Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Šarkos ir Janinos Vitunskienės,

dalyvaujant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovui advokatui P. J.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovui V. M. (atstovė pagal įstatymą – A. K.), tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Aplinkos ministerijos (iki 2023 m. sausio 4 d. buvo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos), akcinei bendrovei „LTG Infra“, A. M., dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl už ypatingos valstybinės svarbos projektui įgyvendinti visuomenės poreikiams paimtų 1,2504 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 2,4071 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) 0,2568 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) atlyginimo dydžio nustatymo teisėtumo ir pagrįstumo.

Bylos duomenys patvirtina, kad Regionų apygardos administracinis teismas 2019 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi patvirtino:

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. akto Nr. ŽVP-119-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą, leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo V. M. paveldėtą 1,2504 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje;

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 19 d. akto Nr. ŽVP-407-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą ir leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo V. M. paveldėtą 2,4071 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje;

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 26 d. akto Nr. ŽVP-444-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ teisėtumą, leido įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą atsakovo V. M. paveldėtą 0,2568 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje.

Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija pareiškime teismui taip pat prašė nustatyti, kad atsakovui V. M. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. aktu Nr. ŽVP-119-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 1,2504 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) dydis yra 4 960 Eur; atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 19 d. aktu Nr. ŽVP-407-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 2,4071 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) dydis yra 9 550 Eur; atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 26 d. aktu Nr. ŽVP-444-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 0,2568 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) dydis yra 1 150 Eur.

Vadovaujantis Kauno miesto 27-ojo notaro biuro 2021 m. birželio 16 d. raštu Nr. S-274 „Dėl informacijos pateikimo“, po V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), mirties palikimą pagal apyrašą priėmė mirusiojo sūnus V. M., gim. (duomenys neskelbtini). Paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas buvo sustabdytas, kadangi teisme nagrinėjama byla dėl mirusiojo testamento pripažinimo negaliojančiu, ir Kauno apygardos teismo 2021 m. kovo 22 d. sprendimu V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) testamentas, notarinio reg. Nr. (duomenys neskelbtini), patvirtintas Kauno miesto 8-ojo notarų biuro notaro R. P., pripažintas negaliojančiu (Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), Kauno apygardos teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) dėl testamento pripažinimo negaliojančiu, ieškovė - A. M., gim. (duomenys neskelbtini), mirusiojo V. M. dukra, atsakovas - mirusiojo V. M. sūnus V. M., gim. (duomenys neskelbtini))(Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys, Kauno apylinkės teismo civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nevieši duomenys).

Teismas 2022 m. spalio 20 d. nutartimi įpareigojo atsakovą V. M., atstovaujamą įstatyminės atstovės A. K., iki 2022 m. lapkričio 7 d. pateikti teismui duomenis (rašytinius įrodymus) apie palikimo priėmimą po V. M., mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, tačiau atsakovo atstovė į teismo posėdį neatvyko, duomenų nepateikė, todėl atlyginimas už visuomenės poreikiams paimtus žemės sklypus nustatytinas V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmusiems įpėdiniams (CK 5.1 str., 5.5 str.).

Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija buvo paskirta Projektą įgyvendinančia institucija. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. nutarimu Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“, pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą atsakovo nuosavybės teise valdomų aukščiau įvardintų žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini).

