Kauno apylinkės teismo nutarimas

Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Jūratė Petraškienė, sekretoriaujant Živilei Vaičiūnaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam R. O., jo atstovui advokatui Tomui Ridikui, institucijos, priėmusios nutarimą ATP byloje Kauno apskrities VPK Jonavos rajono PK VPS KPP atstovui Andriui Venckui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto R. O. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio viršininko A.Venckaus (toliau Institucija) 2012 m. spalio 22 d. nutarimu administracinio teisė pažeidimo byloje R. O. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 145 str. 2 d. skirta 800 Lt bauda už tai, kad jis 2012 m. balandžio 12 d. (duomenys neskelbtini) nesuderinęs perkasė įvažiavimą į J. B. sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) Keliukas, kuriuo įvažiuojama į J. B. sodybą yra apskaitytas kaip įsiterpęs valstybinės žemės plotas, kuriuo gali naudotis visi asmenys, tai patvirtina gautas raštas iš nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Jonavos skyriaus.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. O. neneigė perkasęs kelią, tačiau nurodė, kad tai padarė rankomis, kastuvu, tam, kad žemės sklype nesikauptų vanduo. Nurodė, kad ši žemė yra jo nuosavybė. Patvirtino, kad teisme nagrinėjamas ginčas dėl šio kelio.

R. O. atstovas advokatas T.Ridikas teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija neteisingai kvalifikavo veiką. Tokie veiksmai, kai kelias, dėl kurio vyksta ginčas, yra perkasamas ar užverčiamas blokais ir pan., yra kvalifikuojami pagal ATPK 188 str. – kaip savavaldžiavimas. Pagal ATPK 145 str. 2 d. tokie veiksmai negali būti kvalifikuojami, nes šio pažeidimo subjektu gali būti tik eismo dalyvis. Ginčas civilinėje byloje vyksta dėl savavališko kelio panaikinimo. Atstovas prašė grąžinti bylą administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusiai institucijai, kad ji galėtų surašyti protokolą pagal tinkamą kvalifikaciją. Teisminio nagrinėjimo metu perkvalifikuoti veikos nėra galimybės, nes būtina apklausti liudytoją J. B..

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Dalyvaujančiųjų asmenų paaiškinimais, administracinio teisės pažeidimo bei skundo nagrinėjimo bylų medžiaga nustatyta, kad 2012-04-13 J. B. raštu kreipėsi į Jonavos r. policijos komisariatą pranešdama, kad 2012-04-12 buvo perkastas į jos gyvenamąją vietą vedantis bendrojo naudojimo kelias (duomenys neskelbtini). (a.t.p.b.l.18). Byloje esančios fotonuotraukos patvirtina, kad kelias buvo perkastas (a.t.p.b.l.23-24). 2012-09-07 nutarimu buvo pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas iki vienerių metų (a.t.p.b.l.50). 2012-09-20 R. O. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2012-04-12 nesuderinęs perkasė įvažiavimą į J. B. sodybą (a.t.p.b.l.1). Už nurodytą veiką R. O. 2013-10-23 nutarimu paskirta 800 litų bauda (a.t.p.b.l.2). Jonavos rajono savivaldybės administracijos raštu nustatyta, kad bendrojo naudojimo vietinės reikšmės pravažiavimas, besiribojantis su R. O. žemės sklypu (kadastro Nr. 4605/001:0064) (duomenys neskelbtini) seniūnijoje yra bendro naudojimo ir priskiriamas vietinės reikšmės keliams (a.t.p.b.l.25). Ginčo kelias pažymėtas ir VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2000-04-18 parengtame žemės sklypo ribų plane. Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyriaus 2012 08 14 raštas (a.t.p.b.l.46) patvirtina, kad įvažiavimas į J. B. žemės sklypą R. O. žemės privatizavimo dokumentacijoje yra apskaitytas kaip įsiterpęs valstybinės žemės plotas, kuriuo gali naudotis visi asmenys ir yra išjungtas iš R. O. privatizuotos žemės. 1999 m. gegužės 6d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymų akto 3 p. pažymėta, kad žemės sklype yra įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos-0,03 ha kelias ir, kad kelias reikalingas privažiuoti iki gretimo K. M. žemės sklypo (a.t.p.b.l.47). 1999-05-06 žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauko abrise pažymėtas nurodytas kelias (a.t.p.b.l.48). Tas pats kelias nurodytas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2000-04-18 parengtame žemės sklypo ribų plane (a.t.p.b.l.49). Žemės tvarkymo dokumentacija buvo suderinta su R. O. ir patvirtinta jo parašais (a.t.p.b.l.45, 47, 48,49).

Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priimti nutarimą yra išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai reikia atlikti didelės apimties papildomą bylos aplinkybių tyrimą (ATPK 302 str.1 d. 4 p.). Teismas išnagrinėjęs bylą dėl skundo, kuris paduotas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje gali skundžiamą nutarimą panaikinti ir paskirti administracinę nuobaudą remiantis teisės aktu, nustatančiu atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą. Toks sprendimas priimamas tais atvejais, kai teisės pažeidimo įvykis nekelia abejonių, teisės pažeidimo veika įrodyta, tačiau teismas nustato, kad buvo netinkamai pritaikytas įstatymas. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į nustatytas bylos aplinkybes, turi teisę pakeisti administracinio teisės pažeidimo kvalifikavimą ir paskirti nuobaudą, atitinkančią pažeidimo kvalifikavimą (ATPK 302 str.1 d. 3 p.).

Nagrinėjamu atveju yra akivaizdu, jog administracinio teisės pažeidimo protokole R. O. suformuluotas kaltinimas dėl ATPK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymo iš esmės neatitinka protokole nurodytos pažeidimo esmės. Institucija, priėmusi nutarimą byloje veikos kvalifikaciją grindžia KET 10 punkto (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 16 d. nutarimo Nr. 768 redakcija) reikalavimų pažeidimu. Nurodyti reikalavimai numato, kad eismo dalyviai negali savavališkai perkelti, uždengti, pašalinti arba įrengti eismo tvarką nustatančių techninių priemonių, užtverti kelio, palikti kelyje kokių nors daiktų ar kitaip trukdyti eismui, gadinti kelio, eismo reguliavimo ir kontrolės priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių, užtverti kelio prie priešgaisrinio hidranto ar kitos pastate įrengtos gelbėjimo įrangos ar kitaip trukdyti prie jų privažiuoti, mėtyti iš transporto priemonės kokių nors daiktų, šiukšlių, pilti tepalų ne specialiai tam skirtose vietose ar kitaip teršti aplinkos. Tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negali būti pripažintas eismo dalyviu, kadangi pagal KET 3 punktą eismo dalyviu laikomas tik kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis) (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio mėn. 26 d. nutartis byloje Nr. N-438-7077-10). Atitinkamai, R. O. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, konstatuotina, kad Institucija nepagrįstai ir neteisėtai R. O. patraukė administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 145 straipsnio 2 dalį, nustačiusi, jog jis pažeidė KET 10 punkto reikalavimus, todėl skundžiamas Institucijos nutarimas naikintinas. Nustatytų byloje faktinių duomenų pagrindu, spręstina dėl R. O. administracinės atsakomybės pagal ATPK 188 straipsnį.

Įstatymas leidžia teismui pakeisti veikos kvalifikavimą pritaikant tiek švelnesnius, tiek sunkesnius ATPK straipsnius, tačiau nekeičiant protokole nurodytos pažeidimo esmės. Veikos objektyvioji pusė protokole aiškiai nurodyta, t. y. kad R. O. nesuderinęs perkasė įvažiavimą į J. B. sodybą, todėl protokole nurodytų faktinių aplinkybių ir pažeidimo esmės keisti nereikia. Didelės apimties papildomo bylos aplinkybių tyrimo atlikti taip pat nėra reikalinga, nes pažeidimo aplinkybės buvo ištirtos, be to, teismo posėdžio metu nei pareiškėjas (ir jo atstovas) nei Institucijos atstovas papildomų tyrimo veiksmų atlikti nepageidavo. Todėl nurodytos aplinkybės suponuoja teismui pareigą taikyti ATPK 302 str.1 d. 3 p. nuostatas.

ATPK 188 straipsnis numato administracinę atsakomybę už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

