Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, dėl priverčiamųjų medicinos priemonių taikymo

M. B. gim. 1956 m. kovo 22 d. Švenčionių rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietei, gyv. Ignalinos r., vidurinio išsilavinimo, nedirbančiai, neteistai, dėl BK 129 str. 1 d. numatytos uždraustos veikos padarymą,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

M. B., negalėdama suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti dėl lėtinio psichikos sutrikimo – paranoidinės šizofrenijos (tai yra būdama nepakaltinama), 2007 m. rugpjūčio 15 d. 15.50 val., savo name, esančiame Ignalinos raj. (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su savo vyru A. B. metu, tyčia sudavė pastarajam medine kėde vieną smūgį į galvą bei ne mažiau 22 smūgių kirviu gulinčiam nukentėjusiajam į galūnes, krūtinę, galvą ir kaklą, padarydama vieną kraujosruvą krūtinės kairėje, šešias kraujosruvas rankose, vieną nubrozdinimą kairės rankos antro piršto srityje, vieną žaizdą dešinėje blauzdoje bei trylika žaizdų galvoje ir kakle, dėl ko A. B. nuo nesuderinamų su gyvybe galvos-kaklo sužalojimų: daugybinių kirstinių galvos ir kaklo žaizdų mirė ir tokiu būdu tyčia nužudė A. B..

Teismas daro išvadą, jos yra įrodyta, kad M. B., būdama nepakaltinama, padarė baudžiamuoju įstatymu uždraustą veiką, numatytą BK 129 str. 1 d. Tokią išvadą teismas grindžia ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais duomenimis: nukentėjusiojo M. B., liudytojų V. S., N. B., P. B., A. B. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu (b. l. 8-33), poėmio protokolu (b. l. 58), apžiūros protokolais (b. l. 34-39, 59-63), specialisto išvadomis (b. l. 41-50, 66-73, 103), teismo psichiatrijos ekspertizės aktu (b. l. 134-135), kurie pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusysis M. B. parodė, kad jo motina M. B. yra psichikos ligonė. Pirmą kartą ji buvo paguldyta į psichiatrinę ligoninę prieš 15 metų. Po to kurį laiką jos sveikata normalizavosi. Motinos psichinė būsena pablogėjo po to, kai jo tėvas, A. B. neteko darbo, tapo neįgalus. Šeimoje užaugo keturi vaikai. Motinai atiteko labai didelis krūvis ir su tėvo sveikata susijusios problemos ją pakirto. Ji labai greitai susinervindavo, jai prasidėdavo nerviniai spazmai, depresija. Kai tėvui pradėjo mokėti pinigus dėl jo neįgalumo, jis pradėjo dažniau vartoti alkoholinius gėrimus, jais piktnaudžiauti. Jis „pragerdavo“ visą pensiją per kelias dienas. Išgėręs jis tapdavo agresyvus, tačiau jis pats nematė, kad tėvas muštų motiną. Ji pati vieną kartą sakė, kad buvo sumušta tėvo, bet jokių sužalojimų pas ją nebuvo. Motina kelis kartus buvo išdaužiusi langų stiklus, grasindavo padegti namus. Ir tai vykdavo be jokios priežasties. Per paskutiniuosius dvejus metus motinos sveikata labai pablogėjo, ją dažnai guldydavo į psichiatrinę ligoninę. Apie tėvo mirtį jam telefonu pranešė kaimynė N. B..

Liudytoja N. B. parodė, kad 2007 m. rugpjūčio 15 d. apie 16 val. pas ją į namus atėjo kaimynė M. B. ir pasakė, kad ji (M. B.) yra žmogžudė, užmušė savo vyrą, kirviu jį sukapojo. M. B. atrodė rami, todėl ji jai iš pradžių nepatikėjo. Bet M. B. vėl pakartojo tą patį. Ji pastebėjo ant Marijos rūbų kraujo dėmes, tuomet jos vyras, A. B. nuėjo pažiūrėti į B. namus. Grįžęs vyras pasakė, kad name baisus vaizdas, kad sukapota A. B. galvą ir gėriau ten neiti, o kviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą. Ji taip ir padarė.

Liudytojas P. B. parodė, kad 2007 m. rugpjūčio 15 d. apie 16.00 val. pas juos į namus atėjo M. B.. Jis išeidinėjo iš namų ir ją sutiko prie namo durų. M. B. kaip įprasta pasisveikino. Ji buvo rami. Po kelių minučių išėjo tėvas, A. B., ir pasiūlė nueiti į B. namą pažiūrėti kas ten įvyko, nes Marija jiems pranešė, kad užmušė savo vyrą. P. B. namo nieko nebuvo. Jis liko kieme, o tėvas užėjo į vidų. Po kiek laiko jis išėjo bet nieko nepasakė, tik ranka nurodė iš ten eiti. Jis suprato, kad A. B. iš tikrųjų užmuštas.

