- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-10
- Bylos Nr.
- 2S-297-425/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-08038-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Atsakovas
- V. P.
- Ieškovas
- M. A. D.
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės V. P. atskirąjį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1226-400/2012 pagal ieškovo M. A. D. ieškinį atsakovei V. P. dėl skolos išieškojimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. A. D. ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės V. P. 5 000 Lt skolą M. A. D. naudai bei bylinėjimosi išlaidas.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio miesto apylinkės teismas 2012-03-15 nutartimi tenkino ieškovo M. A. D. ir atsakovės V. P. prašymą patvirtinti taikos sutartį bei patvirtino taikos sutartį tokiomis sąlygomis: atsakovė V. P. pripažįsta 2 500 Lt skolą ieškovui M. A. D., atsakovės V. P. mokėtina 2 500 Lt skola įskaitoma į M. A. D. prievolę sumokėti V. P. piniginę kompensaciją pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-399/2011, ieškovas M. A. D. atsisako visų kitų reikalavimų atsakovei V. P.. Patvirtinęs taikos sutartį, teismas bylą nutraukė. Nutartyje pažymėjo, kad taikos sutartis įstatymui ir šalių interesams neprieštarauja, šalims yra žinomos ir paaiškintos taikos sutarties patvirtinimo ir bylos nutraukimo pasekmės, numatytos CPK 294 str.
Šalies argumentai
Atsakovė V. P. atskiruoju skundu prašė 2012-03-15 sudarytą ir Panevėžio miesto apylinkės teismo patvirtintą taikos sutartį pripažinti negaliojančia ir ją panaikinti bei atnaujinti civilinės bylos Nr. 2-1226-400/2012 nagrinėjimą. Apeliantė nurodė, kad taikos sutartis neatitinka tikrovės, buvo pasirašyta dėl atsakovės suklydimo, sutartis prieštarauja teisingumo ir sąžiningumo principams. V. P. pažymėjo, kad iš M. A. D. 2000-10-10 tikrai pasiskolino 5 000 Lt, kadangi ketino įsigyti butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame kartu su M. A. D. atsakovė ir apsigyveno. Vėliau M. A. D. ir V. P. nusprendė įsigyti namo dalį, esančią (duomenys neskelbtini). Apeliantė nurodė pardavusi turėtus butus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ir gautas lėšas investavusi į minėtos namo dalies pirkimą. 2009 m. ieškovas pareikalavo atsakovę išsikraustyti iš nusipirktos namo dalies, kuri buvo įregistruota M. A. D. vardu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi atsakovei priteisė 54 295 Lt kompensaciją už minėtą namo dalį. Ieškovas civilinėje byloje Nr. 2-5119-837/2009 atsiliepime nurodė, kad V. P. jam buvo paskolinusi 20 000 Lt. Šios skolos grąžinimui ieškovas atsakovei pervedė 15 000 Lt įskaitydamas atsakovės 5 000 Lt skolą. Apeliantė pažymėjo ieškovui neskolinusi 20 000 Lt, bet investavusi 24 000 Lt į namo pirkimą. Kadangi ieškovas pats pripažino skolą įskaitęs, atsakovė nėra skolinga ieškovui, o pareikštas ieškinys yra nepagrįstas. Apeliantė nurodė, kad taikos sutartį pasirašė po ilgų ieškovo įkalbinėjimų, siekdama išvengti ilgo bylinėjimosi. Matymasis su ieškovu atsakovę veikia neigiamai, sukelia emocijas, todėl pasirašydama taikos sutartį, atsakovė gerai neapgalvojo visų taikos sutarties pasirašymo pasekmių. Vėliau viską gerai apgalvojusi, atsakovė nurodė supratusi, kad pasirašyta sutartis pažeidžia jos teises ir interesus bei sudaro prielaidas ieškovui nepagrįstai sumažinti įsipareigojimus atsakovei. Apeliantė pažymėjo, kad sudaryta taikos sutartis prieštarauja viešai tvarkai ir gerai moralei, imperatyvioms teisės normoms, todėl negalioja.
Atsiliepimas
Ieškovas M. A. D. atsiliepimu prašė atsakovės V. P. atskirąjį skundą atmesti, o Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012-03-15 nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, palikti galioti nepakeistą, priteisti iš atsakovės visas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas pažymėjo, kad apeliantės nurodomos aplinkybės, jog ieškovas įskaitė 5 000 Lt yra niekuo nepagrįstos, šių aplinkybių nevertino nei pirmosios, nei apeliacinės ar kasacinės instancijos teismai, nagrinėdami civilinę bylą Nr. 2-5119-837/2009. Kadangi paskolos sutartimi atsakovei buvo paskolinta 5 000 Lt suma, paskolos davėjui pareikalavus, atsakovė turėjo šią sumą grąžinti. Panevėžio miesto apylinkės teisme prieš teismo posėdį pati atsakovė pasiūlė bylą baigti taikiai, pati nurodė sutinkanti su 2 500 Lt suma, nors ieškovas prašęs 3 000 Lt. Siekiant taikiai abipusių nuolaidų būdu išspręsti tarp šalių kilusį ginčą, buvo sudaryta taikos sutartis, kuri nepažeidžia imperatyvių teisės normų ar teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijų.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (Civilinio proceso kodekso 337 str. 1 d. 1 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. Taigi taikos sutartis – tai viena iš civilinių sutarčių, tiesiogiai numatytų Civilinio kodekso, rūšių. Taikos sutarčiai, kaip ir bet kuriai kitai civilinei sutarčiai, galioja sutarties laisvės principas. Be to, procesinė šalių teisė sudaryti taikos sutartį ir tokiu būdu baigti teisminį ginčą – viena iš civiliniame procese galiojančio šalių dispozityvumo principo išraiškų. Tik pačios šalys sprendžia apie taikos sutarties turinį, t. y. nusistato savitarpio teises ir pareigas. Sutarties laisvės principą ir procesinį šalių dispozityvumą šiuo atveju riboja tik CK 6.984 straipsnyje įtvirtinti atvejai, t. y. taikos sutartis negalioja dėl asmenų teisinio statuso ar veiksnumo, dėl klausimų, kuriuos reglamentuoja imperatyviosios teisės normos, taip pat taikos sutartys dėl klausimų, susijusių su viešąja tvarka. Civiliniame procese galimybė baigti bylą taikos sutartimi iš esmės priklauso tik nuo šalių valios. Teismas, tvirtindamas taikos sutartį, privalo patikrinti, ar joje nėra CK 6.984 straipsnyje įtvirtintų draudimų.
