Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant: prokurorei Jurgitai Česienei, kaltinamajam T. L., jo atstovei pagal įstatymą D. K., gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. M. B.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r. sav., latvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, besimokantis (duomenys neskelbtini) mokyklos 10 klasėje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas 2017-10-17 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimo. Baudžiamojo kodekso 92 straipsnio pagrindu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamasis T. L. 2017-05-27 apie 18.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje - prie namo Nr. 40 Gedimino g., Kaišiadorių m., kitų asmenų akivaizdoje, tyčia iš chuliganiškų paskatų, be priežasties, nukentėjusiajam S. M. B. vieną kartą rankoje laikytu mobilaus ryšio telefonu trenkė į galvą, tokiais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės tvarką ir rimtį, padarė nukentėjusiajam S. M. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, t. y. poodinę kraujosruvą pakaušyje.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis T. L. kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino pilnai ir paaiškino, kad 2017 m. gegužės 27 d., būdamas neblaivus, vakare, tikslaus laiko nežino, ėjo pagrindine Gedimino gatve, Kaišiadorių m. Ties kultūros namų pastatu sutiko pagyvenusio amžiaus vyriškį, kurio paprašė prisidegti cigaretę. Tas vyriškis atsakė, kad nusipirktų pats. Jis ant jo supyko ir ranka, kurioje buvo mobiliojo ryšio telefonas, vieną kartą trenkė jam į galvos sritį. Po to nuėjo ir atsisėdo ant šalia esančio suoliuko. Kaltę pripažįsta visiškai ir dėl savo veiksmų gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo, sutinka iš dalies su pareikštu civiliniu ieškiniu.

Apklaustas teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. M. B. paaiškino, kad 2017 m. gegužės 27 d. apie 18.30 val. einant namo pagrindine Gedimino g. Kaišiadorių m., ties kultūros centro pastatu, prie jo pribėgo jaunuolis, kuris rankoje laikytu mobiliu telefonu trenkė jam į galvą vieną kartą. Nuo smūgio jis stovėdamas prarado trumpam sąmonę. Kai atsigavo paskambino pagalbos telefonu 112. Matė, kad tas pats vaikinas sėdi ant suoliuko, esančio netoli kultūros namų su merginomis. Vėliau kaltinamasis priėjo prie jo, kol laukė policijos pareigūnų, ir paklausė "Ar iškvietei mentus?". Kai jam atsakė, kad taip, jis pasakė "atsiprašau dėde, dovanokit". Jis tam vaikinui pasakė "pasišalinkit nuo manęs" ir nuėjo atsisėsti ant suoliuko. Nueidamas vaikinas dar jam pasakė, kad "aš tave vis tiek užmušiu". Prašo priteisti iš kaltinamojo 10 eurų turtinės ir 600 eurų neturtinės žalos.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė Jurgita Česienė paprašė o kaltinamasis T. L. ir jo gynėjas advokatas Eugenijus Senovaitis sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo T. L. visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta ir kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje numatyta tvarka, sutrumpinus įrodymų tyrimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnį.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas N. A. paaiškino, kad 2017-05-27 apie 18.15 val. atėjo nuo parduotuvės "Norfa" kiemais, prie V. Giržado progimnazijos pradinių klasių mokyklos pastato. Prie jo nuo kultūros namų pusės priėjo jam iš matymo pažįstamas T., pažįstamas nuo mokyklos laikų. Žino, kad jis už jį yra jaunesnis, bet pavardės jo nežino. Matėsi, kad T. yra išgėręs. Jis jam pradėjo pasakoti, kad trenkė ranka į veidą pagyvenusiam vyriškiui už tai, kad jam rūkant, tas vyriškis jį sudrausmino. Tuomet jis įsižeidė ir jam trenkė. Iš T. pasakojimo suprato, kad viskas įvyko prie pėsčiųjų tilto, esančio virš geležinkelio. Jis dar jam bandė paaiškinti, kad taip negražu elgtis, tuo labiau, kai esi išgėręs. Prie kultūros namų pastato ant suoliuko matė sėdinčias kažkokias merginas, kurių nepažįsta, bet jokio senyvo amžiaus vyriškio nepastebėjo. Kai pamatė, kad atvyko policijos pareigūnai, T. pasileido bėgti link Maironio g., kur yra parduotuvė "Norfa". Jis dar bandė sustabdyti T., sakė jam, kad taip bus geriau, jei jis sulauks policijos, o ne bėgs, bet jis jo nepaklausė ir pabėgo. Vėliau, atvykus pareigūnams, matė senyvo amžiaus vyriškį, kaip suprato jis ir buvo tas nukentėjęs nuo T., asmuo (b. l. 26, 28).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Ž. paaiškino, kad 2017-05-27 apie 18.15 val. eidamas Gedimino g. Kaišiadorių m., ties kultūros namais, pamatė, kaip jam nepažįstamas jaunuolis prabėgo pro jį ir senyvo amžiaus vyriškiui trenkė vieną kartą ranka į veidą, kuria laikė mobilaus ryšio telefoną, nes prieš tai juo kalbėjosi. Pasakyti negali, ar būtent šiuo telefonu ir trenkė tam vyriškiui kažkur į galvos sritį Vėliau tas vyriškis skundėsi, kad jam skauda, svaigsta galva, tačiau sutrenktos vietos jis nerodė. Tas vaikinas iš niekur nieko, be jokios priežasties, trenkė tam senyvo amžiaus vyriškiui, tiesiog prabėgdamas pro jį. Matėsi, kad tas jaunuolis yra neblaivus. Jis buvo priėjęs prie to jaunuolio ir klausė, ar taip gražu elgtis, o jis buvo nusiteikęs agresyviai ir net šoko muštis į jį (b. l. 34, 36).