Liudytojas A. B. parodė, kad 2007 m. rugpjūčio 15 d. apie 16.00 val. pas juos į namus atėjo M. B., kuri pasakė, kad ji užmušė savo vyrą A. B.. Jis su savo sūnumi nuėjo į jos namą. Prie namo nieko nebuvo. Lauko durys buvo praviros. Jis užėjo į namo vidų ir nuėjo į kambarį, kuris yra praėjus virtuvė. Būdamas dar koridoriuje pamatė ant grindų gulintį kraujo klane A. B. su perkirsta galva. Išėjęs iš namo nieko nesakė sūnus, o savo žmonai pasakė, kad iš tikrųjų kaimynas užmuštas ir reikia kviesti policiją ir greitąją medicinos pagalbą.

Liudytoja V. S. parodė, kad 2007 m. rugpjūčio 15 d. ji dirbo Ignalinos poliklinikos Dūkštų ambulatorijoje kaip bendruomenės slaugytoja. Apie 16.00 val. poliklinikos dispečeris jai pranešė, kad užkirstas A. B. ir nurodė nuvažiuoti ir patikrinti. Ji žino, kur gyveno B. šeima, todėl iš karto nuvažiavo į A. B. namą. Prie namo nieko nebuvo. Ji užėjo į vidų. Praėjo virtuvę ir iš koridoriaus pamatė kambaryje ant grindų gulintį A. B. su perkirsta galva. Į kambarį ji įėjusi nebuvo. Apžiūrėjusi išėjo į lauką, ten prie jos priėjo A. B. ir pasakė, kad pas juos namuose yra M. B., kuri blogai jaučiasi. Nuėjusi pas B., ji suleido raminamuosius vaistus M. B..

Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad A. B. lavonas buvo aptiktas B. gyvenamojo namo, esančio Ignalinos raj., kambaryje. Tame pačiame kambaryje buvo aptikta: kraujo dėmės, sulūžusios kėdės dalys. Namo prieškambaryje buvo rasti: kirvis ir sulūžusios kėdės dalys. Paimti įvykio vietos apžiūros metu daiktai buvo apžiūrėti (b. l. 8-33, 34-39).

Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados A. B. mirties priežastimi buvo nesuderinami su gyvybe galvos-kaklo sužalojimai: daugybinės kirstinės galvos ir kaklo žaizdos su masyviais kaukolės kaulų, galvos smegenų ir kaklo organų pažeidimais. Mirtis įvyko kaltinime nurodytų laiku. Visi specialisto išvadoje užfiksuoti sužalojimai padaryti neužilgo prieš mirtį, bukais kietais daiktais (kraujosruvos ir nubrozdinimas) ir aštriu kertančiu daiktu, paliekančiu metalizacijos geležimi pėdsakus, tame tarpe ir įvykio vietos apžiūros metu paimtų kirviu. Sužalojimų padarymo metu nukentėjusiojo kūnas galėjo būti atkreiptas priekine dalimi į traumuojančius daiktus. Lavono tyrimo metu konstatuota 22 atskiri sužalojimai (iš jų 13 žaizdų galvoje ir kakle). A. B. kraujyje rasta 2,96 promilių etilo alkoholio, šlapime rasta 3,84 promilių etilo alkoholio (b. l. 41-50).

Iš M. B. buvo paimti drabužiai, su kraujo dėmėmis ant jų. Drabužiai buvo apžiūrėti (b. 58, 59-63).

Kaip matyti iš teismo medicinos specialisto išvados ant kirvio, paimto įvykio vietos apžiūros metu, ant M. B. marškinių, kelnių yra A. B. kraujas (b. l. 66-73).

Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad M. B. 2007 m. rugpjūčio 15 d. vakare bukais kietais daiktais buvo padaryti sužalojimai: kraujosruvos dešinės šlaunies viršutiniame trečdalyje, dešinės šlaunies viduriniame trečdalyje, dešinės šlaunies apatiniame trečdalyje ir kairės šlaunies viduriniame trečdalyje. Šie sužalojimai buvo padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais (b. l. 103).