Bylos rašytine medžiaga nustatyta ir įrodyta, kad R. O. 2012 m. balandžio 12 d. (duomenys neskelbtini)., nesuderinęs perkasė įvažiavimą į J. B. sodybą, esančią adresu (duomenys neskelbtini) Keliukas, kuriuo įvažiuojama į J. B. sodybą yra apskaitytas kaip įsiterpęs valstybinės žemės plotas, kuriuo gali naudotis visi asmenys, tai patvirtina gautas raštas iš nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Jonavos skyriaus. Nors R. O. kategoriškai teigia, kad ginčo kelias priklauso jam, jame nenustatyti jokie apribojimai, servitutai, todėl jis gali nekliudomai naudotis savo žeme, tačiau šie pareiškėjo teiginiai paneigiami kitais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais. O būtent: aplinkybes, jog ginčo kelias neįeina į R. O. privataus žemės sklypo ribas patvirtina ir byloje esantis Nacionalinės žemės tarnybos prie LR Žemės ūkio ministerijos Jonavos žemėtvarkos skyriaus 2012 08 14 raštas (a.t.p.b.l.46), įvažiavimas į J. B. žemės sklypą R. O. žemės privatizavimo dokumentacijoje yra apskaitytas kaip įsiterpęs valstybinės žemės plotas, kuriuo gali naudotis visi asmenys ir yra išjungtas iš R. O. privatizuotos žemės. 1999 m. gegužės 6d. žemės sklypo ribų paženklinimo – parodymų akto 3 p. pažymėta, kad žemės sklype yra įsiterpusios kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims ar valstybei priklausančios žemėnaudos-0,03 ha kelias ir, kad kelias reikalingas privažiuoti iki gretimo K. M. žemės sklypo (a.t.p.b.l.47). 1999-05-06 žemės sklypo ribų nustatymo ir paženklinimo lauko abrise pažymėtas nurodytas kelias (a.t.p.b.l.48). Tas pats kelias nurodytas VĮ Valstybinio žemėtvarkos instituto 2000-04-18 parengtame žemės sklypo ribų plane (a.t.p.b.l.49). Visa išvardinta žemės tvarkymo dokumentacija buvo suderinta su R. O. ir patvirtinta jo parašais.

Kad būtent R. O. perkasė nurodytą kelią, iš esmės neneigia ir pats atsakomybėn traukiamas asmuo, tačiau, jo parodymus, kad tai padarė kastuvu teismas vertina kritiškai. Byloje esantys R. M. ir J. S. paaiškinimai (a.t.p.b.27-28) patvirtina, kad kelias buvo perkastas R. O. prašymu, tačiau tai padarė J. S. traktoriumi, gavęs R. M. nurodymą. R. M. patvirtina, kad R. O. jo paprašęs perkasti nurodytą kelią, pateikė dokumentus, kad kelias yra jo nuosavybė. Kai tik iš seniūno sužinojo, kad vyksta ginčai dėl nurodyto kelio, liepė J. S. nurodytą kelią užkasti. J. S. patvirtina, kad vietą, kurioje reikalinga perkasti jam parodė pats R. O.. Taip pat nurodė, kad gavęs R. M. nurodymą vėliau jis užkasė kelią. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais paaiškinimais, juolab, kad juos patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos (a.t.p.b.l.23-24).

Taigi, atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad R. O. savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatyta tvarkos, vykdydamas savo tariamas teises, veikdamas per kitus asmenis, kurie buvo jo suklaidinti dėl kelio nuosavybės teisės, perkasė bendro naudojimo kelią, taip pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 21 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimus, ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 188 straipsnyje. Atlikdamas nurodytus veiksmus R. O. nesilaikė įstatymų nustatytos tvarkos, kadangi Žemės įstatymo (2004 m. liepos 8 d. įstatymo Nr. IX-2325 redakcija) 21 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatyta, jog žemės savininkai ir kiti naudotojai savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą privalo nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Nagrinėjamu atveju jokie kiti įstatymai nesuteikė R. O. teisės savavališkai, nesikreipiant į teisėsaugos institucijas, teismą ar kitas kompetetingas valstybės (savivaldybių) institucijas, apriboti asmenų judėjimo laisvę ginčo keliu.

R. O. veiksmai kvalifikuotini pagal ATPK 188 straipsnį ir jam skirtina sankcijoje už padarytą pažeidimą numatyta administracinė nuobauda. Administracinė nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose. Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 straipsnis). R. O. veikoje yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė – veiką padarė asmuo, sulaukęs 65 metų, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. O. turi galiojančią nuobaudą už kelių eismo taisyklių pažeidimą. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, R. O. už pažeidimo, numatyto ATPK 188 straipsnyje padarymą, skirtina administracinė nuobauda – įspėjimas. Teismo nuomone, tokia administracinė nuobauda atitinka administracinės nuobaudos tikslus – nubaudimo ir prevencinį, numatytus ATPK 20 straipsnyje.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. O. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jonavos rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos poskyrio Viršininko 2012 m. spalio 22 d. nutarimą.

Pripažinti R. O. kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. ir jį nubausti įspėjimu.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Jonavos rajono apylinkės teismą.