- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-20
- Bylos Nr.
- N-444-58-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 47.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo L. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutarties L. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė: I.
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Institucija) 2008 m. liepos 28 d. nutarimu L. G. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 163 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą skyrė 100 Lt baudą. Bauda paskirta už tai, kad 2008 m. liepos 24 d. patikrinimo metu nustatyta, jog UAB „Rimi Lietuva“ PC 46, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, prekybos salėje buvo iškabinti skelbimai: „Perkant prausiklį „BELLA“ įklotai „BELLA“ nemokamai!“, „Dantų šepetėlis ORAL-B ir dantų pasta BLEND A MED, 125 ml dovanų“, „Skalbiamieji milteliai BONUX, 2 kg ir indų ploviklis FAYRY 0,5 l – dovanų“. Šiais savo veiksmais L. G., būdama UAB „Rimi Lietuva“ PC 46, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, direktore, pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintų mažmeninės prekybos taisyklių 11.8 punkto reikalavimus.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukta L. G. skundu Kauno apygardos administracinio teismo prašė panaikinti Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2008 m. liepos 28 d. nutarimą. Apeliantės įsitikinimu, prekės, nurodytos prekybos centre „Rimi" iškabintuose skelbimuose buvo platinamos kaip reklaminiai priedai, kurių platinimas nedraudžiamas pagal Mažmeninės prekybos taisyklių 11.8 punkte numatytą išimtį. Nurodė, kad reklaminių priedų, pridėtų prie prausiklio, dantų šepetėlio ir skalbimo miltelių paskirtis yra skatinti pirkėjus, kad šie nupirktų kuo daugiau reklamuojamų prekių, toks pirkėjų skatinimas atitinka reklamos apibrėžimą, įtvirtintą Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, ir nėra draudžiamas pagal Mažmeninės prekybos taisyklių 11.8 punktą. Be to, pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai, reglamentuojantys komercinę veiklą, turėtų būti aiškinami ir taikomi sistemiškai su atitinkamais Europos Sąjungos teisės aktais, kuriuos įgyvendinant yra priimti. Būtent, 2005 m. gegužės 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/29/EB dėl nesąžiningos įmonių komercinės veiklos vartotojų atžvilgiu vidaus rinkoje („Nesąžiningos komercinės veiklos direktyva") tikslas yra užkirsti kelią vartotojų klaidinimui ir vartotojų ekonominių interesų pažeidimui (direktyvos 1 str.), tačiau sąžiningas siūlymas įsigyti du produktus už vieno kainą (kai antrasis produktas iš tiesų suteikiamas nemokamai) neprieštarauja direktyvos nuostatoms.
Atsiliepimas
Nuobaudą paskyrusi institucija Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad Institucijos pareigūnas, konstatuodamas, kad pareiškėjos vadovaujamame prekybos centre buvo dalijamos dovanos ar priedai prie prekių, tuo pažeidžiant Mažmeninių prekybos taisyklių nuostatas, vadovavosi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktu išaiškinimu 2006 m. lapkričio 3 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. N17-1573/2006.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. gruodžio 5 d. nutartimi Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos prie Ūkio ministerijos 2008 m. liepos 28 d. nutarimą paliko nepakeistą ir skundo netenkino. Teismas konstatavo, kad L. G. padarytą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 163 straipsnio 1 dalyje, įrodo byloje pateikti duomenys, kurie patvirtina, jog minėtame prekybos centre akcija, kuria vartotojai buvo skatinami įsigyti ne maisto prekes reklaminiuose lankstinukuose ir prekybos salėje iškabintuose skelbimuose, buvo vykdoma pagal marketingo skyriaus nurodymus, o L. G. neturi teisės ir galimybės savo nuožiūra taikyti nuolaidas ar nustatyti kainas, tačiau L. G. būdama atsakinga už Lietuvos Respublikos įstatymų, poįstatyminių ir kitų teisės aktų, Vyriausybės nutarimų, susijusių su tiesioginiu darbu laikymąsi pagal prekybos centro direktoriaus pareigybinius nuostatus ir būdama pareigūnė ATPK 14 straipsnio prasme, atsako už Mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimus vadovaujamame prekybos centre. Be to, nurodė, kad nesąžiningos komercinės veiklos direktyvos 2005/29/EB nuostatos perkeltos į nacionalinę teisę ir tai patvirtina Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymas, kuris priimtas įgyvendinant Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvą 2005/29/EB, todėl negalima sutikti, kad mažmeninės prekybos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 11.8 punktas, prieštarauja Nesąžiningos komercinės veiklos direktyvai 2005/29/EB.