CPK 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šalys gali užbaigti bylą taikos sutartimi. Ši įstatymu nustatyta šalių teisė baigti bylą taikos sutartimi negali būti paneigta, nes šalių sudaryta taikos sutartis negali būti tvirtinama tik tuo atveju, jeigu ji prieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis). Nesant šių prieštaravimų, teismas negali atsisakyti tvirtinti šalių sudarytos taikos sutarties. Ieškovas M. A. D. ir atsakovė V. P. susitarė teisminį ginčą baigti taikiai ir parengiamojo teismo posėdžio metu pateikė teismui patvirtinti taikos sutartį (b. l. 33). Sutartis buvo pasirašyta abiejų šalių, taikos sutarties šalys patvirtino taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmes žinančios, tiek ieškovas, tiek atsakovė buvo atstovaujami advokato ir advokato padėjėjo, todėl turėjo žinoti savo procesines teises ir suprasti taikos sutarties sąlygas. Iš 2012-03-15 teismo posėdžio protokolo (b. l. 34-35) nustatyta, kad šalys patvirtino žinančios taikos sutarties sudarymo ir bylos nutraukimo pasekmes, teismas joms papildomai išaiškino CPK 294-295 str. normas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė kad taikos sutarties sąlygos prieštarautų imperatyvioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 str. 2 d.), todėl 2012-03-15 nutartimi sutartį patvirtino ir bylą nutraukė. Iki teismui patvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį, ši sutartis neturi res judicata galios, tačiau nepriklausomai nuo to, patvirtinta teismo ar ne, teisėtai sudaryta ir galiojanti taikos sutartis, kaip ir bet kuri kita civilinė teisinė sutartis, šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis) ir turi būti vykdoma. Vien dėl to, kad taikos sutartis dar nepatvirtinta įsiteisėjusia teismo nutartimi, vienašališkai jos atsisakyti negalima, išskyrus tuos atvejus, kai egzistuoja įstatyme ir (ar) sutartyje numatytas sutarties negaliojimo arba nutraukimo pagrindas. Apeliantė nurodė, kad sutartis neatitinka tikrovės ir buvo pasirašyta dėl suklydimo, dėl patirtų neigiamų emocijų atsakovė neįsigilino į taikos sudarymo civiliniame procese pasekmes. V. P. taip pat teigė, jog ieškovas yra įskaitęs jos 5 000 Lt skolą ir tai patvirtina M. A. D. kasos pajamų orderis (b. l. 24), kuriuo V. P. pervesta 15 000 Lt suma. Apeliantės nurodomi argumentai bei skaičiai yra prieštaringi ir nepatvirtinti rašytiniais įrodymais. Apeliantė nurodo, kad kartu su ieškovu pirkdama namo dalį įnešė 24 000 Lt, tuo tarpu ieškovas nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-68-837/2010 teigė pasiskolinęs iš atsakovės 20 000 Lt. Įrodymų, kad 5 000 Lt skolą pagal 2000-10-10 sutartį apeliantė ieškovui grąžino ar ieškovas būtų įskaitęs, atsakovė nepateikė, dėl šios aplinkybės nepasisakė ir teismai, nagrinėję M. A. D. ir V. P. ginčą dėl namo dalies, todėl konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentas, jog patvirtinta taikos sutartis prieštarauja sutarties šalių teisėms ir interesams, sąžiningumo ir teisingumo principams, yra nepagrįstas. Apeliantė nenurodė argumentų, nepateikė įrodymų, kad sudaryta taikos sutartis būtų negaliojanti, pažeistų viešąjį interesą, imperatyvias teisės normas ar egzistuotų kiti absoliutaus sutarties negaliojimo pagrindai. Aplinkybė, kad apeliantė norėtų kitokių taikos sutarties sąlygų ar kad apeliantė persigalvojo dėl sudarytos taikos sutarties sąlygų, nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias taikos sutarties patvirtinimą, todėl priėmė pagrįstą ir teisingą nutartį, kurios naikinti ar keisti atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmos dalies pirmu punktu,
nutaria:
Panevėžio miesto apylinkės teismo 2012 m kovo 15 d. nutartį palikti nepakeistą.