- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2013-09-03
- Bylos Nr.
- 2S-1468-264/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Baubienė
- Pareiškėjas
- J. S., D. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM, Kėdainių rajono savivaldybės administracija
- Advokatai
- Vytautas Polikaitis
- Kategorijos
- 106.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Baubienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų J. S. ir D. K. atstovo advokato Vytauto Polikaičio atskirąjį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1486-336/2013 pagal pareiškėjų J. S. ir D. K. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM ir Kėdainių rajono savivaldybės administracija,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Pareiškėjos kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamos nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos nuo 1996 m. gruodžio 19 d. nuosavybės teise valdo daiktą – ūkio pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos nurodė, kad juridinį faktą reikia nustatyti, kadangi pareiškėjos kitaip negali įteisinti joms priklausančio turto, gauti nuosavybės dokumentų, suremontuoti fiziškai pažeisto pastato.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kėdainių rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 28 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų J. S. ir D. K. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo ir grąžino jį su priedais padavusiems asmenims. Teismas nurodė, kad iš pridedamo 2013-03-05 VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimo Nr. KAKT 1-154 matyti, jog ginčo objektas negali būti vertinamas kaip nekilnojamasis daiktas (statinys), atitinkantis Statybos įst. 2 str. 2 d., nustatytą statinio apibrėžimą ir kuris galėtų būti registruojamas Nekilnojamojo turto registre (kadastro duomenų byloje užfiksuoti sunykusio pastato pamatų ir sienų fragmentai). Kadangi duomenų byloje, kad šis sprendimas būtų įstatymo nustatyta tvarka apskųstas ir pakeistas, nėra, o byloje esantys duomenys pagrindžia, kad yra išlikę tik sunykusio pastato pamatų ir sienų fragmentai, juridinis faktas negali būti nustatinėjamas. Iš pareiškimo turinio, pridedamų dokumentų matyti, kad pareiškėjos turi nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus - pastatų, atiduotų už pajus, priėmimo-perdavimo aktą Nr. 12, taigi, nėra įstatymo nustatytos būtinosios sąlygos, reikalingos juridiniam faktui nustatyti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjų J. S. ir D. K. atstovas advokatas Vytautas Polikaitis atskiruoju skundu (b. l. 8-9) prašo Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 metų gegužės 28 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirąjį skundą apeliantės grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai atsisakė priimti pareiškimą CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. CPK 444 straipsnis numato, kad juridiniai faktai yra nustatomi civilinio proceso tvarka, todėl teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškimą, kadangi kaip tik civilinio proceso tvarka galima nustatyti juridinį faktą. Skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta kaip toliau elgtis pareiškėjoms, į kurią instituciją reikia kreiptis, norint išspręsti šį klausimą, jeigu byla nenagrinėtina teisme, nenurodyta kokios aplinkybės kliudo priimti pareiškimą ir kaip jas pašalinti (CPK 137 str. 3 d.). Skundžiama nutartimi faktiškai be jokių motyvų yra išsprendžiamas klausimas, nurodant, kad juridinis faktas, dėl kurio į teismą kreipėsi pareiškėjos, negali būti nustatytas.
2. Teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai, užkerta kelią pareiškėjoms gauti reikiamus dokumentus, kurių negalima gauti kitu būdu ir kurie yra būtini norint viešame registre įregistruoti daiktines teises. Pareiškėjos nurodė, kad pastatas yra sunykęs, nėra perdengimų, stogo, langų ir durų, tačiau yra pamatai, sienos, todėl pastatui yra būtinas kapitalinis remontas. Norint atlikti remontą, būtinas statybos leidimas, kurį norint gauti būtina turėti daikto nuosavybės dokumentus. Pareiškėjos pateikė registro tvarkytojui archyvo pažymą apie leidimo statyti pastatą išdavimą 1962 m., kitus dokumentus, kadastrinių matavimų bylą, tačiau neturi LR Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 metų liepos 25 dienos, sąrašo patvirtinimo“ 3.2 punkte nurodyto notariškai patvirtinto sandorio, kadangi toks sandoris nebuvo sudarytas, o dabar jo sudaryti negalima, kadangi Šėtos ŽŪB 1999 metų gruodžio 10 dieną išregistruota iš juridinių asmenų registro. Nesant tokio notariškai patvirtinto sandorio, yra būtinas teismo sprendimas dėl juridinio fakto nustatymo.
Atsiliepimas į atskirąjį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo teisiniai argumentai bei išvados
Atskirasis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str.1d.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str., 338 str.).
Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 445 straipsnis). Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, klausimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teismo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką šios kategorijos bylose, ne kartą yra pažymėjęs, kad teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (CPK 444 straipsnio 1 dalis). Asmens kreipimasis į teismą su prašymu nustatyti tam tikrą faktą lemia, kad jis žino (arba turi žinoti), kokia materialioji teisė šiam faktui suteikia juridinę reikšmę ir kokių jo asmeninių ar turtinių teisių gali dėl to fakto atsirasti. Pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 5 punktą pastato (pastato dalies) valdymo nuosavybės teise faktas gali būti nustatomas, jeigu yra šios sąlygos: 1) pareiškėjas buvo įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindu (pagal sandorį, paveldėjimo, statybos būdu ir t. t.) įsigijęs nuosavybės teisę; 2) pareiškėjas turėjo nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, tačiau jie dingę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo Nr. 56 „Dėl teisės normų, reglamentuojančių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą, taikymo teismų praktikoje“ 10.1 p. numatyta, kad pagal CPK 444 str. 2 d. 5 p. gali būti nustatytas valdymo nuosavybės teise faktas bet kokiam pastatui (jo daliai) - gyvenamajam namui, butui, ūkinės komercinės paskirties ar pagalbiniam. Juridinę reikšmę turintis faktas gali būti nustatytas tik išlikus pastatui, kurio valdymo nuosavybės teise faktą prašoma nustatyti. Vadovaujantis Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 str. 3 d. nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi Statybos įstatymo 2 str. 2 d., kuri numato, kad išlikę pamatai ir sienų likučių fragmentai nelaikytini statiniu, todėl šis objektas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 5 str. 1 d. 2 p. pagrindu nelaikytinas nekilnojamojo turto kadastro objektu, dėl ko jis net ir nustačius pareiškėjų prašomą faktą, negalės būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pažymėtina, kad prašomas nustatyti faktas nesukels teisinių pasekmių, nes vien teismo sprendimo pagrindu negali būti atliekama nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių registracija viešajame nekilnojamojo turto registre. Tam, kad pastatų teisinė registracija būtų atlikta turi būti laikomasi tvarkos nustatytos LR statybos įstatyme bei Nekilnojamojo turto registro įstatyme. Iš pareiškimo turinio bei jo priede nurodytų dokumentų matyti, kad pareiškėjos turi nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus, t. y. Šėtos ŽŪB 1996-03-06 protokolą, pastatų, atiduodamų už pajus perdavimo-priėmimo aktą, kadastro duomenų bylą Nr. (duomenys neskelbtini), o kad šių dokumentų nepakanka VĮ Registrų centro Kauno filialo 2013-03-05 sprendime Nr. KAKT 1-154 nėra nurodyta.
Apeliantas skunde prašydamas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nemotyvavo, kodėl teismas, jo nuomone, nepagrįstai atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka pareiškėjų prašymą patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje, registro Nr. (duomenys neskelbtini), užfiksuotas nekilnojamasis turtas yra statinys ir tinkamas registruoti kaip nekilnojamasis daiktas nekilnojamojo turto registre. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su skundžiamoje nutartyje išdėstytais motyvais, kad neišlikus statiniui, kuris galėtų būti registruojamas nekilnojamojo turto registre, prašomas nustatyti faktas nesukurs teisinių pasekmių. Pažymėtina, kad teismas negali nepaisyti teisės aktuose nustatytų nekilnojamojo turto registravimui keliamų reikalavimų, tvarkos ir savo nuožiūra spręsti, koks turtas yra tinkamas registruoti. Apeliantės turėjo galimybę dėl VĮ Registrų centro Kauno filialo 2013-03-05 sprendimo Nr. KAKT 1-154, kuriuo buvo atsisakyta įregistruoti ūkio pastatą 1J1b kaip nekilnojamąjį daiktą per 1 mėnesį nuo jo gavimo dienos pateikti skundą Centriniam registratoriui – valstybės įmonei Registrų centrui LR administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau duomenų, kad šis sprendimas būtų panaikintas su skundu nepateikė. Todėl atskirojo skundo argumentai dėl LR Vyriausybės 2003 m. kovo 3 d. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 metų liepos 25 dienos, sąrašo patvirtinimo“ 3.2 punkte nurodyto notariškai patvirtinto sandorio neturėjimo nepaneigia, kad ginčo statinys nesuformuotas kaip nekilnojamojo turto objektas ir neįregistruotas Nekilnojamojo turto registre.
Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ypatumus, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos ir pagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo pareiškimą kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 str. 2 d. 1 p.). Keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 28 d. nutartį palikti nepakeistą.