III.
Administracinėn atsakomybėn patraukta L. G. apeliaciniu skundu prašo kreiptis 5 Lietuvos Respublikos Konstitucinį teismą dėl ATPK 163 straipsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimo Nr. 697 atitikimo Lietuvos Respublikos 23, 31 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui ta apimtimi, kiek šiais teisės aktais nustatoma administracinė atsakomybė už ne įstatymu patvirtintų mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimus; bylą išnagrinėjus iš esmės – Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Apeliacinis skundas grindžiamas tuo, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė visapusiškai neištyręs ir neįvertinęs reikšmingų bylos aplinkybių bei nepašalinęs byloje surinktų įrodymų tarpusavio prieštaravimų. Nurodo, kad byloje pateiktas „Rimi Lietuva“ 2008 m. lapkričio 21 d. raštas, Darbo sutartis Nr. 126 bei Pareiginiai nuostatai patvirtina, jog L. G. yra tiesiogiai pavaldi UAB „Rimi Lietuva“; UAB „Rimi Lietuva“ parduotuvėse specialiu ženklu pažymėtos prekės yra tiekiamos ir jų kainos nustatomos centralizuotai; UAB „Rimi Lietuva“, o ne konkrečios parduotuvės vadovas, priima sprendimus dėl prekybos ne maisto prekėmis sąlygų ir tvarkos; prekybos centrų vadovams nėra suteikta teisė ir galimybė kaip nors įtakoti prekybos sąlygas ar keisti prekės kainas. Pažymi, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo įvardinti konkretūs įrodymai, pagrindžiantys aplinkybę, jog būtent dėl L. Gr. veiksmų Mažmeninės prekybos taisyklių 11.8 punktas buvo pažeistas. Taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė argumentus, jog prekės, nurodytos UAB „Rimi Lietuva“ parengtuose reklaminiuose bukletuose ir iškabose, buvo platinami kaip reklaminiai priklausiniai, kurių platinimas nėra draudžiamas pagal Mažmeninių prekybos taisyklių 11.8 punkte numatytą išimtį. Be to, pabrėžia, kad ATPK 7 straipsnyje numatyta, jog poveikio priemonės už administracinį teisės pažeidimą taikomos įstatymų numatytais pagrindais ir tvarka, todėl administracinė atsakomybė gali atsirasti tik už įstatymų pažeidimus ir taikyti atsakomybę pagal ATPK 163 straipsnio 1 dalį yra pagrindas tik už įstatymų patvirtintų Mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimus. Nagrinėjamoje byloje, L. G. buvo nubausta už Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 patvirtintų Mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimą, taigi, nubausta nesant įstatymo.
Atsiliepimas
Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos atsiliepimu prašo Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą ir L. G.apeliacinį skundą atmesti. Institucijos įsitikinimu, apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra teisiškai ir faktiškai nepagrįsti. Nurodo, kad UAB „Rimi Lietuva“ parengtuose reklaminiuose bukletuose ir iškabose nurodytos prekės negali būti vertinamos nei kaip priklausiniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.19 straipsnio, nei kaip daiktų komplektas CK 6.340 straipsnio prasme. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į apeliantės su UAB „Rimi Lietuva“ 2005 m. lapkričio 7 d. sudarytą darbo sutartį ir jos, kaip prekybos centro direktorės pareiginius nuostatus, L. G. pagrįstai pripažino pareigūne ATPK 14 straipsnio prasme, todėl ji, būdama atsakinga už Lietuvos Respublikos įstatymų, poįstatyminių ir kitų teisės aktų, Vyriausybės nutarimų, susijusių su tiesioginių funkcijų vykdymu, laikymąsi, atsako ir už Mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimus jos vadovaujamame prekybos centre.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja: IV.
Apeliacinis skundas netenkinamas.
L. G. buvo inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 163 straipsnio 1 dalyje (Mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimas). Tai blanketinė teisės norma, reikalaujanti nuorodos į kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju asmuo, dėl kurio buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kaltinimas pažeidęs Mažmeninės prekybos taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 11 d. nutarimu Nr. 697 11.8 punktą (pardavėjui draudžiama suteikti teisę pirkėjui iš karto ar per tam tikrą laiką nusipirkus prekę gauti dovanų ar priedą prie prekės, išskyrus reklaminius priedus ar nusipirktos prekės priklausinius). Patikrinimo metu nustatyta, jog šios nuostatos nepaisyta UAB „Rimi Lietuva“ PC 46, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, prekybos centre, kurio direktorė yra L. G., vykdant akcijas: 1) perkant prausiklį „BELLA“ įklotai „BELLA“ nemokamai, 2) dantų šepetėlis ORAL-B ir dantų pasta BLEND A MED, 125 ml dovanų, 3) skalbiamieji milteliai BONUX, 2 kg ir indų ploviklis FAYRY 0,5 l – dovanų.
Taisyklių 11.8 punkto analizė suponuoja išvadą, kad pardavėjui yra draudžiama suteikti teisę pirkėjui iš karto ar per tam tikrą laiką nusipirkus prekę gauti dovanų ar priedą prekės, t. y. neleistinas teikimas jokių materialių daiktų. Numatyta išimtis siejama su reklaminiu priedu ar įsigyjamos prekės priklausiniu. Ginčas kyla dėl to, ar dovanas – įklotus, dantų pastą ir indų ploviklį – galima laikyti reklaminiais priedais ar siūlomų prekių priklausiniais. Taisyklėse reklaminio priedo sąvokos nėra. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2006 m. lapkričio 3 dienos nutartyje Nr. N17-1573/2006 yra pasisakęs, kad reklaminis priedas – tai žinių (informacijos) paskelbtų bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma suteikimas papildomai, jau prie esamos, paskelbtos informacijos, galimai išreikštas taip pat bet kokiomis priemonėmis ir bet kokia forma (reklaminis bukletas, reklaminis žurnalas, reklaminė knyga – informacija pasiekiama nemokai įvairiose viešuose visuomenės susibūrimo vietose). Kitaip tariant reklaminis priedas – tai taip pat žinios, neatsiejamos nuo pirminės bendros reklamos, bet ne daiktai-dovanos, kuriais skatinama įsigyti prekes ar pasinaudoti paslaugomis. Atsižvelgdama į paminėtą, teisėjų kolegija daro išvadą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įklotų, dantų pastos ir indų ploviklio nepripažino reklaminiais priedais. Be to, apeliacinės instancijos teismas palaiko pirmosios instancijos teismo argumentus, kad minėtų daiktų negalima laikyti prekių priklausiniais (pagal CK 4.19 str.), ir jų nebekartoja.
Byloje pateikti duomenys, kad UAB „Rimi Lietuva“ PC 46, esančio (duomenys neskelbtini), Alytuje, prekybos centre akcija, kuria vartotojai buvo skatinami įsigyti ne maisto prekes, buvo vykdoma pagal marketingo skyriaus nurodymus (b. l. 72), tačiau kaip pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, L. G. pagal prakybos centro direktoriaus pareiginius nuostatus (b. l. 76-79) yra atsakinga už Lietuvos Respublikos įstatymų, poįstatyminių ir kitų teisės aktų, Vyriausybės nutarimų, susijusių su tiesioginiu darbu, laikymąsi. Atsižvelgiant į tai, administracinėn atsakomybėn patraukta L. G. atsako už Mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimus jos vadovaujamame prekybos centre, o jos apeliaciniame skunde nurodyti argumentai šiuo aspektu vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės.
Apeliantės nurodyta aplinkybė, kad ji administracinėn atsakomybėn patraukta nesant įstatymo, atmetama kaip nepagrįsta. Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 163 straipsnio 1 dalis tiesiogiai nurodo, kad administracinė atsakomybė kyla už mažmeninės prekybos taisyklių pažeidimus. Taigi, L. G. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už įstatyme, t. y. ATPK 163 straipsnio 1 dalyje, numatyto pažeidimo padarymą. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegijai nekyla abejonių dėl ATPK 163 straipsnio atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai, todėl L. G. prašymas kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą netenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pripažindamas L. G. kalta pagal ATPK 163 straipsnio 1 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Pirmosios instancijos teismo argumentus teisėjų kolegija palaiko ir nebekartoja.
Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno apygardos administracinio teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl naikinti ją apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
L. G. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.