- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2024-01-11
- Bylos Nr.
- 1-49-760/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-33966-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Loreta Bajorinienė
- Civilinis ieškovas
- A. R., G. R.
- Kaltinamasis
- D. G.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. G., gimęs (duomenys neskelbtini), Pagėgių sav., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, nesimoko, nedirba, registruotas Užimtumo tarnyboje, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2023 m. rugsėjo 3 d., apie 16:00 val. Vakaro g., Mažaičių k., Stoniškių sen., Pagėgių sav., laukuose, ant kelio, D. G. žodinio konflikto metu su A. R. ir G. R., tyčia, vieną kartą medine lazda sudavė nukentėjusiajam G. R. į kairįjį petį, po ko jis nugriuvo ant žemės ir tyrimo metu nenustatytą tikslų smūgių skaičių, bet ne mažiau kaip tris kartus medine lazda sudavė į kairiąją krūtinės pusę ir į dešiniąją ranką, tokiais savo veiksmais G. R. sukėlė fizinį skausmą. Toliau tęsdamas savo nusikalstamą veiką D. G., tyčia, du kartus medine lazda sudavė nukentėjusiajam A. R. į galvą, tuo A. R. padarydamas galvos plaukuotosios dalies dvi muštines žaizdas, tai yra A. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Įrodymai byloje ištirti sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnis).
Kaltinamasis D. G. kaltę pripažino visiškai. Paaiškino, kad įvykio metu važiavo dviračiu Vakaro gatve. Pamatė einančius A. ir G. R., kurie pradėjo prie jo kabinėtis, jį „kolioti“. Jis sustojo ir tarp jų įvyko konfliktas. Neapsikentęs paėmė kuolą ir sudavė juo 2-3 kartus A. R. į galvą, taip pat į šoną G. R., kuris tuo metu sėdėjo ant kelkraščio. Visų įvykio aplinkybių gerai nebeprisimena. Prašė pagarsinti policijai duotus parodymus, nes tuomet geriau viską prisiminė.
D. G. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, nurodė, kad G. ir A. R. labai gerai pažįsta. Jis su abiem jau seniai konfliktuoja, nesutaria, jie nuolatos jį erzina, kabinėjasi, visaip vadina. Būtent taip pat atsitiko ir 2023-09-03. Jis tą dieną apie 16.00 val. su dviračiu važinėjosi po Stoniškių seniūnijos kaimus. Važiuojant Vakaro gatve, Mažaičių k., Stoniškių sen. Pagėgių sav. nuo karjero pusės, pastebėjo einančius brolius A. R. ir G. R.. Broliai buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio. Važiuojant pro šalį, jie pradėjo prie jo kabinėtis dėl anksčiau kilusių nesutarimų. Tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Jis labai įsižeidė, supyko, kad broliai vėl prie jo kabinėjasi ir įžeidinėja. Tada jis grįžo prie jų, nulipo nuo dviračio, išsitraukė iš šalia esančios pievos, iš žemės medinį kuolą ir trenkė A. per galvą, dėl ko jis nuvirto ant žemės. Po to, tuo pačio pagaliu du ar tris kartus trenkė G. R. į petį, kitas kūno vietas dėl ko jis taip pat nugriuvo ant žemės. Matė, kaip A. R. iš galvos bėgo kraujas, o G. R. skaudėjo ranką, jos nepakėlė (t.1, b. l. 197-198, t.2, b. l. 6-7).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė įrodyta šia bylos medžiaga:
Iš 2023 m. rugsėjo 5 d. protokolo – pareiškimo nustatyta, kad G. R. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo sužalojimo. Nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 3 d., po 16 val., jam ir broliui A. R. einant keliu, juos sumušė mediniu pagaliu D. G.. Dėl suduotų smūgių jis patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus kairiajame petyje, kairėje krūtinės srityje ir dešinėje plaštakoje (t. 1., b. l. 17).
