Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta - ta pati, teistas 9 kartus, paskutinį kartą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-07-18 baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmę atlikęs, teistumas išnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte.

Aprašomoji dalis

nustatė:

P. J. smurtaudamas nesunkiai sužalojo savo šeimos narį - sutuoktinę N. J., būtent: 2024 m. vasario 15 d. apie 16.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje, tyčia kumščiu tris kartus sudavė nukentėjusiajai N. J. į veido sritį, tuo padarydamas jai dešinio skruostikaulio lūžį, kas sukėlė nukentėjusiajai N. J. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio skruostikaulio lūžio sveikata sutrikdoma ilgesniam negu 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

- įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūros metu niekas nepaimta, fotografuota (1 t., b. l. 19-27);

Teismas, nešališkai įvertinęs surinktų įrodymų visetą, sprendžia, kad P. J. neteisėti veiksmai atitinka BK 138 str. 2 d. 3 p. numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tokią išvadą pagrindžia paties kaltinamojo visiškas prisipažinimas, išreikštas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, gailėjimasis dėl netinkamo elgesio, nukentėjusiosios N. J. ikiteisminio tyrimo metu duoti išsamūs ir detalizuoti parodymai, liudytojų M. J., A. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada, kurioje užfiksuoti N. J. nustatyti kūno sužalojimai, kitų objektų apžiūros protokolai ir kiti byloje surinkti įrodymai, kurie gauti teisėtu būdu. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad P. J. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje nesunkiai sužalojo tuometinį šeimos narį – sutuoktinę N. J., tuo padarė tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

P. J. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 4 d.), veika baigta. Nusikalto būdamas teistas 9 kartus (1 t., b. l. 174-182, 184-187). Nusikaltimą, už kurį teisiamas nagrinėjamoje byloje, padarė teistumui neišnykus, todėl BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas. Pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi dėl savo netinkamų veiksmų, kas yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.). Atkreiptinas dėmesys, kad pastaroji atsakomybę sunkinanti aplinkybė nebuvo nurodyta kaltinamajame akte, tačiau ji turi būti pripažintina ir teisiškai įvertinta. Pasisakydamas dėl BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės, jog P. J. nusikalto būdamas recidyvistas, teismas atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką galima spręsti dėl kaltinamajame akte neinkriminuotų atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, jei tokią aplinkybę patvirtinantys faktai yra aprašyti kaltinamajame akte ar rašytiniame prašyme pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-29-976/2022). Nors nagrinėjamu atveju nei kaltinamajame akte, nei prokurorės baigiamojoje kalboje nebuvo nurodyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog P. J. nusikalto būdamas recidyvistas, tačiau kaltinamajame akte prokurorė pažymėjo, kad kaltinamasis nusikalto būdamas teistas Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2023-07-18 baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų; toks asmuo yra recidyvistas. Taigi, šiuo atveju kaltinamajam viso proceso metu buvo žinoma aplinkybė dėl jo teistumų, nuo šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės proceso metu turėjo visas galimybes gintis. Baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 160-173), dirbantis - vykdantis individualią veiklą (1 t., b. l. 157). Įvertinęs visas šias skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, teismas pripažįsta, jog bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti paskyrus P. J. už nusikalstamos veikos padarymą straipsnio sankcijoje numatytą vienintelę bausmės rūšį - laisvės atėmimą. Bausmės trukmė nustatytina kaip mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Bausmės vykdymo atidėjimo sąlygos ir pagrindai nustatyti BK 75 str., kuriame nurodyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų, jeigu yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Spręsdamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, teismas turi vertinti visas bylos aplinkybes, susijusias su padaryta veika ir nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo, pavyzdžiui: ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų pavojingų veikų, kad padaryti nusikaltimai yra daugiau atsitiktinio pobūdžio ir neparodo tikrosios jo vertybinės orientacijos, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padarytų veikų, atsiprašo nukentėjusiųjų, atlygina padarytą žalą, ir savo sprendimą – ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo – suformuluoti atsižvelgdamas į BK 41 str. nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta, ar atidėjus bausmės vykdymą asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar tuo bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Teismo nuosprendžiu paskirta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė neviršija maksimalios pagal BK 75 str. 2 d. leistinos ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Taigi, šioje byloje nustatytos aplinkybės, susijusios su nusikalstamų veikų kategorijomis ir paskirta galutine bausmės rūšimi ir dydžiu, atitinka formalias BK 75 str. 2 d. taikymo sąlygas. Tačiau, kaip minėta, BK 75 str. nuostatų taikymas galimas tik tada, kai teismas, be formalių šios baudžiamojo įstatymo normos taikymo sąlygų nustatymo, padaro išvadą, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

Pastebėtina, kad P. J. savo kaltę pripažino visiškai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu, gailėjosi dėl netinkamo elgesio, atsiprašė nukentėjusiosios, yra dirbantis – vykdantis individualią veiklą, rūpinasi mažamete dukra, jo atžvilgiu nėra kitų iškeltų baudžiamųjų bylų, baustas administracine tvarka, tačiau visas paskirtas baudas sumokėjęs, teismui prižadėjo taisytis. Įvertinęs šias aplinkybes bei tai, kad Lietuvos baudžiamoji politika negali būti orientuota į asmens izoliaciją nuo likusios visuomenės (tai turi būti tik kaip paskutinė priemonė - ultima ratio), teismas mano, kad bausmės tikslus įmanoma pasiekti ir atidėjus kaltinamajam P. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 metams 6 mėnesiams (BK 75 str. 2 d., 4 d.). Atidėdamas kaltinamajam laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas skiria jam įpareigojimą, padėsiantį kontroliuoti jo elgesį laisvėje (BK 75 str. 5 d. 5 p.).

Siekiant kaltinamąjį pataisyti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei siekiant užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, įvertinus, kad nusikaltimą, numatytą BK 138 str. 2 d. 3 p., kaltinamasis įvykdė prieš tuometinę sutuoktinę, tikslinga P. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72-2 str.).

P. J. paskirta kardomoji priemonė – bei rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 t., b. l. 147-150)– iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistina.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės arba neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Šiaulių teritorinė ligonių kasa pareiškė 137,23 Eur civilinį ieškinį už nukentėjusiajai N. J. suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (1 t., b. l. 105-106). Civilinis ieškinys yra pagrįstas (1 t., b. l. 107), todėl tenkintinas visiškai. Žala nukentėjusiosios N. J. sveikatai buvo padaryta P. J. kaltais veiksmais, todėl iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto už nukentėjusiajai N. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas sumokėta suma – 137,23 Eur priteistina iš P. J..

- kompaktinė laikmena su vaizdo ir garso įrašais, esanti voke prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, - paliktina saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

P. J. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir nuteisti jį laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir P. J. nustatyti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, laisvės atėmimo bausmės vykdymą P. J. atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams ir paskirti jam įpareigojimą:

- dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72(2) straipsniu, P. J. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, atliekant ją per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

P. J. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti.

Civilinio ieškovo Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį dėl 137,23 Eur žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto naudai iš P. J. 137,23 Eur (vieną šimtą trisdešimt septynis eurus 23 ct) už nukentėjusiajai N. J. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos, į. k. 191351679, sąskaitą Nr. LT217300010002484333, AB „Swedbank“, b. k. 73000.

- kompaktinę laikmeną su vaizdo ir garso įrašais, esančią voke prie bylos 2-o tomo galinio viršelio, - palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.