kodėl kiša rankas prie svetimų daiktų. Leido suprasti, kad tai jo daiktai. Sakė: „Tavo, kad imi“. Perlipo į kitą pusę upelio ir prisistatė. Parodė pažymėjimą. Jis apsisuko ir nueidinėjo. Buvo sniego, greitai nueiti iki jo nepavyko. Šuo pasileido link jo lodamas. Kadangi nenorėjo būti apkandžiotas, turėjo savigynai pistoletą, pasiruošė, jeigu reiktų gintis nuo šuns. Šuo pribėgo per porą metrų, Š. kažką šuniui pasakė ir šuo pasitraukė. Kadangi ginklo neprireikė, šauti nereikėjo. Šūvio nebuvo. Kol užlipo, matė kaip jis nuėjo į savo valdą. Tai tas namas, iš kurio buvo sekamas, kai ėjo pėdsakais. Kadangi nebuvo skambučio prie durų, nebuvo kur pasibelsti, paskambino A. G., pasakė susidariusią situaciją. Jis pasakė, kad atvažiuoja į įvykio vietą. Nuėjo, nufotografavo spąstus, paėmė juos. Būnant prie spąstų, atėjo Š. ir pradėjo šaukti, sakė, kad atvažiuoja policija. Nuėmė spąstus, ėjo link Š., o jis grįžo atgal į savo valdą. Kol A. G. atvažiavo, bandė kalbinti, kad neužsidarytų namuose. Kalbėjo apie spąstus, jis sakė ką jie įrodys. Rado vienus spąstus. Spąstai buvo tėvo automobilio bagažinėje. Kad nereikėtų spąstų rankoje nešiotis, nes buvo šalta, įdėjo į bagažinę.
Liudytojas A. G. paaiškino, kad gavęs informaciją, organizavo reidą. Nurodė, kad Š., su maskuojančia uniforma, prie Sėmenos upelio stato spąstus, jau ne pirmus metus. Pasikvietė neetatinius inspektorius N. E, ir G.. 15.30 val. paskambino E. N. ir pasakė, kad yra spąstai ir gyventojas pasakė, kad nelįstų jis prie tų spąstų. Atvažiavo prieš penkias. Buvo atvažiavęs ir G. N.. Prisikvietė Š.. Jis nenoriai, bet prisistatė. Pasikalbėjus norėjo pradėti rinkti įrodymus, pasižiūrėti šio žmogaus žingsnio ilgį, paliktas pėdas sniege ir kur stovėjo spąstai, kad parodytų iš kur žmogaus buvo išeita ir iš kur grįžta. Po kažkiek pokalbio, Š. parodė kur eita, pasakojo, kad saugoja sodą. Nuėjo prie šlaito. E. parodė sniege paliktas pėdas, nuo kur išeita. Matė sniege paliktas pėdas. N. pėdos irgi buvo, bet buvo mažo dydžio įspaudai. Pėdsakus palygino su Š., buvo panašūs. Pagal pėdsakus nuėjo su E. N., nes Š. atsisakė, o G. N. liko. Sugrįžo. Š. pradėjo gąsdinti. Surašė daiktų paėmimo protokolą ir išrašė kvietimą atvykti sausio mėnesį. Jis pasirašė. Jis pasakė, kad neįrodys, kad tai jo spąstai. Kai atvyko prie Š. namų, spąstus pamatė automobilio bagažinėje. Š. spąstai buvo parodyti išimat iš G. N. automobilio, jau grįžus iš ten. Š. buvo be emocijų. Jis pasakė, kad neįrodys, kad tai jo spąstai. Nepripažino.
Liudytojas G. N. paaiškino, kad paskambino E. ir pasakė, kad sekdamas pėdsakais rado spąstus ir jį kviečia asmuo, kalbėdamas rusišku akcentu, neaukštas. Sako E., kodėl jis liečia svetimus daiktus. Pasakė, kad pabandytų sulaikyti. E. N. paaiškino, kad Š. jį kvietė, parodė kur nuėjo, užsiundė šunim, įspėjus, kad šaudys, šunį sustabdė ir jis pasišalino į namą. Kieme vaikščiojo Š.. Tvora uždaryta, aukšta, bet nėra aklina. Atvažiavo inspektorius G., įjungė kamerą, prisistatė ir filmavo. Po to Š. buvo pakviestas eiti apžiūrėti įvykio vietą. Jis sutiko eiti į įvykio vietą. Apžiūrėjo, nufilmavo įvykio vietą. Išėmė iš mašinos spąstus, kuriuos E. N. atsinešė rankoje. Kai grįžo po įvykio vietos apžiūros, parodė Š. spąstus. Jis sakė, kad nieko nežino. Pripažino, kad su šuniu palaidu vaikščioti negalima.
Kauno regiono aplinkos apsaugos ministerijos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcija su skundu nesutinka. Prašo jį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
A. Š. patrauktas administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 4 dalyje numatytos veikos įvykdymą. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 85 straipsnio 4 dalis numato administracinę atsakomybę už medžiojimą medžioklės plotuose be galiojančio leidimo naudoti medžiojamųjų gyvūnų išteklius ar be galiojančios licencijos arba licencijos neužpildymą sumedžiojus gyvūną, kurį sumedžioti teisę suteikia licencija, arba medžiojimą uždraustu laiku ar uždraustose vietose, arba medžiojimą draudžiamais įrankiais, priemonėmis ar būdais.
2000 m. birželio 27 d Aplinkos ministro įsakymu Nr. 258 “Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo” patvirtintos Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklės, kurių IX skyriuje reglamentuota su medžiokle susijusi draudžiama veikla. Šio skyriaus 58.4. punktas numato, kad medžioti teritorijose, kuriose medžioklė yra uždrausta, išskyrus atvejus, kai jose pagal Medžiojamųjų gyvūnų gausos reguliavimo teritorijose, kuriose medžioti draudžiama, tvarkos, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. 513 (Žin., 2002, Nr. 97-4309; 2009, Nr. 42-1626), reikalavimus medžiojamųjų gyvūnų gausa reguliuojama Medžioklės taisyklių nustatytais būdais, įrankiais ir priemonėmis arba kai sužeistas medžiojamasis gyvūnas persekiojamas pagal Medžioklės taisyklių 24.15 punkto reikalavimus; 58.16. punktas numato, kad gaudyti medžiojamuosius gyvūnus gaudyklėmis, negalinčiomis užtikrinti, kad gyvūnas bus pagautas nesužeistas arba spąstais, kurie neatitinka selektyvaus gaudymo principo arba negarantuoja staigios pagauto gyvūno žūties.
Teismas nustatė, kad A. Š. 2012 m. gruodžio 30 d., 17.30 val., Kauno mieste, Marijampolės plente, ties sodo bendrija „Baltasis gandras“, upelyje, t. y., urbanizuotoje teritorijoje, gaudė neselektyviniais spąstais laukinius žvėrelius.
Administracinio teisės pažeidimo protokole pažymėta, kad A. Š. tikrino spąstus, bet bylos nagrinėjimo metu neįrodyta, kad A. Š. tikrino spąstus, todėl ši aplinkybė turėtų būti šalinama iš inkriminuojamų aplinkybių, bet, kadangi toks parašymas nekeičia nei pažeidimo, nei nutarimo esmės, teismas tik apsiriboja nurodydamas šį neatitikimą.
Teismo posėdyje apklaustas E. N. patvirtino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sutiktas įvykio vietoje, nurodė jam nelįsti ne prie savo daiktų, t. y. rūpinosi, kad rasti spąstai nebūtų liečiami, nors jis negalėjo žinoti ką rado E. N.. A. Š. žinojo, kad ten turi būti spąstai ir juos gynė. Perklausius ir peržiūrėjus pateiktus vaizdo įrašus, akivaizdu, kad A. Š. bendraudamas su pareigūnais puikiai suprato, kad yra kaltinamas neteisėtu spąstų statymu, o ne šuns nepriežiūra kaip teigia A. Š., bet sutiko eiti į pareigūnų nurodytą įvykio vietą, dalyvavo įvykio vietos apžiūroje. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad A. Š. suprato, kas jam yra sakoma lietuviškai, noriai bendravo su pareigūnais.