Nurodytų įrodymų visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad M. B. 2007 m. rugpjūčio 15 d. 15.50 val. savo namuose nužudė A. B.. A. B. lavonas buvo rastas kaimyno A. B. apie 16.00 val. Jis nuėjo į B. namą iš karto po to, kai pas juos atėjo M. B. ir pranešė, kad ji užmušė savo vyrą, užkapojo jį kirviu. Ant jos drabužių liudytoja N. B. pastebėjo kraujo dėmes. Teismo medicinos ekspertizės nustatė, kad kraujas aptiktas ant M. B. drabužių yra A. B.. Įvykio vietos apžiūros metu prieškambaryje buvo rastas kirvis ant kurio taip pat buvo rastas A. B. kraujas. Teismo medicinos ekspertizės metu buvo nustatyta, kad A. B. mirė nuo daugybinių kirstinių galvos ir kaklo žaizdų su masyviais kaukolės kaulų, galvos smegenų ir kaklo organų pažeidimais, kurie buvo padaryti 22 trauminiais poveikiais. Mirtini sužalojimai padaryti įvykio vietos apžiūros metu prieškambaryje rastu kirviu. Į B. namą A. B. nuėjo kartu su savo sūnumi P. B.. Pastarasis į namą įėjęs nebuvo. Nei A. B. nei P. B. nematė šalia B. namo kitų pašalinių žmonių. Liudytojai A. B. ir N. B. tvirtino, kad M. B. kelis kartus pakartojo, kad būtent ji užmušė vyrą, A. B., kad daugiau jis jos neskriaus. Liudytojai A. B., N. B. ir V. S. patvirtino, kad M. B. buvo susijaudinusi. Teismo medicinos specialistas taip pat nustatė, kad nukentėjusiojo kraujyje ir šlapime buvo rastas pakankamai didelis kiekis etilo alkoholio, o tai kartu su liudytojos N. B. ir M. B. parodymais apie dažnus konfliktus šeimoje dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, leidžia teismui daryti išvadą, kad tarp sutuoktinių ir tą dieną įvyko konfliktas, juolab kad teismo medicinos specialisto išvadoje konstatuoti M. B. padaryti sužalojimai. Kaip matyti iš teismo psichiatrinės ekspertizės akto tiriamosios dalies (b. l. 145-148) M. B., pasakodama apie 2007 m. rugpjūčio 15 d. įvykius, aiškino, kad jos vyras tą dieną buvo girtas. Ji prašiusi jo pinigų, tačiau jis nedavė, spyrė jai kelis kartus. Ji besigindama trenkė vyrui su kėde, vėliau su kirvių daug kartu. Bijojo, kad jos vyras neužmuštų. Išsigandusi ir susijaudinusi bėga pas kaimynus pranešti apie nelaimę. Teismas mano, kad M. B. padarė BK 129 str. 1 d., bet ne BK 130 str. uždraustą veiką. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 130 straipsnį (labai susijaudinus) tada, kai nukentėjusiajam gyvybė atimama kaltininkui esant fiziologinio afekto būsenos, kurią sukėlė neteisėtas ar itin įžeidžiantis jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgis. Veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 130 straipsnį tik nustačius, kad nukentėjusiojo poelgis atitinka šio straipsnio dispozicijoje aprašytas sąlygas. Visų pirma, kaltininko nusikalstamus veiksmus turi sukelti nukentėjusiojo asmens neteisėtas ar itin įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį poelgis. Antroji sąlyga – yra didelis susijaudinimas, kurį sukėlė tokie nukentėjusiojo veiksmai. Be viso to, pagrindinė sąlyga nužudymui kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį yra tai, kad kaltininko veiksmai padaryti iš karto po nukentėjusiojo asmens neteisėto ar itin įžeidžiančio poelgio kaip greitas atsakas į tai. Nors įstatyme nenustatytos laiko tarpas, per kurį kaltininkas turi atlikti neteisėtus veiksmus, tačiau jis yra pakankamai trumpas, nes fiziologinis afektas, kurį lydi didelis susijaudinimas, paprastai trunka kelias sekundes ar minutes. Tik esant šių sąlygų visumai, veika kvalifikuojama kaip nužudymas padarytas staiga labai susijaudinus. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, o prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė-psichiatrinė ar kitokia ekspertizė. Bylos duomenimis nustatyta, kad konfliktas tarp M. B. ir nukentėjusiojo A. B. kilo staiga po to, kai ji papriekaištavo jam dėl girtavimo ir pinigų, o jis spyrė jai kelis kartus į kojas. Tada ji griebė kambaryje stovėjusią kėde ir ja trenkė nukentėjusiajam. Šias aplinkybes patvirtina įvykio vietos apžiūros metu rastos kėdės nuolaužos. Nuo smūgio kėdė sulūžo ir ji išbėgo iš kambario. Prieškambaryje paėmė kirvį ir grįžo į kambarį. Ten jau gulinčiam ant grindų A. B. ne mažiau kaip 13 kartų sudavė kirviu į galvą ir kaklą.

