Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo J. J. (J. J.), a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), nevedusiam, neterminuotai pripažintam nedarbingu, pripažintam neveiksniu, administracine tvarka nebaustam, neteistam,

kaltinamam padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. 2009 m. spalio 26 d. apie 15 val. (duomenys neskelbtini) pensionato koridoriuje vieną kartą sudavė (duomenys neskelbtini) S. Ž. ranka į galvos sritį, o jai nubėgus į kambarį, atbėgo iš paskos ir vieną kartą sudavė kumščiu į pilvo sritį, dėl ko pastaroji nuvirto ant grindų, o J. J. spardė ją į įvairias kūno vietas, tuo sukeldamas fizinį skausmą ir ne daugiau kaip vienu trauminiu poveikiu padarydamas poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, t. y. nežymiai sutrikdė sveikatą,

ir tuo padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą BK 140 str. 1 d.

Aplinkybės, susijusios su padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika ir ją įvykdžiusiu asmeniu grindžiamos šiais įrodymais:

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta –(duomenys neskelbtini) pensionato, esančio (duomenys neskelbtini), kabinetas Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 9-13); nukentėjusiosios S. Ž. protokolu – pareiškimu, ir tarnybiniu pranešimu dėl užpuolimo darbo metu, kad 2009-10-29 apie 15 val. (duomenys neskelbtini) pensionate darbo metu ją užpuolė ir sumušė J. J. (1 t., b. l. 1, 4 t., b. l. 41), nelaimingo atsitikimo darbe aktu, patvirtinančiu, kad 2009-10-26 buvo sumušta (4 t., b. l. 16-20), parodymais ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 14-15) ir teisme, kad dirba slaugytoja (duomenys neskelbtini) pensionate, kur 2009-10-26 apie 15 val., darbo metu, pensionato koridoriuje pensionato gyventojas J. J., be jokios priežasties priėjęs vieną kartą smogė jai į veidą. Nuo smūgio ji nepargriuvo ir pabėgo į poilsio kambarį, o J. J. atbėgo iš paskos ir vieną kartą smogė kumščiu į pilvą. Nuo šio smūgio ji pargriuvo ir ją gulinčią J. J. spardė į pilvą, kojas apie 15 kartų, o ėmus šauktis pagalbos, atbėgo (duomenys neskelbtini) I. D., kurią pamatęs J. J. nubėgo į savo gyvenamąjį korpusą. Jai po įvykio buvo šokas, skaudėjo pilvą, dėl ko buvo nuvežta į ligoninę, kur buvo gydoma chirurgijos skyriuje. Tai patvirtina tarnybinis pranešimas dėl kūno sužalojimo, kuriame nurodyta, kad į Centro ligoninę dėl pilvo sumušimo kreipėsi ir buvo paguldyta į chirurgijos skyrių S. Ž., kuri paaiškino, kad jai (duomenys neskelbtini) pensionate į pilvą sudavė ligonis (1 t., b. l. 2) bei Vilniaus universiteto Santariškių klinikų centro filialo priminimas, kad S. Ž. nuo 2009-10-26 iki 2009-10-27 gydėsi pilvo chirurgijos skyriuje (1 t., b. l. 78) ir specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad S. Ž. padaryta poodinė kraujosruva kairėje šlaunyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-10-26), paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu, vienu trauminiu poveikiu ir kad sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (1 t., b. l. 18-19) bei Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad S. Ž. padaryta poodinė kraujosruva šlaunyje, galimai aplinkybėse nurodytu laiku (2009-10-26), paveikus kietu buku, ribotą paviršių turinčiu daiktu. Medicininiuose dokumentuose paminėta pilvo sumušimo diagnozė nepagrįsta objektyviais traumavimo požymiais, todėl ekspertiniu požiūriu sužalojimu nevertinama. Nustatytas sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (remiantis „Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių„ 9, 12 p.). Sužalojimas padarytas vienu trauminiu poveikiu. Sužalojimas nebūdingas griuvimui ar savęs žalojimui, galėjo atsirasti nuo smūgio sudavimo (1 t., b. l. 81-82), o nedarbingumo pažymėjimas įrodo, kad S. Ž. buvo nedarbinga nuo 2009-10-26 iki 2009-11-11 (1 t., b. l. 72).

