- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-11
- Bylos Nr.
- 1A-63-873/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-2-00664-2016-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Liudvinavičienė, Alenas Piesliakas, Nijolė Žimkienė
- Nuteistasis
- J. S.
- Advokatai
- Viktoras Dovidaitis
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalyje (sukčiavimas T. B. atžvilgiu), jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas devyniems mėnesiams. J. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (I. R. epizodas) išteisintas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su bausme, paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendžiu, skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams šešiems mėnesiams, į bausmės laiką įskaičiuotas pagal 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendį atliktas ir įskaičiuotas bausmės laikas. T. B. civilinis ieškinys tenkintas, priteista iš J. S. 780 Eur T. B. naudai. I. R. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. J. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą: jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2016 m. balandžio 28 d., paprašęs A. B. paskolinti 1 300 eurų, verslo sandoriui sudaryti ir pažadėjęs pinigus grąžinti 2016 m. balandžio 29 d., A. B. prašymu, pastarojo žmona, T. B. banko „Swedbank“ bankomate išgrynino 1 300 eurų, kuriuos tą pačią dieną, apie 17.20 val., picerijoje „Pamodoro“, esančioje adresu Vilniaus g. 15, Vilniuje, perdavė jam, tačiau J. S. nukentėjusiajai pinigų nei sutartą dieną, nei vėliau negrąžino, tokiu būdu jis apgaule įgijo nukentėjusiajai T. B. priklausančias pinigines lėšas – 1 300 eurų, tuo T. B. padarydamas 1 300 eurų turtinę žalą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria J. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas T. B. atžvilgiu) ir priimti naują nuosprendį, kuriuo J. S. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (sukčiavimas T. B. atžvilgiu) ištesinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Apeliacinis skundas pasirašytas tik nuteistojo (gynėjo parašo nėra), todėl vertintinas kaip nuteistojo skundas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
2.1. Nurodoma, kad teismas priėmė apkaltinamąjį procesinį sprendimą, nesivadovaudamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, netyrė ir objektyviai nevertino byloje esančių duomenų, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu, neargumentavo priimamų procesinių sprendimų ir suformavo ydingą praktiką, kurioje visos abejonės aiškinamos kaltinamojo nenaudai. Nurodoma, kad teismas savo išvadas grindė įrodymais, kuriuos įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, vadovavosi nepatikimais nukentėjusiosios ir jos sutuoktinio parodymais, ignoravo nuteistojo paaiškinimus, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.
2.2. Skunde nurodyta, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog nukentėjusiosios T. B. vyras A. B. kreipėsi į J. S., kaip į seną pažįstamą, su prašymu padėti jo bičiuliui V. R., kuriam priklauso UAB „duomenys neskelbtini“, realizuoti dyzelinį kurą, o J. S. sutikus, 2016 m. kovo mėnesio pabaigoje buvo organizuotas jo ir V. R. susitikimas Vilniuje, kuriame dalyvavo ir A. B.. Šio susitikimo metu visi trys jo dalyviai sutarė, kad už tai, jog J. S. padės realizuoti UAB „duomenys neskelbtini“ dyzelinį kurą, jam bus sumokėtas tarpininkavimo mokestis. Pasak gynėjo, nors A. B. ir V. R. teisme neigė tokio susitarimo faktą, jį patvirtina kiti byloje surinkti duomenys ir teisminio nagrinėjimo metu nustatytos bylos faktinės aplinkybės.
2.3. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, padarė neteisingą išvadą, kad byloje nėra duomenų, jog A. B. neturėjo mokėti J. S. už tarpininkavimą dyzelinio kuro realizavimo sandoryje, kadangi tokia išvada prieštarauja nustatytoms faktinėms aplinkybėms ir byloje surinktiems duomenims (ikiteisminio tyrimo metu duoti A. B. parodymai, UAB „duomenys neskelbtini“ vadovo A. Ž. parodymai, 2016 m. balandžio 26 d. sąskaitos faktūros, krovinių važtaraščiai).
2.4. J. S. parodymai apie tai, kad jis tarpininkavo sandoryje tarp UAB „duomenys neskelbtini“ ir UAB „duomenys neskelbtini“, visiškai pasitvirtino. Byloje nėra jokių duomenų, rodančių, kad J. S. galėjo iš kitokių šaltinių sužinoti apie sandorį ir jo sudarymo aplinkybes pritaikyti savo gynybai.
2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nepagrįstai tvirtino, kad J. S. turėjo išankstinę tyčią negrąžinti pasiskolintų pinigų. Pasak gynėjo, net darant prielaidą, kad J. S. pasiskolino pinigus, o ne gavo juos kaip atlygį už suteiktą paslaugą, tokie veiksmai neturi užtraukti baudžiamosios atsakomybės. Pažymima, kad nėra nustatyta, jog pinigų suma buvo gauta panaudojus apgaulę, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį J. S. atžvilgiu.
