- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-18
- Bylos Nr.
- I-1737-1066/2019
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Gediminas Užubalis
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo ir Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas J. J. su skundu (b. l. 1–7, 39–41, 59) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K) (nuo 2019 m. balandžio 1 d. po reorganizacijos – Vilniaus pataisos namų), 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašydamas dalį neturtinės žalos priteisti iš tam tikro atsakovo atsakingo asmens už šį padarytą pažeidimą (įpareigojant atiminėti čiužinius).
2.1. Paaiškina, kad nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d. jam buvo paskirta nuobauda kamerų tipo patalpoje, kur iš jo buvo paimamas čiužinys ir patalynė darbo dienomis nuo 6.00–6.15 val. iki 21.40–22.00 val., poilsio dienomis nuo 7.00–7.20 val. iki 22.40–23.00 val. Todėl, mano, kad jis buvo laikomas kankinančiomis sąlygomis.
2.2. Nurodo, kad 2018 m. lapkričio 19 d. jam buvo atneštos iš įstaigoje veikiančios parduotuvės ne visos jo užsakytos prekės (nebuvo atneštas saulėgrąžų aliejus, buvo atneštas mažesnis kiekis pomidorų, agurkų, svogūnų ir obuolių). 2018 m. lapkričio 26 d. pareiškėjui vėl užpildžius prašymą apsipirkti įstaigos parduotuvėje, jis negavo aliejaus, raugintų arba marinuotų agurkų, gavo mažesnį kiekį pomidorų, agurkų, česnakų ir obuolių.
Šalies argumentai
2.3. Pareiškėjo teigimu, dėl auksčiau nurodytų aplinkybių jam kilo neturtinė žala.
Atsiliepimas
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – KD) atsiliepime (b. l. 68–72) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, remdamasi šiais argumentais:
3.1. Paaiškina, kad 2018 m. spalio 19 d. įsakymo Nr. 1R-213 (toliau – Įsakymas) „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo Nr. 194 „Dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“ (toliau – Taisyklės) 18 priede nustatytas nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas (toliau – Sąrašas) sudarytas taip, kad jame būtų tik nuteistiesiems patys būtiniausi maisto produktai ir kiti daiktai, kurie reikalingi šiems asmenims. Pareiškėjui nebuvo suvaržyta jo teisė apsipirkti parduotuvėje, o mažesnis prekių kiekis sąlygotas Taisyklių pakeitimais.
3.2. Pagal Taisyklių 220 punktą patalynę į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems pradėjo išdavinėti tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui.
3.3. Mano, jog pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, kad čiužinio ir patalynės paėmimas ne miegui nuteistųjų dienotvarkėje skirtu metu, bei, kad nebuvo užtikrinta jo teisė apsipirkti parduotuvėje yra kankinimo forma, tačiau nenurodė, kokias neigiamas pasekmes patyrė ir kaip jos viršijo neišvengiamas su įkalinimu susijusias kančias.
4. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Vilniaus pataisos namai atsiliepime (b. l. 75–78) su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti, remdamasi šiais argumentais:
4.1. Pažymi, kad nuteistiesiems leidžiamų įsigyti vaisių ir daržovių kiekis yra reglamentuojamas Taisyklių 18 priedo 1.1. punkte, pagal kurį nuteistieji gali įsigyti ne daugiau kaip du kilogramus vaisių ir daržovių. Kadangi 2018 m. lapkričio 19 d. pareiškėjas užsakė iš viso daugiau kaip 6 kilogramus vaisių ir daržovių, o 2018 m. lapkričio 26 d. daugiau kaip 4 kilogramus, todėl jam buvo atnešti mažesni vaisių ir daržovių kiekiai nei jis pageidavo. Lukiškių TI-K neturėjo teisinio pagrindo minėta teisės norma nesivadovauti bei savavališkai keisti šį teisinį reglamentavimą.
4.2. Pagal Taisyklių 18 priedo 1.7. punktą nuteistieji gali įsigyti aliejų ir margariną, tačiau ne didesnėse nei 500 ml (500 g) gamintojo pakuotėse. Kadangi tuo metu Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje aliejaus nebuvo, ši prekė nebuvo jam pristatyta. Ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas buvo maitinamas pagal nedirbančių vyrų maitinimo valgiaraštį, kadangi gydytojo specialisto rekomendacijų skirti sustiprintą (dirbančių vyrų) maitinimą nebuvo.
4.3. Akcentuoja, kad patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui. Nesivadovauti teisės aktų reikalavimais ir sudaryti Pareiškėjui išskirtinę galimybę turėti kamerų tipo patalpose patalynę visą parą, Lukiškių TI-K administracija teisinio pagrindo neturėjo.
