Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2013-04-29, apie 18.20 val., Kairių/Žibuoklių g., Dituvos kaime, Klaipėdos r., vairavo transporto priemonę „Opel Zafira“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, ir vengė neblaivumo patikrinimo. V. L. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad eismo priežiūrą vykdantys patruliai M. Š. ir A. N. teismui negalėjo pasakyti, ar V. L. vairavo taksi automobilį „Oper Zafira“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, 2013-04-29, apie 18.20 val., Klaipėdos r. sav., Dituvos k., Kairių g./Žibuoklių g. gatvių sankryžoje, ar ne, nes jiems apie V. L. vairavimą buvo pranešta radijo ryšiu. Pastarieji apie tai sužinojo iš kolegų žodžių, nors visi jie kartu tuo nebuvo užtikrinti, nes nebuvo tikrinamas variklio stovis (karštas ar šaltas), nebuvo aiškinamasi, kodėl pravaikštos metu (žr. darbdavio pažymą) V. L. naudoja ne pagal paskirtį UAB „Autopunkto reikmenys“ automobilį su skiriamaisiais taksi ženklais ir kodėl jo sulaikymo metu nesinaudoja taksi plafonu, taksometru ir radijo ryšiu su dispečere. Visi šie faktiniai duomenys tik patvirtina nuoseklius V. L. parodymus, patvirtinusius A. U. paaiškinimus, nes po keturių dienų gėrimo jis fiziškai tai nebūtų galėjęs daryti, ir, kad V. L. nuėjo į mašiną tik pasiimti cigarečių.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str.).

Byloje kilo ginčas dėl to, ar pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą pripažinti administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, neblaivumo patikrinimo vengimas, taip pat alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo – užtraukia baudą vairuotojams nuo dviejų tūkstančių iki trijų tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų arba administracinį areštą nuo dešimties iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo dvejų iki trejų metų.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.

Apeliacinės instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad V. L. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d., byloje surinktų įrodymų visuma yra įrodyta visiškai. Abejoti, kad jis padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą nėra jokio pagrindo.

Nagrinėjamu atveju įrodymų visumą sudaro 2013-04-29 Administracinio teisės pažeidimo protokolas, policijos pareigūnų V. Š., R. G., A. N. tarnybiniai pranešimai, taip pat liudytojų policijos pareigūnų V. Š., M. Š. bei R. G. parodymai, duoti teisminio nagrinėjimo metu.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apylinkės teisme buvo apklaustas administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, jam buvo suteikta teisė duoti paaiškinimus, išdėstyti savo poziciją dėl inkriminuoto pažeidimo, be to, jo teises bei interesus atstovavo advokatas Vidmantas Žylė (b. l. 16, 25, 49-51). Apylinkės teisme liudytojais buvo apklausti policijos pareigūnai V. Š., M. Š., R. G. (b. l. 49-51, 56-58, 66-69). Tiek administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, tiek ir jo atstovas advokatas galėjo šiems liudytojams bylos nagrinėjimo metu užduoti klausimus, proceso metu reikšti prašymus ir kt. Be to, pirmosios instancijos teismas tenkino administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo prašymą apklausti liudytoją A. U. Taigi darytina vienareikšmė išvada, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo galėjo pasinaudoti visomis jam suteiktomis procesinėmis teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 272 str.

Apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas liudytojos A. U. parodymus pagrįstai vertino kritiškai. Pirmiausia, pati liudytoja teismo posėdyje nurodė, jog V. L. niekur negalėjo važiuoti, ji nebūtų to leidusi, nes buvo išgėręs, kelias dienas jie vartojo alkoholį (b. l. 67). Ši aplinkybė leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad liudytoją su administracinėn atsakomybėn patrauktu V. L. sieja pakankamai artimi, galimai intymūs santykiai. Antra, pati liudytoja papildomai pažymėjo, jog su V. L. anksčiau kartu gyveno, nors susituokę nebuvo (b. l. 67). Dėl išvardytų motyvų apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, jog šios liudytojos parodymus laikyti patikimais nėra jokio pagrindo. Nustatytos aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog ji yra suinteresuoti duoti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui palankius parodymus.

Tuo tarpu teismo posėdyje apklausti policijos pareigūnai iš esmės davė nuoseklius, logiškus, neprieštaringus parodymus, kurie atitinka jų tarnybiniuose pranešimuose nurodytoms aplinkybėms (b. l. 8-10). Minėti policijos pareigūnai teismo posėdyje patvirtino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas V. L. vairavo automobilį ir nuo jo sklido alkoholio kvapas. Byloje esančių duomenų visuma įrodo, kad V. L. buvo įtartas, jog vairuoja transporto priemonę būdamas neblaivus, dėl to neuniformuoti policijos pareigūnai iškvietė kelių patrulius. Iškvietus policijos patrulius V. L. atsisakė tikrintis blaivumą.

Pažymėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų manyti, o juo labiau daryti išvadą, kad policijos pareigūnai yra suinteresuoti bylos baigtimi, t. y. būtų priešiškai nusiteikę pažeidėjo atžvilgiu. Be to, duodami parodymus teisme jie buvo įspėti dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. dėl melagingų parodymų davimo. Todėl netikėti ar abejoti jų parodymais nėra jokio pagrindo.

Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad skundžiamas nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jis buvo priimtas visiškai nekreipiant dėmesio į V. L. paaiškinimus bei į jo teisinę padėtį lengvinančius įrodymus, kurie nebuvo įvertinti visiškai. Todėl teismui paskyrus tokią griežtą sankciją, nutarta detaliau išsiaiškinti faktines aplinkybes, kurio nebuvo tirtos ir įvertintos, kaip tinkami, nors prieštaringi policijos pareigūnų, nesusijusių su eismo priežiūra, parodymai, kurie fiksuoti ikiteisminėje stadijoje. Tai yra jų tarnybiniuose pranešimuose. Tokius apelianto argumentus apeliacinės instancijos teismas atmeta kaip nepagrįstus.

Apygardos teismas sprendžia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, nagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, turėjo pakankamai byloje surinktų įrodymų, jog galėtų padaryti vienareikšmišką išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas. Tai, kad pažeidėjo atstovas pateikia savo įvykio versija ir aiškina, jog apylinkės teismas turėjo atsižvelgti į jo teiginius dėl kitokio byloje esančių aplinkybių vertinimo, tariamo pažeidėjo negalėjimo apskritai vairuoti (dėl stipraus neblaivumo), vertintina kaip pažeidėjo atstovo gynybinė pozicija ir siekimas išvengti administracinės atsakomybės.

Atkreiptinas dėmesys, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle v. Finland; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgiant į tai, pabrėžtina, kad Apygardos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog V. L. vairavo transporto priemonę – automobilį, ir sustabdytas policijos pareigūnų vengė neblaivumo patikrinimo. Pripažindamas administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį kaltu, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, visapusiškai ir objektyviai išanalizavo bei įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas.

Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms darytina išvada, kad pateiktas apeliacinis skundas yra nepagrįstas.

Apygardos teismas taip pat pažymi, jog pirmosios instancijos teismas administracinio teisės pažeidimo byloje pagrįstai nenustatė nei pažeidėjo atsakomybę sunkinančių, nei jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (ATPK 31 ir 32 str.). Todėl teismas visiškai pagrįstai jam paskyrė administracinę nuobaudą, kuri savo dydžio yra lygi straipsnio sankcijos vidurkiui (ATPK 30² str.).

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-09-04 nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto V. L. atstovo advokato Vidmanto Žylės apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.