Kauno apygardos teismo nutartis

2011-10-14 · Byla Nr. ATP-441-348/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-10-14
Bylos Nr.
ATP-441-348/2011
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-02361-2011-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Svetlana Jurgaitienė
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-441-348/2011;Teisminio proceso Nr.4-05-3-02361-2011-8Procesinio sprendimo kategorija: 45.4.4. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. spalio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo teisėja Svetlana Jurgaitienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. K. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo specialistas 2011-03- 15 d. surašė pareiškėjui 2011-03-15 administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 20P-798102-2011 pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 str. 2 d. dėl to, kad jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 120, 231.1 punktų reikalavimus, nes 2011-03-06, 18.30 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį Volkswagen Touareg, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, kai transporto priemonių važiavimo trajektorijos kertasi, o važiavimo tvarka Kelių eismo taisyklėse neaptarta, nedavė kelio transporto priemonei Volkswagen Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) artėjančiai iš dešinės ir ją kliudė, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai; įvykus eismo įvykiui nedelsdamas nesustojo eismo įvykio vietoje, nuvažiavo ir grįžo į eismo įvykio vietą, kai čia jau buvo atvykę policijos pareigūnai.

Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus specialistas 2011-03-22 nutarimu A. K. už LR ATPK 127 straipsni 2 dalyje numatytą pažeidimą skyrė 150 litų dydžio baudą.

Nesutikdamas su šiuo nutarimu pareiškėjas jį skundė Kauno miesto apylinkės teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2011m. rugpjūčio 30 d. nutartimi pareiškėjo skundą atmetė. Teismas darė išvadą, kad teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidėjo veika įrodyta ir kvalifikuota teisingai. Teismas šią išvadą darė patikrinęs ir įvertinęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga – eismo įvykio vietos schemą, policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, E. B., A. V., R. K., R. V. paaiškinimus, administracinio teisės pažeidimo protokolą bei paties pažeidėjo netiesioginį kaltės pripažinimą. Atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu A. K. prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2011-08-30 nutarimą panaikinti ir bylą perduoti institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą. Teigia, jog teismas nutartį priėmė neišsiaiškinęs bylos aplinkybių, kaip to reikalauja ATPK 248,284 straipsniai, todėl netinkamai taikė materialinės tesiės normas. Be to, nutartis yra nepagrįsta, pažeidžianti teisės aktų reikalavimus, Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo praktiką ir todėl neteisėta bei naikintina. Skunde teigiama, jog eismo įvykis įvyko ne dėl pareiškėjo, tačiau dėl vairuotojo A. V. kaltės. Nurodoma, jog pareiškėjas važiavo automobilių sraute išvažiavimo link, iš dešinės lygiagrečiai kiek atsilikęs judėjo pilkos spalvos automobilis VW Passat, neįjungtomis artimomis šviesomis. Staiga vairuotojas žymiai padidino greitį ir nerodydamas posūkio signalo pavojingai priartėjo prie pareiškėjo automobilio, siekdamas išvengti susidūrimo pareiškėjas panaudojo garso signalą. Teigiama, kad aplinkybę, jog transporto priemonės judėjo lygiagrečiai, patvirtina ne tik pareiškėjo parodymai, tačiau ir A. V., jo sutuoktinė. Nurodoma, jog jo transporto priemonė judėjo transporto priemonių sraute nekeisdama trajektorijos, Tuo tarpu A. V. vairuojama transporto priemonė judėjo atskirai, ne transporto priemonių sraute, neįjungtais artimųjų šviesų žibintais ir keitė kryptį bei trajektoriją pažeisdamas KET 88p. reikalavimus, t.y. nerodė posūkio signalo. A. V. automobilis nevažiavo statmenai, todėl norint taikyti KET 120 p. reikalavimus, būtina nustatyti, kad transporto priemonės judėjimas iš dešinės yra akivaizdus (rodomas posūkio signalas). Šiuo atveju pareiškėjas teigia, jog negalėjo suvokti apie transporto priemonės artėjimą. Pareiškėjas taip pat nesutinka su jo parodymų vertinimu, t.y. nesutinka, kad jie vertinami kaip netiesioginis kaltės pripažinimas, nes garsinis signalas būtent ir buvo panaudotas išvengti susidūrimo. Teigia, jog tai, priešingai nei nurodo teismas, yra jo nekaltumo įrodymas, nes jei būtų manevravęs pats arba suvokęs A. V. manevrų prasmę, signalizuoti nebūtų reikalo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba prašo skundą atmesti. Teigia, jog administracinis teisės pažeidimas įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, eismo įvykio schema, policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, paaiškinimais dėl eismo įvykio. Teigiama, jog automobiliai važiavo keliu, kurio važiavimo tvarka neaptarta kelių eismo taisyklėse. Tokiu būdu A. K. turėjo vadovautis kelių eismo taisyklių 120 punkto reikalavimais ir privalėjo duoti kelią automobiliui, artėjančiam iš dešinės.