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje Projektas buvo patvirtintas NŽT direktoriaus 2018 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1P-389-(1.17 E.). Taip pat šiuo įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše ir nustatyti jų kadastro duomenys. Pagal minėtą sąrašą V. M. priklausęs 1,4137 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) buvo pertvarkytas į 1,1569 ha ploto žemės sklypą, projektinis Nr. 231-1, ir į 0,2568 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). V. M. priklausęs 11,7174 ha žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) buvo pertvarkytas į 4,4018 ha ploto žemės sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), į 4,7945 ha ploto žemės sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei į 2,4071 ha ploto žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). V. M. priklausęs 5,6844 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo pertvarkytas į 0,9452 ha žemės sklypą, projektinis Nr. 233-1, 3,4888 ha žemės sklypą, projektinis Nr. 233-2, bei į 1,2504 ha žemės sklypą, projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT 2018 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1P-389-(1.17 E.) nustatyta, kad žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliamos į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Bylos duomenys patvirtina, jog NŽT 2018 m. lapkričio 5 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu Nr. ŽVP-119-(1.18.) buvo paimtas visuomenės poreikiams Žemės sklypas1. Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo1 paėmimo visuomenės poreikiams pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 1 dydis – 4 960 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo1 paėmimu visuomenės poreikiams, nenustatyta. NŽT 2018 m. lapkričio 19 d. aktu Nr. ŽVP-407-(1.18.) paimtas Žemės sklypas2 ir nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo2 paėmimo visuomenės poreikiams pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 2 dydis – 9 550 Eur, iš jų Žemės sklypo2 vertė – 9 550 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo2 paėmimu visuomenės poreikiams, dydis - 0 Eur. NŽT 2018 m. lapkričio 26 d. aktu Nr. ŽVP-444-(1.18.) buvo paimtas visuomenės poreikiams Žemės sklypas3 bei nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo3 paėmimo visuomenės poreikiams pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 3 dydis – 1 150 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo3 paėmimu visuomenės poreikiams, dydis - 0 Eur.

Pareiškėja prašo nustatyti atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtus aukščiau įvardintus atsakovo Žemės sklypus1, 2, 3 pagal UAB „Capital vertinimas“ vertintojo D. G. 2018 m. balandžio 30 d. parengtas Vertinimo ataskaitą Nr. 1, Vertinimo ataskaitą Nr. 2, Vertinimo ataskaitą Nr. 3.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.93 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad nuosavybė visuomenės poreikiams gali būti paimama tik teisingai atlyginant. CK 4.100 straipsnyje įtvirtinta, kad paimti daiktą ar kitą turtą, priklausantį asmeniui privačios nuosavybės teise, visuomenės poreikiams leidžiama tik išimtiniais atvejais ir tik įstatymų nustatyta tvarka (1 dalis); daikto (turto) savininkui atlyginama pinigais to daikto (turto) rinkos kaina (2 dalis).

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams pagrindus, sąlygas ir tvarką Lietuvos Respublikoje, kai ši žemė reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektams įgyvendinti, reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas (toliau- ir Žemės paėmimo įstatymas) (Žemės paėmimo įstatymo 1 str. 1 d., 3 str.). Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, jog paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymas) nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

Šiuo atveju, pagal Vertinimo ataskaitas Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir Nekilnojamojo turto registro duomenis, iš atsakovo visuomenės poreikiams paimtas Žemės sklypas1, Žemės sklypas2, Žemės sklypas3 buvo žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas - Kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai. Minėtuose žemės sklypuose nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių.

Įvardintos vertinimo ataskaitos atliktos taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka nustatytos Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ patvirtintoje Turto ir verslo vertinimo metodikoje (toliau – ir Metodika). Metodikos 57 punkte nurodyta, kad lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui. Taip pat vertinant buvo atsižvelgta į vertinamo turto tipą, paskirtį, jo dislokacijos ir fizines savybes, palyginant panašaus Nekilnojamojo turto sandorių kainas. Žemės sklypų1, 2, 3, 4 rinkos vertę ir nuostolių dydį nustatė UAB „Capital vertinimas“ atestuotas nekilnojamojo turto vertintojas D. G. (kvalifikacijos pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini)).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, Vertinimo ataskaitose Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3 ir jose esančiose turto vertės nustatyto pažymose nustatyta, kad visuomenės poreikiams paimamų 1,2504 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) vertė yra 4 960 Eur; 2,4071 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) vertė yra 9 550 Eur; 0,2568 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vertė – 1 150 Eur.