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas R. Š. paaiškino, kad 2017-05-27 apie 18.15 val. eidamas Gedimino g. Kaišiadorių m., šalia kultūros namų, pamatė jam iš matymo pažįstamą jaunuolį, kuris prabėgdamas pro jį link senyvo amžiaus vyriškio, kalbėjo telefonu ir tam vyriškiui trenkė į pakaušio sritį. Kaip jam atrodė, jis trenkė su rankoje turėtu telefonu. Vaikinas vyriškiui trenkė vieną kartą be jokių žodžių, t. y. be jokios priežasties. Tas vaikinas matėsi, kad yra neblaivus. Vaikinas trenkęs vyriškiui nubėgo prie kultūros centro pastato esančių suoliukų, kur sėdėjo jam nepažįstamos merginos. Išgirdęs policijos sirenas vaikinas nubėgo į parduotuvės "Norfa" pusę, esančios Maironio g. (b. l. 40; 42)

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad įvykio vieta yra prie pastato Nr. 40, Gedimino g., Kaišiadorių m. (b. l. 2).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad nukentėjusysis S. M. B. atpažino T. L., kaip asmenį jam smogusį per galvą (b. l. 15-18).

Iš specialisto išvados Nr. G1472/2017(02) matyti, kad S. M. B. dėl poodinės kraujosruvos pakaušyje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 21).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas N. A. atpažino T. L., kaip vaikiną vardu T., kuris jam prisipažino, kad trenkė ranka į veidą senyvo amžiaus vyriškiui (b. l. 29-32).

Iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas E. Ž. atpažino T. L., kaip vaikiną trenkusį ranka senyvo amžiaus vyriškiui į galvos sritį ( b. l. 37-38).

Baudžiamoji atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį už viešosios tvarkos pažeidimą taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Veikos kvalifikavimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį nulemia šie objektyvieji nusikaltimo sudėties požymiai: padarytos veikos (veiksmų) pobūdis, kilę padariniai ir nusikaltimo padarymo vieta. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybiškas tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, dėl kurio sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, įžūlūs veiksmai su gyvūnais ar prieš juos, kitokie veiksmai, dėl kurių aplinkiniai pasijuto šokiruoti ar pažeminti, tai gali būti trukdymas kitiems žmonėms ilsėtis, dirbti ir pan. Grasinimai – tai žodžiai apie galimą fizinio smurto panaudojimą. Nusikaltimo padarymo vieta yra viešoji vieta. Viešoji vieta yra viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-371-696/2015). Nusikalstamo elgesio padariniai yra viešosios rimties ar tvarkos sutrikdymas. Nors Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnis saugo tokią vertybę kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249/2009). Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė minėtus padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-141/2015, 2K-520-303/2015).

Motyvas ir tikslas nėra būtinieji Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytos veikos sudėties požymiai. Asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-445/2013, 2K-141/2015). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-126/2006, 2K-117-303/2016).

Veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje padaroma tiesiogine tyčia. Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį veika gali būti kvalifikuojama ir tais atvejais, kai viešosios tvarkos pažeidėjas veikia nesukonkretindamas savo veiksmų galimo poveikio visuomenei, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013).

