Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-05-21 · Civilinė byla Nr. 2A-2263-392/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-05-21
Bylos Nr.
2A-2263-392/2013
Teisminio proceso Nr.
2-02-3-06683-2012-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Atsakovas
AAS „Gjensidige Baltic“
Ieškovas
AB „Lietuvos draudimas“
Trečiasis asmuo
E. J., V. J.
Kategorijos
  • 73.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-2263-392/2013Proceso Nr. 2-02-3-06683-2012-5Procesinio sprendimo kategorijos: 73.2.5., 114. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu2013 m. gegužės 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2926-833/2013 pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui AAS „Gjensidige Baltic“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys E. J. ir V. J.,

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pareikštu ieškiniu teismo prašė priteisti iš atsakovo AAS „Gjensidige Baltic“ 457 Lt žalai atlyginti, 5 proc. dydžio metines palūkanas bei 271 Lt bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010-08-02 jis gavo draudėjo pranešimą, kad apdraustam turtui , t. y. butui, esančiam (duomenys neskelbtini), 2010-08-01 buvo padaryta žala – butas užlietas vandeniu iš aukščiau esančio ir tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančio buto Nr. 31. Draudėjos bute Nr. 27 buvo aplietos tualeto lubos ir siena, vonios lubos ir siena, sandėliuko siena ir lubos, virtuvės siena ir lubos. Virš draudėjo buto Nr. 27 yra V. J. ir E. J. nuosavybės teise priklausantis butas Nr. 31. 2010-08-05 UAB „Verkių ūkis“ gyvenamojo namo apžiūros akte nurodoma, kad komisija nustatė, jog draudėjos bute Nr. 27, tikrinimo metu pastebėtos dėmės vonios, sanitariniame mazge, tamsiajame kambariuke ir virtuvėje. Tai patvirtina faktą, kad draudėjos butas Nr. 27 buvo užlietas iš viršaus, nes vandens tekėjimo dėmės matosi ant lubų.

Atsakovas AAS „Gjensidige Baltic“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad dėl patirtos žalos yra atsakingas būtent 31 buto savininkas, savo ieškinį grindžia prielaidomis.

Atsiliepimas

Trečiasis asmuo V. J. pateikė atsiliepimą į ieškinį, nurodydama, kad ji ir jos sutuoktinis E. J. bute adresu (duomenys neskelbtini) negyvena, jame lankosi retai. Bute gyvena jų dukra ir anūkas. Dėl ko kilo žala jiems nėra žinoma. Jų bute vandens nuotekio nepastebėta.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. sausio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino. Priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo 457 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat patirtas bylinėjimosi išlaidas – 271 litą.

Nurodė, kad civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpiltas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Bylos medžiaga nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad butas esantis adresu (duomenys neskelbtini) buvo užpiltas iš virš jo esančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas, kuriam tenka įrodinėjimo našta šios kategorijos bylose, neįrodė, kad dėl užpylimo yra trečiųjų asmenų kaltė ar lietaus ir pan. stichijų padariniai. Šių aplinkybių visiškai pakanka kaltei konstatuoti. Ginčo tarp šalių dėl turtinės žalos dydžio nėra, todėl teismas dėl to nepasisakė.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas prašė panaikinti 2013-01-25 Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą ieškovo ieškinį atmesti kaip neįrodytą. Skunde teigė, kad prie ieškinio nepridėjus nė vieno įrodymo, pagrindžiančio ieškinio reikalavimus, ieškovas neįrodė ieškinio pagrindo, todėl ieškinys privalėjo būti atmestas. Ieškovas reikšdamas ieškinį visais atvejais privalėjo įrodyti atsakovo neteisėtus veiksmus, t.y. jo veikimą ar neveikimą, kuris buvo žalos atsiradimo priežastis. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Jeigu ši aplinkybė nėra akivaizdi ir aiški, turi būti pateikti įrodymai, nustatyta, ar ir yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Byloje nėra įrodyta, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2010-08-01 įvykus draudiminiam įvykiui, buvo užlietas būtent iš tretiesiems asmenims nuosavybės teise priklausančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atlikus patikrinimą bute, iš kurio anot ieškovo tariamai prasiskverbė vanduo UAB „Verkių ūkis“ nustatė, jog tikrinimo metu 2010-08-04 bute vamzdynų tinklų praliejimas nenustatytas o išvadoje apskritai pažymėta, jog 2010-08-01 įvykusio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) apliejimo priežastis taipogi nenustatyta.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2010-08-01 užpylimo metu buvo apgadintas ieškovo draudėjai R. V. priklausantis turtas adresu (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio ieškovas išmokėjo 457 Lt dydžio draudimo išmoką. Draudėja R. V. ieškovo bendrovėje apdraudė savo būstą, esantį (duomenys neskelbtini) be kita ko, ir nuo vandens poveikio (b. l. 13). Draudikas AB „Lietuvos draudimas“ 2010-08-04 sudarė turto sunaikinimo, sugadinimo aktą, kuriame konstatavo, kad apdraustasis butas Nr. 27 sugadintas, prasiskverbus vandeniui iš viršutinio buto Nr. 31 (b. l. 15). butas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklauso V. J. ir E. J. (b. l. 9). Ieškovo žalos vertintojai sudarė buto nuostolio aprašymą bei lokalinę sąmatą, pagal kuriuos bendra nuostolio suma 457 Lt (b. l. 17-20). Ieškovas apskaičiavo draudimo išmoką ir sumokėjo draudėjai 457 Lt (b. l. 21). Ieškovas taip pat pateikė į bylą UAB „Verkių ūkis“ 2010-08-10 raštą „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo buto (duomenys neskelbtini) užpylimo“, kuriuo ieškovas buvo informuotas, kad 2010-08-04 UAB „Verkių ūkis“ darbuotojai atliko daugiabučio gyvenamojo namo butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apžiūrą, kurios metu vamzdynų pratekėjimo nenustatė (b. l. 22). Pateiktas 2010-08-05 apžiūros aktas patvirtina, kad bendrojo naudojimo vandentiekio ir kanalizacijos stovai tvarkingi (b. l. 23). Vadinasi ginčo butas nebuvo užpiltas dėl bendrųjų patalpų vamzdynų tinklo pratekėjimo.

