- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-16
- Bylos Nr.
- TS-15-1189/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Gabrielė Kaktienė
- Nuteistasis
- R. K.
- Advokatai
- Giedrius Danėlius
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų Kaišiadoryse teisėja Gabrielė Kaktienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundą dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ajame kalėjime laisvės atėmimo bausmę atlieka R. K., gimęs (duomenys neskelbtini), nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2022 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pakeistu 2023 m. lapkričio 22 d. Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu 2024 m. spalio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 227 straipsnio 1 dalį, 227 straipsnio 3 dalį (2 veikos), 226 straipsnio 3 dalį (2 veikos), vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, skirta galutinė bausmė – 5 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo ir 450 MGL dydžio bauda.
Bausmės pradžia – 2023 m. lapkričio 24 d., bausmės pabaiga – 2029 m. gegužės 4 d.
Anksčiau neteistas.
Lygtinio paleidimo komisija (toliau – ir Komisija) 2025 m. gruodžio 19 d. priėmė nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. K. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 82 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 4 dalį. Komisijos nutarime nurodyta, jog nuteistasis yra išleidžiamas į trumpalaikes išvykas, jų metu pažeidimų nefiksuota, išvykų metu nuteistajam nėra taikoma intensyvi priežiūra. Nuteistojo elgesys įstaigoje apibūdinamas kaip korektiškas, mandagus, bendradarbiaujantis, smurtinio elgesio ar konfliktų nefiksuota, bausmės atlikimo metu nuteistasis nebuvo baustas drausmine tvarka, 2 kartus skatintas. Nuteistasis charakterizuojamas kaip ramus, imlus informacijai, besigilinantis į save, gerai žinantis savo stiprybes ir silpnybes, objektyviai vertinantis situacijas, uždaresnio būdo, tačiau draugiškas, itin konkretus. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika žema. Įkalinimo įstaigoje dirba. Nuo 2025 m. balandžio 8 d. perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą. Nuteistasis finansinių įsiskolinimų neturi, turi stabilią gyvenamąją vietą, palaiko tvirtus ir palaikančius ryšius su šeima. Laisvės atėmimo bausmę atlieka už 5 nusikalstamas veikas, susijusias su papirkimu ir prekyba poveikiu. Padarytos nusikalstamos veikos yra sunkios, tyčinės ir sisteminės. Teisminio nagrinėjimo metu savo kaltės nepripažino, šiuo metu kaltę pripažįsta formaliai, teigdamas, kad ,,jeigu teismas pripažino kaltu vadinasi esu kaltas“. Kalbėdamas apie savo nusikalstamas veikas, siekia savo elgesį neutralizuoti, pateisinti. Jo nuomone, prekyba poveikiu yra normalus dalykas ir netgi sveikintinas, jeigu siekiama naudos visuomenei. Vis dėlto, nuteistasis pripažino, kad, galimai užsiimdamas prekyba poveikiu siekė ir naudos savo verslui, nes tai yra „normalu“. Asmuo nusikaltimo neigiamas pasekmes daugiau įžvelgia sau ir savo šeimai nei plačiajai visuomenei. Nors nuteistasis yra įsitraukęs į resocializacijos procesą, tačiau ne visada stebima motyvacija dalyvauti siūlomose priemonėse, renginiuose, kadangi anot nuteistojo įstaigoje organizuojami renginiai neatitinka jo poreikių ir interesų. Taip pat iš pateiktų duomenų matyti, kad dalyvaudamas, individualiame resocializacijos plane numatytuose motyvaciniuose pokalbiuose, ne visada buvo linkęs atvirai bendrauti, buvo gynybiškas, kalbėjo apibendrintai, buvo stebimas ribotas kaltės ir žalos visuomenei įsisąmoninimas. Kadangi dar nėra atlikta net pusės laisvės atėmimo bausmės, galima teigti, kad nuteistasis dar neatliko tokios paskirtos bausmės dalies, kai lygtinio paleidimo taikymas atitiktų teisingumo principą ir visuomenės interesą. Manytina, kad atsižvelgiant į nusikaltimo pobūdį ir jo priežastis, šiuo metu asmenį gali paveikti tik nubaudimo tikslas, kuris atsižvelgiant į palyginti nedidelę atliktos bausmės trukmę dar nėra pakankamai realizuotas. Įvertinus visa tai, Komisija sprendė, jog dar nėra pagrindo lygtinio paleidimo taikymui.
