- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-27
- Bylos Nr.
- e2S-1041-460/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-04557-2017-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aušra Maškevičienė
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“
- Advokatai
- Gediminas Žlioba
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ (apeliantė) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti teismo įsakymą pagal kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „Minibank“ pareiškimą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kreditorė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su pareiškimu dėl 1 392 Eur skolos, 35,85 Eur nuostolių, 5 procentų dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 8,00 Eur žyminis mokestis, 72,60 Eur už teisines paslaugas, išieškojimo iš skolininko M. M..
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017-03-27 nutartimi kreditorę UAB „Minibank“ įpareigojo pateikti įrodymus, pagrindžiančius kad advokatui 72,60 Eur išlaidos buvo sumokėtos. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi atsisakė priimti kreditorės UAB „Minibank“ pareiškimą skolininkui M. M. dėl skolos priteisimo kaip neteismingą. Nurodė, jog kreditorė, taisydama trūkumus, nepagrindė prašomos priteisti sumos už teisines paslaugas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
3. Apeliantė teismui pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį iš klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
3.1. Nurodo, jog kreditorė sudarė teisinių paslaugų sutartį su UAB „Ekonomistas“ ir už teisines
paslaugas sumokėjo UAB „Ekonomistas“ 72,60 €, iš kurių 12,60 € sudaro PVM, kuris sumokamas valstybei.
3.2. Tikina, kad reali paslaugos suma, kurią gavo UAB „Ekonomistas“ yra 60 €.
3.3. Pažymi, kad UAB „Minibank“ nėra PVM mokėtojas, o UAB „Ekonomistas“ yra PVM mokėtojas. UAB „Ekonomistas“ už teisines paslaugas sumokėjo advokatui Gediminui Žliobai 60 €. Dėl to kreditorės prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos (72,60 €) yra būtent kreditorės turėtos išlaidos už advokato suteiktas paslaugas, nors ir sumokėtos kreditorei įvairias teisines paslaugas teikiančiai UAB „Ekonomistas“.
3.4. Apeliantė įsitikinusi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turėtų atsižvelgti į CPK 439 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą nuostatą, suteikiančią skolininkui teisę pareikšti prieštaravimus tik dėl bylinėjimosi išlaidų. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą gali išspręsti nutartimi.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į atskirąjį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).
6. Ginčas byloje kilo dėl teismo įsakymo (ne)išdavimo pagrįstumo. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti kreditorės UAB „Minibank“ pareiškimą, motyvuodama tuo, kad negali būti patenkintas kreditorės UAB „Minibank“ reikalavimas priteisti jai išlaidas už teisines paslaugas. Kreditorė UAB „Minibank“ nesutikimą su pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia tuo, kad prašomos priteisti bylinėjimosi išlaidos yra pagrįstos įrodymais, be to, įstatymas neįpareigoja kreditorės pagrįsti reikalavimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
7. Pažymėtina, jog CPK XXIII skyrius nustato bylų dėl teismo įsakymo nagrinėjimo ypatumus. CPK 431 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šiame skyriuje nustatyta tvarka nagrinėjamos bylos pagal kreditoriaus pareiškimą dėl piniginių reikalavimų (atsirandančių iš sutarties, delikto, darbo santykių, išlaikymo priteisimo ir kt.). Teismo įsakymo institutu realizuojami CPK įtvirtinti proceso operatyvumo ir koncentruotumo principai leidžia veiksmingiau ginti pažeistas teises. Kreditorius neprivalo pagrįsti savo reikalavimo ir jo faktinio pagrindo įrodymais (CPK 433 straipsnio 3 dalis), be to, teismas, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus, netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo (CPK 435 straipsnio 3 dalis). Teismas turi atsisakyti priimti pareiškimą išduoti teismo įsakymą tik tuo atveju, jeigu jis yra aiškiai nepagrįstas (CPK 435 straipsnio 2 dalis). Šis pagrindas taikytinas, kai iš faktinio pareiškimo pagrindo matyti, jog reikalavimas yra beprasmiškas arba vadovaujantis materialiosiomis teisės normomis vienareikšmiškai laikytinas nepagrįstu. Tokiu (aiškiai nepagrįstu) pareiškimu laikytinas toks pareiškimas, kuriuo reiškiamų materialinių reikalavimų nepagrįstumas (galimybės gauti tokių reikalavimų patvirtinimą (patenkinimą) nebuvimas) yra toks akivaizdus, jog jį galima identifikuoti atliekant formalųjį pareiškimo vertinimą, t. y. tikrinant, ar kreditorius įgyvendino procesines kreipimosi į teismą sąlygas.
8. Akcentuotina, kad reikalavimas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo per se nėra materialinis teisinis reikalavimas (ieškinio (pareiškimo) dalyko prasme). Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi, net nepriėmęs pareiškimo, nepagrįstai tyrė, vertino įrodymus dėl bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo, t. y. nepagrįstai sprendė procesinio pobūdžio klausimą. Dėl šios kategorijos bylų supaprastinto proceso teismo diskrecija pareiškimo priėmimo stadijoje įvertinti pareiškimo atitiktį imperatyvioms teisės normoms objektyviai ribojama (CPK 435 straipsnio 3 dalis) ir toks klausimas galėtų būti sprendžiamas nagrinėjant bylą iš esmės, t. y. skolininkui CPK 439 straipsnyje nustatyta tvarka pareiškus prieštaravimus dėl kreditoriaus pareikšto reikalavimo ir teismui bylą nagrinėjant ginčo teisenos tvarka. (CPK 439 straipsnis).
9. Svarbu atkreipti dėmesį, jog CPK 437 straipsnio 2 dalies 4 punktas numato, kad, išdavęs teismo įsakymą, teismas informuoja skolininką, jog nebuvo tikrinamas kreditoriaus pareikšto reikalavimo pagrįstumas. Skolininkui yra suteikiama galimybė pateikti prieštaravimus net nenurodant prieštaravimo pagrindo (CPK 439 straipsnio 2 dalis). Taigi įstatyme numatyta skolininko teisių apsaugos nuo nepagrįsto ar ginčytino kreditoriaus reikalavimo pareiškimo garantija.
10. Svarbu ir tai, jog teismas spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, turėtų vadovautis ir CPK 439 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, suteikiančia skolininkui teisę pareikšti prieštaravimus tik dėl bylinėjimosi išlaidų. Tokiu atveju teismas bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimą gali išspręsti nutartimi.
11. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nebuvo pagrindo vadovaujantis CPK 435 straipsnio 2 dalimi ir atsisakyti priimti kreditorės pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo kaip nepagrįsto, ar neteismingo. Proceso teisės normų pažeidimas bei faktas, kad pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimas yra pirmosios instancijos kompetencija (CPK 431 straipsnio 6 dalis), sudaro pagrindą skundžiamą nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl teismo įsakymo išdavimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.