Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

dalyvaujant privačiai kaltintojai, nukentėjusiajai K. P., jos atstovui advokatui A. Gurauskui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo bylą, kurioje

Z. O., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), Mickūnai, Vilniaus r., ištekėjusi, pensininkė, vidurinio išsilavinimo, neteista, nebausta administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016 m. rugpjūčio 22 d. apie 12.00 val. Vilniaus r., Mickūnų miestelyje, Darbininkų g. 8, kelkraštyje spyrė nukentėjusiajai K. P. į kairę koją, padarydama nukentėjusiajai kairės blauzdos kraujosruvą su nubrozdinimu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu,

t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Z. O. savo kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino ir paaiškino, kad kartu su vyru gyvena Vilniaus r., Mickūnų mstl., (duomenys neskelbtini). I. L. ir K. P. yra jos kaimynai. Santykiai su K. P. konfliktiški, nuo 2014 m. tarp jų kyla konfliktų dėl žemės ribų. 2016 m. rugpjūčio 22 d. apie 12-13 val. K. P. grįždama iš parduotuvės, paklausė Y. A., kuris buvo prie savo garažo, „ką tu čia darai?“ Y. A. atsakė: „Koks tavo reikalas, ką aš darau“. K. P. nuėjo namo. Po kurio laiko K. P. ir I. L. nuėjo prie garažo, kuriame buvo Y. A., ir pradėjo su juo ginčytis dėl žemės ribų. K. P. iš už nugaros paėmė Y. A. už rankų, o I. L. trenkė jam į krūtinę. Y. A., nugriuvus ant nugaros, I. L. užgriuvo ant jo. Ji minėtą įvykį matė apie 2 metrų atstumu. Ji pasakė K. P., kad pastaroji nesikištų, kad vyrai tegul išsiaiškina. Y. A. ir I. L. išsiskyrė. Ji K. P. nesudavė. Nesutinka su K. P. civiliniu ieškiniu, nes nepadarė pastarajai jokių sužalojimų. Įvykio metu K. P. buvo su kelnėmis, dėl to negalėjo matyti sužalojimų ant jos kojos, jeigu jie buvo. 2016 m. rugpjūčio 22 d. neturėjo jokio fizinio kontakto su K. P.. Nepamena, ar įvykio dieną buvo atvykusi policija. Y. A. dėl minėto įvykio kitą dieną kreipėsi į policiją. Nežino, kaip atsirado K. P. sužalojimai (b. l. 90).

Kaltinamosios gynėjas advokatas Venjaminas Dubrovskis laikėsi pozicijos, kad nukentėjusios K. P. skunde nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Teigė, kad K. P. paaiškinimai prieštaringi, jų nepatvirtina jokia bylos medžiaga. Nukentėjusios parodymus paneigė Z. O., kuri parodė, kad įvykio dieną fizinio kontakto su K. P. neturėjo. Šiuos parodymus patvirtino liudytojo Y. A. parodymai, kad pati K. P. iš už nugaros sugriebė jo rankas, I. L. spyrus jam į pilvą, jis pargriuvo. Gali būti to pargriuvimo metu jis galėjo įspirti K. P. į koją. Liudytojas I. L. paaiškino, kad nematė Z. O. smūgio. Minėto liudytojo teiginys, kad iš karto po įvykio matė kraujosruvą ant K. P. kojos, kelia abejonių, nes kraujosruvos atsiranda po kelių valandų. Civilinis ieškinys yra nepagrįstas jokiais įrodymais, dėl to turėtų būti atmestas. Prašo Z. O. atžvilgiu bylą nutraukti (b. l. 100-101).

Nukentėjusioji K. P. teisme paaiškino, kad gyvena Vilniaus r., Mickūnų mstl., (duomenys neskelbtini) , Z. O. yra jos kaimynė. Santykiai su Z. O. prasti, nuo 2014 m. tarp jų kyla konfliktų dėl žemės. 2016 m. rugpjūčio 22 d. Z. O. ir Y. A. nupjovė riboženklius, todėl ji paklausė Y. A., kuo jam trukdė riboženkliai. Pastarasis atsakė, kad norėjo ir nupjovė. Rankoje laikydamas peilį, Y. A. priėjo prie jos, dešine ranka sudavė jai per skruostą, po to du kartus koja spyrė į pilvą. Y. A. norėjo suduoti montiruote jos sūnėnui I. L.. I. L. pastūmė Y. A. ir jis nugriuvo. Z. O. pakėlė montiruotę ir norėjo suduoti I. L. per nugarą. Ji norėjo pastumti Z. O., kad ji nesuduotų I. L., tuo momentu pastaroji koja spyrė jai į koją. Dėl įvykio kvietė policijos pareigūnus. Dėl 2016 m. rugpjūčio 22 d. įvykių skaudėjo koją, beveik negalėjo vaikščioti. Dėl kojos skausmo kreipėsi į gydytojus, vartojo vaistus ir tepalus. Dėl kojos sumušimo patyrė 200 eurų turtinę žalą ir 900 eurų neturtinę žalą (b. l. 86-87, 98-99).

Liudytojas I. L. parodė, kad K. P. yra jo teta, jie gyvena Vilniaus r., Mickūnų mstl., (duomenys neskelbtini). Santykiai su Z. O. blogi, 3-4 metai nuolatos kyla konfliktai dėl žemės. Jis buvo atlikęs geodezinius matavimus, dėl to į žemę buvo įkaltas ribas žymintis stulpelis. 2016 m. rugpjūčio 22 d. apie 14-15 val. Y. A. pradėjo rėkti ant K. P. dėl minėto stulpelio, kad ribos neteisingos. Tarp K. P. ir Y. A. kilo konfliktas, kurio metu Y. A. nuėjęs pasigriebė montiruotę ir jį puolė. Jis atėmė montiruotę iš Y. A. ir ją numetė toli. Z. O. pakėlė montiruotę ir norėjo ja suduoti jam per nugarą. Tuo metu prie jų priėjo K. P., tai pamačiusi Z. O. puolė pastarąją ir įspyrė jai į kairę koją. Pačio spyrio nematė, matė tik, kad K. P. buvo susiėmusi už kojos ir pasitraukusi į šoną. K. P. jam paaiškino, kad Z. O. spyrė jai į koją. Po įvykio ant K. P. kairės kojos žemiau kelio pastebėjo melsvai violetinės spalvos hematomą. K. P. labai skaudėjo koją, ji negalėjo vaikščioti. 2017 m. rugpjūčio 22 d. niekas kitas negalėjo sužeisti K. P. (b. l. 87-88).

Liudytojas Y. A. apklaustas teisme parodė, kad kartu su žmona Z. O. gyvena Vilniaus r., Mickūnų mstl., (duomenys neskelbtini). I. L. ir K. P. yra jų kaimynai, su kuriais kyla konfliktų dėl žemės. 2016 m. rugpjūčio 22 d. kalbėjo su I. L. dėl sklypo teritorijos riboženklio. Tarp jų kilo konfliktas. Konflikto metu prie jų atėjo Z. O. ir K. P.. K. P. iš galo griebė jam už rankų ir pradėjo traukti atgal. I. L., stovėdamas priešais jį, pradėjo į jį smūgiuoti, K. P. jį patraukė atgal, dėl to jis nugriuvo ant žemės. I. L. užgriuvo ant jo ir toliau jo atžvilgiu naudojo fizinį smurtą. Po kurio laiko jie išsiskyrė. Z. O. stovėjo arčiau daržinės, o K. P. stovėjo atokiau. Tarp jų buvo 1-3 metrų atstumas. Jos tarpusavy nesusimušė. Nemano, kad Z. O. galėjo sumušti K. P., kai jis gulėjo ant žemės. Jis ir Z. O. nuėjo namo. Su savimi neturėjo montiruotės. Nematė, kad Z. O. būtų spyrusi K. P. į koją. Gali būti, kad jis įspyrė K. P., kai ši jam už nugaros laikė rankas (b. l. 88-89).

L. O. A.paaiškino, kad gyvena Vilniaus r., Mickūnų mstl., (duomenys neskelbtini), Z. O. ir K. P. yra jos kaimynės. 2016 m. rugpjūčio 22 d. apie 12 val., būdama namuose, išgirdo riksmus, kurie sklido iš Z. O. sklypo. Negali nurodyti, kas konkrečiai rėkė. Balsas buvo moters. Matė Z. O., I. L., Y. A. ir K. P.. Y. A. ir I. L. stumdėsi, I. L. su koja pastūmė Y. A., kuris nuo smūgio nugriuvo ant nugaros. Moterys stovėjo iš skirtingų pusių. I. L. užlipo ant Y. A.. Ji išsigando, dėl to pažadino vyrą. Po to pažiūrėjus per langą, konfliktas buvo pasibaigęs. Nematė, kad Z. O. ar K. P. būtų naudojusios smurtą viena kitos atžvilgiu, tačiau viso konflikto nuo pradžios iki galo nematė (b. l. 89-90).

Iš pažymos apie traumos sunkumą, matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 25 d. K. P. nustatyta kairės blauzdos hematoma (b. l. 8).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. G 2586/2016 (01) matyti, kad galimai 2016 m. rugpjūčio 22 d. K. P. padaryta kairės blauzdos poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 9).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Veikos inkriminavimui nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu. Būtina, kad dėl to nukentėjęs asmuo pajustų skausmą. Toks pojūtis turi būti taip išreikštas, kad aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą, arba turi būti kreipimasis pagalbos į medikus (LAT nutartis atnaujintoje baudžiamojoje byloje Nr. 2A-5/2014).

K. Z. O. nesutiko su jai pareikštais kaltinimais, laikėsi pozicijos, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. neturėjo fizinio kontakto su nukentėjusiąja K. P..

Baigiamųjų kalbų metu kaltinamosios gynėjas laikėsi pozicijos, kad Z. O. pagal Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį kaltinama nepagrįstai, byloje nėra įrodymų pagrindžiančių jos kaltę, liudytojų duoti parodymai patvirtina Z. O. paaiškinimus, o ne nukentėjusios skunde nurodytas aplinkybes. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinamosios Z. O. gynybinę versiją paneigia bylos medžiaga. Visi byloje apklausti asmenys patvirtino, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. tarp Y. A. ir I. L. buvo konfliktas, kurio metu jie susistumdė, įvykio vietoje be jų buvo Z. O. ir K. P.. Nors kaltinamoji teigė, kad įvykio dieną neturėjo fizinio kontakto su nukentėjusiąja, šiuos jos parodymus paneigia liudytojo I. L. parodymai, kad K. P., atėjus į tą vietą, kur vyko konfliktas, Z. O. ją puolė ir įspyrė jai į kairę koją. Nors pačio spyrio liudytojas nematė, tačiau matė, kad po to K. P. laikėsi už kojos, stovėjo kiek atokiau. Iš liudytojos O. A. parodymų matyti, kad 2016 m. rugpjūčio 22 d. apie 12 val., būdama namuose išgirdo moters riksmą, kuris sklido nuo Z. O. sklypo. Per namų virtuvės langą matė Z. O., I. L., Y. A. ir K. P.. Y. A. ir I. L. stumdėsi, I. L. su koja pastūmė Y. A., kuris nuo smūgio nugriuvo ant nugaros. Moterys stovėjo iš skirtingų pusių. Liudytoja nurodė, jog nematė, kad minėtos moterys viena kitos atžvilgiu vartotų fizinį skausmą, tačiau viso konflikto nuo pradžios iki pabaigos nematė. Iš šių liudytojos parodymų seka, kad ji girdėjo nukentėjusios K. P. riksmą, kai Z. O. spyrė jai į koją. Kaip paaiškino liudytoja, ji, išgirdusi riksmą, pamatė anksčiau minėtus asmenis. Be to, O. A. parodymai patvirtina liudytojo I. L. nurodytą aplinkybę, kad po Z. O. spyrio į K. P. koją, pastaroji atsitraukė.