Nukentėjusysis G. R. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2023 m. rugsėjo 3 d. apie 16.00 val. D. G. jį ir brolį A. užpuolė ir juos sumušė su medine lazda. D. G. jam pirmajam trenkė lazda pataikė į kairįjį petį. Smūgis buvo labai stiprus. Nuo suduoto smūgio nukrito ant žemės. Labai stipriai skaudėjo petį, negalėjo net pajudinti kairės rankos. Brolis A. jį norėjo apginti, tačiau ir pats nukentėjo. Brolis sakė, kad D. jam sudavė ta pačia medine lazda į galvą. A. nukrito ant žemės, sakė buvo trumpam praradęs sąmonę. A. vėliau sakė, kad nuo griuvimo ant žemės jam iš kišenės iškrito naujai pirktas telefonas. Nuo smūgio sudužo ekranas ir lėtai veikia telefono programos. D. G. tyčia, be jokios tam priežasties jam sukėlė stiprius fizinius skausmus. Jis patyrė neturtinę žalą (t. 1, b. l. 135-136, 139-140).
Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad po įvykio buvo apžiūrėtas nukentėjusysis G. R.. Ant jo dešinės rankos plaštakos rasti nubrozdinimai, taip pat dešinės rankos plaštaka buvo ištinusi. G. R. galvos srityje. t. y. viršugalvio kairėje pusėje rasta kraujosruva, nubrozdinimas. Nukentėjusysis skundėsi dideliu skausmu kairės pusės šone ir kairės pusės peties srityje. Apžiūrint petį, rastas paraudimas (t.1, b. l. 79-86).
Iš 2023 m. rugsėjo 5 d. protokolo – pareiškimo nustatyta, kad A. R. prašė pradėti ikiteisminį tyrimą dėl jo sužalojimo. Nurodė, kad 2023 m. rugsėjo 3 d., po 16 val., jam ir broliui G. R. einant keliu, juos sumušė mediniu pagaliu D. G.. Dėl suduotų smūgių jis patyrė fizinį skausmą ir sužalojimus galvos srityje, kairės rankos dilbyje, žaste (t. 1., b. l. 25).
Nukentėjusysis A. R. parodė, kad 2023 m. rugsėjo 3 d., apie 16.00 val. su broliu G. ėjo gatve, o iš pasalų, iš nugaros juos užsipuolė D. G. ir pradėjo jį ir brolį mušti medine lazda. Anksčiau yra gatvėje susižodžiavę su D., bet tai buvo daug anksčiau. Galimai gali būti, kad įvykio dieną D. G. jiems su broliu sugalvojo atkeršyti. D. G. jam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Sudavė medine lazda per galvą ir jis nuvirto ant žemės, tuo metu iš kelnių kišenės iškrito jam priklausantis mobilaus ryšio telefonas Redmi Xiaomi IMEI: (duomenys neskelbtini) ir suskilo ekranas. Buvo padaryta 120 Eur turtinė ir 1000 Eur neturtinė žala (t.1, b. l. 159-160, 163-164).
Iš asmens apžiūros protokolo nustatyta, kad po įvykio apžiūrėjus nukentėjusįjį A. R., rasti sužalojimai galvos srityje, t. y. viršugalvio dešinėje pusėje kraujuojanti kirstinė žaizda. (t.1, b. l. 72-76).
Iš medicininių dokumentų, specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta kad A. R. buvo padarytos galvos plaukuotosios dalies dvi muštinės žaizdos. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, galimai ir įvykio aplinkybėse nurodomu pagaliu, galimai dviejų smūgių pasėkoje. Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t.1, b. l. 107-111, 118)
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra adresu Vakaro g., Mažaičių k., Stoniškių sen., Pagėgių sav. Įvykio vietoje rastas medinis baslys (t.1, b. l. 28-38).
Iš daiktų apžiūros protokolo nustatyta, kad buvo išklausytas pokalbis iš 112 pagalbos skambučio. Girdisi nerišlūs kelių vyrų balsai. Jaunuolis nurodė, kad prie jo prisikabino du vyrai. Vyriškis teigė, kad jam buvo suduota pagaliu į galvą ir nori rašyti pareiškimą (t.1, b. l. 46-47).
Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo nustatyta, kad nukentėjusysis A. R. pateikė mobilaus ryšio telefoną Xiomi Redmi (t.1, b. l. 49). Jį apžiūrėjus, nustatyta, kad jo ekranas įskilęs, įjungus telefoną, jis veikia (t.1, b. l. 52-53).
Iš asmens blaivumo tikrinimo žurnalo nustatyta, kad po įvykio G. R. nustatytas 3.97 promilių neblaivumas, A. R. - 3.29 promilių neblaivumas, D. G. nustatytas 0.16 promilių neblaivumas (t.1, b. l. 92-94).
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.
Surinktų ir ištirtų įrodymų visuma įrodo, kad 2023 m. rugsėjo 3 d., apie 16:00 val. Vakaro g., Mažaičių k., Stoniškių sen., Pagėgių sav., laukuose, ant kelio, D. G. žodinio konflikto metu su A. R. ir G. R., tyčia, vieną kartą medine lazda sudavė nukentėjusiajam G. R. į kairįjį petį, po ko jis nugriuvo ant žemės ir ne mažiau kaip tris kartus medine lazda sudavė į kairiąją krūtinės pusę ir į dešiniąją ranką, tokiais savo veiksmais G. R. sukėlė fizinį skausmą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką D. G., tyčia, du kartus medine lazda sudavė nukentėjusiajam A. R. į galvą, tuo padarydamas galvos plaukuotosios dalies dvi muštines žaizdas, tai yra A. R. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis pripažįsta, kad įvykio metu sumušė G. ir A. R.. Nukentėjusieji teigė, kad juos mediniu pagaliu sumušė būtent kaltinamasis. G. R. parodė, kad D. G. trenkė lazda į kairįjį petį, dėl ko jis nuo stipraus smūgio nukrito ant žemės. Jam stipriai skaudėjo petį, negalėjo pajudinti kairės rankos. A. R. parodė, kad kaltinamasis sudavė medine lazda per galvą ir ją sužalojo, nuo smūgio nuvirto ant žemės. Nukentėjusiųjų parodymus patvirtina jų asmens apžiūros protokolai, medicininiai dokumentai, specialisto išvada, įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolai.
Yra pagrindas konstatuoti, kad D. G. sumušė nukentėjusiuosius, sukeldamas jiems fizinį skausmą, A. R. ir padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo veika kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.
Dėl bausmės skyrimo
Tas, kad padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, taip pat bausmės skyrimo ypatumais esant atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių (BK 61 straipsnis).
Nustatyta, kad D. G. padarė tyčinį nesunkų baigtą nusikaltimą. Jis pripažįsta kaltę ir nuoširdžiai gailisi. Ši aplinkybė pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nors kaltinamajame akte nurodyta, kad D. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau teismas neturi pagrindo jos pripažinti. Iš asmens blaivumo tikrinimo žurnalo nustatyta, kad netrukus po įvykio, 2023 m. rugsėjo 3 d., 17:27 val. D. G. buvo nustatytas 0.16 promilių neblaivumas. Apklaustas teisme kaltinamasis nurodė, kad neblaivumas neturėjo jokios įtakos nusikaltimo padarymui, teigė, kad taip pat būtų pasielgęs ir būdamas blaivus. Kadangi neblaivumas (0,16 promilių) neturėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, ši aplinkybė nepripažįstama kaip D. G. atsakomybę sunkinančia aplinkybe ir ji šalinama iš kaltinimo.
Kaltinamasis praeityje nėra teistas (t. 2., b. l. 94). 2021 m. gruodžio 28 nutartimi jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnį, kaip nepilnamečiui, ir skirta auklėjamojo poveikio priemonė. Jis yra baustas administracinėmis nuobaudomis (2 t., b. l. 95-100). Registruotas Užimtumo tarnyboje, yra neįgalus. Jam nustatytas lengvas protinis atsilikimas, reikšmingas elgesio sutrikimas, reikalaujantis dėmesio ar gydymo (F70.1), taip pat aktyvumo ir dėmesio sutrikimas (F90.0). Specialisto išvadoje konstatuota, kad dėl šių susirgimų nėra reikalinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizės (t. 2., b. l. 44).
Kaltinamasis pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, todėl vadovaujantis BK 55 straipsniu, jam už įvykdytą nusikaltimą pagal BK 140 straipsnio 1 dalį skirtina su areštu ir laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Kaltinamajam skirtina laisvės apribojimo bausmė. Kadangi kaltinamojo veikoje nenustatyta atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o nustatyta lengvinanti aplinkybė, jam skirtinas bausmės dydis mažesnis nei BK 48 straipsnio 2 dalyje nustatytas bausmės vidurkis, tai yra 9 mėnesiai. Intensyvi priežiūra neskirtina, vietoj jos skirtini įpareigojimai – per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per penkis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Bausmė mažintina vienu trečdaliu, nes byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas (BK 64¹ straipsnis).