Liudytojos I. D. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 20-21), kad dirbant (duomenys neskelbtini) pensionate (duomenys neskelbtini), 2009 m. spalio 26 d. apie 15 val. išgirdo šauksmą ir išbėgusi į koridorių pamatė, kad kabinete Nr. (duomenys neskelbtini) pensionato gyventojas J. J. spardo jų darbuotoją S. Ž. į įvairias kūno vietas. Ją pamatęs J. J. išbėgo į koridorių;

J. J. įstatyminės atstovės S. J. paaiškinimu ikiteisminio tyrimo metu (4 t., b. l. 54-55) ir teisme, kad jos sūnus J. J. 2010-03-16 Vilniaus rajono apylinkės teismo sprendimu buvo pripažintas neveiksniu ir gyveno (duomenys neskelbtini) pensionate, o ji yra jo globėja. Apie 2009-10-26 įvykį, kurio metu jos sūnus sužalojo slaugytoją, jis nieko neaiškino, neprisimena. Po šio įvykio sūnus buvo gydomas Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje iki 2010 metų vasario mėnesio. Po to jis visą laiką gyvena su ja, kiekvieną mėnesį su sūnumi lankosi Naujininkų poliklinikos Psichikos sveikatos centre, kur jam skiriami vaistai nuo epilepsijos priepuolių ir raminančių. Dabar sūnus yra ramus, geras, paklusnus, neagresyvus. Mano, kad jam nebūtina taikyti priverčiamąsias medicinos poveikio priemones. Turtinės 500 litų žalos ji S. Ž. neatlygino ir neketina atlyginti, nes reikalaujama suma per didelė.

Eksperto I. R. paaiškinimu teisme, kad patvirtina papildomą 2013-02-28/05-24 atliktos teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizės išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) (t.4, b.l. 79-81) kurioje konstatuota, jog šiuo metu J. J. konstatuotas lėtinis psichikos sutrikimas-demencija, sergant epilepsija, dėl ko jis negali suprasti savo veiksmų reikšmės ir jų valdyti, yra pavojingas dėl agresyvaus elgesio ir vienas be priežiūros gyventi negali, todėl 2010-03-16 pripažintas neveiksniu, 2010-04-20 jam nustatyta globa, paskirta globėja bei rekomenduojama taikyti priverčiamąsias medicinos priemones,- ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta neginčijamai įrodyta, kad J. J. padarė baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. Šios veikos padarymo metu jis negalėjo suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, tai yra buvo nepakaltinamas (BK 17 str.). Tai nėra laikinas psichikos sutrikimas, todėl jam taikytina priverčiamoji medicinos priemonė - ambulatorinis stebėjimas pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis (BK 98 str. 1 d. 1 p.).

Privataus kaltinimo byloje Nr. PK-348-137/2012 S. Ž. buvo pareiškusi J. J. globėjai S. J. 15500 Lt dydžio civilinį ieškinį turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo civilinis ieškinys nepareikštas. Nukentėjusiajai S. Ž. išaiškintina, kad dėl sužalojimo darbo metu ir patirtos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į instituciją, kurios priežiūroje žalos padarymo metu buvo S. J. ir į teismą civilinio proceso tvarka (CK 6.268 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

J. J. (J. J.) pripažinti padarius baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. esant nepakaltinamu ir taikyti jam priverčiamąją medicinos priemonę – ambulatorinį stebėjimą pirminės psichikos sveikatos priežiūros sąlygomis.

Nukentėjusiajai S. Ž. išaiškintina, kad dėl sužalojimo darbo metu patirtos žalos atlyginimo turi teisę kreiptis į instituciją, kurios priežiūroje žalos padarymo metu buvo ją padaręs asmuo ir į teismą civilinio proceso tvarka.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.