- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-22
- Bylos Nr.
- I-2009-342/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00047-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Aušrelė Mažrimienė
- Pareiškėjas
- R. V.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
2018 m. kovo 14 d. rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. V. (toliau – ir pareiškėjas) skundu (b. l. 2 - 4) prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Tauragės AVPK), 4000,00 Eur neturtinės žalos.
Nurodo, kad periodiškai skirtingais laikotarpiais nuo 2014-01-01 iki 2015-09-08 nežmoniškomis, antisanitarinėmis, žmogaus orumą žeidžiančiomis sąlygomis priverstinai buvo kalinamas Tauragės AVPK areštinėje (toliau – ir Areštinė). Pažymi, kad Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2016-09-23 sprendimu pareiškėjui priteista neturtinė žala už laikotarpį nuo 2015-09-08 iki 2016-04-28. Teigia, kad laikymo Areštinėje laikotarpiais kamerų plotas neatitiko minimalaus ploto reikalavimų, dėl ko buvo varžoma judėjimo laisvė; sanitarinis mazgas neatitiko jam keliamų reikalavimų, nebuvo užtikrintas privatumas, kamerose nebuvo malonu valgyti, nes valgomasis stalas buvo apie 1 m atstumu nuo sanitarinio mazgo; kamerų langai ir apšvietimas neatitiko Higienos normų reikalavimų; dušuose nebuvo užtikrintas privatumas; kameros nebuvo vėdinamos, kamerose nebuvo veidrodžių ir džiovyklės, nors maitinimas priklausė 4 kartus per dieną, gavo tik 3 kartus; kamerose buvo laikomas kartu su pilnamečiais asmenimis; nuo išduotos patalynės buvo jaučiamas nemalonus kvapas, ji buvo susidėvėjusi, kartą jos negavo; kameros buvo avarinės būklės; Areštinėje nebuvo išduotos inventoriaus priemonės ir kt. Vadovaujasi Bausmių vykdymo kodekso, Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) nuostatomis, Lietuvos Respublikos teismų bei Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencija. Teigia, kad anksčiau minėtos laikymo Areštinėje sąlygos sukėlė dvasinius nepatogumus, depresiją, pažeminimą, reputacijos pablogėjimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, orumo sumažėjimą, darė žalą sveikatai.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atsiliepimu (b. l. 22 - 23) pareiškėjo skundą prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, jog pareiškėjas areštinėje skirtingais laikotarpiais buvo laikomas laikotarpiu nuo 2014-09-04 iki 2014-10-19. Vadovaujasi CK normomis ir prašo taikyti 3 metų ieškinio senaties terminą.
Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti, todėl byla nagrinėtina iš esmės pareiškėjui ir atsakovės atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjo R. V. reikalavimo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės AVPK, 4000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti, kurią jis galimai patyrė dėl Tauragės AVPK (pareigūnų) neteisėtų veiksmų.
Dėl ieškinio senaties termino taikymo
Pareiškėjas skundu prašo priteisti neturtinę žalą iš atsakovės už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-09-08. Atsakovė atsiliepimu prašo taikyti trijų metų ieškinio senaties terminą neturtinės žalos priteisimui.
Teismas pirmiausia atkreipia dėmesį į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.125 straipsnio 8 dalimi, reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo, tarp jų ir reikalavimams atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos kokybės produkcijos, taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Ieškinio senatį teismas taiko, kai ginčo šalis to reikalauja (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą.
Kadangi pareiškėjo skundas surašytas 2018-01-16, darytina išvada, jog senaties terminas reikalavimui dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-01-16 yra pasibaigęs. Atsakovei prašant taikyti ieškinio senatį, skundas dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo už laikotarpį nuo 2014-01-01 iki 2015-01-16 priteisimo netenkintinas.
Dėl neturtinės žalos už 2015-01-16 - 2015-09-08 laikotarpį
Toliau vertintina tai, ar skundas dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas galimai patyrė Areštinėje laikotarpiu nuo 2015-01-16 iki 2015-09-08 yra pagrįstas.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte įtvirtinta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis). Pagal CK 6.271 straipsnį žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. CK 6.271 straipsnyje numatyta, kad viešoji atsakomybė atsiranda, esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą anksčiau minėtų viešosios atsakomybės sąlygų. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą.
Pažymėtina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas ar nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, nevykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ( toliau - ir LVAT) praktikos, nagrinėjant bylas pagal bausmių vykdymo ir kardomojo kalinimo institucijų, įstaigų ir pareigūnų veiksmų ir sprendimų viešojo administravimo srityje, apibendrinime (Administracinė jurisprudencija Nr. 26, 2014, p. 541) nurodyta, kad pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatas, laisvės atėmimo įstaigų administracijos kaltės nebuvimas nešalina valstybės atsakomybės ir neatleidžia nuo pareigos atlyginti neturtinę žalą. Suimtiesiems ar nuteistiems asmenims garantuojamų teisių užtikrinimas įkalinimo įstaigose yra pozityvi valstybės pareiga.
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, svarbu įvertinti ir nustatyti ar Tauragės AVPK (pareigūnų) veiksmuose (neveikime) yra deliktinės atsakomybės pažymių, taip pat tai, ar šie veiksmai (neveikimas) tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą.
Iš rašytinės bylos medžiagoje esančio Tauragės AVPK Operatyvaus valdymo skyriaus areštinės viršininko 2018-01-26 tarnybinio pranešimo Nr. 85-PR2-830 (b. l. 25) turinio matyti, kad pareiškėjas nuo 2015-01-16 iki 2015-09-08 Areštinėje laikomas nebuvo. Pažymėtina, jog pareiškėjas neginčija atsakovės atstovo pateiktų duomenų apie jo laikymo Areštinėje laikotarpius bei kartu su juo kamerose buvusių asmenų skaičių ir kamerų plotus. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pareiškėjas, prašydamas neturtinės žalos atlyginimo, privalo pateikti atitinkamus įrodymus, leidžiančius teismui teisingai įvertinti patirtą neturtinę žalą, arba nurodyti reikšmingas aplinkybes, kodėl to padaryti negali. Įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas) (žr., pvz., LVAT 2008-04-16 sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Tik įrodžius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui, gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. Nesant anksčiau minėtus atsakovės pateiktus duomenis paneigiančių įrodymų, teismas neturi pagrindo šiais duomenimis abejoti.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad atsakovė negalėjo atlikti jokių pareiškėjo teisėms priešingų veikų, todėl, nesant vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo.
Likusieji tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovės atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir EŽTT formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (žr., pvz., EŽTT 1994-04-19 sprendimą byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997-12-19 sprendimą byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999-01-21 sprendimą byloje Nr. 30544/96 Garcia Ruiz v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (žr., pvz., LVAT 2008-12-05 nutartį administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartį administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartį administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013-02-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Taigi, teismas konstatuoja, kad nagrinėjamoje administracinėje byloje nėra jokių įrodymų apie neteisėtus pareigūnų veiksmus, kurie galėtų būti reikšmingi sprendžiant laikymo Areštinėje sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą, kadangi pareiškėjas ginčo laikotarpiu nebuvo laikomas Tauragės AVPK areštinėje. Nenustačius neteisėtų veiksmų, t. y. nesant vienos iš privalomų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 - 88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. V. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimą per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.