Motyvuojamoji dalis

A. K. apeliacinis skundas atmetamas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai. Todėl administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl jo kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šie reikalavimai nagrinėjant skundą apylinkės teisme nepažeisti. Apylinkės teismas sprendimą atmesti pareiškėjo skundą priėmė ne tik įvertinęs rašytinę bylos medžiagą, tačiau taip pat ištyręs bei įvertinęs pareiškėjo, o ir liudytojų R. K., E. B., A. V. parodymus. Teismo išvados pagrįstos įrodymų visumos vertinimu, todėl yra teisėtos.

A. K. nubaustas už tai, kad jis pažeidė kelių eismo taisyklių 9,120,231.1 punktų reikalavimus, t.y. nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitų asmenų ar jų turto saugumui, kai transporto priemonių važiavimo trajektorija kertasi, o važiavimo tvarka neaptarta kelių eismo taisyklėse, nedavė kelio transporto priemonei Volkswagen Passat, artėjančiai iš dešinės ir ją kliudė, dėl ko buvo apgadinti abu automobiliai, įvykus eismo įvykiui nedelsdamas nesustojo eismo įvykio vietoje, nuvažiavo į eismo įvykio vietą, kai čia jau buvo atvykę policijos pareigūnai.

Padarytą pažeidimą apeliantas ginčija iš esmės ir skundą grindžia tuo, kad jis visą laiką judėjo tiesiai, važiavimo krypties nekeitė, o važiavimo kryptį keitė A. V. pažeisdamas kelių eismo taisyklių reikalavimus, nes nerodė posūkio signalo, todėl šio automobilio trajektorijos keitimas pareiškėjui nebuvo akivaizdus, jis negalėjo šios aplinkybės numatyti, o garsinis signalas buvo naudojamas siekiant išvengti susidūrimo.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pažeidėjo kaltė padarius LR ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, įrodyta A. V. paaiškinimu, jo parodymais, R. V. paaiškinimu, eismo įvykio vietos schema, iš dalies pareiškėjo parodymais. A. V. nuosekliai, tiek savo paaiškinime, tiek ir teisme iš esmės nurodė tas pačias įvykio aplinkybes, t. y. tai, kad jo ir pareiškėjo automobiliai važiavo spūstyje lygiagrečiai, tas pačias aplinkybes nurodė paaiškinimuose ir R. V., E. B., R. K.. A. V. nurodė, kad jis buvo priekyje ir Volkswagen Touareg nubraukė vairuotojo durelių priekinį sparną, nubraukė kairiąją pusę. Savo paaiškinime nurodė, jog pareiškėjo vairuojamas automobilis, pajudėjus priekyje automobilių srautui, pagreitėjo ir užkliudė jo automobilį, perbraukė vairuotojo dureles, kairės pusės sparną ir nulenkė veidrodėlį. A. V. paaiškinime nurodytas aplinkybes dėl sugadinimų patvirtina ir eismo įvykio vietos schemoje nurodyti automobilių apgadinimai. Be to, A. V. nurodė, jog jis iš karto po įvykio sustojo, pėsčiomis pasivijo pareiškėjo automobilį ir pasakė, kad jo automobilį apgadino pareiškėjas, tačiau pareiškėjas nesustojo, nuvažiavo. Teismui pagrindą tikėti būtent A. V. parodymais davė ne tik tai, kad jo parodymus patvirtina objektyvūs duomenys, o taip pat iš dalies ir policijos pareigūno tarnybinis pranešimas, tačiau ir tai, kad A. V. po eismo įvykio elgėsi pagal kelių eismo taisyklių reikalavimus, sustojo, stengėsi sustabdyt kitą įvykyje dalyvavusį automobilį, iškvietė policiją. Tuo tarpu A. K. paaiškinimų bei parodymų nepatvirtina jokie patikimi, nuoseklūs parodymai. Be to, A. K. A. V. jį stabdant ir siekiant išsiaiškinti įvykio aplinkybes nestojo, į įvykio vietą grįžo tik po tam tikro laiko, kai policijos pareigūnus buvo iškvietęs A. V., tai taip pat duoda pagrindą abejoti jo nuoširdumu, o kartu ir parodymų patikimumu bei nuoseklumu. Pažymėtina, jog A. K. paaiškinime nurodė, jog VW Passat automobilis važiavęs lėta eiga lygiagrečiai, staiga prisigretino ir pavojingai priartėjo, tada jis spustelėjo garsinį signalą. Tuo tarpu teisme A. K. parodė, jog VW prisigretinus pareiškėjas pasignalino, tačiau VW Passat nereagavo, šoktelėjo į priekį, o pareiškėjas važiavo pirmyn. Be to. A. K. parodė, kad VW Passat prisigretino lygiagrečiai iš dešinės pusės, pasuko link pareiškėjo, pareiškėjas suprato, kad norėjo įsibraut į koloną, pasignalino, tačiau VW Passat automobilio vairuotojas vis tiek suktelėjo vairą, tačiau pareiškėjas nieko nepajuto ir važiavo toliau. Šios aplinkybės ne tik parodo, jog A. K. nenuoseklus, tačiau kartu ir paneigia skunde nurodytą aplinkybę, kad jam nebuvo akivaizdu, jog VW Passat siekia daryti manevrą. Tai taip pat duoda pagrindą tikėti A. V. paaiškinimais, kad A. K. nepraleido kliūties iš dešinės. A. K. automobiliu važiavusių asmenų parodymai nenuoseklūs, nei vienos iš važiavusių automobiliu liudytojų parodymai nuosekliai nepatvirtina A. K. parodymų. E. B. paaiškinime nurodė, jog automobilis VW Passat priartėjo ties viduriu, buvo be šviesų ir nerodė posūkio signalo, tačiau nenurodė, kad jis būtų prisigretinęs staiga. Be to, teismo posėdžio metu E. B. parodė, jog ji sėdėjo dešinėje pusėje, šalia vairuotojo, sėdėjo ir žiūrėjo teisiai, apačios nematė, (b.l. 29) todėl kyla abejonės kaip ji galėjo matyti, kad automobilis prisigretino iš galo ir buvo be šviesų bei nerodė posūkio signalo. Be to, kyla abejonės, ar ji apskritai matė visas įvykio aplinkybes. R. K. paaiškinime nurodė, kad VW Passat automobilis judėjo lygiagrečiai, staiga suktelėjo į jų pusę ir atsiliko. R. K. teisme parodė, jog paties įvykio nematė, tik matė, kad A. V. automobilis prisiartino lygiagrečiai ir staiga atsiliko. Nei papaaiškinime, nei teisme apie jokį garsinį signalą nenurodė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, darytina išvada, jog nei E. B. nei R. K. parodymų negalima laikyti nuosekliais, dar daugiau E. B. parodymai prieštaringi. Be to, šių asmenų parodymai ne tik prieštaringi tarpusavyje, bet prieštarauja ir objektyviems bylos duomenims.

