Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-10-20 · Civilinė byla Nr. 2S-1832-275/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-20
Bylos Nr.
2S-1832-275/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-06294-2010-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Atsakovas
R. G.
Ieškovas
UAB „Kompleksinė statyba“
Kategorijos
  • 106.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1832-275/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-06294-2010-0Procesinio sprendimo kategorija 106.3.; 106.4.; 122.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. spalio 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėja Danutė Kutrienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės R. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. nutarties, kuria laikytas nepaduotu atsakovės priešieškinys, civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Kompleksinė statyba“ ieškinį atsakovei R. G. dėl turto išreikalavimo iš svetimo neteisėto valdymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Atsakovė R. G. byloje pateikė priešieškinį. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. kovo 18 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovės pateiktas priešieškinys neatitinka Civilinio proceso kodekso 142 str. 2 d. reikalavimų. Nurodė, kad kartu su atsakovės priešieškiniu turi būti pateikti įrodymai, kuriais yra grindžiami nesutikimo su ieškiniu motyvai. Atsakovė nepateikė įrodymų patvirtinančių, kad ji yra UAB „Kompleksinė statyba“ akcininkė. Teismas taip pat nurodė, kad reikalavimas pripažinti automobilio BMW, v.n. (duomenys neskelbtini) ir šio automobilio signalizacijos, esančios atsakovės žinioje, valdymą sąžiningu ir teisėtu, yra apmokestinamas 863 Lt žyminiu mokesčiu. Todėl atsakovę įpareigojo apmokėti 725 Lt trūkstamą žyminį mokestį.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 7 d. nutartimi konstatavo, kad atsakovė nurodytų priešieškinio trūkumų nepašalino, todėl laikė atsakovės R. G. priešieškinį nepaduotu bei grąžino jį padavusiam asmeniui.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atsakovė R. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės, sudarant galimybę atsakovei pateikti priešieškinį. Nurodo, kad ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriame nurodo, jog atsakovė atšaukta iš bendrovės direktorės pareigų bei prašo išreikalauti iš atsakovės kasos likutį - 27 201,56 Lt, lengvąjį automobilį BMW, v.n. (duomenys neskelbtini) 28 299,04 Lt vertės, šio automobilio signalizaciją 452,17 Lt vertės ir monitorių „Samsung“ 337,43 Lt vertės. Atsakovė, negalėdama apginti savo teisėtų interesų kitaip pareiškė šioje byloje priešieškinį. Pareikštas priešieškinys atitinka Civilinio proceso kodekso 143 straipsnio reikalavimus, nes tarp pradinio ieškinio ir tarp priešieškinio yra tarpusavio ryšys ir juos išnagrinėjus kartu bus galima greičiau ir teisingiau išnagrinėti bylą. Atsakovė su R. J., kuris dabartiniu metu yra bendrovės direktorius, yra bendrovės steigėjai. Atsakovei priklauso 45 paprastosios vardinės akcijos, o R. J. – 55. Pirmosios instancijos teismas 2011 m. kovo 18 d. nutartimi įpareigojo atsakovę pašalinti priešieškinio trūkumus ir pateikti įrodymus, kuriais grindžiami nesutikimo su ieškiniu motyvai. Taip pat įpareigojo sumokėti žyminį mokestį. Atsakovė patikslino kai kuriuos priešieškinio argumentus, pateikė įrodymus, tačiau žyminio mokesčio nesumokėjo, kadangi mano, jog atsakovės pareikšti reikalavimai nėra turtiniai, todėl teismo reikalavimas sumokėti žyminį mokestį neteisėtas. Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti automobilio valdymą teisėtu ir sąžiningu, nes atsakovė yra beveik pusės bendrovės turto savininkė, turėdama 45 procentų akcijų. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi grąžino priešieškinį atsakovei nepateikdamas jokių motyvų, taigi laikytina, kad teismas grąžino priešieškinį nepagrįstai ir neteisėtai, atsakovei nepaliekant galimybių ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas.

Teismas konstatuoja, kad atsižvelgiant į teisės kreiptis į teismą teisinę prigimtį, formalūs reikalavimai, įstatymo leidėjo keliami ieškinio (priešieškinio) turiniui, yra ne daugiau nei būtina teismo proceso prielaida. Tinkamas teisės kreiptis į teismą realizavimas įstatymo leidėjo siejamas su ieškovo (atsakovo) pareiga tiksliai suformuluoti ieškinio (priešieškinio) dalyką ir pagrindą todėl, kad būtent ieškinio (priešieškinio) dalyko ir pagrindo tinkamas suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas, be ko teismo procesas taptų neįmanomu. Tačiau įstatymo ieškovui (atsakovui) keliamas reikalavimas kreipiantis į teismą suformuluoti ieškinio (priešieškinio) dalyką ir pagrindą negali būti aiškinamas plečiamai tokiu būdu, jog iš ieškovo (atsakovo) jau kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Teismas pažymi, kad šiuo konkrečiu atveju priešieškinio pareiškime atsakovė turi nurodyti, bet ne įrodyti priešieškinio pagrindą. Atsisakyti priimti priešieškinį dėl netinkamo priešieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo teismas gali tada, jei iš pareikšto priešieškinio yra neaiškus atsakovės reikalavimas, jo pagrindas ar ribos, dėl ko teismo procesas apskritai negali būti pradėtas. Atsakovė šiuo atveju tinkamai nurodė priešieškinio dalyką bei pagrindą, kartu su patikslintu priešieškiniu pateikė teismui turimus, priešieškinį pagrindžiančius, įrodymus.

Atsakovė priešieškiniu prašo pripažinti automobilio BMW, v.n. (duomenys neskelbtini) ir šio automobilio signalizacijos, esančių R. G. žinioje, valdymą sąžiningu ir teisėtu bei atmesti ieškovo reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šiuo reikalavimu atsakovė nesiekia pripažinti automobilio ir jo signalizacijos jos nuosavybe, todėl pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai laikė atsakovės priešieškinio reikalavimą turtiniu ir papildomai įpareigojo sumokėti 725 Lt žyminį mokestį. Teismas taip pat sutinka ir su kitais apeliantės atskirojo skundo argumentais, todėl tenkindama atskirąjį skundą jų nebekartoja.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai ir netinkamai taikė procesinio įstatymo normas ir priėmė nepagrįstą nutartį (CPK 329 str. 1 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismas peržengė priešieškinio priėmimo procesinės stadijos ribas, nepagrįstai atsisakė ginti asmens teisę nenagrinėjęs bylos, nutartis naikintina (CPK 337 str. 3 p.). Teismas daro išvadą, kad pateiktas priešieškinys yra pakankama prielaida procesui prasidėti, tačiau priešieškinio priėmimo klausimo iš esmės nesprendžia, nes tai yra pirmosios instancijos teismo kompetencija.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 7 d. nutartį panaikinti ir atsakovės R. G. priešieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Danutė Kutrienė