Atsakovas V. M., atstovaujamas pagal įstatymą atstovės A. K., trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. nepasinaudojo savo teise ir per įstatymų nustatytą terminą neteikė jokių pastabų, pasiūlymų dėl turto vertinimo proceso bei sklypų ir nuostolių vertės nustatymo, taip pat neskundė teismui nei NŽT 2018 m. lapkričio 5 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-119-(1.18.), NŽT direktorius 2018 m. lapkričio 19 d. akto Nr. ŽVP-407-(1.18.), NŽT direktorius 2018 m. lapkričio 26 d. akto Nr. ŽVP-444-(1.18.), nei Vertinimo ataskaitų Nr. 1, 2, 3. Nors atsakovo V. M. įstatyminė atstovė A. K. atsiliepime nesutiko su pareiškėjos pareiškime nurodytų mokėtinų kompensacijų dydžiais bei teigė, kad mokėtinų kompensacijų dydžiai gali būti nustatyti tik atliktus nekilnojamojo turto vertinimą atsakovo iniciatyva ar atliktus turto vertinimo ekspertizę, tačiau jokių prašymų ar kitų dokumentų dėl nekilnojamojo turto vertinimo naujai, nepateikė, todėl teismas remiasi byloje esančiais įrodymais.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų dėl Vertinimo ataskaitų Nr. 1, 2, 3 nuginčijimo įstatyme nustatyta tvarka, taip pat nėra jokių faktinių duomenų ir įtikinamų argumentų, leidžiančių abejoti jos turiniu.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos faktines aplinkybes, byloje pateiktus įrodymus, vadovaudamasi ginčo santykius reglamentuojančiais teisės aktais, daro išvadą, kad atlyginimo dydis už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir nuostoliai pagrįstai nustatyti pagal Vertinimo ataskaitose Nr. 1, 2, 3 nurodytą nekilnojamojo turto rinkos vertę ir nurodytas NŽT direktoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte Nr. ŽVP-119-(1.18.), NŽT direktoriaus 2018 m. lapkričio 19 d. akte Nr. ŽVP-407-(1.18.), NŽT direktoriaus 2018 m. lapkričio 26 d. akte Nr. ŽVP-444-(1.18.), t. y. 1,2504 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) vertė yra 4 960 Eur; 2,4071 ha ploto žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini) vertė yra 9 550 Eur; 0,2568 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) vertė yra 1 150 Eur.

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atstovas advokatas P. J. 2019 m. lapkričio 18 d. pateikė teismui prašymą (reg. Nr. DOK-30490) dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Prašyme nurodė, jog patirtas išlaidas sudaro 952,87 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos, todėl teismo prašo jas priteisti iš atsakovo.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 41 straipsnio 1 dalis (2018 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. XIII-1833 redakcija) numato, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalis įtvirtina, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) (toliau – ir Rekomendacijos).

Šiuo sprendimu pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimas patenkintas ir nustatyta už visuomenės poreikiams paimtus Žemės sklypus1, 2, 3 15 660 Eur atlyginimo dydis pagal pareiškėjos pateiktus į bylą UAB „Capital vertinimas“ atestuoto nekilnojamojo turto vertintojo D. G. atliktus vertinimus ir Vertinimo ataskaitose Nr. 1, 2, 3 nurodytą nekilnojamojo turto rinkos vertę ir nustatytus nuostolius.

Teismas sprendžia, jog šiuo atveju teismo sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, todėl ji turi teisę reikalauti iš kitos šalies, t. y. atsakovo, atlyginti jos patirtas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas.

Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjai teisines paslaugas, už kurias patirtas išlaidas prašoma priteisti iš atsakovo, šioje byloje teikė advokatas P. J.. Apmokėjimą už suteiktas teisines paslaugas patvirtina teismui pateiktos PVM sąskaitos-faktūros, mokėjimo nurodymai, Suteiktų teisinių paslaugų perdavimo-priėmimo aktai.

Teismo ar kliento prašymu advokatas privalo pateikti detalizuotą užmokesčio apskaičiavimo pažymą (Rekomendacijų 6 p.). Teismas, priėmęs pateiktą pareiškėjos atstovo prašymą dėl išlaidų priteisimo, nustatė, jog jame yra nurodytos pareiškėjos atstovo suteiktos paslaugos, taip pat pateikti įrodymai, kad už suteiktas teisines paslaugas yra atsiskaityta, todėl, teismo vertinimu, pareiškėjos prašymas yra pakankamai motyvuotas bei pagrįstas.

Pagal Rekomendacijų 7 punktą, už advokato teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių) (toliau – ir Vidutinis darbo užmokestis).

Iš pateikto prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo ir priedų matyti, jog siekiama, kad būtų atlygintos pareiškėjai išlaidos, kurias sudaro pareiškimo teismui parengimas ir pateikimas – 762,30 Eur.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškimas teismui buvo pateiktas 2019 m. kovo 25 d. Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijų 8.2 punkte numatytas koeficientas – 2,5, kuris taikytinas pareiškėjo atstovo darbo užmokesčio skaičiavimui. Pareiškėjo atstovui rengiant skundą Lietuvos statistikos departamentas buvo paskelbęs 935,70 Eur Vidutinį darbo užmokestį, todėl už skundo byloje surašymą maksimalus galimas priteisti dydis skaičiuotinas taikant Rekomendacijose nustatytą koeficientą, kurio pagrindu imamas teisinių paslaugų teikimo metu galiojęs 935,70 Eur Vidutinis darbo užmokestis (Rekomendacijų 7 p.). Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už skundo (pareiškimo) teismui surašymą gali būti priteistina maksimali 2339,25 Eur suma (935,70 x 2,5 = 2339,25). Kadangi prašoma priteisti 762,30 Eur suma skundo teismui parengimą ir pateikimą neviršija maksimaliai galimos priteisti sumos, todėl minėta suma gali būti priteista pareiškėjai iš atsakovo.

Pareiškėja taip pat prašo teismo priteisti patirtas 190,57 Eur išlaidas už prašymo dėl bylos nagrinėjimo nedalyvaujant pareiškėjos atstovui 2019 m. rugpjūčio 13 d. teismo posėdyje.

Pagal Rekomendacijų 8.16 punktą, už kitą dokumentą, kuriame pareikštas prašymas, reikalavimas, atsikirtimai ar paaiškinimai, parengimą rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydžio koeficientas yra 0,4. Kaip minėta, užpraėjusio ketvirčio Vidutinis darbo užmokestis buvo 1262,70 Eur, todėl maksimalus galimas priteisti dydis būtų 505,08 Eur (0,4 x 1262,70 = 505,08). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjai už aukščiau įvardyto dokumento parengimą gali būti priteista prašoma 190,57 Eur suma.

Atsižvelgiant į pateiktus skaičiavimus, spręstina, jog gali būti priteista pareiškėjai iš atsakovo 952,87 Eur.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, į nustatytas teisines ir faktines aplinkybes, į bylos sudėtingumą, trukmę, specialių žinių reikalingumą, taip pat į tai, jog šioje byloje sprendimas priimtas pareiškėjos naudai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, darytina išvada, kad pareiškėja patyrė 952,87 Eur pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, kurios jai priteistinos iš atsakovo V. M. įstatyminės atstovės A. K. ABTĮ 40 str. 1 ir 5 d.).

Atsakovo V. M. įstatyminė atstovė A. K. prašė priteisti jos patirtas 242,00 Eur bylinėjimosi išlaidas. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovo V. M. įstatyminė atstovė A. K. atsiliepime nesutiko su pareiškėjos pareiškime nurodytų mokėtinų kompensacijų dydžiais, tačiau teismas šiuo sprendimu pareiškėjos pareiškimą tenkino. Atsižvelgiant į tai, atsakovo įstatyminės atstovės prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas nėra teisinio pagrindo tenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsniu, 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 3 punktu, 4 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą patenkinti.

Nustatyti, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmusiems įpėdiniams atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 5 d. aktu Nr. ŽVP-119-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 1,2504 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) dydis yra 4 960 Eur.

Nustatyti, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmusiems įpėdiniams atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 19 d. aktu Nr. ŽVP-407-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 2,4071 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) dydis yra 9 550 Eur.

Nustatyti, kad V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą priėmusiems įpėdiniams atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 26 d. aktu Nr. ŽVP-444-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 0,2568 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) dydis yra 1 150 Eur.

Priteisti pareiškėjai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai iš atsakovo V. M. įstatyminės atstovės A. K. 952,87 Eur su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų.

Sprendimą per 30 kalendorinių dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.