Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2007-11-10 · Byla Nr. N-444-1831-07

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2007-11-10
Bylos Nr.
N-444-1831-07
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis, Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius
Administracinė byla Nr. N1-1831/2007Procesinio sprendimo kategorija 28 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2007 m. lapkričio 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio, Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. L. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutarimo R. L. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilkaviškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos (toliau – Institucija) įgaliotas pareigūnas 2007 m. balandžio 14 d. surašė R. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, 2007 m. balandžio 13 d., apie 22.20 val., iš parduotuvės „Maxima“, esančios Basanavičiaus a. 1, Vilkaviškyje, pagrobė vagystės būdu 8,99 litų vertės peilį, kas atitinka pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 50 straipsnyje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilkaviškio rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą, 2007 m. balandžio 18 d. nutarimu pripažino R. L. kaltu padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą veiką ir skyrė jam 400 litų baudą. Tokį sprendimą teismas priėmė nustatęs, jog asmens kaltė įrodyta jo paties paaiškinimu, pareiškimu, prekių paėmimo aktu ir kitais rašytiniais įrodymais, o nuobauda, nustačius administracinę atsakomybę sunkinančias aplinkybes - pažeidimas padarytas neblaivaus asmens, asmuo yra padaręs nusikaltimą, paskirta kiek didesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda.

II.

Nesutikdamas su Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutarimu, R. L. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti nutarimą ir grąžinti bylą išsamiam tyrimui atlikti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog ginčijamo pažeidimo dieną prekybos centre peilio nevogęs ir paaiškino, jog tą dieną jis su V. D. atėjo į parduotuvę „Maxima“, kur, neturėdami pirkinių krepšelių, prekes nešėsi rankose. Teigia, jog už prekes mokėjo būtent V. D., kuriai jis padavęs rankose laikytą peilį. Prisipažinimą pasirašęs, nes tai padaryti jį privertė pareigūnai naudodami psichologinį ir fizinį smurtą. Taip pat nurodė, jog teismas netenkino jo prašymo turėti gynėją, apklausti parduotuvės apsaugos darbuotojus bei V. D.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra nurodęs, kad ATPK 286 straipsnis įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes; įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados; argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta; įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Teismas privalo ne tik išvardinti įrodymus, bet ir išdėstyti jų turinį, nurodant įrodomąją reikšmę. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai (žr. biuletenį Administracinių teismų praktika Nr.9, 27 psl.).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad konstituciniai imperatyvai, jog teisingumą vykdo tik teismai, kad teisė negali būti nevieša, taip pat iš Konstitucijos kylantis reikalavimas teisingai išnagrinėti bylą, suponuoja ir tai, kad kiekvienas teismo nuosprendis (kitas baigiamasis teismo aktas) turi būti grindžiamas teisiniais argumentais (motyvais). Argumentavimas turi būti racionalus – teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) turi būti tiek argumentų, kad jų pakaktų šiam nuosprendžiui (kitam baigiamajam teismo aktui) pagrįsti. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis teisinio aiškumo reikalavimas inter alia reiškia, kad teismo nuosprendyje (kitame baigiamajame teismo akte) negali būti ir nutylėtų argumentų, nenurodytų aplinkybių, turinčių reikšmės teisingo nuosprendžio (kito baigiamojo teismo akto) priėmimui. Teismo nuosprendžiai (kiti baigiamieji teismo aktai) turi būti aiškūs byloje dalyvaujantiems ir kitiems asmenims. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, tai nėra teisingumo vykdymas, kurį įtvirtina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. nutarimas).

Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. L. kaltu padarius ATPK 50 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nurodė, kad jo kaltė įrodyta paties paaiškinimu, pareiškimu, prekių paėmimo aktu ir kitais rašytiniais įrodymais, tačiau jų turinys, nurodant įrodomąją reikšmę, neišdėstytas, taip neatsakant į visus, ATPK 284 straipsnio 1 dalyje numatytus, būtinus nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, klausimus. Pažymėtina, jog apsaugos darbuotojų A. G. bei O. R. paaiškinimai Institucijai surašyti atskleidžiant iš esmės tas pačias įvykio aplinkybes, tačiau asmeniui neigiant pažeidimą iš esmės, nė vienas jų nebuvo apklaustas. Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, teismas pirmiausia rėmėsi paties R. L. prisipažinimu, tačiau jau pirmosios instancijos teisme asmuo savo kaltę neigė, o apeliaciniame skunde pažymėjo, jog prisipažinimas išgautas pareigūnams naudojant psichologinį ir fizinį smurtą. Pažymėtina, jog apsaugos darbuotojai savo paaiškinimuose įvardijo, jog stebėjo parduotuvėje įtartiną porelę, t. y. tamsiaplaukę merginą (apeliaciniame skunde įvardinta kaip V. D. ) ir R. L. , kuris visą laiką rankoje laikė prekę - peilį, kurį moteriai išėjus už kasų perdavė. Iš moters pasiaiškinimas nepaimtas, o iš pasirašyto R. L. pasiaiškinimo matyti, jog peilį jis neva įsidėjęs į striukės kišenę ir praėjęs pro kasas. Toks neatitikimas teismo nevertintas, be to, iš bylos medžiagos matyti, jog parduotuvė, kurioje atlikta ginčijama vagystė, buvo filmuojama, tačiau vaizdo įrašas į bylą nebuvo išreikalautas ir peržiūrėtas, o byloje surinkta medžiaga neabejotinos išvados, jog apeliantas 2007 m. balandžio 13 d., apie 22.20 val., iš parduotuvės „Maxima“, esančioje Basanavičiaus a. 1, Vilkaviškyje, pasiėmė prekę už 8,99 Lt ir praėjo pro kasą už ją nesumokėjęs, daryti neleidžia.

Be to, nuobauda skirta pritaikius administracinę atsakomybę sunkinančią aplinkybę - pažeidimas padarytas neblaivaus asmens. Tarnybiniuose pranešimuose įrašyta, jog girtumas nustatytas alkotesterio „Alcotest 7410“ Nr.ARLK-0151 pagalba, tačiau byloje jo kvito nėra. Pažymėtina, jog ATPK 256 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas). Teisėjų kolegijos nuomone, teismas šią pareigą bei pareigą tinkamai motyvuoti savo nutarimą pažeidė.

Atsižvelgiant į aukščiau nustatytus pažeidimus, darytina išvada, jog skundžiamas teismo nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o byla perduotina nagrinėti teisme iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija

nutaria:

R. L. apeliacinį skundą tenkinti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2007 m. balandžio 18 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius