- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- e2S-1650-896/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04827-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Romeika
- Atsakovas
- A. V.
- Ieškovas
- L. V.
- Trečiasis asmuo
- akcinė bendrovė Swedbank, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
- Advokatai
- Neringa Šalčiuvienė, Raimonda Lazauskienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. patikslintą ieškinį atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo akcinė bendrovė Swedbank, uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“.
Aprašomoji dalis
Teisėjas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme nagrinėjamas ieškovės L. V. ieškinys atsakovui A. V. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, santuokos metu įgyto turto padalinimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo jai priteisimo.
Šalies argumentai
2. Ieškovė prašė skubiai taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo A. V. vardu registruotas 40 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų, vienos akcijos nominali vertė 28,96 Eur (100,00 Lt), uždraudžiant jomis disponuoti bei atliekant įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo; uždrausti atsakovui A. V. disponuoti A. V. ir L. V. turima kreditorinio reikalavimo teise į UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), ir įpareigoti UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), grąžinti bendrovei suteiktą paskolą paskirstant išmokas po ½ dalį kiekvienam iš sutuoktinių.
3. Ieškovė nurodė, kad sulaukė eilės grasinančių atsakovo skambučių esą jis iki santuokos nutraukimo bylos išnagrinėjimo parduosiąs ar perleisiąs visą šeimai priklausantį turtą, įskaitant turimas bendrovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas bei kreditorinio reikalavimo teisę. Visas nekilnojamasis turtas pripažintinas šeimos turtu, dėl ko be ieškovės sutikimo negali būti parduotas ir pirkimo–pardavimo sandoriai notaro be jos sutikimo nebus tvirtinami. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 vnt. paprastųjų vardinių akcijų yra registruotos išskirtinai atsakovo vardu, dėl ko atsakovas turi realias galimybes šias akcijas be jos sutikimo perleisti tretiesiems asmenims už mažesnę rinkos kainą arba neatlygintinai.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. birželio 26 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino iš dalies, areštavo atsakovui A. V. priklausančias 40 (keturiasdešimt) vienetų vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 28,96 Eur, uždraudžiant jas perleisti tretiesiems asmenims, likusioje dalyje prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
5. Teismas nustatė, kad ieškovė patikslintu ieškiniu, be kitų klausimų, siekia išspręsti ir bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimą, taip pat ir dėl 40 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“, juridinio asmens kodas (duomenys neskelbtini), paprastųjų vardinių akcijų.
6. Teismas, įvertinęs ieškovės prašyme nurodytus argumentus, padarė išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu perleidus minėtas akcijas ar jų suteikiamas teises tretiesiems asmenims, būsimo teismo sprendimo įvykdymas galimai būtų apsunkintas arba pasidarytų neįmanomas, todėl šioje dalyje atsakovės prašymą laikė pagrįstu. Teismo vertinimu, tokios apimties laikinųjų apsaugos priemonių taikymas įmonių veiklos nesustabdys, įmonė galės tęsti įprastą veiklą bei nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Ieškovės prašymą atlikti įrašą viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo teismas laikė pertekliniu, nes pritaikius akcijų areštą, atsakovas jų parduoti negalės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovas A. V., atstovaujamas advokatės Neringos Šalčiuvienės, prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Skundžiamojoje nutartyje teismas nenurodė, būtent dėl kokių atsakovo veiksmų ar neveikimo teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, todėl nėra laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos. Jokios sprendimo vykdymo grėsmės nėra, civilinėje byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog atsakovas siektų perleisti ginčo akcijas tretiesiems asmenims. Laikinosios apsaugos priemonės pritaikytos nepagrįstai, perteklinio pobūdžio bei suvaržančios atsakovo teises bei teisėtus interesus. Be to, teismo nutartis nemotyvuota, joje nenurodyta, būtent kokios ieškovės nurodytos aplinkybės teismui davė pagrindą manyti, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, patikslinto ieškinio tenkinimo atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti.
Atsiliepimas
8. Atsiliepimu į atskirąjį skundą ieškovė L. V., atstovaujama advokatės Raimondos Lazauskienės, prašo Kauno apylinkės teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi argumentai:
8.1. Atsakovo nuosavybės teisės į akcijas buvo apribotos itin siaura apimtimi - uždraudžiant jas perleisti tretiesiems asmenims. Tai reiškia, kad atsakovas gali laisva valia ir savo nuožiūra naudoti ir valdyti akcijas, įgyvendinti visas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme įtvirtintas turtines ir neturtines akcininkų teises bei pareigas. Atsakovo prašymas panaikinti nagrinėjamą laikinąją apsaugos priemonę pagrindžia pirmosios instancijos teismo poziciją dėl tikėtinos grėsmės ieškovei galbūt palankaus sprendimo įvykdymui egzistavimo.
8.2. Taip pat nepagrįsti ir deklaratyvūs atskirojo skundo motyvai, jog nutartis nemotyvuota. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, įvertino ir išsamiai pasisakė dėl abiejų privalomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų, taip pat įvertino taikytų laikinųjų apsaugos priemonių apimtį proporcingumo ir ekonomiškumo principų perspektyvoje.
8.3. Viena iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių yra turto areštas, kol bus išspręstas jo priklausomybės teise vienam sutuoktiniui klausimas, siekiant užtikrinti, kad sutuoktinių turimas turtas išliks tokios pačios sudėties, kokios yra šiuo metu, kad po jo padalijimo nepasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas ir būtų galimybė realiai įvykdyti teismo sprendimą.
8.4. Realią grėsmę galimo palankaus teismo sprendimo įvykdymui įrodo ir pats turto pobūdis. Visas nekilnojamasis turtas, kurį prašoma padalinti nutraukiant santuoką, pripažintinas šeimos turtu, dėl ko be ieškovės sutikimo negali būti parduotas ir pirkimo–pardavimo sandoriai notaro be ieškovės sutikimo negali būti tvirtinami. Tačiau UAB „(duomenys neskelbtini)“ 40 vnt. paprastųjų vardinių akcijų yra registruotos išskirtinai atsakovo vardu, dėl ko atsakovas turi realias galimybes šias akcijas be ieškovės sutikimo perleisti tretiesiems asmenims už mažesnę rinkos kainą arba neatlygintinai. Nors CK 1.74 straipsnio 3 dalis numato, jog notarine forma turi būti sudaromos uždarųjų akcinių bendrovių akcijų pirkimo–pardavimo sutartys, kai parduodama 25 procentai ar daugiau uždarosios akcinės bendrovės akcijų arba akcijų pardavimo kaina yra didesnė kaip 14 500 Eur, praktikoje ši įstatymo nuostata dažnai apeinama parduodant akcijų paketus tiesiog skaidant į mažesnius, nei 25 procentai įmonės įstatinio kapitalo, gabalus ar dirbtinai siekiant neperlipti 14 500 Eur sandorio vertės kartelės. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog nepritaikius prašomų laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovas įgytų nevaržomą teisę perleisti akcijas tretiesiems asmenims ir būsimo teismo sprendimo įvykdymas galimai būtų apsunkintas arba pasidarytų neįmanomas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis, 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju nenustatyta absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis).
10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo.
Dėl laikinosios apsaugos priemonės – akcijų arešto
11. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 straipsnyje išvardytų laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis ir teismas gali skirti kitas laikinąsias apsaugos priemones – tam tikrų kategorijų civilinėse bylose įstatymais gali būti nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. CK 3.65 straipsnis reglamentuoja, kokias laikinąsias apsaugos priemones gali taikyti teismas santuokos nutraukimo bylose. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, kol bus priimtas teismo sprendimas.
12. Viena iš CK 3.65 straipsnio 2 dalyje numatytų laikinųjų apsaugos priemonių, kurias teismas gali taikyti santuokos nutraukimo byloje, – areštuoti turtą, kol bus išspręstas jo priklausomybės teise vienam sutuoktiniui klausimas. Šių priemonių taikymo tikslas yra užtikrinamasis, siekiant užtikrinti, kad sutuoktinių turimas turtas išliks tokios pačios sudėties, kokios yra šiuo metu, kad po jo padalijimo nepasunkėtų teismo sprendimo įvykdymas ir būtų galimybė realiai įvykdyti teismo sprendimą. Pažymėtina, kad teismas gali areštuoti tam tikrą turtą, jeigu yra reali grėsmė, kad vienas sutuoktinis jį perleis kitiems asmenims, suvaržys, sunaudos ar sunaikins.
13. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė yra pateikusi ieškinį dėl santuokos nutraukimo, kuriame, be kitų klausimų, siekiama išspręsti ir bendro sutuoktinių turto padalijimo klausimą, taip pat ir dėl 40 vnt. UAB „(duomenys neskelbtini)“ paprastųjų vardinių akcijų.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi areštavo atsakovui A. V. priklausančias 40 (keturiasdešimt) vienetų vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“, kodas (duomenys neskelbtini), akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė yra 28,96 Eur, uždraudžiant jas perleisti tretiesiems asmenims.
15. Apeliantas nesutinka su skundžiama nutartimi pritaikytu atsakovui A. V. priklausančių 40 (keturiasdešimt) vienetų vardinių paprastųjų UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijų areštu. Apeliantas skundą iš esmės grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo nutarties, kad nėra grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui, kad pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra perteklinio pobūdžio bei suvaržančios atsakovo teises bei teisėtus interesus.
16. Apeliacinės instancijos teismas atmeta apelianto skundo argumentus kaip visiškai nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vien teismo įsitikinimas, jog egzistuoja reali grėsmė, kad šalis gali ginčo objektą perleisti ar kitaip suvaržyti, yra pakankamas pagrindas tenkinti prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Byloje nustatyta, kad be kito turto ieškovė prašo teismą padalinti ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcijas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių gali būti pažeisti ieškovės interesai, todėl uždraudimas atsakovui disponuoti akcijomis yra pagrįstas, nes netaikius nurodytų apribojimų akcijų vertė, o tuo pačiu ir šalių dalintino turto vertė, gali sumažėti. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės pilnai ir visapusiškai išsiaiškinti, koks šalių santuokoje įgytas turtas bus dalijamas ir kokiu būdu. Šias faktines aplinkybes teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, tačiau jau šioje proceso stadijoje yra svarbu užtikrinti, kad to turto kiekis, vertė ir pan. nepakistų iki teismo sprendimo priėmimo dienos. Kokia dalis santuokoje įgytų piniginių lėšų bus skirta kiekvienai iš šalių, nuspręs pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl bylos esmės. Todėl akivaizdu ir teisinga, kad teismas, atsižvelgęs į tai, kad šiuo metu yra nagrinėjama šalių santuokos nutraukimo byla, kurioje bus dalinamas sutuoktinių turtas, ir kad atsakovas įmonės akcijas gali parduoti, kokiu nors būdu apsunkinti jas ar sumažinti jų vertę, taikė šių akcijų areštą. Apelianto teiginiai, jog akcijų areštas yra perteklinio pobūdžio bei suvaržančios atsakovo teises bei teisėtus interesus, jokiais įrodymais nepagrįsti.
17. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.