Teismas atkreipia dėmesį, kad liudytojų: E. N., A. G., G. N., paaiškinimai papildo vieni kitus ir tarp jų esminių prieštaravimų nėra.
A. Š. paaiškinimą teismas vertina kritiškai kaip norą išvengti administracinės atsakomybės ir jais vadovaujasi tiek, kiek jie atitinka kitą bylos medžiagą.
Kad A. Š. medžiojo metaliniais spąstais skirtais gaudyti žvėris, neturėdamas teisės medžioti, įrodyta bylos medžiaga, liudytojų parodymais. Liudytojas E. N. teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad tiriant gautą informaciją, kad pastatyti spąstai ir kilpos, atvyko Kauno mieste, Marijampolės plente, ties sodo bendrija „Baltasis gandras“, upelyje, t. y., urbanizuotoje teritorijoje, po medžių šaknimis buvo pastatyti spąstai, padėta vištos galva, kojos, kaip masalas, tuo metu jį užkalbino Š.. Jį klausė, kodėl kiša rankas prie svetimų daiktų. Leido suprasti, kad tai jo daiktai. Sakė: „Tavo, kad imi“.
Šie liudytojo parodymai yra fiksuoti jo tarnybiniame pranešime (administracinė byla, b. l. 4). Taigi iš šių aplinkybių akivaizdu, kad liudytojo parodymai yra išsamūs, informatyvūs ir nėra jokio pagrindo jais netikėti, objektyvių aplinkybių dėl liudytojo suinteresuotumo šios bylos baigtimi taip pat nenustatyta. Todėl yra pakankamas teisinis pagrindas konstatuoti, kad šiais liudytojo parodymais pagrįstai yra grindžiama A. Š. kaltė dėl jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo įvykdymo.
A. Š. teisminio nagrinėjimo metu kelia versiją dėl pareigūnų spaudimo, suinteresuotumu jį nubausti, tačiau teismas šias aplinkybes vertina kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Pirmiausia, A. Š. nurodo, kad liudytojai N. gyvena netoliese, jis yra su jais konfliktavęs. Tačiau apklausus liudytojus nustatyta, kad jie negyvena šalia. Antra, nurodoma, aplinkybė, kad yra persekiojamas pareigūnų dėl konflikto su liudytoju E. N., taip pat yra grindžiama tik paties asmens suvokimu ir manymu.
Teismas daro išvadą, kad A. Š. 2012 m. gruodžio 30 d., 17.30 val., Kauno mieste, Marijampolės plente, ties sodo bendrija „Baltasis gandras“ prie upelio, t. y., urbanizuotoje teritorijoje, gaudė neselektyviniais spąstais laukinius žvėrelius. Esminių skirtumų tarp pareigūnų E. N., A. G., G. N. tarnybinių pranešimų ir jų paaiškinimų teismo posėdžio metu nenustatyta, o nežymūs neatitikimai nesudaro pagrindo spręsti, jog teisei priešinga veika nebuvo padaryta, be to, jie gali būti paaiškinami praėjusiu pakankamai ilgu laiko tarpu iki teismo posėdžio. Pareigūnai nėra susiję su A. Š. jokiais ryšiais, byloje nėra duomenų, rodančių, kad jie, priešingai A. Š. teigimui, siektų pakenkti atsakomybėn traukiamam asmeniui. Todėl nėra kliūčių remtis jų pateiktais paaiškinimais ir daryti išvadą, jog A. Š. kaltas dėl padaryto pažeidimo.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikšmės bylai išspręsti. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnį organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.
Teismas nenustatė, kad skiriant galutinę nuobaudą už padarytą administracinį teisės pažeidimą, nebuvo vadovaujamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, nebuvo atsižvelgta į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes, į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į asmenį.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 – 302 str., 302² str., 302⁴ str.
nutaria:
A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti.
Grąžinti medžiagas pateikėjams.
Nutarimas per dvidešimt dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.