Teismas mano, kad M. B. padarytoje veikoje yra kai kurie BK 130 str. uždraustos veikos požymiai. Nukentėjusiojo suduoti smūgis vertintini kaip neteisėti veiksmai M. B. atžvilgiu. Tokie veiksmai, iš principo, gali sukelti didelį susijaudinimą. M. B. veiksmai taip pat gali būti vertinami kaip greitas atsakas į nukentėjusiojo padarytus neteisėtus veiksmus. Tačiau veikos teisinį vertinimą tokioje situacijoje apsprendžia kaltininko didelio susijaudinimo ar, kitais žodžiais tariant, fiziologinio afekto buvimas. Byloje nustatyta, kad M. B. ir nukentėjusysis ilgą laiką gyveno kartu ir jiems kartu gyvenant dažnai kildavo konfliktai, o nukentėjusysis net smurtaudavo prieš nuteistąją. Šias aplinkybes patvirtino liudytojai N. B., M. B.. Taigi nukentėjusiojo smurtavimas nebuvo staigus ir nelauktas M. B. poelgis, kuris galėjo sukelti tokį susijaudinimą, kuris iš dalies aptemdė jos sąmonę ir įtakojo kirvio panaudojimą suduodant smūgį į gyvybiškai svarbius žmogaus organus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad nukentėjusiojo elgesys sujaudino M. B., tačiau tai nereiškia, kad jis galėjo sukelti tokio laipsnio susijaudinimą, kuris įvardijamas kaip fiziologinis afektas. Situacija nebuvo M. B. neįprasta, todėl susijaudinimas nepripažintinas dideliu, dėl kurio asmuo patenka į fiziologinio afekto būseną. Didelį susijaudinimą BK 130 straipsnio prasme turi sukelti nelauktas, staiga padarytas, netikėtas kaltininkui nukentėjusiojo poelgis, tuo tarpu įvykio dieną kilęs konfliktas niekuo nesiskyrė nuo įprasto sugyventinių gyvenimo būdo, todėl M. B. nebuvo netikėtas ir negalėjo sukelti fiziologinio afekto būsenos. Be to, jos reakcija buvo neadekvati situacijai ir smurtinių veiksmų pobūdžiui. Kirvio paėmimas ir smūgiavimas juo į gyvybiškai svarbias žmogaus kūno dalis neatitinka situacijos rimtumo.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 17 str. 1 d. asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Iš teismo psichiatrijos ekspertizės akto matyti, kad M. B. nusikalstamos veikos padarymo metu sirgo lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, taip pat šiuo metu ji serga lėtiniu psichikos sutrikimu – paranoidine šizofrenija, negali suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, su ja negalima atlikti procesinius veiksmus. Jai rekomenduojamas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas psichikos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis (b. l. 145-148).

Įvertinus byloje surinktus įrodymus teismas daro išvadą, kad M. B., darydama visuomenei pavojingą ir BK 129 str. 1 d. uždraustą veiką, buvo nepakaltinamumo būsenoje, t.y. dėl psichikos ligos negalėjo suprasti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl jos atžvilgiu turi būti taikomos priverčiamosios medicinos priemonės. Atsižvelgiant į ekspertizės akto išvadas bei teismo psichiatrijos specialistės, J. D., teisme duotus paaiškinimus teismas mano, kad M. B. atžvilgiu taikytinas priverstinis gydymas – stacionarus stebėjimas psichikos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje (BK 98 str. 1 d. 4 p.).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kirvis, kėdės dalys, batas, M. B. kelnės, marškinėliai, šlepetės – sunaikintini, nes yra menkaverčiai (BPK 94 str. 1 d. 4 p.).

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Pripažinti, kad M. B. padarė Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d. numatytą uždraustą veiką, būdama nepakaltinama, ir pritaikyti jai priverčiamąją medicinos priemonę – stacionarų stebėjimą psichikos priežiūros įstaigoje sustiprinto stebėjimo sąlygomis VšĮ Rokiškio psichiatrinėje ligoninėje.

Po nutarties įsiteisėjimo M. B. skirtą suėmimą panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: kirvį, kėdės dalis, batą, M. B. kelnes, marškinėlius, šlepetes – sunaikinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) dienų gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.