2.6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad T. B., būdama teisininke ir eidama prokuroro padėjėjos pareigas, puikiai suvokdama, kad atidavusi pinigus savo vyrui, kuris jos akivaizdoje juos perdavė J. S., nei vienam iš šių asmenų nepasirašius jokio raštelio, ar kito dokumento, patvirtinančio pinigų gavimą, suprato, kad neturi galimybės civilinio proceso tvarka atgauti šių pinigų. Teismas nuteisė J. S. už tai, kad jis nevykdė įsipareigojimų, tai yra už sutartinių prievolių nevykdymą, o tai akivaizdžiai pažeidžia Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas.
2.7. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas, pradedant nuo pat jo pradžios (pareiškimas paduotas prokuratūros darbuotojos, panaikinamas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą remiantis neigiama J. S. praeitimi), vertinant jo eigą (nepagrįstas proceso atnaujinimas ir tęsimas) ir baigiant kaltinamojo akto surašymu (ignoruojant akivaizdžius J. S. teisinančius duomenis), buvo šališkas.
3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas atmestinas.
4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, prašoma panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria J. S. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, t. y., dėl sukčiavimo T. B. atžvilgiu, todėl teisėjų kolegija apeliacinį skundą nagrinėja jo ribose ir patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).
5. Nurodoma, kad teismas priėmė apkaltinamąjį procesinį sprendimą, nesivadovaudamas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, netyrė ir objektyviai nevertino byloje esančių duomenų, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos principu, neargumentavo priimamų procesinių sprendimų, savo išvadas grindė įrodymais, kuriuos įvertino pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra objektyvaus pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl J. S. kaltės. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas išsamiai apklausė nuteistąjį, nukentėjusiąją, liudytojus, įvertino byloje esančią rašytinę medžiagą ir šiuos duomenis pagrįstai pripažino įrodymais. Nagrinėjamu atveju šių duomenų visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo J. S. kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padaryto nusikaltimo vaizdą. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismo nuosprendis pagrįstas įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kaip to reikalauja BPK 301 straipsnis ir nenustatyta, kad būtų pažeistas įrodymų leistinumo bei liečiamumo principas. Vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų nepažeidė.
6. Nuteistasis J. S. kaltės dėl sukčiavimo T. B. atžvilgiu nepripažįsta, nurodo, kad jis padėjo A. B. ir V. R. parduoti dyzelinį kurą, o jam T. B. perduoti pinigai buvo atlygis už jo tarpininkavimą. Tokia nuteistojo versija nepagrįsta ir paneigta byloje esančiais objektyviais duomenimis. Nagrinėjamu atveju aplinkybės, kaip nuteistasis apgaule įgijo svetimą turtą, išsamiai išdėstytos skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Vadovaudamasis byloje surinktais įrodymais teismas nustatė, kad nuteistasis turėdamas išankstinę tyčią, suklaidinęs nukentėjusiąją, įgijo jai priklausančias pinigines lėšas. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka.
7. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nukentėjusioji T. B. parodė, kad vyras jai pasakė, jog J. S. paprašė paskolinti 1 300 eurų, nurodydamas, jog turi planų, iš bankomato gali išsiimti tik limituotą pinigų sumą, jam dar trūksta iki reikiamos sumos. J. S. užtikrino, kad pinigai bus grąžinti kitą dieną. Nukentėjusioji T. B. banko „Swedbank“ bankomate išgrynino 1 300 eurų, kuriuos tą pačią dieną, apie 17.20 val., picerijoje „Pamodoro“, esančioje adresu Vilniaus g. 15, Vilniuje, perdavė kaip paskolą J. S., tačiau šis nukentėjusiajai pinigų nei sutartą dieną, nei vėliau negrąžino, nors buvo įsipareigojęs pinigus skubiai (kitą dieną) grąžinti (t. 1, b. l. 49,106-107; t. 2, b. l. 149-151). Liudytojas A. B. pirmosios instancijos teisme nurodė, jog J. S. 2016 m. balandžio pabaigoje paskambino ir pasakė, kad jam reikia pinigų, kadangi jo išėmimo limitas yra 2 000 eurų ir šiandien jis daugiau išsiimti nebegali. Pinigus J. S. skolino vienai dienai (t. 2, b. l. 176-178). Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. B. parodė, kad J. S. padėjus parduoti V. R. turėtą dyzeliną, J. S. iš karto pradėjo prašyti paskolinti 1 300 eurų, nurodydamas, kad jie reikalingi verslui, žadėjo pinigus iš karto grąžinti kitą dieną, kadangi savo mokėjimo kortelės jis neva visą dienos limitą jau išnaudojo (t. 1, b. l. 122, 125). Nors nuteistasis bando sumenkinti nukentėjusiosios, liudytojo A. B. parodymus, tačiau juos pripažinti nepatikimais teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo, kadangi jie atitinka kitus bylos duomenis. Iš byloje esančio nukentėjusiosios T. B. banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2016 m. balandžio 28 d., 17.17 val., ji iš savo sąskaitos išėmė 300 eurų, 2016 m. balandžio 28 d., 17.14 val. – 1 000 eurų (t. 1, b. l. 52-54). Tai, kad nukentėjusiosios pinigai buvo ne atlygis už tarpininkavimo paslaugas, o trumpalaikė paskola, patvirtina T. B. bei nuteistojo J. S. telefoninio susirašinėjimo išrašas, iš kurio matyti, kad J. S. yra prašoma grąžinti 1 300 eurų. Iš išrašo matyti ir tai, kad nuteistasis žada grąžinti pinigus (t. 1, b. l. 58-101).
8. Nuteistojo argumentus, kad jis padėjo realizuoti UAB „duomenys neskelbtini“ dyzelinį kurą, jam buvo sumokėtas tarpininkavimo mokestis, paneigia ne tik liudytojo A. B., tačiau ir liudytojo V. R. parodymai. Minėtas liudytojas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme parodė, jog su J. S. jokių verslo reikalų nėra turėjęs, nėra jo prašęs tarpininkauti (t. 1, b. l. 149). Liudytojas A. Ž. patvirtino, kad J. S. jam skambino dėl UAB „duomenys neskelbtini“ turimo dyzelino pardavimo UAB „duomenys neskelbtini“ ir galimai davė kontaktus UAB „duomenys neskelbtini“ savininko V. R., su kuriuo liudytojas A. Ž. dėl kuro pirkimo toliau bendravo be tarpininkų (t. 1, b. l. 164; t. 2, b. l. 194-195). Pažymėtina, kad A. B., V. R. neneigia susitikę su nuteistuoju, kalbėję apie dyzelino pardavimą, tačiau nei vienas liudytojas nepatvirtino, kad už tarpininkavimą J. S. buvo mokami pinigai. Tokios nuteistojo versijos nepatvirtina ir sąskaitos – faktūros, kadangi iš jų tik matyti, jog UAB „duomenys neskelbtini“ 2018 m. balandžio 26 d. pirko kurą iš UAB „duomenys neskelbtini“. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nėra.
9. Pastebėtina, kad skundžiamame nuosprendyje teismas išanalizavo nuteistojo parodymus ir iš šių parodymų analizės matyti akivaizdūs J. S. parodymų prieštaravimai, kurie išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje. Vertinant nuteistojo parodymų nenuoseklumą ir jų kaitą, akivaizdu, jog nuteistasis parodymus keičia ir prie savo gynybinės versijos pritaiko tik tas aplinkybes, kurios nustatytos neginčijamais ir akivaizdžiais duomenimis. Nuteistasis neneigia susirašinėjęs su T. B., tačiau, jo teigimu, tokias žinutes jam liepė rašyti A. B.. Teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neturi pagrindo abejoti susirašinėjimo tarp T. B. ir J. S. tikrumu, kadangi iš susirašinėjimo turinio matyti, kad nukentėjusioji ne kartą nurodė „grąžinkit mano 1 300 eurų, kur mano pinigai, grąžinkit bent dalimis“, tuo tarpu nuteistasis atsako, jog pinigus jis grąžins, nurodo, jog pinigai jau pervesti, prašo nukentėjusiosios nurodyti sąskaitą, į kurią jis turi pervesti pinigus. Kadangi SMS žinučių turinys patvirtina, jog J. S. žadėjo pinigus grąžinti, neįtikinama nuteistojo versija, kad pinigus iš nukentėjusiosios jis gavo už tarpininkavimą.
10. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, jog nuteistasis veikė turėdamas iš anksto susiformavusią tyčią pinigų negrąžinti. Nuteistasis pinigus įgijo apgaule, pasinaudodamas tuo, kad yra nukentėjusiosios vyro pažįstamas, žadėdamas grąžinti pinigus kitą dieną. Be to, nukentėjusioji nurodė, kad J. S. jai padarė sąžiningo, verslaus žmogaus įspūdį. Baudžiamosios bylos medžiaga patvirtina, jog J. S. neketino grąžinti pinigų, nors nukentėjusiąją įtikinėjo priešingai, tai yra, rašydamas jai SMS žinutes ne kartą žadėjo pinigus grąžinti, nurodydamas vis skirtingas grąžinimo datas. Šiuo atveju apylinkės teismas nuteistojo J. S. veiksmus pagrįstai vertino kaip sukčiavimą.
11. Taip pat apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminis tyrimas buvo šališkas. Su tokiu argumentu teisėjų kolegija nesutinka ir pažymi, jog ikiteisminio tyrimo nutraukimas ir atnaujinimas, kitos skunde nurodomos aplinkybės neleidžia teigti, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnai yra šališki.
12. Atsižvelgiant išdėstytas aplinkybes, apeliacinis skundas atmetamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 8 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo J. S. (J. S.) apeliacinį skundą atmesti.