- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-03-19
- Bylos Nr.
- 1S-43-1058/2025
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Giedrė Telksnienė
- Nuteistasis
- M. S.
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Giedrė Telksnienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo M. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo M. S. skundas dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos netaikymo nuteistajam.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Nagrinėjamo klausimo esmė
1. Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu M. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 punktuose, 135 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktuose, 138 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktuose, 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 13 metų.
2. Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartimi Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendis pakeistas priteisiant iš nuteistojo M. S. 1 852,20 EUR Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ekstradicijos išlaidoms atlyginti.
3. M. S. paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2016 m. balandžio 16 d., bausmės vykdymo pabaiga – 2029 m. balandžio 16 d. Nuteistasis M. S. du trečdalius paskirtos bausmės atliko 2024 m. gruodžio 16 d.
4. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos (toliau ir – Komisija) 2025 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini), posėdyje dalyvavusių Komisijos narių balsų dauguma, nutarta netaikyti M. S. lygtinio paleidimo pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau ir – BVK) 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir rekomenduota nuteistajam dėl jo resocializacijos ir (ar) jo nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo dalyvauti individualiose konsultacijose, siekiant spręsti mąstymo ir elgesio problemas, savanoriškai vykdyti finansinius įsipareigojimus didesne apimtimi; numatytas pakartotinis svarstymas dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos 2025 m. birželio 13 d.
Šalies argumentai
5. Nuteistasis M. S. dėl Komisijos 2025 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) pateikė skundą Vilniaus miesto apylinkės teismui, prašydamas jam taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartimi nuteistojo M. S. skundas atmestas.
Motyvuojamoji dalis
II. Skundo aukštesniajam teismui prašymai ir teisiniai argumentai
6. Skundu nuteistasis M. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį, Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir priimti naują sprendimą – taikyti nuteistajam M. S. lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos.
6.1. Skunde akcentuojamos lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigų reglamentuojančios teisės normos, šiuo klausimu teismų formuojama praktika. Nuteistojo teigimu, nepaisant to, jog absoliuti dauguma Socialinio tyrimo išvadoje nurodytų aplinkybių, susijusių su M. S. asmenybe ir elgesiu laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, yra teigiamai jį apibūdinančios aplinkybės, vis tiek buvo nuspręsta netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, suabsoliutinant aplinkybes, susijusias su nusikaltimo sunkumu. Skundžiamoje nutartyje yra nurodyta, jog M. S. vykdo tam tikras individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau šis teiginys neatitinka tikrovės, nes, kaip matyti iš asmens bylos, nuteistasis yra įvykdęs visas jo individualiame socialinės reabilitacijos priemonių plane numatytas priemones. Be to, nuteistojo asmens byloje užfiksuoti duomenys patvirtina, jog laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis M. S. rodė iniciatyvą spręsti savo ankstesnes problemas ir laisvės atėmimo vietų įstaigoje dalyvavo eilėje skirtingų pozityvaus užimtumo priemonių. Todėl atsisakant taikyti lygtinį paleidimą nebuvo vadovautasi Europos Tarybos ministrų komiteto rekomendacijos Rec (2003) 22 nuostatomis, kurios numato, kad lygtinio paleidimo tikslas yra padėti kaliniams pereiti nuo gyvenimo įkalinimo įstaigoje prie gyvenimo laikantis įstatymų visuomenėje, sukuriant tai skatinančias sąlygas ir priežiūrą po paleidimo bei prisidėti prie visuomenės saugumo ir nusikalstamų veikų skaičiaus visuomenėje mažinimo.
6.2. Nuteistojo teigimu, skundžiamoje nutartyje nurodytas teiginys, kad bendra taisyklė, jog nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes ją skirdamas teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytiems nusikaltimams ir savo poveikiu padės pasiekti baudžiamajame įstatyme numatytus jos skyrimo tikslus, yra nepagrįsta. Vadovaujantis tokia logika, iš esmės neigiamas lygtinio paleidimo institutas apskritai. Tuo tarpu Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje yra aiškinama, kad nuteistasis jau pradėdamas atlikti bausmę turi teisę žinoti, ką jis privalo daryti, kad galėtų būti išleistas į laisvę. Pažymima, kad M. S. atitinka ne tik formalųjį, bet ir materialųjį kriterijų, t. y. jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, jo pavyzdingas elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindą manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinime, naudojant OASys metodiką, yra nurodoma, jog M. S. nusikalstamo elgesio rizikos balai tik nežymiai viršija žemos rizikos grupės ribas. Tuo tarpu, nei Komisija, nei teismas skundžiamoje nutartyje balų mažėjimo, jų dinamikos realiai nenagrinėjo ir jų nevertino, nors vertinant konkretaus nuteistojo pažangą, privaloma ne formaliai atsižvelgti į jo priskyrimą konkrečiai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei ar jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičių, o vertinti, kokių veiksmų, skirtų mažinti jo riziką pakartotinai nusikalsti, didinančių veiksnių poveikį, nuteistasis ėmėsi bausmės atlikimo metu.