Atsižvelgiant į tai, kad A. K. parodymai nėra nuoseklūs, jų nepatvirtina jokie kiti patikimi bylos duomenys, pagrįstai nustatant ir įvertinat įvykio aplinkybes vadovautasi A. V. paaiškinimais bei parodymais, rašytinais bylos duomenimis. A. V. parodymai dėl esminių įvykio aplinkybių ne tik nuoseklūs, patvirtinami policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu, tačiau ir objektyviais bylos duomenimis. Eismo įvykio schemoje užfiksuota, jog VW Passat apgadintos kairės pusės durelės, sparnas, veidrodėlis, t.y. daugiau šoninė dalis. Tuo tarpu VW Touareg apgadintas ne tik dešinės pusės sparnas, durelės, tačiau ir bamperis, t.y. labiau priekinė automobilio dalis, kas duoda pagrindą tikėti A. V. parodymais, jog tai VW Touareg automobilis lygiagrečiai važiavęs, kurio priekinė dalis buvo ties VW Passat automobilio kairės pusės galinėmis durelėmis, pagreitėjo ir užkliudė A. V. automobilį ir perbraukė. Tai taip pat duoda pagrindą abejoti E. B. parodymais, kad tai VW Passat automobilis ties A. K. automobilio viduriu, nes tokiomis aplinkybėmis būtų apgadinta VW Passat priekinė dalis, tačiau šiuo atveju apgadintas būtent Touareg bamperis.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pagrįstos apylinkės teismo išvados, kad administracinio teisės pažeidimo esmė įrodyta, byloje surinkta pakankami duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 120, 231.1 punkto reikalavimus ir jo veika teisingai kvalifikuota pagal LR ATPK 127 str. 2d.

Kadangi byloje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, o taip pat įvertinus padaryto pažeidimo pobūdį, asmenybę, sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos vidurkis A. K. už padarytą pažeidimą skirtas pagrįstai, LR ATPK 24 str., 30str. 30² straipsnių nuostatos pritaikytos tinkamai.

Tenkinti pareiškėjo skunde nurodytą prašymą perduoti bylą institucijai, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą nėra teisinio pagrindo, nes Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, jog byla turėtų būti grąžinama protokolą surašiusiai institucijai protokolui patikslinti ar papildomai tirti, priklausomai nuo bylos aplinkybių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-444/2006, Administracinių teismų praktika Nr. 9, p. 31-40) tik tokiu atveju, kai nustatomi trūkumai, trukdantys administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimui, tai yra kai protokolas surašytas netinkamai – nenurodyti esminiai administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai, yra kitų esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kliudančių nagrinėti bylą. Tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinių teisės pažeidimų bylose laikosi nuoseklios praktikos, pagal kurią bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali (administracinės bylos Nr. N3-802/2007, N444-3214/2008 ir daugelis kitų).

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Kauno miesto apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartis yra pagrįsta ir teisėta. Apeliacinio skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo apylinkės teismo nutartį keisti ar panaikinti. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutartis paliekama galioti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutarė:

A. K. apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Svetlana Jurgaitienė