Kauno apylinkės teismo nuosprendis

1.1.3.2., 1.1.4.2., 1.1.8.6.2., 1.1.8.6.3., 1.2.14.1.1., 2.1.10.1., 2.1.16., 2.3.4.3., 2.3.6.4.6.; (S).

NUOSPRENDIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2011 m. vasario 7 d.

R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, vedęs, pagrindinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini)gimnazijos 4-os klasės moksleivis, dirbantis (duomenys neskelbtini) direktoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), dek. gyv. vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje (pasikėsinimu pagrobti svetimą turtą), padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2010 m. rugpjūčio 23 d. apie 15.00 val., R. L., pasitelkęs kitą asmenį – V. D., kuris apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti svetimą - A. V. priklausantį 2690,80 Lt bendros vertės turtą - medieną, buvusią prie kelio (duomenys neskelbtini), tai yra 421,30 litų bendros vertės 3,83 kubinių metrų uosio rąstų ir 2269,60 litų bendros vertės 15,13 kubinių metrų beržo rąstų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes miškovežis su pakrauta mediena buvo sulaikytas nukentėjusiojo A. V. vadybininko V. J. M..

Kaltinamasis R. L. kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad nurodytoje vietoje pjovė A. V. priklausantį mišką, su A. V. buvo sudaręs sutartį dėl miško pjovimo darbų atlikimo. Sutartyje nebuvo numatyta jo teisė medieną parduoti. Aplinkybėse nurodytu laiku pasiūlė V. D. pirkti apie 20 m³ medienos, jam parodė kur mediena sudėta, sutarė, kad jis pats susiras automobilį medienai išvežti, pasikraus, sutarė kainą. Tai buvo A. V. priklausanti statybinė mediena, sukrauta tarpiniame sandėlyje, tai yra laukuose. Suprato, kad neturi teisės A. V. šios medienos parduoti. Pats į vietą nevažiavo. Su V. D. susisiekdavo telefonu. Aplinkybėse nurodytu laiku, V. D. paskambinus, kad jis medieną pasikrovė, draugui Ž. M. davė V. D. nuvežti leidimo kirsti mišką kopiją, o Ž. M. turėjo iš V. D. paimti pinigus už medieną. Dokumentų, leidžiančių vežti medieną, neturėjo, būtų vežę taip. Žino, kad miškovežis buvo sulaikytas A. V. vadybininko M.. Kaltinime nurodytos medienos rūšies, kiekio ir vertės neginčija. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Pasižada ateityje nenusikalsti. Šiuo metu yra vedęs, žmona laukiasi kūdikio, mokosi, dirba puse etatu, darbo užmokestis 400 Lt. Nukentėjusiajam atlygino 3000 Lt žalą, jo atsiprašė ir susitaikė. Prašo bylą nutraukti.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo R. L. prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta kitais bylos duomenimis ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

Nukentėjusysis A. V., parašęs pareiškimą policijai (b.l.2), parodė (b.l.20), kad 2010 m. rugpjūčio mėn., R. L. įmonės darbininkai jo miške, esančiame (duomenys neskelbtini), atliko medžių pjovimo darbus, tačiau jis nebuvo leidęs pastarajam paimti ir parduoti nei jokios medienos. Mediena, kurią R. L. norėjo pavogti, buvo sukrauta tarpiniame sandėlyje – laukuose, tai yra buvo ištraukta iš miško. Miškovežį su mediena sulaikė V. J. M..

Liudytojas V. J. M. parodė (b.l.37-38,39), kad 2010-08-23 apie 15.00 val., jis atvažiavo į A. V. mišką, esantį (duomenys neskelbtini). Jis dirba vadybininku A. V. firmoje. Privažiavus minėtą mišką jis pamatė miškovežį, kuris buvo pilnai prikrautas uosio ir beržo medienos rąstais. Jis susistabdė miškovežį, kuriame buvo vairuotojas ir vienas keleivis. Jie paaiškino, kad minėtą medieną jie nusipirko ir dabar turi atvažiuoti savininkas. Jiems parodžius iš kur pasikrovė medieną jis suprato, kad tai A. V. mediena, todėl iškvietė policiją.