6.3. Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad teismas neatsižvelgė į Socialinio tyrimo išvadoje nurodytą informaciją, kurioje nurodoma, kaip nuteistajam sekėsi valdyti jam vertinimu metu išskirtus kriminogeninius veiksnius, kokių priemonių jis tam ėmėsi, kaip kito jo dinaminių rizikos veiksniu įverčiai. Be to, buvo ignoruojamas faktas, jog per laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpį nuteistasis M. S. pademonstravo nepriekaištingą elgesį, dėl ko jo nusikalstamo elgesio rizika pasižymi sisteminga mažėjimo dinamika ir paskutinių vertinimų metu sumažėjo nuo 62 iki 51 balų. Atkreipiamas dėmesys, kad socialinio tyrimo išvadoje buvo išskirtas intervencinių priemonių vykdymas ir aktyvus įsitraukimas į resocializacijos procesą, darbinė veikla bei egzistuojantys apsauginiai veiksniai. Vis tik, nors M. S. išties išskiriami tam tikri dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, egzistavę nusikalstamų veikų padarymo metu, tačiau nuteistajam priskiriamų kriminogeninių veiksnių, tame tarpe ir dinaminių, skaičius savaime nereiškia, jog nuteistojo daroma pažanga, mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nėra pakankama sprendimo taikyti lygtinį paleidimą priėmimui – tam tikri kriminogeniniai veiksniai, net ir tuomet, kai nuteistasis bausmės atlikimo metu juos valdo, vis tiek yra jam priskiriami, nes pasikeitus tam tikroms aplinkybėms jie gali būti ir vėl aktyvinami. Taigi skundžiamoje nutartyje nepagrįstai konstatuota, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog kad M. S. pakartotinio nusikalstamumo rizikos rezultatai yra nuosekliai ir akivaizdžiai mažėjantys. Be to, šis teiginys neatitinka faktinių aplinkybių, nes pagal BVK 68 straipsnio 1 dalį, nuteistasis paleidžiamas atostogų tik tais atvejais, kai tarp visų kitų sąlygų yra ir sąlyga, kad jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba vidutinė ir yra nustatyta pažanga ją mažinant. Atsižvelgiant į tai, kad nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra vidutinė, akivaizdu, jog jis atostogų yra išleidžiamas būtent dėl nustatytos pažangos ją mažinant – dėl akivaizdžios pažangos darymo M. S. buvo perkeltas ir į pusiaukelės namus.
6.4. Atkreipiamas dėmesys, jog nuteistasis M. S. atitinka visus Apraše rekomenduotinus kriterijus, kurie įprastai turėtų būti nustatomi, sprendžiant dėl akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Tai yra, nuteistasis geba nurodyti savo kriminogeninius poreikius ir apsauginius veiksnius, yra įvykdęs nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, o bausmės atlikimo metu rodo teigiamą iniciatyvą darbui laisvės atėmimo vietų įstaigoje ir nėra nusistatęs prieš darbą joje. Atkreipiamas dėmesys, kad laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu M. S. savo iniciatyva kreipėsi į laisvės atėmimo vietų įstaigos administraciją dėl galimybės įsidarbinti, tačiau nebuvo laisvų darbo vietų. Nepaisant to, vėliau nuteistasis dirbo VĮ „Mūsų amatai“, taip pat su kitais nuteistaisiais pagal iškvietimą metalo perdirbimo ceche. Šiuo metu nuteistasis vykdo individualią veiklą, o perkeltas į atviro tipo bausmės atlikimo vietą M. S. savarankiškai įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir dirba ten šiuo metu – paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju M. S. taip pat turėtų darbą. Be to, laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu nuteistasis aktyviai įsitraukė į neatlygintino darbo iniciatyvas, savanoriškai atliko eilę nemokamų darbų, kurių jo atlikti niekas neįpareigojo. Taip pat didelę dalį laiko paskyrė mokslams ir 2021 m. (duomenys neskelbtini) įgijo suvirintojo specialybę, o šiuo metu mokosi (duomenys neskelbtini), laiko baigiamuosius egzaminus, už gerus mokymosi rezultatus gauna stipendiją.
6.5. Pažymima, kad po nusikalstamų veikų įvykdymo nuteistasis M. S. turi įsiskolinimų, tačiau pagal nuteistojo asmens byloje esantį Antstolės Gitos Andrijauskienės 2022 m. kovo 18 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), kas mėnesį dengia įsiskolinimus savarankiškai, o tai patvirtinantys pinigų apskaitos žiniaraščiai yra pateikti. Nors Komisijos nutarime nurodyta, jog yra daromi išskaitymai solidariai priteistai sumai nukentėjusiesiems išmokėti, tačiau suma nėra padengta, vis tik, atkreipiamas dėmesys, jog sutinkamai su Aprašo nuostatomis, turi būti vertinamas ne formalus turtinės žalos atlyginimo faktas, o nuostata dėl žalos atlyginimo ir (ar) pašalinimo. Be šių aplinkybių teigiamą M. S. nuostatą dėl žalos atlyginimo patvirtina ir tai, jog nuteistasis savanoriškai išmokėjo dalį žalos padengiančią piniginių lėšų sumą nusikaltimo aukoms ir jų artimiesiems. Nuteistojo teigimu, visos šios aplinkybės parodo, kad dėl savo elgesio yra padaręs pozityvias išvadas, prisiima atsakomybę už praeityje padarytas klaidas ir visapusiškai stengiasi ištaisyti. Be to, ne mažiau nei 3 paskutinius mėnesius neturi galiojančių drausminių nuobaudų ir neįvykdytų administracinių nuobaudų ar administracinio poveikio priemonių už bausmės atlikimo metu padarytus administracinius nusižengimus.
6.6. Skunde nurodoma, kad yra neginčijama, jog su padarytų nusikalstamų veikų pobūdžiu ir pavojingumu susijusios aplinkybės iš tikrųjų yra svarbios ir negali būti sumenkinamos, tačiau privalo būti vertinamos tiek, kiek leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes, įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Akcentuojama, jog per visą laisvės atėmimo bausmės laikotarpį M. S. turėjo pakankamai laiko apgalvoti savo praeityje atliktus veiksmus, padarė pozityvias išvadas dėl padarytų nusikalstamų veikų, savo elgesio ir juo sukeltų padarinių, yra linkęs jį keisti į teigiamą pusę. Nėra jokių duomenų, jog nuteistasis būtų susijęs su kriminaline subkultūra, jos nepalaiko, nori integruotis į visuomenę ir būti pilnaverčiu jos nariu, jo elgesyje nėra diskriminacinių nuostatų. Be to, bausmės atlikimo laikotarpiu narkotinių medžiagų nevartoja, aktyviai sprendė savo problemą dėl alkoholio vartojimo (išklausė AA kursą pas RS psichologus, šiuo metu visiškai atsisakė alkoholio vartojimo), struktūruotoje aplinkoje geba valdyti savo emocijas ir susikoncentruoja į tam tikrą kryptingą veiklą.
6.7. Akcentuojama, kad nuteistojo asmenybės savybės, buvusios nusikalstamos veikos padarymo metu, nėra susijusios su lygtinio paleidimo taikymo sąlygomis – lygtinio paleidimo taikymas siejamas išimtinai tik su nuteistojo bausmės atlikimu laisvės atėmimo vietų įstaigoje bei nuteistojo resocializacijos laipsniu. Visgi kriminogeniniai veiksniai, susiję su nuteistojo gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio nuostatomis, M. S. atveju yra siejami išimtinai su nuteistojo elgesiu ir asmenybės aspektais, vyravusias nusikalstamų veikų padarymo metu, tuo pačiu akcentuojant M. S. subjektyvų savo veiksmų vertinimą, kuris šiuo atveju netenkina tuos veiksmus retrospektyviai nagrinėjusių Komisijos narių. Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes įvertina teismas kvalifikuodamas veiką bei skirdamas bausmę, todėl Komisijos nutarimo motyvai akivaizdžiai neatitinka tų kriterijų, kuriais vadovaujantis turi būti vertinama bausmę atliekančio asmens asmenybė bei elgesys. Sutinkama, jog Komisijos nutarime nurodytos, su M. S. elgesiu ir asmenybe susijusios, aplinkybės egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau už tai buvo nuteistas, jam paskirta bausmė ir šios aplinkybės nepasikeis nei per likusį bausmės atlikimo laikotarpį, nei visą likusį gyvenimą. Be to, iš M. S. siunčiamų ir gaunamų laiškų, pokalbių telefonu bei pasimatymų galima padaryti vienareikšmę išvadą, jog nuteistasis bendrauja daugiausiai su savo artimaisiais. Taigi akivaizdu, jog buvo suabsoliutinti su M. S. gyvenimo stiliumi, draugais, mąstymu ir elgesio nuostatomis susiję kriminogeniniai poreikiai, kurie egzistavo nusikalstamos veikos padarymo metu. Vis tik, konkrečių argumentų, rodančių, kad tokie kriminogeniniai poreikiai egzistuoja sprendžiant klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, nepateikta nei Komisijos nutarime, nei skundžiamoje nutartyje.