Šalies argumentai
Nuteistojo R. K. gynėjas advokatas Giedrius Danėlius teismui pateikė skundą, dėl nurodyto Komisijos nutarimo, skundu yra prašoma panaikinti skundžiamą nutarimą ir nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą. Skunde nurodyta, jog šiuo metu nuteistojo elgesyje jau egzistuoja tiek formalusis, tiek ir materialusis lygtinio paleidimo taikymo pagrindai. Nuteistasis charakterizuojamas teigiamai, akcentuoja darbo svarbą, dirba ir turi patvirtintą darbo vietą lygtinio paleidimo atveju. Akcentuota, kad Komisijos nutarime nurodoma, kad R. K. savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta tik formaliai. Tačiau iš Komisijos nutarime cituojamų nuteistojo R. K. cituojamų teiginių matyti, kad jis geba analizuoti įvykdyto nusikaltimo įvykdymo aplinkybes, suvokia ir prisiima atsakomybę už savo elgesį bei tokio elgesio pasekmes ne tik sau pačiam, bet ir artimiesiems. Dėl to teigti, kad R. K. tik ribotai įsisąmonina kaltę ir žalą visuomenei, įvertinant ir jo charakterizavimą kaip gerai žinančio savo stiprybes ir silpnybes, objektyviai vertinančio situacijas, imlaus informacijai, priešingai nei tai daroma Komisijos nutarime, nėra pagrindo. Taip pat skunde nurodyta, jog Komisijos nutarime teigiama, kad ne visada stebima R. K. motyvacija dalyvauti siūlomose priemonėse, renginiuose. Gynyba atkreipia dėmesį, kad Kauno kalėjime visi užsiėmimai, renginiai (išskyrus vieną) buvo organizuojami asmenims, nusikaltimus padariusiems apsvaigus nuo alkoholio, narkotikų arba nuo tokio apsvaigimo padarius smurtinius nusikaltimus. Tokie užsiėmimai ir renginiai savo turiniu neatitinka objektyvių R. K. resocializacijos poreikių. Gynyba atkreipė teismo dėmesį, kad pokalbio metu pati vertintoja pripažino, kad resocializacijos skyrius neturi ko pasiūlyti R. K.. Galiausiai pačiame Komisijos nutarime nurodoma, kad R. K. yra įsitraukęs į resocializacijos procesą. Tai parodo, R. K. savęs pažinimą ir siekį, ir motyvaciją dalyvauti ne bet kokiose, o tik iš tiesų teigiamą įtaką jam gebančiose daryti priemonėse. Nurodoma ir tai, kad R. K. elgesį charakterizuojančių aplinkybių visuma patvirtina, jog lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietos užtikrintų bausmės tikslų realizavimą bei teisingumo principo įgyvendinimą, yra pagrindas manyti, kad R. K. pakankamai pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje laikysis įstatymų bei daugiau nenusikals.
Teisme buvo gautas Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Valentino Aleknos atsiliepimas į nuteistojo skundą, kuriuo prašoma skundo netenkinti ir skundžiamą Komisijos nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalis numato, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – asmenys, nuteisti už nusikaltimus, padarytus dėl neatsargumo, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo. Tuo tarpu nuteistieji, sutinkantys, kad jiems būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali būti lygtinai paleisti vadovaujantis BVK 82 straipsnio 4 dalimi iki devynių mėnesių anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse.