Liudytojas V. D. parodė (b.l.43-44,45-46), kad jam nepažįstamas jaunuolis, kaip vėliau sužinojo R. L., pasiūlė pirkti medienos. Jis sutiko. R. L. parodė vietą miške ir rąstų krūvą pamiškėje. Jie sutarė, kad jis pats susiras transportą ir pasikraus medieną. Jis R. L. pasakė, kad iš miško medienos neims, nes neįvažiuos technika. Tada R. L. leido jam pasikrauti rąstus iš tarpinio medienos sandėlio krūvos. 2010-08-23 jis pasikrovė beržo ir uosio rąstus bei paskambino R. L.. R. L. pasakė, kad atvažiuoja jo žmogus, kuris atveš medienos dokumentus ir paims pinigus, kad jis gali važiuoti iš tos vietos. Jis pasitikėjo, kad dokumentus gaus, todėl iš krovimo vietos išvažiavo, tačiau paaiškėjo, kad R. L. ketino parduoti ne savo medieną.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole (b.l.54-57) užfiksuota, kad liudytojas V. D. atpažino R. L. kaip asmenį, kuris jam pasiūlė pirkti medienos, rodė, kad jis gali medieną imti iš miško arbą iš rastų krūvos lauke.

Akistatos metu su įtariamuoju R. L. liudytojas V. D. patvirtino savo parodymus (b.1.48-49).

Liudytojas Ž. M. parodė (b.l.109), kad 2010-08-23 apie 12.00 val., telefonu jam paskambino R. L. ir paprašė jo nuvažiuoti į Kėdainių rajone esantį mišką perduoti medienos pirkėjui dokumentus ir paimti pinigus.

Liudytojas J. R. parodė (b.l.64-65), kad 2010-08-23 apie pietus, V. D. paprašytas, jis su savo miškovežiu važiavo krauti medienos, buvusios (duomenys neskelbtini). V. D. pasakė jam, kad šios medienos savininkas yra iš Šiaulių. Atvažiavus V. D. kažkam paskambino ir pasakė, kad galima medieną krauti. Krovė uosinius ir beržinius rastus. Jiems pasikrovus ir pradėjus važiuoti, iš priekio jų pamatė atvažiuojantį automobilį. V. D. liepė sustoti, nes manė, jog tai atvažiuoja medienos savininkas. Atvažiavęs vyras klausė iš kur jie ėmė medieną.

Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota vieta, kurioje buvo padaryta nusikalstama veika - laukas prie kelio (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje užfiksuotas miškovežis su pakrauta uosio ir beržo mediena (b.l.5-13).

Daiktų apžiūros protokole, dalyvaujant specialistui, nustatyta, kad medienos, kurią R. L. ketino parduoti kiekis - 15,13 m³ beržo ir 3,83 m³ uosio rąstai (b.l.16-18).

Byloje esantys dokumentai: miško sklypo perdavimo-priėmimo aktas, pirkimo-pardavimo sutartys, VĮ „Registrų centras“ duomenys, įrodo, kad A. V. turėjo miško sklypą Kėdainių rajone, taip pat turėjo leidimą mišką kirsti (b.1.25-36).

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo parodymais, ištirtais nukentėjusiojo A. V., liudytojų V. D., Ž. M., Virginijaus J. M., J. R. parodymais, aukščiau išvardintais rašytiniais įrodymais, neginčijamai nustatyta, kad kaltinamasis R. L., 2010 m. rugpjūčio 23 d. apie 15.00 val., pasitelkęs kitą asmenį – V. D., kuris apie daromą nusikalstamą veiką nieko nežinojo, (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti svetimą - A. V. priklausantį 2690,80 Lt bendros vertės turtą - medieną, buvusią prie kelio (duomenys neskelbtini), tai yra 421,30 litų bendros vertės 3,83 kubinių metrų uosio rąstų ir 2269,60 litų bendros vertės 15,13 kubinių metrų beržo rąstų, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes miškovežis su pakrauta mediena buvo sulaikytas nukentėjusiojo A. V. vadybininko V. J. M..

Nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnyje, objektas yra visų rūšių ir formų nuosavybė, o dalykas – svetimas turtas. Svetimas turtas – tai daiktai, kurie grobimo momentu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui. Turto pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas ir neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Svetimo turto pagrobimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Pagal konstrukciją vagystės sudėtis yra materialioji, todėl jos baigtumo momentas sietinas su turtinės žalos padarymu. Realiai turtinė žala atsiranda ne nuo turto paėmimo, bet nuo jo pasisavinimo momento, kai kaltininkas turi realią galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo nuožiūrą, t.y. kada kaltininkas paima turtą iš jo saugojimo ar laikymo vietos ir atgabena į tokią vietą, kur yra jam palankios aplinkybės tą turtą paimti, parduoti, apkeisti, atiduoti kitiems asmenims arba kitaip juo disponuoti savo nuožiūra, arba pačiam jį sunaudoti, ar pan. Pasikėsinimas pripažįstamas toks veikimas ar neveikimas, kai tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, tačiau nebaigiamas dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių. Vagystė, t. y. svetimo turto pagrobimas, yra nusikalstama veika, padaroma tik tiesiogine tyčia.

Teismas, išnagrinėjęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad R. L. pasikėsino pagrobto svetimą turtą. Jis iš anksto suplanavo ir aiškiai suvokė, jog neteisėtai grobia svetimą nuosavybę, numatė nusikalstamos veikos padarinius, kad savininkui bus padaryta žala ir to norėjo, tai yra nusikaltimą kaltinamasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. R. L. patvirtino, jog jis žinojo, kad grobia A. V. priklausančią medieną. Iš A. V. apklausų matyti, jog jis R. L. nedavė leidimo parduoti savo medienos. V. D. parodė, jog R. L. pasiūlė jam pirkti medienos, nesuvokė, kad R. L. neturi teisės medienos pardavinėti, pats R. L. parodė, kad medieną jis gali krautis iš tarpinio sandėlio lauke. Ž. M. patvirtino, jog R. L. paprašytas vežė dokumentus medienos pirkėjui ir turėjo iš pirkėjo paimti pinigus. V. J. M. patvirtino, kad sustabdžius miškovežį ir išsiaiškinus iš kur buvo pakrauta mediena suprato, kad buvo pakrauta A. V. priklausanti mediena. Liudytojas J. R. paaiškino, kad krovė medieną paprašytas V. D., kuris pasakė, kad medieną pirko iš Šiauliuose gyvenančios asmens. Iš rašytinių įrodymų matyti, kad į miškovežį buvo pakrauta kaltinime nurodyta mediena. Jos rūšies, kiekio ir kainos kaltinamasis neginčijo, tai yra nustatyta, kad medienos vertė buvo didesnė nei 3 MGL. Kaltinamasis nusikaltimo nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes į įvykio vietą atvyko nukentėjusiojo įmonės vadybininkas V. J. M., kuris pastebėjo daromą nusikaltimą ir iškvietė policiją.

Kadangi be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtina byloje ištirti įrodymai, teismas daro kategorišką išvadą, kad R. L., pasikėsinęs pagrobti svetimą turtą, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalyje.

Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Teismas R. L. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei savo noru atlygino žalą. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Proceso dalyvių pozicija. Nukentėjusysis teismui nurodė, jog kaltinamasis jo atsiprašė ir jis jo atsiprašymą priima, jis susitaikė, žala jam atlyginta, turtinių pretenzijų neturi, prašo bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti. Tokios pozicijos laikėsi ir prokurorė bei kaltinamojo gynėjas.

Teismo pozicija. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kuri yra nesunki, susitaikė su nukentėjusiuoju, atlygino nukentėjusiojo prašomą žalą, nukentėjusysis kaltinamajam turtinių pretenzijų neturėjo, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę – praeityje neteistas, dirba, mokyklos charakterizuojamas teigiamai, pasižada daugiau nenusikalsti, daro išvadą, jog yra pagrindas manyti, kad R. L. ateityje nebedarys naujų nusikalstamų veikų, ir, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo išreikštą poziciją prašant bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti, daro išvadą, kad yra visos sąlygos atleisti R. L. nuo baudžiamosios atsakomybės remiantis BK 38 straipsniu, tai yra kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius.

Atsižvelgdamas į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, į kaltinamojo nurodytą šeiminę padėtį, teismas mano, kad pirmą kartą teisiamam R. L. nėra būtina skirti baudžiamojo poveikio priemonės

Kardomoji priemonė. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b.l.135,136), paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Proceso išlaidos. Sutinkamai su BPK 103 str., procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis, todėl iš R. L. priteistini 52,50 Lt valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 254 str. 5 d., 303 str. 4 d., 304 - 305 str., 307 str. 5 d., teismas

nusprendžia:

remiantis Lietuvos Respublikos BK 38 straipsniu, nukentėjusiajam asmeniui ir kaltininkui susitaikius, R. L. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 1 dalį (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą), ir baudžiamąją bylą R. L. atžvilgiu nutraukti.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš R. L. 52,50 Lt (penkiasdešimt du litus 50 ct) teismo pašto išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.