4.4. Mano, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo atžvilgiu nebuvo atlikta jokių neteisėtų veiksmų, taip pat pareiškėjas neįrodė jam padarytos žalos fakto.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Byloje ginčas kilo dėl 8 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų valdžios institucijų veiksmų, neužtikrinant tinkamų kalinimo sąlygų nuo 2018 m. lapkričio 5 d. iki 2018 m. lapkričio 20 d., kai buvo paimamas jo čiužinys ir patalynė ne miegui nuteistųjų dienotvarkėje skirtu metu, bei, jo teisės apsipirkti parduotuvėje neužtikrinimo Lukiškių TI-K.
6. Dėl pareiškėjo reikalavimo dalį neturtinės žalos priteisti iš tam tikro atsakovo atsakingo asmens už šį padarytą pažeidimą (įpareigojant atiminėti čiužinius), pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą, administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.271 straipsnį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1054 „Dėl valstybės ir Vyriausybės atstovo teismuose nustatymo“ (nutarimo redakcija nuo 2016 m. liepos 1 d.) 3.23 punktą bylose dėl žalos atlyginimo, kai pagal įstatymus žalą privalo atlyginti valstybė, valstybei atstovauja valstybės institucijos (valstybinio administravimo subjektai), dėl kurių arba dėl kurių pareigūnų, valstybės tarnautojų ar kitų darbuotojų neteisėtų aktų atsirado žala. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta pareiškėjo reikalavimas dėl dalies neturtinės žalos priteisimo iš konkretaus asmens negali būti tenkinamas.
7. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civiliniame kodekse ir kituose įstatymuose nustatyta tvarka. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės civilinė atsakomybė dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalis). Valstybės civilinė atsakomybė pagal Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalį atsiranda esant trims būtinoms sąlygoms: neteisėtiems veiksmams (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis); priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (Civilinio kodekso 6. 247 straipsnis); teisės pažeidimu padarytai žalai (Civilinio kodekso 6.249 straipsnis). Šios rūšies žalos atlyginimo specifika yra tokia, kad nebūtina nustatyti neteisėtus veiksmus įvykdžiusio subjekto kaltės, t. y. valstybė atsiradusią žalą atlygina visiškai, nepaisydama konkretaus valstybinės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Neįrodžius bent vienos iš minėtų būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
8. Pareiškėjas neturtinės žalos atsiradimą kildino iš to, kad buvo paimamas jo čiužinys ir patalynė ne miegui nuteistųjų dienotvarkėje skirtu metu, bei, jo teisės apsipirkti parduotuvėje neužtikrinimo Lukiškių TI-K (apribojus galimų pirkti vaisių ir daržovių bendrą svorį iki 2 kg).
9. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 92 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų. Maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, kuriuos nuteistieji gali įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje ir turėti pataisos įstaigoje, sąrašą nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės (BVK 92 straipsnio 4 dalis).
10. Sąrašo 18 priede nustatyti nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų sąrašas. Pažymėtina, jog minėtas teisės aktas buvo pakeistas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2018 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. 1R-213 „Dėl Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymo „dėl pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“. Sąrašo 1.1 punkte nurodoma, jog nuteistiesiems leidžiama įsigyti vaisių ir daržovių (šviežių, šaldytų, konservuotų), tačiau ne daugiau nei 2 kg. Atsakovės atstovas nurodė, kad Sąrašas sudarytas taip, kad jame būtų tik nuteistiesiems patys būtiniausi maisto produktai ir kiti daiktai, kurie reikalingi šiems asmenims. Teismas pažymi, kad teisingumo ministro Įsakymu patvirtintu Sąrašu pareiškėjui nebuvo uždrausta įsigyti ir turėti vaisių bei daržovių, Sąrašu buvo nustatytas tam tikras leidžiamas įsigijimo ir turėjimo kiekis, t. y. ne daugiau kaip 2 kg, todėl pareiškėjui buvo atnešti mažesni vaisių ir daržovių kiekiai nei jis pageidavo. Be to, pagal Sąrašo 18 priedo 1.7. punktą nuteistieji gali įsigyti aliejų ir margariną, tačiau ne didesnėse nei 500 ml (500 g) gamintojo pakuotėse. Atsakovės atstovas paaiškino, kad tuo metu Lukiškių TI-K veikiančioje parduotuvėje aliejaus nebuvo, todėl ši prekė pareiškėjui nebuvo pristatyta.
11. Pareiškėjas buvo maitinamas pagal nedirbančių vyrų maitinimo valgiaraštį, kadangi gydytojo specialisto rekomendacijų skirti sustiprintą (dirbančių vyrų) maitinimą nebuvo (Lukiškių TI-K Sveikatos priežiūros tarnybos 2019 m. sausio 14 d. tarnybinis pranešimas Nr. 24-239 pridedamas, b. l. 79). Todėl pareiškėjo nurodomas argumentas, jog jam būtinas didesnis vaisių ir daržovių kiekis vertintinas kaip subjektyvaus pobūdžio teiginys. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog Sąrašu buvo uždrausta įsigyti vaisius ir daržoves, nėra pagrindo konstatuoti atsakovės atstovės neteisėtus veiksmus. Vien ta aplinkybė, jog Sąrašu buvo nustatyti tam tikri leidžiami įsigyti ir turėti vaisių, daržovių kiekiai ir (ar) tam tikri apribojimai, nesudaro pagrindo pripažinti atsakovės atstovės neteisėtus veiksmus.
12. Lukiškių TI-K direktoriaus 2018 m. lapkričio 2 d. nutarimu dėl nuteistojo nubaudimo Nr. 62-786 pareiškėjui buvo paskirta nuobauda – perkėlimas į kamerų tipo patalpas 15 parų. Pareiškėjo teigimu, visą šios bausmės atlikimo laikotarpį Lukiškių TI-K administracija nepagrįstai apribodavo jo galimybę turėti kameroje patalynę ir čiužinį ne miegui nuteistųjų dienotvarkėje skirtu metu.
13. Pabrėžtina, kad Taisyklių 220 punkte yra nustatytas itin griežtas režimas nuteistiesiems, laikomiems kamerose: nuteistiesiems, perkeliamiems į kamerų tipo patalpas (išskyrus perkeliamiems į kamerų tipo patalpas pagal Bausmių vykdymo kodekso 142 straipsnio 2 dalies 3 punktą), neleidžiama su savimi imti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų, išskyrus nutarimo dėl nuobaudos skyrimo kopiją, vokus, pašto ženklus, rašymo priemonę ir popierių, rankšluostį, muilą, dantų pastą, dantų šepetėlį, šukas, nosinę (moterims – moterų higienos reikmenis), patalynė į kamerų tipo patalpas perkeltiems nuteistiesiems išduodama tik dienotvarkėje nustatytam miego laikui, Pataisos įstaigos direktorius privalo užtikrinti nuteistųjų, perkeltų į kamerų tipo patalpas, asmeninių daiktų, kurių jie negali turėti kamerų tipo patalpose, saugumą per visą nuobaudos atlikimo laiką, greitai gendantys maisto produktai įdedami į šaldytuvą, ilgai saugoti ir dėl natūralių sąlygų sugedę maisto produktai nuteistojo akivaizdoje sunaikinami, apie tai surašomas aktas, kuris, nuteistajam pasirašius, įsiuvamas į jo asmens bylą. Pareiškėjo vertinimu, toks reguliavimas sudaro sąlygas ir prielaidas kankinti nuteistuosius, nes jie, neturėdami patalynės bus kankinami. Teismas nesutinka su tokiu vertinimu. Nuteistųjų teisė minkštai atsisėti ir atsigulti dienos metu, kai nemiegama pagal nuteistųjų dienotvarkę, niekur nenumatyta, todėl pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra nepagrįsti.
14. Teismas taip pat pažymi, kad pareiškėjas yra asmuo, turintis specifinį teisinį statusą, jis atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl tam tikras jo asmeninių laisvių suvaržymas yra neišvengiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikoje pripažįstama, kad įkalinimo įstaigose, atsižvelgiant į jų pobūdį, gali būti pateisinami platesni apribojimai nei laisvėje esančių asmenų atžvilgiu (žr. 2005 m. spalio 6 d. sprendimą byloje H. prieš Jungtinę Karalystę (Nr. 2), pareiškimo Nr. 74025/01). Be to, pripažįstama, kad tam tikros kalinimo sąlygos ir su tuo susiję apribojimai yra būdingi atliekant laisvės atėmimo bausmę (žr. 1967 m. liepos 11 d. sprendimą byloje K. H. C. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 2749/66), o laisvės atėmimo bausmė visada daro įtaką įprastam asmens gyvenimui ir neišvengiamai nustato tam tikrus apribojimus ir kontrolę (žr. 2007 m. gruodžio 4 d. sprendimą byloje D. prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 44362/04).
14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K (po reorganizacijos Vilniaus PN) bei Kalėjimų departamento, veiksmuose pareiškėjo atžvilgiu nėra vienos iš civilinės atsakomybės sąlygų – neteisėtų veiksmų. Todėl kitų sąlygų, būtinų deliktinei atsakomybei kilti, nustatymas yra betikslis, kadangi tam, kad būtų priteista pareiškėjo prašoma žala turi būti nustatytos visos trys kumuliatyvios sąlygos, būtinos deliktinei atsakomybei kilti, – neteisėti veiksmai, žala, priežastis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Atitinkamai, dėl kitų pareiškėjo skundo argumentų dėl jo patirtos neturtinės žalos, jos buvimo bei jos įrodinėjimo (žr. pvz., LVAT 2013 m. liepos 2 d. nutartis byloje Nr. A858–610/2013, 2015 m sausio 29 d. nutartis byloje Nr. A130–858/2015, 2015 m. birželio 8 d. sprendimas byloje Nr. A315–602/2015), atsižvelgus į nurodytus argumentus, nėra tikslinga atskirai pasisakyti.
15. Taigi pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132–133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.