Taigi, iš šių įstatyminių nuostatų aiškiai matyti, jog BVK yra nustatyti formalusis ir materialusis pagrindai (sąlygos) lygtiniam paleidimui, kuriems egzistuojant, nuteistam asmeniui gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos taikymui yra minimalios laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas. Materialusis pagrindas lygtiniam paleidimui yra žema nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdžios pažangos, mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, padarymas. Sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Sprendžiant dėl nuteistojo pažangos, mažinant nustatytų veiksnių įtaką nusikalstamo elgesio rizikai, vertinamas jo požiūris į izoliacijos sąlygas ir nustatytos tvarkos laikymąsi, taip pat atsižvelgiama į individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, nuteistojo dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų rezultatus. Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma ne bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teisė, ir tik įvertinus visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgus į bausmės tikslus, konkrečių nukentėjusiųjų bei visuomenės interesų užtikrinimą, priimamas atitinkamas sprendimas. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendrą bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos BVK 82 straipsnyje, ar kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema.
Sutinkamai su bylos medžiaga, teismas konstatuoja, jog formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui nuteistajam R. K., šiuo metu jau egzistuoja, kadangi nors nuteistasis BVK 82 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį atliks tik 2026 m. rugpjūčio 4 d., tačiau pagal BVK 82 straipsnio 4 dalį jis sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, dėl ko nuteistasis gali būti lygtinai paleistas iki devynių mėnesių anksčiau. Ir nors nuteistasis iš esmės yra atlikęs privalomai atliktiną laisvės atėmimo bausmės dalį, o jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika vertintina kaip žema, tai dar nėra absoliutūs pagrindai lygtinio paleidimo taikymui, kaip jau minėta aukščiau, teismas privalo įvertinti visas teigiamai bei neigiamai nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą spręsti, jog nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis yra tiek pozityvus, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti taikant lygtinį paleidimą. Vis tik, nagrinėjamu atveju, tokios išvados teismas daryti negali, dėl sekančiai aptariamų aplinkybių.
Tiek Komisija skundžiame nutarime, tiek ir nuteistojo R. K. gynėjas skunde, nurodė teigiamas nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, o būtent tai, kad nuteistasis dirba ir motyvuotai tęsia darbinę veiklą, palaiko artimus santykius su šeimos nariais, dalyvauja resocializacijos procese, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę buvo du kartus skatintas. Teismas neabejotinai sutinka su šiais teigiamai nuteistąjį apibūdinančiais veiksniais, tačiau jų nelaiko išskirtiniais ir savaime sudarančiais pagrindą lygtinio paleidimo taikymui. Juo labiau, kad nuteistasis R. K. ir darydamas nusikaltimas veikas, už kurių įvykdymą, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, pasižymėjo tiek darbine veikla (be kita ko nusikalstama veika buvo daroma vykdant darbine funkcijas), tiek ir palaikė stiprius socialinius ryšius su artimaisiais, tačiau šie veiksniai jo neapsaugojo nuo nusikaltimų darymo, todėl nėra pagrindo spręsti, kad ir nuteistajam taikant lygtinį paleidimą, veiktų kaip apsauginiai veiksniai nuo pakartotinio nusikalstamumo. Be to, nors nuteistasis ir įsitraukia į resocializacijos procesą, tačiau, kaip nustatyta iš Socialinio tyrimo išvados, elgesio keitimo programose ne visuomet dalyvavo, nurodydamas, kad jos neatitinka jo poreikių. Tuo tarpu dalyvaudamas motyvaciniame pokalbyje buvo gynybiškas, kalbėjo bendrai ir nuasmenintai, kas teismo vertinimu atskleidžia nuteistojo nepakankamą norą atsiskleisti pokalbių su psichologu metu, taip nesiekiant pakankamai spręsti turi problemų ir nesiekiant pakankamo nusikalstamo elgesio keitimo, koreguojant savo nusikalstamas nuostatas. Dalyvavo dailės terapijoje, tačiau įvertinus, tai nuo kada nuteistasis atlieka laisvės atėmimo bausmę, teismo vertinimu, toks pasyvus nuteistojo įsitraukimas į resocializacijos procesą, dar nėra pakankamas lygtinio paleidimo instituto taikymui.
Skunde akcentuotos nuteistąjį charakterizuojančios savybės, tai yra tai, kad nuteistasis yra ramus, imlus informacijai, besigilinantis į save, gerai žinantis savo stiprybes ir silpnybes, objektyviai vertinantis situacijas, uždaresnio būdo, tačiau draugiškas, itin konkretus. Vis tik, šios nuteistojo asmeninės savybės nėra esminės vertinant dėl lygtinio paleidimo taikymo, kadangi asmeninės savybės apskritai charakterizuoja asmenį, tačiau neatskleidžia nuteistojo nusikalstamo elgesio pokyčio atliekant laisvės atėmimo bausmę. Juo labiau, kad iš bylos duomenų negalima spręsti, jog šios nuteistojo asmeninės savybės būtų išryškėjusios tik atliekant laisvės atėmimo bausmę, o priešingai, jos egzistavo ir iki nuteistajam atliekant laisvės atėmimo bausmę ar vykdant nusikalstamas veikas.
Byloje esančios Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini) duomenimis nustatyta, kad nuteistojo R. K. elgesys pakartotinai buvo vertintas 2025 m. lapkričio 26 d. (išvados surašymo data), iš šios išvados matyti, kad pakartotinai buvo vertinta ir nuteistojo nusikalstamo elgesio raiška pagal ,,OASys“ metodiką ir nustatyta, jog nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema. Tačiau toks rizikos įvertinimas yra nustatomas jau nuo pirminio rizikos vertinimo, kuris buvo atliktas 2024 m. sausio 24 d. ir vis tik, nors nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra vertinama kaip žema, tačiau jo elgesyje vis dar fiksuojamas dinaminis kriminogeninis veiksnys – stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių (veiksnys susijęs su elgesiu laisvėje, įtakojęs nusikalstamumą). Plačiau susipažinus su Socialinio tyrimo išvada, nustatyta, jog šis veiksnys nėra suvaldytas, kadangi nuteistasis, nors šiuo metu formaliai ir pripažįsta savo kaltę, tačiau vertindamas savo veiksmus, motyvacinio pokalbio metu nurodė, jog jo nuomone prekyba poveikiu yra normalus dalykas ir netgi sveikintinas, jeigu siekiama naudos visuomenei, o kartu nurodė, jog galimai užsiimdamas prekyba poveikiu siekė ir naudos savo verslui, nes tai yra normalu. Tokia nuteistojo savirefleksija padarytų nusikalstamų veikų kontekste, teismo vertinimu, vis dar atskleidžia nuteistojo asmens, nepakankamą nusikalstamo elgesio pokytį bei nepakankamą tokio elgesio analizę ir vertinimą, kad būtų galima iš nuteistojo asmens ateityje, o ir lygtinio paleidimo atveju, tikėtis elgesio, kuris būtų paremtas išimtinai įstatymų laikymusi. Ir nors nuteistojo elgesyje yra fiksuojami trys apsauginiai veiksniai – patvirtinta gyvenamoji vieta, palaikantys socialiniai ryšiai ir laisvės atėmimo metu demonstruojama motyvacija darbinei veiklai, teismas šių veiksnių kaip neabejotinai apsaugančių nuo pakartotinio nusikalstamumo, nevertina. Tokia išvada daroma atsižvelgus į tai, kad nuteistasis ir vykdydamas nusikalstamas veikas, nesusidūrė su sunkumais dėl gyvenamosios vietos ar socialinių ryšių, tuo tarpu dėl darbo aspekto yra pasisakyta aukščiau šioje nutartyje. Tokiu būdu, šių veiksnių egzistavimas, įvertinus tai, kad nuteistojo nusikalstamos nuostatos yra aiškiai susiformavusios ir iš esmės nekintančios net ir jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, kai nuteistasis normalizuoja nusikalstamas veikas, už kurių įvykdymą yra nuteistas, nėra vertinamas, kaip apsaugantis nuo pakartotinio nusikalstamumo ir neabejotinas lygtinio paleidimo taikymo kontekste. Priešingai, kaip jau paminėta, šiuo atveju spręstina, jog dar nėra nustatyta tokia nuteistojo elgesio išskirtinai teigiama kaita, kuri sudarytų pagrindą lygtinio paleidimo taikymui.
