- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-10-20
- Bylos Nr.
- 1A-952-86-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Zenonas Birštonas (pirm.), Stasys Punys, Vladislovas Lencikas
- Nuteistasis
- M. R., R. Š.
- Kategorijos
Teisejas Antanas Virbalas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.8.; 1.2.28.4.; 2.1.7.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.3.
2010 m. spalio 20 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zenono Birštono,
teismo posedyje apeliacine tvarka išnagrinejo baudžiamaja byla pagal nuteistuju M. R. ir R. Š. apeliacinius skundus del Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendžio, kuriuo jie pripažinti kaltais padare nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. ir nuteisti kiekvienas laisves atemimu dvejiems metams ir šešiems menesiams, bausme atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustate:
M. R. ir R. Š. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininku grupeje su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas i atskira ikiteismini tyrima, panaudodami psichine prievarta, savavaldžiavo, o butent: 2009 m. rugsejo 16 d., veikdami bendrininku grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas i atskira ikiteismini tyrima, apie 9.00 val., automobiliu „VW Golf“ atvyko i (duomenys neskelbtini) gatve, prie sankryžos su (duomenys neskelbtini), nukentejusiajai A. J. sedint automobilyje „BMW 730", v/n (duomenys neskelbtini) už vairo, R. Š. ir M. R. priejo prie šio automobilio, M. R. atidare automobilio priekines dešines puses dureles ir isedo ant priekines keleivio sedynes, o R. Š. pro priekiniu kaires puses dureliu pradaryta langa iš užvedimo spyneles ištrauke automobilio raktelius ir liepe A. J. kuo greiciau baigti kalbas, rinktis daiktus ir pasake lipti lauk, nes „išjungsime“, po ko R. Š. atsisedes už automobilio „BMW 730", v/n (duomenys neskelbtini) vairo, išvažiavo, t.y. M. R. ir R. Š. nuteisti už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 294 str. 2 d., padaryma.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendi ir priimti jo atžvilgiu išteisinamaji nuosprendi. Nurodo, kad iš skundžiamo nuosprendžio negali suprasti kokia konkreciai nusikalstama veika jis padare ir kodel jo veiksmai buvo kvalifikuoti butent pagal BK 294 str. 2 d., kaip nusikalstamas savavaldžiavimas. Pažymi, kad nesant jo veiksmuose BK 180 str. 3 d. numatytos nusikalstamos veikos, nurodytos kaltinamajame akte, jo veiksmai nebutinai atitinka BK 294 str. 2 d. sudeti, nes tokiu atveju nusikalstamos veikos gali iš viso nebuti, arba jos kvalifikacija gali buti visai kita. Apeliantas mano, kad privalomuju nuosprendžio reikalavimu neatitikimai yra todel, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinejimo metu nebuvo surinkta pakankamai svariu ir objektyviu irodymu, leidžianciu teigti, jog nuteistasis M. R. iš viso yra padares kokia nors nusikalstama veika. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas neatkreipia demesio i tai, jog ivykio vieta yra itin judrioje Vilniaus vietoje, prie vienos iš didžiausiu Vilniaus turgavieciu, o veiksmas vyko turgaus diena, be to, ivykio vieta yra 15 metru atstumu nuo policijos komisariato. Šios aplinkybes, apelianto isitikinimu, leidžia abejoti apie pasiryžima toje vietoje daryti nusikalstama veika. Skunde atkreipiamas demesys ir i tai, kad nukentejusioji A. J. ir jos draugas V. V. i teisesaugos institucijas kreipesi tik apie 14 val., nors ivykis ivyko apie 9.00 val. M. R. taip pat nurodo, kad apylinkes teismas nevertino V. V. parodymu, duotu teisme, apie tai, kad jis prieš ivyki kuri laika slapstesi nuo nuteistuju, o automobili nuteistiesiems perdave samoningai ir be jokiu fiziniu ar psichinio pobudžio grasinimu, nuteistiesiems isipareigojant automobili gražinti po to, kai bus padengta skola. Be to, apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas nevertino ir to, kad nuteistieji paimdami automobili papraše A. J. pasiimti savo daiktus, o V. V. dave 200 litu parvažiuoti namo taksi, tai vercia abejoti buvusia konfliktine situacija, juolab situacija, susijusia su fizinemis ar psichinemis gresmemis. Nepaneigta ir ta aplinkybe, jog nuteistieji paeme automobili dar kuri laika su juo važinejosi Vilniuje, veliau nuvyko i Kauna, kur jis po keliu dienu ir buvo paimtas. Apeliantas pažymi ir tai, kad ju siekis paimti užstata – automobili, buvo nukreiptas ne i A. J. , o i V. V. nuosavybe, nes automobilis igytas už V. V. duotas lešas. Be to, skunde akcentuojama, kad nuteistasis M. R. nepripažino savo kaltes del jam inkriminuojamo plešimo, kurio buvima nuosprendyje paneige ir pats teismas. Apelianto manymu, jo veiksmuose nebuvo nusikalstamo savavaldžiavimo sudeties, o blogiausiu atveju jam galetu buti inkriminuotas administracines teises normu pažeidimas.
Apeliaciniu skundu nuteistasis R. Š. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendi ir ji išteisinti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdestytos išvados neatitinka bylos aplinkybiu, baudžiamasis istatymas pritaikytas netinkamai, nes nebuvo padaryta veika, turinti BK 294 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymius. Pažymi, kad V. V. teisme paneige prievartos naudojima ir nurode, kad automobili, kaip garanta, savo noru perdave jam. Teisme taip pat paaiškejo, kad faktinis automobilio savininkas buvo V. V. , o ne A. J. , kurios vardu buvo užregistruotas minetas automobilis, nes A. J. buvo V. V. sugyventine ir gyveno jo išlaikoma. Apeliantas pabrežia, kad apylinkes teismas vadovavosi tik A. J. subjektyvia nuomone, kad V. V. atžvilgiu gali buti panaudota prievarta. Be to, teismas nepatikrino aplinkybiu ir motyvu, del ko pareiškimas buvo parašytas butent autotransporto vagysciu skyriuje. Skunde taip pat akcentuojama, kad nei V. V. , nei A. J. neturi jokiu pretenziju nuteistiesiems, todel pirmosios instancijos teismas netinkamai ju veiksmus ivardino savavaldžiavimu.
Nuteistasis M. R. , jo gynejas praše skundus patenkinti.
Nuteistasis R. Š. praše jo skunda patenkinti iš dalies, pripažino kalte del savavaldžiavimo ir praše paskirti švelnesne bausme, jo gynejas praše R. Š. veiksmus perkvalifikuoti i LR BK 294 str. 1 d. ir sušvelninti bausme.
Prokurore praše nuteistuju apeliacinius skundus atmesti.
Nuteistuju M. R. ir R. Š. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendis keistinas del netinkamai pritaikyto baudžiamojo istatymo, del nuosprendyje išdestytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybiu bei del neteisingai paskirtos bausmes.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas pagristai konstatavo, kad ivertinus surinktus irodymus negalima daryti išvados, jog M. R. ir R. Š. veiksmai buvo nukreipti i automobilio pagrobima plešimo budu. Taciau pirmosios instancijos teismo ištirti ir ivertinti irodymai patvirtina, kad inkriminuoto ivykio metu M. R. ir R. Š. savavaldžiavo.
Nuteistieji bei liudytojai R. M. , G. Š. teisminio nagrinejimo metu paaiškino, kad V. V. buvo skolingas tiek M. R. , tiek ir R. Š. . Jis venge gražinti skola. Ta patvirtino ir pats V. V. bei nukentejusioji A. J. . Iš teisminio nagrinejimo metu nuteistuju M. R. ir R. Š. parodymu matyti, kad automobili jie paeme kaip garanta, siekiant užtikrinti skolos gražinima. Taciau nuteistuju aiškinimus, jog automobilis jiems buvo perduotas nukentejusiosios ir V. V. laisva valia, paneigia nuoseklus nukentejusiosios A. J. parodymai, kiti byloje esantys irodymai.
