Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) Kongo Demokratinės Respublikos piliečio, (duomenys neskelbtini) universiteto studento, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neturinčio administracinių nuobaudų, administracinių teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. M. T. 2016-02-12, apie 23.32 val., Trakų r. sav., kelyje A1 Vilnius-Kaunas-Klaipėda (kairė pusė), 19,00 km, vairavo automobilį Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,72 promilių girtumo laipsnis. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. M. T. prisipažino padaręs pažeidimą, parodė, kad minėtą dieną vairavo automobilį būdamas neblaivus bei neturėdamas teisės vairuoti, nes jo turimos teisės netinka Lietuvoje.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 129 str. pažeidimo faktą ir K. M. T. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos visos esminės padaryto pažeidimo aplinkybės (b. l. 3-4), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad K. M. T. neturi administracinių nuobaudų (b. l. 5), tarnybinis pranešimas, iš kurio matyti, kad patikrinimui sustabdytas Mitsubishi Carisma, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. M. T. neturėdamas teisės vairuoti, nuo vairuotojo sklido alkoholio kvapas ir alkotesteriu jam buvo nustatytas 0,72 prom. girtumas, nurodė, kad išgėrė visai nedaug (b. l. 6), K. M. T. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad jam labai gaila, kad policijos pareigūnai nėra supratingi, vertėjo atsisakė (b. l. 7), patikros sertifikatas, iš kurio matyti, kad alkotesteris tinkamas iki 2016-08-08 (b. l. 8), alkotesterio kvitas, iš kurio matyti, kad 2016-02-12, 23.32 val. K. M. T. nustatytas 0,72 prom. girtumas (b. l. 9), pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo (b. l. 10), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktas (b. l. 11), asmens duomenys (b. l. 12-13), vairuotojo pažymėjimo kopija, iš kurios matyti, kad K. M. T. turi Kongo Demokratinėje Respublikoje įgytas vairuotojo teises (b. l. 14), kita bylos medžiaga.

Kelių eismo taisyklių 14 punktas numato, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės. Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 3 dalimi, asmens teisę vairuoti tam tikrų kategorijų motorines transporto priemones patvirtina įrašas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių vairuotojų registre ir valstybės įmonės „Regitra“ išduotas vairuotojo pažymėjimas, taip pat policijos įstaigų išduoti vairuotojo pažymėjimai ir šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje nurodyti užsienio valstybėse išduoti vairuotojo pažymėjimai. Pagal šio įstatymo 13 straipsnio 5 dalį, motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos, traktoriaus, savaeigės mašinos vairuotojas privalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti galiojantį vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registravimo, privalomosios techninės apžiūros dokumentus, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijimą (polisą) ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymų ir KET nustatytus dokumentus, taip pat leisti jam patikrinti vairavimo ir poilsio trukmei nustatyti įteisintų prietaisų rodmenis. Lietuvos Respublikoje išduoto vairuotojo pažymėjimo nereikia turėti asmenims, turintiems Europos Sąjungos valstybėse narėse ir Europos laisvosios prekybos asociacijos šalyse išduotus galiojančius vairuotojo pažymėjimus. 1926 metų Paryžiaus konvencijos dėl automobilių eismo, 1949 metų Ženevos konvencijos dėl kelių eismo ir 1968 metų Vienos konvencijos dėl kelių eismo reikalavimus atitinkantys nacionaliniai ir tarptautiniai vairuotojo pažymėjimai galioja, jei jų turėtojas nėra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas.

Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-328 patvirtintų Motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimų išdavimo taisyklių 37 punkte įtvirtinta, kad asmens, turinčio nacionalinį vairuotojo pažymėjimą, išduotą ne ES ar EEE priklausančioje valstybėje, kurio nuolatinė gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje, vairuotojo pažymėjimas Lietuvos Respublikoje laikomas netinkamu ir gali būti keičiamas į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą, teisės aktų nustatyta tvarka išlaikius teorijos egzaminą. Pagal minėtų Taisyklių 2 punkto 4 papunktį, nuolatinė gyvenamoji vieta – tai asmens gyvenamoji vieta, kurioje jis paprastai gyvena bent 185 dienas kiekvienais kalendoriniais metais dėl asmeninių ir darbo ryšių arba, jeigu jis darbo ryšių neturi, tik dėl asmeninių ryšių, kurie artimai sieja pareiškėją su vieta, kurioje jis gyvena; pareiškėjo, kurio darbo ir asmeniniai ryšiai yra skirtingose vietose ir kuris dėl to skirtingose vietose, esančiose dviejose ar daugiau valstybių, pakaitomis gyvena, gyvenamoji vieta laikoma jo asmeninių ryšių vieta tik tada, jei pareiškėjas čia nuolat sugrįžta (ši sąlyga netaikytina, kai pareiškėjas užsienio valstybėje gyvena, kad atliktų apibrėžtos trukmės užduotį); mokyklos ar universiteto lankymas nereiškia nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo.

Bylos duomenys patvirtina, kad K. M. T. yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvoje - (duomenys neskelbtini), Kaune. Pirmas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje jam buvo išduotas 2013-07-30, vėliau buvo išduoti dar du leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, paskutinis buvo išduotas nuo 2015-02-02 iki 2016-02-01. Taigi atsižvelgiant į tai, kad įvykis įvyko 2016 m. vasario 12 d., t. y. praėjus daugiau nei 185 dienoms po paskutinio leidimo gyventi Lietuvoje išdavimo, kai jau buvo pagrindas laikyti, jog K. M. T. nuolat gyvena Lietuvoje Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 5 dalies prasme, pripažintina, jog jo turimas trečiojoje šalyje išduotas vairuotojo pažymėjimas nepatvirtino jo teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje, o šio vairuotojo pažymėjimo jis nepasikeitė į Lietuvos Respublikos vairuotojo pažymėjimą. Atsižvelgiant į tai, laikytina, kad K. M. T. vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones Lietuvoje bei vairavo būdamas neblaivus, taigi yra pagrįstai traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 129 straipsnį.

Teismo ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad K. M. T. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus bei neturėdamas teisės jos vairuoti, kadangi neįvykdė Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos 2008-09-10 įsakymo Nr. 1V-328 „Dėl motorinių transporto priemonių vairuotojo pažymėjimo išdavimo taisyklių patvirtinimo“ 37 punkto reikalavimo, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, todėl jis baustinas.

Skirdamas administracines nuobaudas, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

K. M. T. neturi galiojančių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Lietuvos Respublikos ATPK 129 str. sankcijoje transporto priemonės konfiskavimo nuobauda numatyta kaip alternatyvi papildoma administracinė nuobauda. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, į tai, kad K. M. T. anksčiau administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus nebaustas, tokio pobūdžio pažeidimą padarė pirmą kartą, jam skirtina nuobauda, numatyta ATPK 129 str., sankcijos ribose be transporto priemonės konfiskavimo, kurį atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, pažeidimo padarymo aplinkybes taikyti netikslinga (ATPK 23 str., 24 str., 30 str. 2 d.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 str., 30 str., 30² str., 129 str., 286 str., 287 str., 313 str.,

nutaria:

K. M. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 129 str., ir skirti administracinę nuobaudą – 1158 Eur (vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių eurų) baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.