Kaltinamojo T. L. kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu, jo nusikalstama veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytus požymius.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas S. M. B. pareiškė civilinį ieškinį 10 eurų turtinės ir 600 eurų neturtinės žalos atlyginimui.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tėvai, globėjai, rūpintojai ar kiti asmenys, taip pat įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurie pagal įstatymus materialiai atsako už padariusio žalą asmens veiksmus, baudžiamajame procese gali būti civiliniai atsakovai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 111 straipsnis). Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje ir kilus klausimams, kurių baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja yra taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.276 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Civilinės atsakomybės ypatumas yra tas, kad įstatymo pagrindu nustatyta atsakomybė yra subsidiari, t. y. jis atsako už atitinkamą žalos dalį tik tuo atveju, jeigu žalą padaręs nepilnametis neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti. Civilinis ieškinys dėl 10 eurų turtinės žalos priteisimo yra pagrįstas, kaltinamasis bei jo atstovė pagal įstatymą sutinka su prašomu priteisti turtinės žalos dydžiu, todėl ieškinys dalyje dėl turtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai, nes turtinė žala nukentėjusiajam buvo padaryta neteisėtais T. L. veiksmais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą kaip asmens fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, emocinę depresiją, bendravimo galimybių sumažėjimą ir kita. Pažymėtina, kad neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubausti kaltinamąjį ar pagerinti nukentėjusiojo turtinę padėtį, bet kompensuoti nukentėjusiajam dėl kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtas fizines ir dvasines kančias. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalis), todėl, pripažinus T. L. padarius baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, yra pagrindas tenkinti nukentėjusiojo S. M. B. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti išgyvenimai, kurie nustatomi įvertinant sužalojimo sunkumą, išlikusį nukentėjusiojo sveikatos pakenkimą, galimybių praradimą. Kaip matyti iš specialisto išvados (b. l. 21), nukentėjusiajam S. M. B. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis nurodė, kad jo patirtą neturtinę žalą sudaro patirtas skausmas, nepatogumai. Nurodo, kad jis dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą. Dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, baimę, tačiau jokių duomenų, apie tai, kad patirti dvasiniai išgyvenimai sukėlė liekamąjį sveikatos pakenkimą, nėra. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad prašoma priteisti suma neproporcinga patirtiems dvasiniams išgyvenimams, todėl nukentėjusio S. M. B. prašoma priteisti suma mažintina iki 500 eurų vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais ir siekiant protingos nukentėjusiojo ir kaltinamojo skirtingų interesų pusiausvyros.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 - 61 straipsnių nuostatomis.

Skirdamas bausmę kaltinamajam T. L. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis T. L. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikaltimas padarytas tyčia, kaltinamasis suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą būtent todėl, kad atlikdamas neteisėtus veiksmus t. y. naudodamas fizinį smurtą, neturėjo tam aiškios motyvacijos.

Kaltinamasis T. L. praeityje teistas vieną kartą, baustas administracine tvarka (b. l. 76-79), viešosios įstaigos Kaišiadorių psichikos sveikatos centro gydytojo psichiatro ir gydytojo narkologo įskaitoje neužregistruotas (b. l. 81), (duomenys neskelbtini) mokyklos charakterizuojamas neigiamai (b. l. 83).

Teismas atsižvelgia, kad kaltinamasis T. L. yra nepilnametis. Kaltinamojo T. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo T. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką jis padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Šių aplinkybių pagrindu teismas sprendžia, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam T. L. už padarytą nusikaltimą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje paskiriant sankcijose numatytą bausmę – terminuotą laisvės atėmimą, kurio trukmė nustatytina artima bausmės minimumui.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64(1) straipsniu, kaltinamajam paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Paskirta ir sumažinta bausmė subendrintina Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsni 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu su 2017-10-17 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme bei į galutinę subendrintą bausmę T. L. įskaitytinas laikas, kurį jis išbuvo laikinajame sulaikyme nuo 2017-03-26 iki 2017-03-27 pagal 2017-10-17 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 92 str., kaltinamajam T. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas, paskiriant jam auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą, įpareigojant būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokymųsi ar darbu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 82 straipsnio 5 punktas, 87 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 1 punktas).

Kaltinamajam T. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 72), pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 ir 5 dalimis, 307 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

T. L., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, T. L. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalies, 3 dalies ir 9 dalies pagrindu prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėti 2017-10-17 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtą 10 (dešimties) mėnesių laisvės atėmimo bausmę ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 1 (vienerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, T. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per bausmės atidėjimo laiką būti namuose nuo 21.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su mokymųsi ar darbu.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio pagrindu T. L. į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laiką nuo 2017-03-26 iki 2017-03-27 iš būtą laikinajame sulaikyme ir įskaitytą pagal 2017-10-17 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nuosprendį.

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo S. M. B. civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies. P. S. M. B. naudai 10 (dešimt) eurų turtinės žalos ir 500 (penkis šimtus) eurų neturtinės žalos atlyginimo iš T. L., o T. L. neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų padarytai žalai atlyginti, priteisti subsidiariai iš įstatyminio kaltinamojo atstovės D. K., nustatant, kad ši civilinio atsakovo pareiga pasibaigia, kai T. L. sulaukia pilnametystės, taip pat kai jis prieš pilnametystę įgyja turtą arba uždarbį, kurio pakanka žalai atlyginti.

Likusioje dalyje S. M. B. civilinį ieškinį atmesti.

T. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.