Kaip matyti iš nukentejusiosios A. J. ikiteisminio tyrimo metu bei teisminio bylos nagrinejimo eigoje duotu parodymu, ji 2009-09-16 apie 9.00 val. kartu su V. V. buvo atvykusi prie Vilniaus apskrities VPK 1PK, kur V. V. nuejo registruotis. Nukentejusioji V. V. lauke aikšteleje už pastato kampo. Tuo metu prie jos privažiavo automobilis VW Golf, iš kurio išlipo V. V. pažystami M. R. ir R. Š. . M. R. staiga atidares priekines dešines puses dureles ilipo i automobili ir atsisedo ant priekines keleivio sedynes, tuo paciu metu prie automobilio vairuotojo dureliu lango priejo R. Š. , kuris ištieses ranka pro pravira langa ištrauke iš užvedimo spyneles užvedimo rakta. M. R. sedejo ant priekines keleiviu sedynes ir tylejo, o R. Š. pasake: „rinkis daiktus kokius cia turi savo ir lipk lauk". Automobilyje „VW Golf“ už vairo sedejes iš matymo pažistamas A. Š. garsiai ižuliu tonu šauke, kad liptu iš mašinos lauk, kad su šia mašina ji nebevažiuos. Ji nelipo iš automobilio, sedejo už vairo. Atejus V. V. , A. Š. išlipes iš automobilio „VW Golf“, priejo ir ižuliai sake, kad nera apie ka kalbetis, kad jie rinktusi daiktus ir liptu iš mašinos. Tuo metu V. V. paklause ju, kodel taip daro, o A. Š. grasinanciai pasake jam: „ka, tu nori, kad cia pat tave suspardytume". Kaip teige nukentejusioji, ji išsigando A. Š. grasinimu sumušti V. V. , be to, šalia ant keleivio sedynes sedejo M. R. , o R. Š. buvo paemes šio automobilio užvedimo raktelius. Priejes R. Š. garsiai paliepe išlipti. Supratusi, kad pasipriešinti šiems asmenims neturi galimybes, bijodama, kad gali buti panaudotas smurtas jos ir V. V. atžvilgiu, ji išlipo iš automobilio. Jai išlipus iš automobilio, M. R. liko sedeti automobilyje, o R. Š. sedo už jai priklausancio automobilio „BMW 730", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo, rakteliu, kuri buvo ištraukes iš užvedimo spyneles, užvede automobili ir išvažiavo. A. Š. automobiliu „VW Golf“ išvažiavo paskui. Tai, kad automobilis buvo paimtas prieš nukentejusiosios ir V. V. valia, nuosekliai tvirtino liudytoju ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. V. (1t. b.l. 26-29, 67-68). Tokius jo parodymus taip pat patvirtina V. V. duoti paaiškinimai akistatu su R. Š. , M. R. metu (1 t. b.l. 144-146, 2 t. b.l. 81-84), 2009-09-18 apžiuros protokole užfiksuoti duomenys (1 t. b.l. 31-60). Pirmosios instancijos teismas pagristai suabejojo liudytojo V. V. teisminio nagrinejimo metu duotais parodymais, kurie kardinaliai skiriasi nuo jo ikiteisminio tyrimo metu duotu nuosekliu paaiškinimu apie ivykio aplinkybes. Teisme V. V. aiškinimai del jo keiciamu parodymu R. Š. ir M. R. naudai yra visiškai nelogiški. Be to, jo tokius teisme duotus parodymus paneigia nukentejusiosios A. J. , kuri nepalaiko jokiu ryšiu nei su nuteistaisiais, nei su paciu V. V. , del ko neturinti pagrindo apkalbeti nuteistuju, nuoseklus paaiškinimai, kita bylos medžiaga.
Tai pat pažymetina, kad nukentejusiosios A. J. , liudytojo V. V. parodymais nustatyta, kad prie automobilio, kuris buvo registruotas A. J. vardu, isigijimo ženkliai buvo prisidejes V. V. . Kaip matyti iš nuteistuju R. Š. ir M. R. paaiškinimu, jie nusikaltimo darymo metu buvo isitikine, kad automobilis priklauso butent V. V. .