6.8. Nuteistojo teigimu, nesuprantamas skundžiamoje nutartyje pateikiamas teiginys, jog jis neva formaliai laikosi laisvės atėmimo vietų įstaigoje nustatytos tvarkos bei rėžimo reikalavimų. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matyti, kad laisvės atėmimo bausmės metu elgiasi pavyzdingai, už gerą elgesį, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose yra skatintas net 12 kartų, šiuo metu bausmę atlieka Pusiaukelės namuose. Būdamas ten, kiekvieną savaitę vyksta į namus trumpalaikėms dviejų parų išvykoms, o 2024 m. kovo mėn. nuteistajam buvo leista išvykti į namus kasmetinėms atostogoms. Akcentuojama, kad visų išvykų metu nuteistasis M. S. pateisino pasitikėjimą, grįžo laiku ir nustatytų sąlygų nepažeidė, be to, pasižymi aukšta motyvacija bei aktyviu įsitraukimu į resocializacijos procesą. Bausmės atlikimo metu M. S. sistemingai išsikelia sau realius tikslus ir planus, kaip tuos tikslus įgyvendinti, yra motyvuotas gyventi nenusikalstant. Su laisvės atėmimo vietų įstaigos administracijos darbuotojais bendrauja mandagiai, moka valdyti jausmus ir emocijas, o bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis – tai rodo, kad nuteistojo pavojingumo lygis yra mažas, jis suvokia savo elgesiu praeityje sukeltas pasekmes ir nekelia grėsmės visuomenei. Be to, turi stiprius socialinius ryšius, nėra socialiai atsiskyręs, palaiko glaudžius ryšius su savo artimaisiais, kurie gali veikti kaip apsauginis veiksnys pakartotinio nusikalstamumo rizikos valdyme, resocializacijos procese. Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atveju M. S. turėtų gyvenamąją vietą.
6.9. Pažymima, kad BVK numato aiškų reikalavimą, susijusį su atliktu bausmės laiku, ir tai, jog M. S. yra atlikęs įstatymo nustatyta paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jau savaime sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Taigi nuteistojo atlikta bausmės dalis sąlygoja jo teisę būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigos. Nuteistojo teigimu, net ir egzistuojant minėtiems kriminogeniniams veiksniams nėra pagrindo manyti, kad priemonės, kuriomis jie gali būti sprendžiami, M. S. nebus pasiūlytos probacijos metu, jei probaciją vykdantys pareigūnai matytų tokį poreikį. Be to, iš apygardos teismų praktikos matoma, kad teismai vis dažniau yra linkę parodyti pasitikėjimą nuteistaisiais ir paleisti juos lygtinai taikant intensyvią priežiūrą, nepaisant neigiamai nuteistųjų elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje apibūdinančių duomenų. Juolab, jog iš Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos matoma, kad laisvės atėmimo bausmė neturi būti suprantama kaip savitikslis procesas. Šiuo atveju esant išimtinai tik teigiamai nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu apibūdinančioms aplinkybėms, neįžvelgtinos priežastys toliau taikyti M. S. laisvės atėmimą, nes nėra aišku, kokią didesnę naudą tiek nuteistajam, tiek visuomenei tai duotų. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis sutinka, jog jo elgesys probacijos metu būtų pilnai kontroliuojamas, t. y. būtų taikoma intensyvi priežiūra – nuteistojo gyvenamoje vietoje yra visos sąlygos, būtinos šios priemonės taikymui.
6.10. Nuteistojo M. S. įsitikinimu, laikas, praleistas įkalinimo įstaigoje, yra daugiau nei pakankamas norint tęsti jo resocializaciją už įkalinimo įstaigos sienų ir neizoliuotą nuo visuomenės. Akivaizdu, kad M. S. asmenybę apibūdinančių duomenų visuma šiuo metu akivaizdžiai nusveria neigiamus faktus apie jo ankstesnius teisės pažeidimus, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, jog nuteistasis visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką savo elgesį pakeitė pakankamai, todėl galima teigti, kad M. S. resocializacija yra baigta ir jis yra pasiruošęs grįžti ir pilnai integruotis į plačiąją visuomenę. Akcentuojant Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Rec (2003) 22, pažymima, kad lygtinis paleidimas, pagal šias rekomendacijas, turi būti laikomas elgesio su nuteistaisiais norma, bendrąja taisykle, o jokiu būdu ne išimtimi ar nuteistajam teikiama privilegija. Tai suponuoja reikalavimą sprendimams, kad lygtinio paleidimo taikymas gali būti grindžiamas minimaliais motyvais, o atsisakymas taikyti lygtinį paleidimą, kaip išimtis, turi būti aiškiai ir detaliai argumentuotas.
7. Atsiliepimų į skundą, pareiškimų dėl nušalinimo ir kitų prašymų negauta.
III. Aukštesniojo teismo išvados ir teisiniai argumentai
Nuteistojo M. S. skundas atmetamas.
8. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį ir Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos 2025 m. sausio 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistojo M. S. skundo argumentus, įvertinęs resocializacijos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, sprendžia, jog skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta vadovaujantis įstatymu ir įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, o būtent, aplinkybes, susijusias su nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu, pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika, pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nuteistojo asmenybe. Be to, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu lygtinis paleidimas nepasiektų savo tikslo, o daryti priešingas išvadas, nei padarė skundžiamą nutartį priėmęs teismas, apygardos teismas neturi pagrindo. Tai, kad nuteistasis nesutinka su skundžiama nutartimi, savaime nesudaro pagrindo jos naikinti ar teigti, kad teismo priimtas sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.
9. Pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Formalusis pagrindas lygtinio paleidimo taikymui yra BVK 82 straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte numatytos laisvės atėmimo bausmės dalies atlikimas, o materialusis – pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką. BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę tokią bausmės dalį: du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.
10. Iš aukštesniajam teismui pateiktos medžiagos matyti, kad Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžiu M. S. paskirtas laisvės atėmimas 13 metų, o du trečdalius paskirtos bausmės jis atliko 2024 m. gruodžio 16 d. Vis tik, pažymėtina, kad įstatyme numatytos bausmės dalies atlikimas yra tik klausimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos svarstymo sąlyga, o ne savarankiškas lygtinio paleidimo pagrindas. BVK 82 straipsnio 1 dalyje yra aiškiai įtvirtinta, kokius kriterijus, be atliktos bausmės dalies, turi atitikti nuteistasis, kad galėtų būti paleistas lygtinai (žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika arba akivaizdi pažanga riziką mažinant, kai nustatyta rizika nepriskiriama žemai). Iš Socialinio tyrimo 2024 m. gruodžio 18 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2024 m. gruodžio 12 d. atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, nustatyta išliekanti vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – pastebėtina, kad ir anksčiau nusikalstamo elgesio rizikos vertinimų metu nuteistajam būdavo nustatoma tokio paties lygmens nusikalstamo elgesio rizika. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju M. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo (ne)taikymo, svarbu nustatyti, ar atlikdamas bausmę nuteistasis padarė akivaizdžią pažangą ją mažindamas. Būtina pažymėti ir tai, kad pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką turi būti ne bet kokia, o akivaizdi, nekelianti abejonių ir suteikianti pagrindą manyti, kad nuteistojo elgesys yra pasikeitęs taip, kad tolimesnių pokyčių galima siekti neizoliavus jo nuo visuomenės, sumažinus jo priežiūrą bei kontrolę. Vien tik pastangos šią riziką mažinti gali būti įvertintos kaip nepakankamos lygtinio paleidimo taikymui.
11. Nors nuteistasis M. S. mano, kad apylinkės teismas neįvertino jo skundo motyvų bei dedamų pastangų pasikeisti, tačiau tokia jo pozicija nepagrįsta. Priešingai nei nurodoma, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2025 m. vasario 13 d. nutartyje nuosekliai ir išsamiai išanalizavo jį charakterizuojančią medžiagą bei motyvuotai aptarė sprendimą netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės vietų atėmimo įstaigos nulėmusias priežastis bei aplinkybes. Aukštesnysis teismas, sutikdamas su apylinkės teismo argumentais, jų nekartoja, ir akcentuoja, kad priimto procesinio sprendimo neatitikimas nuteistojo lūkesčiams nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu. Kiekvienas lygtinio paleidimo atvejis yra individualus, nagrinėjamu atveju tiek Komisija, tiek teismas, spręsdami lygtinio paleidimo taikymo klausimą, vadovavosi konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių visuma, nesuteikdami išskirtinės reikšmės nei vienai iš jų.
12. Nuteistojo teigimu, skundžiamuose procesiniuose sprendimuose buvo suabsoliutintos aplinkybės, susijusios su nusikaltimo sunkumu. Apygardos teismas pažymi, kad sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Nors vertinimas yra nukreiptas į ateitį, tačiau tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Įvertinti, ar nuteistojo taisymosi progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat kokia bausmės dalis yra atlikta. Tai reiškia, kad turi būti įvertinta ir tai, jog M. S. laisvės atėmimo bausmę atlieka už nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 2 dalies 6, 7, 8 punktuose, 135 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktuose, 138 straipsnio 2 dalies 5, 6, 7, 8 punktuose, 187 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje (būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje, tyčia itin žiauriai, kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, iš chuliganiškų paskatų nužudė žmogų, tyčia sunkiai sutrikdė dviejų žmonių sveikatą, iš chuliganiškų paskatų tyčia nesunkiai sutrikdė keturių žmonių sveikatą, pažeidė viešą tvarką, visuotinai pavojingu būdu sugadino didelės vertės svetimą turtą). Šiame kontekste pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo (ne)taikymo, asmens nusikalstamos veikos vertinamos tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir jų pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu. Nusikalstamų veikų vertinimas kitų byloje esančių aplinkybių visumoje, neišskiriant jo, kaip esminio kriterijaus, įstatymo nėra draudžiamas svarstant lygtinio paleidimo taikymo galimybę ir nelaikytina dvigubu bausmę atliekančio asmens baudžiamumu.
13. Įvertinus nuteistojo M. S. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės ir elgesio pokyčiais, akcentuojamais ir nuteistojo skunde, aukštesniajam teismui nekyla. Iš Socialinio tyrimo 2024 m. gruodžio 18 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje Resocializacijos skyriaus vyresniosios specialistės yra įvertinti ir apibendrinti M. S. taikytų socialinės reabilitacijos priemonių bei jų įgyvendinimo rezultatai, matyti, kad nuteistasis jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu aktyviai dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse, palaikė ryšius su artimaisiais, šiuo metu yra stebimi reikšmingi išsilavinimo, galimybės įsidarbinti pokyčiai. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu du kartus baustas drausmine tvarka, skatintas penkiolika kartų, 2021 m. lapkričio 9 d. raštu kreipėsi į VĮ „Mūsų amatai“ dėl darbo suteikimo, nuo 2022 m. sausio 4 d. vykdo individualią veiklą, kuri prilyginta darbinei veiklai. Nuo 2024 m. sausio 16 d. bausmę atlieka atviro tipo bausmės atlikimo vietoje, kiekvieną savaitgalį vyksta į dviejų parų išvykas į namus, 2024 m. jam buvo leista išvykti į namus kasmetinėms atostogoms. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad laisvės atėmimo vietų įstaigoje jis stengėsi koreguoti savo elgesį tinkama linkme. Vis tik, pažymėtina, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę elgtis tinkamai yra kiekvieno nuteistojo pareiga. Jei nuteistasis nesilaikytų vidaus tvarkos taisyklių, netektų turimų lengvatų, todėl tinkamas elgesys bausmės atlikimo metu yra naudingas pačiam nuteistajam, nes suteikia švelnesnių kalinimo sąlygų galimybes. Atitinkamai teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai negali būti vieninteliai veiksniai, leidžiantys daryti išvadą, kad jis jau patyrė pakankamus realios laisvės suvaržymus ir galima tikėtis sėkmingai įgyvendinti bausmės tikslus be tokių griežtų priemonių.
14. Apygardos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju prognozuoti sėkmingą M. S. integraciją į visuomenę ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos iš esmės neleidžia jo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką didinančių bei tokią riziką mažinančių veiksnių santykis. Iš Socialinio tyrimo 2024 m. gruodžio 18 d. išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matoma, kad nuteistojo statiniai kriminogeniniai veiksniai yra smurtinio pobūdžio nusikaltimas; nuosavybės naikinimas, nuosavybės padegimas; piktnaudžiavimo alkoholiu istorija (nusikaltimas padarytas apsvaigus nuo alkoholio). Tuo tarpu dinaminiai kriminogeniniai veiksniai, kuriais nuteistasis gali mažinti nusikalstamo elgesio riziką, nustatyti šie – maža oficialaus darbo patirtis; dideli finansiniai įsiskolinimai (dėl nusikaltimu padarytos žalos); buvo įtakojamas asocialiomis vertybėmis pasižyminčios grupės; ambivalentiška motyvacija keisti alkoholio vartojimo kultūros įpročius; išsamesnės esamų ir buvusių problemų analizės stoka; išsamesnės padaryto nusikaltimo aplinkybių analizės stoka. Aukštesnysis teismas pažymi, kad dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimas turi esminę reikšmę, vertinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos pažangą. Nors Socialinio tyrimo 2024 m. gruodžio 18 d. išvadoje pažymimos teigiamos nuteistojo nuostatos dėl darbinės veiklos bei nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, gebėjimas nurodyti savo kriminogeninius poreikius, apsauginius veiksnius, kurie padėtų ateityje pakartotinai nenusikalsti, nustatyta, jog jis yra įvykdęs nuteistojo individualiame resocializacijos plane numatytas priemones, tačiau akcentuojama, jog gyvenimo stiliaus ir draugų, mąstymo ir elgesio problemos buvo tiesiogiai susijusios su M. S. nusikalstama veika ir dėl šių aspektų yra įžvelgiama didelės žalos rizika, kuri vis dar išlieka. Atsižvelgiant į tai, nuteistajam Komisijos 2025 m. sausio 13 d. nutarimu (duomenys neskelbtini) buvo rekomenduota, be kita ko, dalyvauti individualiose konsultacijose, siekiant spręsti mąstymo ir elgesio problemas.
15. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis yra linkęs neigti, jog laisvalaikį su draugais leisdavo asocialiai, nusikalstamus veiksmus vertina kaip visiškai neįprastą ir nebūdingą elgesio modelį tiek draugų, tiek jo paties atžvilgiu, tačiau iš Kauno apygardos teismo 2018 m. liepos 4 d. nuosprendžio matyti, kad nusikalstamos veikos buvo atliktos veikiant bendrininkų grupe. Be to, nors M. S. ir nurodo žinantis savo veikos bei nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina, mano, jog neturėjo kito pasirinkimo. Aukštesniojo teismo vertinimu, tokia aplinkybė iš esmės pagrindžia nusikaltimo priežasčių analizės trūkumą. Atsižvelgiant į tai, Socialinio tyrimo 2024 m. gruodžio 18 d. išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) akcentuojama, kad nuteistasis, suprasdamas draugų įtakos sąveiką su padarytu nusikaltimu, vis dar yra linkęs dėl aplinkybių abejoti, jam trūksta gilesnės esminių problemų, sąlygojusių nusikaltimą, analizės. Be to, iš asmens bylos duomenų matoma, kad 2024 m. gruodžio mėnesį, o taip pat ir anksčiau, buvo gauta informacija, kad nuteistasis tebepalaiko nuostatas, artimas kriminalinei subkultūrai, o tai rodo išliekančią požiūrio į save problematiką. Taip pat, M. S. neigia turintis ar turėjęs žalingo vartojimo įpročių, savęs vertinimo lape pažymėjo, kad jam alkoholis nėra problema, bet nepažymėjo, jog tuo metu alkoholio vartojimas buvo susijęs su padaryta nusikalstama veika. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad bausmės atlikimo metu – 2019 m. kovo 1 d. – nuteistasis buvo baustas dėl alkoholinių gėrimų vartojimo laisvės atėmimo vietoje, o alkoholio vartojimo prevencija pradėjo rūpintis tik 2021 m. lapkričio 16 d., dalyvaudamas AA/NA užsiėmimų cikle. Aukštesnysis teismas sutinka, kad tai yra asmeninio sveikimo nuo alkoholizmo pagrindas, tačiau ir pažymi, jog net ir suprasdamas alkoholio sąveiką su nusikalstamomis veikomis, nuteistasis nurodo nemanantis, jog šiuo metu aptariama problema yra aktuali ir nebesidomi priemonėmis, skatinančiomis alkoholio vartojimo prevenciją. Atsižvelgiant į tai, kad dinaminiai kriminogeniniai veiksniai iš esmės priklauso nuo paties nuteistojo elgesio laisvės atėmimo vietų įstaigoje, nagrinėjamu atveju apygardos teismas sprendžia, jog yra akivaizdu, kad nuteistasis M. S. nevisiškai maksimaliai siekia koreguoti savo elgesį teigiama linkme.
16. Nagrinėjamu atveju nustatyti trys apsauginiai kriminogeniniai veiksniai: ryšiai; teigiama nuostata į oficialų darbą (dirba); savarankiškai moka žalą. Iš nuteistojo asmens bylos duomenų matoma, kad jis dirba, reguliariai bendrauja su artimaisiais, kas mėnesį vis atlygina po tam tikrą dalį nuosprendžiu priteistos žalos. Visgi, aukštesniojo teismo vertinimu, šie apsauginiai veiksniai neatsveria trijų statinių ir net šešių dinaminių kriminogeninių veiksnių. Nuteistasis nuo 2022 m. sausio 4 d. vykdo individualią veiklą, tačiau vertinant visą nuteistojo turimą darbinę patirtį, matoma, kad jis nuo 2011 m. iki 2022 m. niekur nedirbo. Tuo tarpu (duomenys neskelbtini) kalėjimo Finansų skyriaus duomenimis, M. S. yra skolingas 261 189,25 EUR. Nors netrukus po nuosprendžio, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu, priėmimo, nuteistasis iš tiesų atlygino 5 000 EUR (tai pagrindžiančius duomenis nuteistasis pateikė su skundu apylinkės teismui), tačiau paskutiniu metu (2024 m. spalio–gruodžio mėn.), gaudamas mėnesines pajamas nuo 500 iki 700 EUR, per mėnesį moka tik po 50–100 EUR. Sutinkamai su skundžiamoje nutartyje daroma išvada, pažymima, kad tokios aplinkybės rodo, jog nuteistasis turi turėti itin aukštą darbinę motyvaciją ir siekį kuo skubiau įvykdyti turimus finansinius įsipareigojimus, tačiau aukštesnysis teismas, vertindamas nurodytus duomenis, tokios nuteistojo motyvacijos neįžvelgia. Be to, pažymėtina, kad M. S. nurodo turėsiantis kur gyventi tuo atveju, jei jo atžvilgiu būtų pritaikytas lygtinis paleidimas iš laisvės vietų atėmimo įstaigos, t. y. gyventų su tėvais, tačiau aukštesnysis teismas pažymi, jog su tėvais M. S. gyveno ir iki nusikalstamų veikų padarymo, todėl akivaizdu, kad ši aplinkybė kartu su kitomis nustatytomis, nesulaikė M. S. nuo nusikalstamo elgesio. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nuteistasis nusikalto su artimu šeimos nariu – broliu. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad M. S. vadovaujasi nuostata, jog jis privalėjo ginti brolį, todėl manytina, jog šis įsitikinimas gali būti rizikos faktoriumi ateityje nusikalsti – tai sudaro pagrindą abejoti, kad minėtos aplinkybės yra tokios reikšmingos, jog padėtų užtikrinti, kad nuteistasis savo tikslų siektų tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
17. Nuteistojo M. S. teigimu, apylinkės teismas neatsižvelgė į Europos Tarybos Ministrų komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendaciją Rec (2003) 22. Aukštesnysis teismas atkreipia nuteistojo dėmesį, kad minimomis rekomendacijomis tik rekomenduojama taikyti lygtinį paleidimą, taip siekiant sumažinti žalingą įkalinimo poveikį ir skatinti kalinių įsiliejimą į visuomenę tokiomis sąlygomis, kurios padėtų garantuoti laisvėje esančios visuomenės saugumą. Visgi, tokios rekomendacijos, skirtingai nei kiti Europos Sąjungos teisės aktai, neturi privalomojo pobūdžio, todėl jos tik apibrėžia valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų. Nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – BVK ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse, kurių nuostatomis įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, todėl vien tai, kad asmuo atlieka realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę, nereiškia, jog jis bus paleistas lygtinai, jeigu jo elgesys nesuponuos pagrindo šio instituto taikymui.
