- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-03
- Bylos Nr.
- 2-672/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00456-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalia Kačinskienė
- Atsakovas
- G. V., L. V.
- Kategorijos
- 119.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Kačinskienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo bankrutavusios individualios įmonės G. V. vaistinė bankroto administratoriaus atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarties, kuria ieškovo ieškinys paliktas nenagrinėtu civilinėje byloje Nr. 2-301-425/2014 pagal ieškovo bankrutavusios individualios įmonės G. V. vaistinė ieškinį atsakovams G. V. ir L. V. dėl atsakomybės už juridinio asmens prievoles.
Aprašomoji dalis
Teisėja nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl procesinės teisės normų, reglamentuojančių civilinės bylos nutraukimo pagrindus ir tvarką, aiškinimo ir taikymo.
Ieškovas BIĮ G. V. vaistinė, atstovaujama bankroto administratoriaus, 2013-10-21 kreipėsi į Panevėžio apygardos teismą su ieškiniu (t.1, b.l. 2-6) atsakovams G. V. ir L. V. dėl juridinio asmens savininko ir jo sutuoktinės atsakomybės pagal juridinio asmens prievoles ir 2 849 686,36 Lt skolos priteisimo.
Šalies argumentai
Ieškinyje nurodė, kad Panevėžio apygardos teismas 2009-12-17 nutartimi (t.1, b.l. 7-8) iškėlė IĮ G. V. vaistinė bankroto bylą (c.b. Nr. B2-1076-544/2009) ir bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Administratoriai LT“. Teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų sumą sudaro 2 849 686,36 Lt. Vykusio 2010-05-14 pirmojo kreditorių susirinkimo metu ieškovo kreditorių susirinkimas patvirtino bankroto administratoriaus atlyginimą nuo 2010-05-14 iki 2011-11-13 – 5 000 Lt plius PVM mėnesiui. Taigi vien atlyginimas administratoriui iki 2011-11-13 sudaro 90 000 Lt plius V. R. įmonės turtą bankroto procese yra gauta 187 630,19 Lt suma (t.1, b.l. 25). Ieškovo bankroto administratorius teismine tvarka nuginčijo 2008-09-19 atsakovams priklausiusio buto, adresu (duomenys neskelbtini), Utena, dovanojimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-07-05 nutartis c.b. Nr. 3K-3-360/2012), kurio rinkos vertė 95 600 Lt, mokestinė vertė – 105 000 Lt. Taigi ieškovo turimo turto neužteks net ir realizavus perimtą butą iš varžytinių, todėl ieškovo naudai iš atsakovų G. V. ir L. V. subsidiariai priteistina 2 849 686,36 Lt ieškovo nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma. Atsakovė L. V. yra atsakovo G. V. sutuoktinė. Sutuoktinio atsakomybė už individualios įmonės prievoles gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas (abu sutuoktiniai dalyvauja įmonės veikloje), o įmonės turto neužtenka. Atsakovė dirbo vaistinėje nuo 1997-05-01 ūkio dalies vedėja bei vadybininke. Be to, kartu su sutuoktiniu įkeitinėjo atsakovei nuosavybės teise priklausantį turtą, todėl jų veikla kvalifikuotina kaip jungtinė, kurios tikslas buvo bendromis lėšomis ir darbu vystyti verslą. G. V. nekilnojamojo turto neturi, o jo sutuoktinei L. V. asmenines nuosavybės teise priklauso keturi nekilnojamojo turto objektai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2014-02-12 nutartimi (t.2, b.l. 25-28) ieškovo ieškinį atsakovams paliko nenagrinėtą CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu (kai teisme nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu).
Teismas konstatavo, kad nagrinėjamojoje bankroto byloje (c.b. Nr. B2-26-544/2014) bankroto administratorius yra jau pateikęs prašymą teismui priimti nutartį išieškoti iš atsakovų, t.y. įmonės savininko G. V. ir jo sutuoktinės L. V. turto – buto, remiantis ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalimi. Teismui galimai tenkinus ieškinį šioje civilinėje byloje, susidarytų procesinė situacija, kad BIĮ G. V. vaistinė bankroto byloje dėl tų pačių kreditorinių reikalavimų patenkinimo iš tų pačių atsakovų būtų priimti du procesiniai sprendimai iš esmės dėl to paties pagrindo turtinio pobūdžio kreditorinių turtinių reikalavimų patenkinimo, kurie būtų išieškomi iš tų pačių atsakovų turimo turto.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu (t.2, b.l. 31-34) ieškovas BIĮ G. V. vaistinė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2014-02-12 nutartį ir perduoti civilinę bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad sutampa apelianto bankroto byloje pareikšto prašymo nukreipti išieškojimą į atsakovams priklausantį butą bei šioje civilinėje byloje pareikšto ieškinio dėl subsidiaraus 2 849 686,36 Lt priteisimo dalykai. Bankroto byloje prašoma nukreipti skolos išieškojimą tik į butą, esantį Utenoje, kurio vertė yra 95 000 Lt (mokestinė vertė – 105 000 Lt). Prašymo bankroto byloje ir ieškinio šioje byloje faktiniai ir teisiniai pagrindai skiriasi, jie nėra grindžiami analogiškomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis.
2. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nurodė, kad apeliantas išieškojimą iš atsakovų turto turėtų vykdyti bankroto byloje ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka. Remiantis lingvistiniu teisės normos aiškinimu, nustatyta tvarka yra galima vykdyti išieškojimą tik iš individualios įmonės savininko asmeninio ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausančio turto dalies, bet ne iš asmeninio individualios įmonės savininko sutuoktinio turto. Tuo tarpu visas nekilnojamas turtas, į kurį apeliantas galėtų nukreipti išieškojimą, asmeninės nuosavybės teise priklauso atsakovei L. V., atsakovo G. V. sutuoktinei. Remiantis tuo, reiškiamas atskiras ieškinys dėl skolos išieškojimo ir iš individualios įmonės savininko sutuoktinio turto.
Atsiliepimas
Atsakovai G. V. ir L. V. atsiliepime (t.2, b.l. 36-40) į atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
Šalies argumentai
1. Ieškovui nebuvo jokių kliūčių bankroto byloje pareikštame prašyme prašyti teismo leisti nukreipti išieškojimą ne tik į atsakovų turtą – butą, bet ir į visą atsakovų turtą. Tiek tenkinus ieškovo ieškinį šioje byloje, tiek prašymą bankroto byloje, būtų galima nukreipti ieškovo kreditorių reikalavimus į atsakovams priklausantį butą, adresu (duomenys neskelbtini), Utena, todėl abiejų ieškovo reikalavimų dalykas yra tapatus.
2. Tiek tenkinus ieškinį, tiek reikalavimą bankroto byloje, lėšos patektų į bendrą ieškovo pajamų ir turto sumą ir būtų naudojamos tiek bankroto administravimo išlaidoms, tiek kreditoriniams reikalavimams padengti.
3. Abiejų procesų metu ieškovas įrodinėja tas pačias aplinkybes, t.y. kad yra įstatymų nustatyti pagrindai nukreipti išieškojimą pagal ieškovo prievoles kreditoriams į asmeninį atsakovų turtą, siekiant to paties tikslo – ieškovo kreditorinių reikalavimų tenkinimo ne tik iš ieškovo, bet ir atsakovų turto.
4. Nors ieškovas ir teigia, kad ĮBĮ neleidžia nukreipti išieškojimo į individualios įmonės sutuoktinio turtą, savo pateiktame prašyme bankroto byloje pats to prašo. Apeliantas per siaurai aiškina ĮBĮ 28 str. 2 d. nuostatas.
5. Teismų formuojamojoje praktikoje konstatuota, kad yra draudžiamos tapačios bylos. Nors ieškinys pareikštas ne dėl konkretaus kreditoriaus reikalavimo bankrutuojančiai įmonei, o dėl savininko ir jo sutuoktinės atsakomybės pagal prievoles įmonės kreditoriams, tačiau buvo užvesti du skirtingi procesai tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Nagrinėjamojoje byloje ieškinys paliktas nenagrinėtu pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 4 punktą, konstatavus, kad šis bankroto administratoriaus atskiroje civilinėje byloje pareikštas ieškinys bankrutavusios individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktinei dėl skolos priteisimo yra tapatus anksčiau pareikštam administratoriaus reikalavimui bankroto byloje dėl skolos išieškojimo iš individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktinei bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto (buto).
Dėl ieškinio civilinėje byloje ir prašymo bankroto byloje tapatumo
Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000-02-21 nutartis c.b. Nr. 3K-3-203/2000; 2007-10-31 nutartis c.b. Nr. 3K-3-475/2007; 2007-11-13 nutartis c.b. Nr. 3K-3-489/2007 ir kt.). Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje; vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, tai naujas ieškinys galimas tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją.
Analizuojant palikto nenagrinėtu ieškinio šioje civilinėje byloje ir prašymo bankroto byloje tapatumo elementus, atsižvelgtina į tai, kad bankroto byloje Nr. B2-26-544/2014, kurioje sprendžiamas prašymas dėl išieškojimo iš įmonės savininkui priklausančio buto, G. V. sutuoktinė L. V. atsakove nėra patraukta (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, ji dalyvauja bankroto byloje trečiuoju asmeniu). Duomenų apie įmonės savininko G. V. patraukimą atsakovu bankroto byloje taip pat nesama, nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, atsižvelgdamas į individualios įmonės savininko subsidiariąją atsakomybę pagal įmonės prievoles, yra išaiškinęs, kad bankrutavusios įmonės savininkas turėtų dalyvauti bankroto byloje bendraatsakoviu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-06-22 nutartis c.b. Nr. 3K-7-308/2004; 2010-02-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-36/2010). Šioje byloje, teikiant ieškinį dėl individualios įmonės savininko ir jo sutuoktinės atsakomybės, atsakovais jau nurodomi jie abu – tiek bankrutavusios individualios įmonės savininkas, tiek jo sutuoktinė. Vadinasi, abu reikalavimus reiškiant tam pačiam ieškovui BIĮ G. V. vaistinei, atstovaujamai bankroto administratoriaus, atsakovų tapatumo, nagrinėjant prašymą ir ieškinį, konstatuoti negalima.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto pozicija, išdėstyta atskirajame skunde, kad prašymas nukreipti išieškojimą į konkretų objektą (t.2, b.l. 47-49) bankroto byloje yra pareikštas dėl neįvardinto dydžio bankrutuojančios įmonės skolų išieškojimo iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise (taip nurodoma administratoriaus prašyme) priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Utena (šio prašymo dalykas). Tai suprantama kaip reikalavimas leisti parduoti šį sutuoktiniams priklausantį turtą, nepakankant pačios įmonės lėšų kreditorinių reikalavimų patenkinimui, nes bankroto proceso paskirtis ir tikslas – per įstatyme nustatytų bankroto procedūrų vykdymą užtikrinti, kad būtų visiškai arba iš dalies patenkinti įrodymais pagrįsti bankrutuojančios įmonės kreditorių reikalavimai ir apsaugoti bankrutuojančios įmonės interesai. Bankroto proceso metu išieškojimas nukreipiamas į visą skolininko turtą. Pagal Individualių įmonių įstatymo (toliau – ir IĮĮ) 2 straipsnio 1 dalį, individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo. Individualios įmonės (neribotos civilinės atsakomybės privataus juridinio asmens) steigėjas yra vienas fizinis asmuo ir nuo įmonės įregistravimo jis laikomas individualios įmonės savininku (IĮĮ 3 str., 6 str. 1 d.); individualioje įmonėje yra vienas savininkas; jo teises ir pareigas nustato Civilinis kodeksas, Individualių įmonių įstatymo bei kiti įstatymai ir individualios įmonės nuostatai (IĮĮ 6 str. 1, 4 d.). Pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens (įskaitant ir individualios įmonės) įmonės turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis (savininkas). Taigi iš nurodytų teisės normų sisteminės analizės bei nuoseklios formuojamos teismų praktikos seka, kad nors individuali įmonė ir jos savininkas yra atskiri civilinių teisinių santykių subjektai, galintys savarankiškai prisiimti prievoles ir už jas atsakyti, tačiau individualiai įmonei neturint pakankamai turto atsiskaityti už savo skolas, už jas turi atsiskaityti savininkas savo asmeniniu turtu ir jam tenkančia bendrosios jungtinės nuosavybės turto dalimi. Būtent individualios įmonės teisinė padėtis ir lemia jos civilinės atsakomybės ypatumus, t.y. tuo atveju, kai tokia įmonė neturi pakankamai turto atsiskaityti pagal prisiimtas turtines prievoles, jos savininkui atsiranda subsidiari prievolė atsakyti už įmonės skolas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-07-20 nutartis c.b. 3K-3-337/2010; 2012-07-05 nutartis c.b. Nr. 3K-3-360/2012 ir kt.).
Teikiant šį ieškinį, kurio palikimas nenagrinėtu yra ginčijamas atskiruoju skundu, reikalavimas dėl konkretaus dydžio skolos (2 849 686,36 Lt) priteisimo pareikštas tiek įmonės savininkui, tiek ir jo sutuoktinei, siekiant išieškoti skolą iš kito atsakovų bendrai ar atskirai turimo turto (ieškinio dalykas). Nuosekliai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamojoje teismų praktikoje yra konstatuota, kad individualios įmonės turto teisinis režimas ir iš jos veiklos gautų pajamų panaudojimas šeimos interesais negali būti pagrindas atsirasti sutuoktinio prievolei atsakyti už kito sutuoktinio individualios įmonės prievoles, tokia sutuoktinio prievolė negali būti siejama vien su individualios įmonės turto priklausymo bendrosios jungtinės nuosavybės teise faktu, nes šeimos ir įmonių teisės normose tokios sutuoktinio atsakomybės nenustatyta. Tačiau individualios įmonės savininko sutuoktinio prievolė subsidiariai kartu su kitu sutuoktiniu, kuris yra individualios įmonės savininkas, atsakyti už šios įmonės prievoles, kai joms įvykdyti neužtenka įmonės turto, gali atsirasti tuo atveju, kai individuali įmonė yra šeimos verslas, t. y. verslui naudojamas ne tik bendras sutuoktinių turtas, bet ir jų abiejų fizinis bei intelektinis darbas, abu sutuoktiniai aktyviai dalyvauja įmonės veikloje. Tokiu atveju sutuoktinių veikla kvalifikuotina kaip jungtinė veikla, kurios tikslas yra bendromis lėšomis ir darbu vykdyti individualios įmonės verslą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-12-07 nutartis c.b. Nr. 3K-7-400/212). Tad individualios įmonės buvimo šeimos verslu faktas nėra preziumuojamas, šį faktą turi įrodyti individualios įmonės kreditorius (ar kreditorių interesus atstovaujantis administratorius), siekiantis gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įmonės savininko sutuoktinio turto (CPK 178 str.). Jeigu tokia aplinkybė įrodyta, tai pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad sutuoktinių prievolė yra solidari, bet įmonės atžvilgiu ši jų solidarioji prievolė yra subsidiari.
Vadinasi, siekiant išieškoti individualios įmonės skolas ne tik iš individualios įmonės savininko, bet ir iš savininko sutuoktinio, nukreipiant išieškojimą į asmeninį sutuoktinio turtą, įmonės kreditoriui (bankroto administratoriui) privalu įrodyti faktą, kad ši individuali įmonė buvo šeimos verslas, o tam reikalingas bylos nagrinėjimas ginčo teisenos tvarka. Vertinant ieškinio dalyko sutapimą, svarbu ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas, todėl šiuo atveju negalima konstatuoti ieškinio ir prašymo tapatumo. Nagrinėjimo objektas, pateikus prašymą - nemokios individualios įmonės savininko atsakomybė; ieškinio atveju - savininko ir jo sutuoktinės atsakomybė; gynybos būdas prašyme – bankrutavusios įmonės skolos išieškojimo nukreipimas į individualios įmonės savininkui priklausantį konkretų turtą (ar jo dalį bendrojoje nuosavybėje); ieškinyje – skolos bankrutavusios įmonės naudai priteisimas ir vėlesnis jos išieškojimas iš bet kurio abiejų atsakovų (savininko bei jo sutuoktinės) bendro ar asmeninio turto.
Trečiasis tapatumo elementas – ieškinio pagrindas (faktinės aplinkybės). Nors tiek reiškiant ieškinį, tiek prašymą bankroto byloje yra siekiama patenkinti bankrutavusios individualios įmonės kreditorinius reikalavimus bei padengti bankroto administravimo išlaidas, tačiau įrodinėtinos faktinės aplinkybės skiriasi. Reiškiant reikalavimą bankroto byloje remiamasi duomenimis, kad butas, į kurį siekiama nukreipti išieškojimą, priklauso įmonės savininkui (G. V.) bendrosios jungtinės nuosavybės teise, kadangi buvo nuginčyta dovanojimo sutartis, Lietuvos Aukščiausiajam Teismui priėmus 2012-07-05 nutartį. Reiškiant ieškinį bankrutavusios įmonės savininkui ir jos sutuoktinei, remiamasi faktinėmis aplinkybėmis, kad įmonės savininko sutuoktinė lėšomis ir darbu prisidėjo prie jungtinės veiklos, t.y. verslo kūrimo, todėl išieškojimas galimas ne tik iš įmonės savininko turto, bet ir jo sutuoktinės asmeninio turto. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo atveju esminis yra ir teisinis, ne tik faktinis pagrindas, kuris, reiškiant prašymą bei ieškinį, skiriasi. Kaip pagrįstai teigia apeliantas, reiškiant prašymą bankroto byloje, bankroto administratorius remiasi ĮBĮ 28 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kurios reglamentuoja individualios įmonės bankroto proceso specifiškumą, leidžiant nukreipti išieškojimą į individualios įmonės savininko turtą (asmeninį arba dalį bendrojoje nuosavybėje), nesusitarus dėl taikos sutarties sudarymo iki nutarties likviduoti įmonę dėl bankroto įsiteisėjimo. Reiškiant ieškinį individualios įmonės savininkui ir jo sutuoktinei, remiamasi CK 2.50 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis, kartu įrodinėjant ir sutuoktinės subsidiarią atsakomybę.
Dėl aukščiau išdėstytų argumentų pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, kad abejose byloje yra nagrinėjamas ginčas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, todėl Panevėžio apygardos teismo 2014-02-12 nutartis, kuria ieškinys paliktinas nenagrinėtu, naikintina, o byla perduotina nagrinėti iš naujo tam pačiam pirmosios instancijos teismui (CPK 329 str. 1 d.).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui