Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Rūtos Miliuvienės, dalyvaujant pareiškėjai G. A., jos atstovui S. A. A. (S. A. A.), atsakovo atstovei Laurai Stasiškienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos G. A. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes.

Pareiškėjos atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir papildomai paaiškino, kad atsakovas pats turėjo imtis veiksmų Įmonei iš Buto išregistruoti. Pažymėjo, kad niekada nebuvo informuotas, jog įregistruota Įmonė Bute. Nurodė, kad Bute gyvena nuo 1988 m. ir jokių pranešimų Įmonės vardu nurodytu adresu negavo. Pažymėjo, kad duomenys į Registrų centrą buvo perkelti 1996 m., tačiau atsakovas jų neinformavo apie Įmonės įregistravimą. Atsakovas nesiaiškino kokiomis aplinkybėmis Įmonė bute buvo įregistruota. Atsakovas VĮ Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 24–26).

Atsakovas pabrėžė, kad remiantis pareiškėjos 2017 m. sausio 17 d. prašymu, Įmonė negali būti išregistruojama iš Registro, todėl atsakovo atsisakymas išregistruoti Įmonę yra teisėtas ir pagrįstas. Atsakovas tinkamai taikė ir aiškino teisės aktų nuostatas, jų nepažeidė, veikė pagal suteiktą kompetenciją. Nurodė, kad Registre įrašyti Įmonės buveinės adreso duomenys atitinka Registro tvarkytojo perduotus duomenis ir dokumentus, todėl prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo individuali įmonė (duomenys neskelbtini) į teismo posėdį neatvyko, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai, teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi procesinius dokumentus įteikiant ir apie teismo posėdžio laiką bei vietą pranešant viešo paskelbimo būdu specialiame interneto tinklalapyje (b. l. 34–35).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl atsakovo VĮ Registrų centro Vilniaus filialo priimto Rašto teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus. Byloje vertinama, ar atsakovas teisėtai ir pagrįstai atsisakė išregistruoti Įmonės buveinę iš pareiškėjai priklausančio Buto.

Remiantis Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu, nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybėje 1991 m. rugpjūčio 12 d. įregistruota Įmonė, kurios teisinė forma – individuali įmonė, buveinės adresas Bute, savininkas nurodytas K. B. (b. l. 27).

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2017 m. sausio 17 d. prašymą išregistruoti Įmonę iš jai nuosavybės teise priklausančio Buto, Rašte informavo ją, kad Įmonės buveinė, esanti Bute, negali būti išregistruota iš Registro, nes vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija; toliau – ir Nuostatai) 195 punktu, juridinio asmens buveinė gali būti išregistruota patalpų, kuriose įregistruota juridinio asmens buveinė, savininko prašymu tik tuo atveju, kai juridiniam asmeniui įregistruotas teisinis statusas „inicijuojamas likvidavimas“ arba „likviduojamas“, o toks teisinis statusas Įmonei neįregistruotas (b. l. 3).

Pareiškėja su Rašte išdėstyta pozicija nesutinka ir teigia, kad atsakovas pats turėjo išregistruoti Įmonę.

Atsakovo esminis argumentas neišregistruoti Įmonės buveinės iš Buto – juridinio asmens teisinis statusas, t. y. Įmonei nesuteiktas statusas „inicijuojamas likvidavimas“ arba „likviduojamas“.

Nagrinėjamu atveju ginčui aktualios ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir Civilinis kodeksas) antrosios knygos nuostatos, reglamentuojančios juridinių asmenų teisinį statusą. Juridinio asmens buveinė bei jos adresas nustatomi ir keičiami to juridinio asmens atitinkamo organo sprendimu, t. y. sprendimą dėl juridinio asmens buveinės priima steigėjai (Civilinio kodekso 2.49 straipsnio 4 dalis). Buveinė yra privalomas Juridinių asmenų registro duomuo (Civilinio kodekso 2.66 straipsnis). Tokia pati nuostata įtvirtinta ir Nuostatų 18.4 papunktyje. Atsižvelgus į tai, konstatuotina, kad Registre privalo būti nurodyta juridinio asmens buveinė, kol juridinis asmuo nepasibaigia ir nėra išregistruojamas iš Registro.

Pagal Civilinio kodekso 2.67 straipsnį, už juridinio asmens dokumentų, duomenų bei kitos juridinių asmenų registrui teiktinos informacijos pateikimą laiku juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas. Nuostatų 38.2 papunktyje taip pat nustatyta, kad duomenis, informaciją ir dokumentus apie Registro objektus Registro tvarkytojui teikia juridinio asmens valdymo organas arba kitas asmuo, kai taip nustatyta įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad Įmonės vadovas yra atsakingas už teisingų duomenų teikimą Registrui.

Juridinių asmenų registro įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad Registras yra pagrindinis valstybės registras, jame registruojami juridiniai asmenys, kaupiami, saugomi ir tvarkomi su jais susiję duomenys bei dokumentai. Nuostatai nustato Registro tvarkytojui privalomą elgesio modelį atliekant arba atsisakant atlikti šiuo atveju pareiškėjos prašomus veiksmus. Atsakovas neturi teisės atlikti tokių veiksmų, kurių teisės aktai jam nesuteikia atlikti.

Nuostatų 195–197 punktai reglamentuoja ne atsakovo pareigą, o patalpų savininko galimybę išregistruoti juridinio asmens buveinę. Nuostatų 195 punkte nustatyta, kad kai juridiniam asmeniui įregistruotas juridinio asmens teisinis statusas „inicijuojamas likvidavimas“ arba „likviduojamas“, patalpų, kuriose įregistruota šio juridinio asmens ar jo filialo ar atstovybės buveinė, savininkas turi teisę kreiptis į Registro tvarkytoją su prašymu išregistruoti iš Registro juridinio asmens, jo filialo ar atstovybės buveinę. Minėtų Nuostatų 196, 197 punktuose reglamentuoja pateikto prašymo nagrinėjimo tvarką. Teismo vertinimu, Nuostatų 195–197 punktai patalpų savininkui suteikia galimybę pateikti Registro tvarkytojui prašymą išregistruoti buveinę tik esant įregistruotam Įmonės teisiniam statusui „inicijuojamas likvidavimas“ arba „likviduojamas“. Jokių išimčių, kad, neįregistravus įmonės teisinio statuso, buto savininkas galėtų kreipdamasis prašymu išregistruoti Įmonės buveinę Nuostatai nenustato. Atsakovas neturi įgaliojimų pats atlikti tokių veiksmų, kurių teisės aktai jam nesuteikia atlikti.

Įvertinus byloje pateiktus duomenis, konstatuotina, kad Įmonei teisinis statusas „inicijuojamas likvidavimas“ arba „likviduojamas“ nėra įregistruotas. Pareiškėja teismui irgi nepateikė tokių duomenų. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad, remiantis Nuostatų 195–197 punktuose nustatyta tvarka, pareiškėjos prašymas išregistruoti Įmonės buveinę iš Buto negalėjo būti tenkinamas. Teismas nesutinka su pareiškėjos pateiktu Nuostatų aiškinimu ir konstatuoja, kad atsakovas tinkamai taikė ir aiškino Civilinio kodekso ir Nuostatų normas.

Pažymėtina, kad šioje byloje nevertinamos pareiškėjos Buto privatizavimo aplinkybės ir aplinkybės dėl Įmonės įregistravimo Bute. Šios bylos dalykas atsakovo veiksmų teisėtumas, netenkinus pareiškėjos prašymo išregistruoti Įmonės buveinę iš Buto.

Ginčui taikytinos ir VĮ Registrų centro direktoriaus 2013 m. gegužės 8 d. įsakymu Nr. v-110 patvirtintos Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklės (toliau – ir Taisyklės), kurios nustato Registro tvarkytojo darbo tvarką, Registro tvarkymo procedūras.

Pagal Taisyklių 8.13 papunktį, Registro tvarkytojas užtikrina, kad Registre įregistruoti duomenys ir įrašyta informacija atitiktų Registro tvarkytojui perduotuose (pateiktuose) dokumentuose nurodytus duomenis ir informaciją. Teismo vertinimu, Registre esantys Įmonės duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu jie buvo įrašyti. Pareiškėja nepateikė teismui duomenų, paneigiančių oficialius Registre esančius duomenis. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad atsakovas, remdamasis pareiškėjos prašymu, nesant oficialiai įregistruoto įmonės teisinio statuso „inicijuojamas likvidavimas“ ar „likviduojamas“, negalėjo tenkinti pateikto prašymo.

Konstatuotina, kad atsakovui teisės aktais priskirta vykdyti veikla pagal savo pobūdį laikytina viešojo administravimo veikla, todėl jis laikytinas viešojo administravimo subjektu. Viešojoje teisėje galioja principas, kad viešojo administravimo subjektas gali veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus, laikytis jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų.

Pažymėtina, kad Taisyklių VII skyrius reglamentuoja juridinio asmens likvidavimo inicijavimo tvarką. Pagal Taisyklių 70 punktą, Centrinė įmonė, t. y. VĮ Registrų centras, gali pradėti procedūras dėl juridinio asmens likvidavimo inicijavimo, kai yra bent vienas iš 70.1–70.4 papunkčiuose nurodytų pagrindų. Procedūra detalizuojama Taisyklių 71–73 punktuose.

Taigi, įvertinus minėtas Taisyklių nuostatas, darytina išvada, kad Centrinei įmonei, o ne atsakovui (filialui), suteikta teisė inicijuoti įmonės likvidavimo procedūrą. Nuostatų 8 punkte įtvirtintos filialui suteiktos teisės tokių įgaliojimų atsakovui nesuteikia. Atsižvelgus į tai, pareiškėjos ir jos atstovo argumentai, kad pats atsakovas turėjo inicijuoti juridinio asmens likvidavimo procedūrą, atmestini kaip nepagrįsti. Pareiškėja nenurodė, kokius teisės aktus atsakovas, netenkindamas pareiškėjos prašymo, pažeidė. Teisės aktuose Registro tvarkytojui nėra nustatytos pareigos ar suteiktų įgaliojimų dėl juridinių asmenų priimamų sprendimų ar atitinkamai juos raginti priimti sprendimus dėl buveinės adreso pakeitimo. Pažymėtina, kad Įmonės buveinės adresas Registre įprastine tvarka gali būti keičiamas tik Registro nuostatų 38 punkte nustatytiems dokumentų ir juridinių asmenų duomenų teikėjams Registro tvarkytojui pateikus teisės aktuose nustatytus dokumentus.

Teismas, įvertinęs tai, kas anksčiau išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovas, remdamasis pareiškėjos 2017 m. sausio 17 d. prašymu, neturėjo teisinio pagrindo išregistruoti Įmonės buveinės iš Registro, kadangi jam teisės aktuose tokia kompetencija nesuteikta. Teismo vertinimu, atsakovo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovas tinkamai taikė ginčo santykį reglamentuojančius teisės aktus, veikė pagal jam suteiktą kompetenciją ir vadovavosi jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimais.

Netenkinus pareiškėjos reikalavimo panaikinti atsakovo Raštą, negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą išregistruoti Įmonę iš pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio Buto.

Teismas atkreipia dėmesį, kad šioje byloje nevertinama, ar Įmonė galimai pažeidžia pareiškėjos teises. Dėl savo pažeistų teisių gynimo, siekiant išregistruoti Įmonės buveinę iš Buto ar inicijuoti Įmonės likvidavimo procedūrą, pareiškėja turi teisę kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą ir civilinio proceso tvarka jas realizuoti.

Netenkinus pareiškėjos skundo, negali būti tenkinamas ir reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos G. A. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.