Laivės atėmimo bausmės atlikimas įkalinimo įstaigoje, nėra savitikslis procesas, priešingai juo siekiama įgyvendinti bausmės tikslus, kurių vienas yra paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Ši, viena iš bausmės paskirčių, atskleidžia tai, kad taikant lygtinį paleidimą, nuteistojo nusikalstamas elgesys turi būti tiek pozityviai įtikinantis, jog leistų spręsti, kad bausmės atlikimas kitokiomis sąlygomis, tai yra taikant lygtinį paleidimą, bus efektyvus, o nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, ko nagrinėjamu atveju konstatuoti nėra galimybės, įvertinus paties nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų vertinimą ir jų racionalizavimą. Be kita ko, bausmės tikslai sietini ir su kaltininko nubaudimu, kas reiškia, jog asmuo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos įvykdymo privalo patirti iš bausmės paskyrimo kylančius suvaržymus ir neigiamas pasekmes. Tuo tarpu, kaip jau minėta aukščiau nutartyje, lygtinio paleidimo instituto taikymas nėra privalomas kiekvienam nuteistajam, tai yra išimtinė teisė, taikoma tokiu atveju, kai nuteistojo elgesys jau yra išskirtinai pozityviai pakitęs ir nekeliantis abejonių, ko šiuo atveju nustatyta nebuvo, juo labiau, kad nuteistasis siekia lygtinio paleidimo su intensyvia priežiūra, kas tik dar labiau patvirtina, jog nuteistojo nusikalstamų nuostatų, išskirtinai teigiamas pokytis, negali kelti abejonių. Tai, kad nuteistasis nepaneigiamai atitinka formalųjį pagrindą lygtinio paleidimo taikymui, negali būti suabsoliutinama, juo labiau, kad šiuo metu teismas, taip pat ir Komisija, nenustatė akivaizdaus nuteistojo nusikalstamų nuostatų pokyčio. Juo labiau, kad tai, jog asmuo atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, patiria tam tikrus suvaržymus yra normalus bausmės atlikimo procesas, o šiuo metu, nuteistojo teigiamas elgesys bausmės atlikimo vietoje, jau buvo įvertintas įkalinimo įstaigos administracijos, kai nuteistasis buvo perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą, tačiau nustatytas teigiamas elgesys, šiuo metu dar nėra pakankamas lygtinio paleidimo taikymui.
Nutartyje išdėstytų motyvų visumoje, teismas konstatuoja, jog dar nėra stebimas akivaizdus nuteistojo nusikalstamo elgesio pokytis, todėl nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais dėl lygtinio paleidimo taikymo. Priešingai, teismas sprendžia, jog Komisija tinkamai įvertino visus nuteistąjį R. K. charakterizuojančius duomenis, kurių rezultate padarė abejonių nekeliančias išvadas dėl lygtinio paleidimo netaikymo, taigi nėra pagrindo naikinti teisėtą ir pagrįsta Komisijos nutarimą. Nuteistojo R. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundas dėl Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti nuteistajam R. K. lygtinio paleidimo, netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalimi 2 punktu, 4 dalimi, 85-86 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 4 dalies 1 punktu, 5 dalimi, teismas
nutaria:
nuteistojo R. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus skundo netenkinti, Lygtinio paleidimo komisijos 2025 m. gruodžio 19 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti lygtinio paleidimo R. K., palikti nepakeistą.
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus Kaišiadoryse.