- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-08
- Bylos Nr.
- I-1292-283/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00204-2015-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė
- Pareiškėjas
- R.K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro konvojaus būrio, Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėja Dalytė Zlatkuvienė, susipažinusi su pareiškėjo R.K. skundu atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro konvojaus būrio ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. K. skundu kreipėsi į Panevėžio apygardos administracinį teismą ir prašė iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro konvojaus būrio ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Viešojo saugumo tarnyba), priteisti 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 18 straipsnio 1 dalį, apygardų administraciniai teismai yra pirmoji instancija byloms, nurodytoms ABTĮ 15 straipsnyje, kai pareiškėjas ar atsakovas yra teritorinis valstybinio administravimo ar savivaldybių administravimo subjektas, išskyrus išimtis, nurodytas ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 6, 7, 11 ir 12 punktuose. ABTĮ 19 straipsnyje nustatyta Vilniaus apygardos administracinio teismo papildoma kompetencija. Pagal šio straipsnio 1 dalį, Vilniaus apygardos administracinis teismas yra pirmoji instancija ABTĮ 15 straipsnyje nurodytoms byloms, kai pareiškėjas ar atsakovas yra centrinis administravimo subjektas. ABTĮ 17 straipsnio 4 dalis nustato, kad tuo atveju, kai byloje atsakovai yra keli administravimo subjektai, esantys skirtingų teismų teritorinėje jurisdikcijoje, bylos priskirtinumo klausimas sprendžiamas pagal aukštesniojo administravimo subjekto buveinę.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. kreipėsi į teismą ir dėl Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos veiksmų. Nurodyta institucija yra Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrui atskaitinga nuolatinės specialiosios parengties valstybės įstaiga, kurios paskirtis - atkurti ir (ar) užtikrinti viešąją tvarką ypatingų ir ekstremaliųjų situacijų atvejais, o karo metu ginkluotojų pajėgų sudėtyje ginti Lietuvos valstybę, taip pat atlikti kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Lietuvos Respublikos viešojo saugumo tarnybos įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Viešojo saugumo tarnybos veiklą reguliuoja Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų tarnybos nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 278. Pagal šiuos nuostatus, Viešojo saugumo tarnyba konvojuoja suimtuosius ir nuteistuosius į laisvės atėmimo vietas, iš vienos laisvės atėmimo vietos į kitą bei įstatymų nustatyta tvarka konvojuoja sulaikytuosius, suimtuosius ir nuteistuosius iš laisvės atėmimo vietų į Lietuvos Aukščiausiąjį Teismą, Apeliacinį, apygardos teismus, Lietuvos vyriausiąjį administracinį ir apygardos administracinius teismus, o ypatingo konvojaus atvejais (kai konvojuojami nuteistieji, kuriems įsiteisėjęs teismo nuosprendis dėl laisvės atėmimo iki gyvos galvos, taip pat kitais įstatymų nustatytais atvejais) – ir į miestų bei rajonų apylinkės teismus ir atgal į laisvės atėmimo vietas, saugo juos per teismo posėdžius. Viešojo saugumo tarnyba yra biudžetinė vidaus reikalų centrinė įstaiga, išlaikoma iš Lietuvos Respublikos biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų (4¹ ir 7.4 punktai). Taigi, daroma išvada, kad Viešojo saugumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos yra centrinis valstybinio administravimo subjektas, teisės aktais priskirtas funkcijas vykdantis administravimą visoje valstybės teritorijoje.
Darant nurodytą išvada, atsižvelgiama ir į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą teisminę praktiką. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad Viešojo saugumo tarnyba turi centrinio valstybinio administravimo subjekto statusą (pvz., 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-624-871/2014). Vertinant Lietuvos valstybės atstovais patrauktų institucijų statusą, akivaizdu, jog Viešojo saugumo tarnyba, kaip centrinis administravimo subjektas, turi aukštesnį statusą už Šiaulių AVPK atžvilgiu.
Remiantis tuo, kas buvo nurodyta, konstatuojama, kad ginčas dėl žalos, kurios atsiradimas kildinamas iš Viešojo saugumo tarnybos, kaip centrinio viešojo administravimo subjekto, veiksmų, priskirtinas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniam teismui.
ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 2 punktas nurodo, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu byla nepriskirtina tam teismui. Konstatavus, jog byla dėl R. K. keliamo ginčo priskirtina nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme, skundą atsisakytina priimti. Pareiškėjui išaiškintina, kad jis turi teisę skundu dėl žalos atlyginimo kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Rezoliucinė dalis
Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 10 straipsniu, 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 149 straipsniu,
nutaria:
atsisakyti priimti R.K. skundą dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato.
Pareiškėjui išaiškinti, kad jis turi teisę skundu dėl neturtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Viešojo saugumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato, kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos atskiruoju skundu gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Panevėžio apygardos administracinį teismą.