18. Skunde taip pat akcentuojama, kad dėl akivaizdžios pažangos darymo M. S. buvo perkeltas ir į pusiaukelės namus, jam leista pasinaudoti teise į trumpalaikę išvyką į namus. Vis tik, apygardos teismas pažymi, kad šios aplinkybės, nors iš tiesų rodo, jog nuteistasis padarė pažangą mažinant kriminogeninius veiksnius, tačiau savaime nepaneigia lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam pagrįstumo. Atkreiptinas dėmesys, kad M. S. iš vienos bausmės atlikimo vietos į kitą buvo perkeltas vadovaujantis BVK 31 straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktais, t. y. siekiant užtikrinti veiksmingesnę nuteistojo priežiūrą ir saugumą, taip pat palengvinti nuteistojo resocializacijos procesą. Šios aplinkybės neįpareigoja teismo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos – teisingo ir progresyvaus bausmių atlikimo principas (BVK 4 straipsnio 1 dalies 6 punktas) reikalauja, jog nuteistųjų teisinė padėtis būtų švelninama palaipsniui. Nuteistojo perkėlimas į specializuotą atviro tipo bausmės atlikimo vietą (Pusiaukelės namus) leidžia matyti, kad M. S. daro pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo pažangą, todėl tinkamas jo elgesys bausmės atlikimo metu buvo įvertintas Lietuvos kalėjimų tarnybos, priimant minėtą sprendimą, tačiau nagrinėjamu atveju šios aplinkybės nepaneigia aptartų duomenų, dėl kurių visumos lygtinis paleidimas nuteistajam šiuo metu dar netaikytinas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nors nuteistasis nurodo, jog Pagal BVK 68 straipsnio 1 dalį jam buvo leista išvykti į namus įvertinus jo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau pastebėtina, kad nuteistojo daroma pažanga lyginant ją su trumpalaike išvyka į namus ir lygtiniu paleidimu iš laisvės vietų atėmimo įstaigos nėra tapačios – kiekvienu iš atvejų nusikalstamo elgesio mažinimo rizika yra vertinama atskirai, todėl jei M. S. buvo leista išvykti į namus, tai savaime negali sudaryti pagrindo jam būti paleistam lygtinai.
19. Atkreipiant nuteistojo dėmesį pažymėtina, jog lygtinis paleidimas nėra paskatinamoji priemonė skiriama nuteistajam vien tik už nepriekaištingą elgesį, iniciatyvą ir aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose, stropų darbą ar socialinių ryšių su artimaisiais palaikymą. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės turi leisti neabejoti, kad bausmės tikslai yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti neizoliavus nuteistojo nuo visuomenės. Šiuo atveju aukštesnysis teismas pritaria skundžiamos nutarties motyvams, kad šiuo metu dar nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis įdėjo visas maksimalias pastangas siekiant įrodyti, kad ateityje jis laikysis įstatymų ir pakartotinai nenusikals. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad toks teismo procesinis sprendimas neužkerta kelio spręsti dėl nuteistojo teisinės padėties ateityje. Nuteistasis gali imtis veiksmų, kurie rodytų jo didesnę motyvaciją sistemingai keisti savo elgesį bei įrodyti, kad pateisins teismo išreikštą pasitikėjimą, taikant lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Be to, iš Komisijos 2025 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad nors šiuo metu buvo nutarta nuteistajam netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, pakartotinai šis klausimas bus svarstomas 2025 m. birželio 13 d. mėnesį.
20. Apygardos teismas pritaria Komisijai ir apylinkės teismui, kad nuteistojo M. S. elgesį jam atliekant laisvės atėmimo bausmę, taip pat jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, šiuo metu dar neduoda pagrindo konstatuoti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, kad jam būtų galima taikyti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir toliau bausmės tikslų įgyvendinimo siekti nebūnant izoliuotam. Kaip matyti iš anksčiau aptartų duomenų, neabejotina, kad nuteistasis daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką ir savo elgesį keičia teigiama linkme, tačiau šios aplinkybės šiuo metu dar nesuponuoja išvados, jog paleistas lygtinai pakartotinai jis nenusikals, dėl to M. S. turi orientuotis į savo dinaminių kriminogeninių veiksnių šalinimą, dalyvaudamas individualiose konsultacijose, siekiant spręsti mąstymo ir elgesio problemas, savanoriškai vykdyti finansinius įsipareigojimus didesne dalimi. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, ją naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutaria:
nuteistojo M. S. skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. vasario 13 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.