Ieškovas 2010-11-25 prašymu kreipėsi į atsakovą, nurodydamas, kad 2010-08-01 užpylimo metu buvo apgadintas jo draudėjai R. V. priklausantis turtas adresu (duomenys neskelbtini). Dėl šio įvykio ieškovas išmokėjo 457 Lt dydžio draudimo išmoką. Taip pat nurodė, kad šio įvykio kaltininkas R. S., gyv. (duomenys neskelbtini) turėjo atsakovo išduotą draudimo polisą. Ieškovas prašė atsakovo atlyginti žalą (b. l. 25). Atsakovas pateikė atsakymą raštu, nurodydamas, kad draudimo išmokos neišmokės (b. l. 26). Taigi, bylos medžiaga nustatyta ir dėl to ginčo nėra, kad butas esantis adresu (duomenys neskelbtini) buvo užpiltas iš virš jo esančio buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini).

Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpiltas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, tokią praktiką yra suformavęs tos pačios kategorijos bylose Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-05-29 nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008. Atsakovas skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojamoje dalyje, savo sprendimui pagrįsti, ydingai citavo kasacinio teismo nutartį byloje Nr. 3K-3-299/2008, nes tokią išvadą, galima padaryti tik tuomet, jeigu ištirta, kad vanduo negalėjo patekti dėl kitų priežasčių. Tokią atsakovo poziciją apeliacinės instancijos teismas vertina kritiškai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad toje pačioje nutartyje kasacinis teismas nurodė, jog jeigu ši aplinkybė (užpylimo iš viršuje esančio buto) nėra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi pareikalauti pateikti įrodymus, ar yra kitų galimų buto užpylimo šaltinių. Tokius įrodymus gali teikti abi šalys. Byloje yra pateikti UAB „Verkių ūkis“ 2010-08-10 raštas „Dėl daugiabučio gyvenamojo namo buto (duomenys neskelbtini) užpylimo“, kuriuo ieškovas buvo informuotas, kad 2010-08-04 UAB „Verkių ūkis“ darbuotojai atliko daugiabučio gyvenamojo namo butų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) apžiūrą, kurios metu vamzdynų pratekėjimo nenustatė (b. l. 22). Pateiktas 2010-08-05 apžiūros aktas patvirtina, kad bendrojo naudojimo vandentiekio ir kanalizacijos stovai tvarkingi (b. l. 23). Vadinasi ginčo butas nebuvo užpiltas dėl bendrųjų patalpų vamzdynų tinklo pratekėjimo. Todėl nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle civiliniame procese, kuri grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Remiantis išdėstytu konstatuotina, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini) buvo užpiltas dėl viršuje esančio buto savininko jo netinkamo naudojimo.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, atsakovės apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius