Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkės Aldonos Rakauskienės, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Josifo Tomaševičiaus,

teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios E. J. kasacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio, kuriuo E. J. nuteista pagal BK 281 straipsnio 1 dalį 20 MGL (2500Lt) dydžio bauda. Priteista S. R. iš AB „Lietuvos draudimas“ 690,56 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir iš E. J. 9309,44 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Priteista I. G. iš E. J. 3000 Lt neturtinės žalos atlyginimo ir 1000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 30 d. nutartis, kuria nuteistosios E. J. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. J. nuteista už tai, kad 2006 m. sausio 27 d. apie 12.45 val., Klaipėdoje (duomenys neskelbtini), vairuodama automobilį „Mercedes-Benz“, pažeidė Kelių eismo taisyklių 51, 53, 76 punktų reikalavimus: esant sausai asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, kai matomumas į priekį 300 metrų, važiuodama antrąja eismo juosta, partrenkė per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją ėjusį mažametį S. R., dėl ko jam buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata.

Kasaciniu skundu E. J. prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 30 d. nutarties dalį dėl priteistos neturtinės žalos dydžio.

Kasatorė nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis buvo priimtas, neišaiškinus ir neįvertinus kai kurių teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su jos galimybėmis dirbti, uždirbti pajamas, neatsižvelgus į jos turtinę padėtį – ji nedirba, yra išlaikoma vyro, augina mažametį vaiką, laukiasi kito vaiko.

Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad žalos atlyginimo klausimas išspręstas teisingai, įvertinus visas aplinkybes bei tinkamai pritaikius įstatymą. Su šia teismo išvada kasatorė nesutinka, nurodydama, kad byloje pateikti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad ji nedirba, neturi jokių pajamų, todėl nėra pajėgi įvykdyti teismo nuosprendžio dalies dėl priteistos neturtinės žalos atlyginimo. Nuosprendis neatitinka teisingumo, protingumo ir objektyvumo kriterijų.

E. J. pažymi, kad sprendžiant žalos dydžio klausimą, buvo padarytas esminis Baudžiamojo proceso normų pažeidimas, nes baudžiamojoje byloje įrodinėtinų aplinkybių įrodinėjimo našta nepagrįstai buvo perkelta jai. Šis procesinis pažeidimas nulėmė teisiškai reikšmingų aplinkybių neišaiškinimą ir iš dalies nepagrįsto ir neteisėto nuosprendžio priėmimą.

Nuteistosios E. J. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl kasacinio apskundimo pagrindų ir BPK 113 straipsnio reikalavimų

Įsiteisėjęs nuosprendis ar nutartis kasacine tvarka gali būti apskundžiami pagrindais, numatytais BPK 369 straipsnio 1 dalyje. Nuteistoji E. J. kasacine tvarka apskundė Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nuosprendį ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 30 d. nutartį, prašo juos pakeisti BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu, tai yra dėl esminių BPK reikalavimų pažeidimų. Nors kasaciniame skunde ir nurodytas toks pagrindas, tačiau kasatorė konkrečios BPK normos, kurios reikalavimai pažeisti, nenurodo.

Ta aplinkybė, kad kasatorė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nustatytu neturtinės žalos dydžiu, nėra pagrindas pripažinti esminiu BPK reikalavimų pažeidimu. Tokio pažeidimo nenustatė ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. lapkričio 30 d. nutartimi atmesdama nuteistosios apeliacinį skundą.

Kasaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstyta taisyklė, jog nagrinėjant civilinius teisinius santykius, įrodymus privalo pateikti kiekviena civilinio teisinio santykio šalis. Ši taisyklė netaikoma, nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje yra baudžiamojo proceso institutas, todėl, nagrinėdamas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus, teismas vadovaujasi BPK normomis. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso taisykles, kurios neįtvirtina įrodinėjimo pareigos.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 30 d. nutartyje išdėstyta nuomonė dėl įrodymų pateikimo, nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, nuteistosios E. J. teisių nepažeidė, nes ne ji pareiškė civilinį ieškinį. Pagal BPK 22 straipsnio nuostatas, kaltinamasis turi teisę teikti įrodymus, duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų. Tai taikoma ir nagrinėjant klausimus dėl civilinio ieškinio. Byloje nenustatyta, kad šiomis teisėmis E. J. negalėjo pasinaudoti.

Dėl neturtinės žalos dydžio

Iš Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 30 d. nutarties matyti, kad civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos išnagrinėtas nepažeidžiant BPK reikalavimų. Teismai rėmėsi CK 6.250 straipsnio nuostatomis, motyvavo neturtinės žalos dydžio nustatymą pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas. Aplinkybių, nurodytų nuteistosios kasaciniame skunde, nustatymas yra susijęs su fakto nustatymu, tai nėra teisės taikymo dalykas, todėl pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį nėra kasacinio nagrinėjimo pagrindas, todėl nėra pagrindo tenkinti kasatorės prašymo dėl neturtinės žalos dydžio sumažinimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistosios E. J. kasacinį skundą atmesti.