Liudytojo Y. A. parodymai, kad Z. O. negalėjo sužaloti K. P. vertintini kritiškai, nes jų nepatvirtina kita bylos medžiaga. Liudytojas patvirtino, kad įvykio dieną tarp jo ir I. L. kilo konfliktas. Konflikto metu prie jų priėjo K. P. ir Z. O., tarp moterų buvo apie 3 metrų atstumas. Z. O. negalėjo įspirki K. P. į koją, nes pastaroji už jo nugaros laikė rankas. Šiuos liudytojo parodymus paneigia liudytojos O. A., kuri nedalyvavo konflikte, o įvykį matė iš toli, parodymai, kad grumtynės vyko tik tarp vyrų, moterys stovėjo skirtingose pusėse. Iš to, kas pasakyta, seka, kad Y. A. negalėjo įspirti K. P., nes ji nestovėjo jam iš už nugaros, buvo toliau nuo jo.

Nukentėjusios paaiškinimą, kad Z. O. spyrė jai į koja, patvirtina ne tik aptarti liudytojų parodymai, bet ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 2586/2016 (01), kurioje nurodyta, kad galimai 2016 m. rugpjūčio 22 d. K. P. padaryta kairės blauzdos poodinė kraujosruva su odos nubrozdinimu, sužalojimai padaryti kietu buku daiktu galimai K. P. nurodytu būdu, t. y. spiriant, ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje neginčytinai nustatyta, kad Z. O. 2016 m. rugpjūčio 22 d. apie 12.00 val. Vilniaus r., Mickūnų miestelyje, Darbininkų g. 8, kelkraštyje spyrė nukentėjusiajai K. P. į kairę koją, padarydama nukentėjusiajai kairės blauzdos kraujosruvą su nubrozdinimu, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, t. y padarė nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Z. O. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuris priskiriamas nesunkiems nusikaltimams (BK 11 str. 3 d.), į jo padarymo aplinkybes, kaltės formą-tyčią, į kaltinamosios asmenybę, kuri nedirba, yra pensininkė, anksčiau neteista (b. l. 28), nebausta administracine tvarka (b. l. 27), ištekėjusi, į tai, kad nėra jos atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, todėl jai skirtina straipsnio sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Nukentėjusioji K. P. prašo iš kaltinamosios Z. O. priteisti 200 eurų turtinės žalos, 900 eurų neturtinės žalos (b. l. 5). Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji K. P. paaiškino, kad dėl neteisėtų kaltinamosios veiksmų turėjo vartoti vaistus ir koją tepti tepalais, dėl to patyrė turtinės žalos. Pateikė teismui tik Lietuvos pašto kvitą, kad sumokėjo Valstybinei teismo medicinos tarnybai už specialisto išvadą 24,17 eurų, kitų dokumentų pagrindžiančių turtinės žalos dydį neturi. K. P. neturtinę žalą grindė turėtais nepatogumais, kad beveik negalėjo vaikščioti, patirta gėda dėl Z. O. elgesio.

Nukentėjusios civilinio ieškinio dalis dėl 200 eurų turtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies 24,17 eurų sumai, kitoje dalyje nepagrįstas jokiais dokumentais, dėl to atmestinas ((duomenys neskelbtini) str.).

Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, bet jos ginamos turtiniais būdais, ši žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 2.250 str. 1 d. ). Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt., nustatant protingą kompensacijos už neturtinę žalą dydį, tačiau nesudarant galimybės iš to neteisėtai pasipelnyti. Todėl CK 6.283 str. 1 d. įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas, atlyginant ir apskaičiuojant neturtinę žalą, tiesiogiai negali būti taikomas, nes neturtinės žalos įvertinti pinigais tiksliai negalima.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo šioje byloje, atsižvelgta į nukentėjusios patirtus sužalojimus ir fizinį skausmą, į jos patirtus nepatogumus, teismas pripažįsta, kad nukentėjusioji turi teisę į neturinės žalos atlyginimą. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgė į visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, pasekmes ir visas kitas nuosprendyje aptartas aplinkybes, bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais ir teismų praktika dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio tokio pobūdžio bylose, pripažįsta, kad K. P. priteistina 150 eurų neturtinei žalai atlyginti ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.), o kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308, 415 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Z. O. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir nuteisti laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja K. P..

Nukentėjusios K. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jai iš Z. O. 24,17 eurų turtinei žalai atlyginti ir 150 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.