Taigi aukšciau irodymais nustatytos faktines aplinkybes, o butent tai, jog V. V. buvo skolingas R. Š. , M. R. , tai, kad, kaip teige nuteistieji, jie automobili paeme kaip garanta, kaip užstata, siekiant užsitikrinti skolos gražinima, bei tai, kad automobilis buvo paimtas prieš nukentejusiosios ir V. V. valia, irodo, kad R. Š. ir M. R. , veikdami bendrininku grupe su asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas i atskira ikiteismini tyrima, kaltinime nustatytu laiku ir nustatytoje vietoje, nesilaikydami istatymu nustatytos tvarkos, savavališkai vykde gincijama, bet nerealizuota savo tariama teise atgauti iš V. V. tiksliai nenustatyto dydžio skola, prieš nukentejusiosios A. J. ir V. V. valia užvalde automobili BMW730, v.n. (duomenys neskelbtini) kurio nusikaltimo padarymo metu rinkos verte buvo 47830 Lt (1 t. b.l. 25), tuo padarydami nukentejusiajai dideles turtines žalos, t.y. R. Š. ir M. R. nagrinejamo ivykio metu savavaldžiavo.
Pirmosios instancijos teismas, pagristai kvalifikaves nuteistuju nusikalstama veika ne kaip plešima, o kaip savavaldžiavima, be pagrindo konstatavo, kad R. Š. ir M. R. savavaldžiavo panaudojant psichine prievarta. Tokia išvada teismas padare remdamasis vien nukentejusiosios A. J. pasakymu teisminio nagrinejimo metu, kad R. Š. ragino kuo greiciau baigti kalbas, rinktis daiktus ir lipti lauk, nes „išjungs“. Pirmiausia pažymetina, kad nukentejusioji tokiu aplinkybiu ikiteisminio tyrimo metu, iš karto po ivykio nenurode. Tuomet ji teige, kad atejus V. V. prie automobilio ir jam besikalbant su R. Š. , iš automobilio „VW Golf“ išlipo A. Š. , kuris V. V. ir pagrasino panaudosiantis fizini smurta. Analogiškas aplinkybes nurode ir V. V. ikiteisminio tyrimo metu. Be to, jis akistatos su R. Š. metu patvirtino, kad R. Š. negrasino. Todel apeliacines instancijos teismo kolegija, ivertindama tai, kad nukentejusioji teisiamojo posedžio metu parodymus dave praejus nemažam laiko tarpui po ivykio, laiko, kad A. J. suklydo nurodydama, kuris butent asmuo grasino fizinio smurto panaudojimu. Tuo tarpu byloje nera surinkta jokiu irodymu, patvirtinanciu, kad nuteistieji butu taresi grasinti nukentejusiajai bei V. V. , ju atžvilgiu naudoti psichine bei fizine prievarta. Iš nustatytu bylos aplinkybiu matyti, kad nuo pat nagrinejamo ivykio pradžios nuteistasis M. R. sedejo nukentejusiosios automobilio priekineje keleivio sedyneje, nieko nesake, o nuteistasis R. Š. stovejo prie automobilio, išeme iš užvedimo spyneles rakta, liepe nukentejusiajai išlipti iš jo, susirinkti daiktus. Taciau šie nuteistieji nei nukentejusiosios, nei V. V. atžvilgiu grasinanciu fraziu nesake. Tuo tarpu, A. Š. iš automobilio „VW Golf“ išlipo tik atejus V. V. ir jam šnekantis su R. Š. , grasinancia fraze pasake ne iš karto, o tik reaguodamas i V. V. atsisakyma atiduoti automobili. Tai rodo, kad išankstinio susitarimo nukentejusiosios ir V. V. atžvilgiu naudoti psichologine ar fizine prievarta tarp bendravykdytoju nebuvo. Todel pripažintina, kad A. Š. išejo iš bendrininku susitarimo ribu ir tai yra A. Š. , kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas i atskira ikiteismini tyrima, ekscesas. Kolegijos isitikinimu, tos aplinkybes, jog i ivykio vieta nuteistieji buvo atvažiave su dar dviem asmenim, jog vienas iš nuteistuju atsisedo ir visa laika sedejo automobilio priekineje sedyneje, o kitas paeme užvedimo rakta, liepe išlipti iš automobilio, kartu ivertinus tai, kad tiek nukentejusioji, tiek su ja buves V. V. pažinojo šiuos asmenis, nesudaro pagrindo teigti, kad nuteistieji naudojo psichine prievarta. Todel pirmosios instancijos teismas nepagristai R. Š. ir M. R. veiksmus kvalifikavo pagal LR BK 294 str. 2 d., kaip savavaldžiavima panaudojus psichine prievarta. Tokia teismo išvada neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu ir todel teismas, taip kvalifikuodamas nuteistuju veika, netinkamai pritaike baudžiamaji istatyma. Toks teismo sprendimas keistinas, nuteistuju nusikalstama veika kvalifikuojant pagal LR BK 294 str. 1 d. Del šiu aplinkybiu Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendis keistinas, nuteistuju M. R. ir Š. nusikalstamus veiksmus perkvalifikuojant iš LR BK 294 str. 2 d. i LR BK 294 str. 1 d. bei nuteistiesiems paskiriant naujas bausmes.
Skiriant bausme, kolegija atsižvelgia i padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsni, kaltes forma, kaltininku asmenybe, atsakomybe sunkinancia aplinkybe bei i kitas aplinkybes.
M. R. padare nesunku tycini nusikaltima. Nusikaltimas buvo padarytas bendrininku grupe, kas pripažintina M. R. atsakomybe sunkinancia aplinkybe. Jis anksciau teistas, teistumas neišnykes ir nepanaikintas. Jo atžvilgiu 2 kartus taikytas bausmes vykdymo atidejimas. Taciau tai jo nesustabde nusikalsti. Pagal LR BK 27 str. 1 d. jis laikytinas recidyvistu, kuriam paprastai skiriama laisves atemimo bausme. Jis nevedes, nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio. Kartu atsižvelgiama, kad A. J. automobilis neužilgus po jo neteiseto užvaldymo buvo rastas ir perduotas nukentejusiajai. Ivertinus šias aplinkybes nuteistajam M. R. skirtina laisves atemimo bausme, jos dydi nustatant mažesni nei sankcijoje numatytas bausmes vidurkis.
R. Š. padare nesunku tycini nusikaltima. Nusikaltimas buvo padarytas bendrininku grupe, kas pripažintina R. Š. atsakomybe sunkinancia aplinkybe. Jis anksciau teistas, teistumas neišnykes ir nepanaikintas. Jo atžvilgiu 1 karta taikytas lygtinis paleidimas. Taciau tai jo nesustabde nusikalsti. Pagal LR BK 27 str. 1 d. jis laikytinas recidyvistu, kuriam paprastai skiriama laisves atemimo bausme. Jis vedes, taciau nuo 2008 m. pabaigos nedirbantis, mokesi. Kartu atsižvelgiama i tai, kad paskutini karta (pagal turimus bylos duomenis) nuteistasis nusikalto 2003 metais. Gan ilga laiko tarpa nedare nusikaltimu ar baudžiamuju nusižengimu. Be to, A. J. automobilis neužilgus po jo neteiseto užvaldymo buvo rastas ir perduotas nukentejusiajai. Ivertinus šias aplinkybes nuteistajam R. Š. skirtina laisves atemimo bausme, jos dydi nustatant mažesni nei sankcijoje numatytas bausmes vidurkis.
Nuteistuju skunduose pateikti aiškinimai del ivykio vietos, ivykio laiko, vertinant juos kartu su aukšciau išdestytais byloje surinktais irodymais, nepaneigia išvados, kad jie nagrinejamo ivykio metu savavaldžiavo. Nuteistuju aiškinimai, jog jie ivykio metu V. V. prašymu jam dave 200 Lt, kas pasak nuteistuju rodo, jog automobilis jiems buvo perduotas laisva valia, yra niekuo nepagristi. Tokiu aplinkybiu nepatvirtino nei nukentejusioji, nei V. V. . Priešingai, šiu asmenu parodymais, kitais bylos irodymais yra nustatyta, kad automobilis buvo paimtas prieš ju valia.
Taigi, del aukšciau nurodytu priežasciu apylinkes teismo nuosprendis keistinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., kolegija
Rezoliucinė dalis
nusprende:
nuteistuju M. R. ir R. Š. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkes teismo 2010 m. birželio 22 d. nuosprendi pakeisti:
M. R. nusikalstama veika iš LR BK 294 str. 2 d. perkvalifikuoti i LR BK 294 str. 1 d. ir paskirti nuteistajam bausme – laisves atemima 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) menesiui, bausme atliekant pataisos namuose.
R. Š. nusikalstama veika iš LR BK 294 str. 2 d. perkvalifikuoti i LR BK 294 str. 1 d. ir paskirti nuteistajam bausme – laisves atemima 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) menesiui, bausme atliekant pataisos namuose.
Kita nuosprendžio dali palikti nepakeista.