D. G. paliktina iki nuosprendžio vykdymo pradžios kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, ji panaikintina.
Dėl civilinių ieškinių
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš D. G. 48,59 Eur žalą dėl nukentėjusiojo A. R. gydymo (t. 1, b. l. 123-125). Kaltinamasis ieškinį pripažįsta. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkinamas visiškai.
Iš gydymo paslaugų išrašo nustatyta, kad dėl A. R. 2023 m. rugsėjo 3 d., suteiktos skubios medicinos pagalbos, VšĮ Tauragės ligoninei iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų buvo sumokėta viso 48,59 Eur (t. 1, b. l. 125). Civilinio kodekso 6.280 straipsnyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą, asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. Kadangi yra įrodyta, jog sužalojimus A. R. padarė D. G. ir dėl jo neteisėtų veiksmų nukentėjusiajam buvo teikiam skubi medicinos pagalba, iš jo Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteistinas 48,59 Eur žalos atlyginimas.
A. R. civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš kaltinamojo 120 Eur turtinei žalai ir 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti. (t. 1., b. l. 177). Ieškinyje nurodė, kad įvykio metu, kai nuo kaltinamojo suduoto smūgio nukrito ant žemės, tuo metu iš šortų kišenės iškrito jam priklausantis telefonas Redmi Xiaomi ir suskilo ekranas. Nuo smūgio telefonas lėčiau veikia. Įvykio metu jam buvo padaryta neturtinė žala. Patyrė šoką, stresą, skausmą, baimę, dvasinių ir fizinių išgyvenimų. Teisme nukentėjusysis parodė, kad po įvykio jam buvo susiūta žaizda galvoje, po to 2-3 savaites gydėsi namuose, vartojo vaistus nuo skausmo, tepalus žaizdai, dažnai svaigo galva. Šiuo metu sužalojimo pasekmių nejaučia.
G. R. civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš kaltinamojo 3000 Eur neturtinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 153). Teisme nukentėjusysis sumažino prašomos priteisti neturtinės žalos dydį iki 1000 Eur. G. R. civiliniame ieškinyje bei teisme nurodė, kad dėl suduoto smūgio buvo sulaužyti šonkauliai, sužalotas petys. Patyrė šoką, stresą, baimę, fizinį skausmą, dvasinių išgyvenimų. Jaučiasi nesaugiai vaikščiodamas po kaimą. Dėl sužalojimo į gydymo įstaigas nesikreipė, pats gydėsi namuose, pirko vaistus nuo skausmo, tepalų rankai. Ranka šiuo metu neskauda, tačiau negali dirbti sunkaus darbo.
Kaltinamasis nepripažįsta A. R. ir G. R. civilinių ieškinių, prašo juos atmesti.
A. R. ir G. R. civiliniai ieškiniai tenkinami iš dalies.
A. R. civilinis ieškinys dėl 120 Eur turtinės žalos priteisimo atmestinas. Nustatyta, kad A. R. telefoną Xiaomi Redmi įsigijo 2023 m. birželio 12 d., pirko jį naują, jo vertė nurodyta - 119 Eur, jį yra apsidraudęs (t. 1., b. l. 64-71). Iš savanoriško daiktų pateikimo, daiktų apžiūros protokolų nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apžiūrėtas A. R. priklausantis telefonas Xiaomi Redmi. Nustatyta, kad telefono ekranas įskilęs, tačiau įjungus telefonas veikia. Nors A. R. civiliniame ieškinyje nurodė, kad telefonas veikia lėtai, kartais neina atsiliepti į skambučius, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Byloje nėra pakankamai, neginčijamų įrodymų, kad telefono ekrano stiklas įskilo būtent įvykio metu ir dėl kaltinamojo veiksmų. Nukentėjusiojo A. R. parodymai dėl telefono sugadinimo nėra nuoseklūs. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu jis teigė, kad telefonas buvo sugadintas kai konflikto metu jis iškrito iš šortų kišenės. Teisme nurodė, kad telefonas iškrito iš rankų. Svarbu tai, kad nukentėjusysis A. R. įvykio metu buvo neblaivus, jam nustatytas net 3,29 promilių girtumas. Iš byloje pateiktų įrodymų nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiojo A. R. telefono ekrano stiklas buvo sugadintas būtent 2023 m. rugsėjo 3 d. įvykio metu, o ne kitu laiku, ir, kad jis sugadintas dėl kaltinamojo veiksmų. Pažymėtina, kad dėl telefono apgadinimo, nukentėjusysis turi teisę kreiptis į draudiką, apdraudusį įsigytą telefoną.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.
Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti turi teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų vertybių.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad A. R. įvykio metu buvo du kartus suduota mediniu pagaliu į galvos sritį, padarytos dvi muštinės žaizdos. Po įvykio jis buvo pristatytas į Tauragės ligoninę, kur vietinėje nejautroje atliktas chirurginis galvos žaizdos sutvarkymas. Vėliau apie dvi savaites gydėsi namuose, vartojo vaistus nuo skausmo. Šiuo metu sužalojimo pasekmių nejaučia. Nukentėjusysis sužalojimus patyrė į gyvybiškai svarbią kūno dalį – galva. Įvykio metu patyrė išgąstį, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Jam buvo padaryta neturtinė žala.
Nustatyta, kad G. R. įvykio metu medine lazda buvo suduota į kairįjį petį, po ko jis nugriuvo ant žemės ir ne mažiau kaip tris kartus suduota į kairiąją krūtinės pusę ir į dešiniąją ranką. Po įvykio, ant jo dešinės rankos plaštakos rasti nubrozdinimai, taip pat dešinės rankos plaštaka buvo ištinusi, nukentėjusysis skundėsi dideliu skausmu kairės pusės šono ir kairės pusės peties srityje. Jo petys rastas paraudęs. Jis gydėsi namuose, pirko ir vartojo vaistus nuo skausmo, tepalus rankai. Iki šiol jaučia sužalotos rankos pasekmes, negali dirbti sunkaus darbo. Yra pagrindo teigti, kad nukentėjusysis patyrė išgąstį, fizinį skausmą, dvasinius sukrėtimus, išgyvenimus, nepatogumus. Jam padaryta neturtinė žala.
Sprendžiant nukentėjusiesiems priteistino neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimą, teismas atsižvelgia į aplinkybę, kad jie nukentėjo nuo kaltinamojo tyčinių nusikalstamų veiksmų. Tačiau teismas taip pat nustatė, kad ir nukentėjusiųjų veiksmai prisidėjo prie žalos atsiradimo. Jie pradėjo žodinį konfliktą. Kaltinamajam važiuojant dviračiu pro nukentėjusiuosius, pastarieji, būdami stipriai apsvaigę nuo alkoholio, pradėjo įžeidinėti kaltinamąjį, vadino jį necenzūriniai žodžiai, kas ir paskatino jį imtis fizinio smurto prieš nukentėjusiuosius. Nors tai nėra baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, nes kaltinamasis turėjo galimybę pasišalinti iš įvykio vietos, tačiau į tai atsižvelgtina sprendžiant dėl neturtinės žalos dydžio. Vertinant kaltinamojo turtinę padėtį, nustatyta, kad kaltinamasis yra neįgalus, nedirba, neturi savo vardu registruoto nekilnojamojo turto ar transporto priemonių (t. 2, b. l. 103-105). Teismas pažymi, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo atveju nėra lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį, esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus šiuo atveju yra žalos pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Iš kaltinamojo priteistina nukentėjusiajam A. R. 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, o nukentėjusiajam G. R. 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Dėl proceso išlaidų
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyrius pateikė pažymą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje prašoma priteisti valstybei iš nuteistojo D. G. 230,46 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų už gynėjo advokato V. J. suteiktą antrinę teisinę pagalbą nuteistajam bylą nagrinėjant teisme ir pateikta šias išlaidas pagrindžianti pažyma (t. 2, b. l. 106-109).
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.
Šiuo atveju gynėjas kaltinamajam D. G. buvo paskirtas vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nes kaltinamasis dėl psichinių trūkumų negalėjo pasinaudoti savo teise į gynybą. Advokato dalyvavimas nagrinėjant bylą teisme buvo būtinas, jis nepriklausė nuo kaltinamojo valios, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo neišieškotinos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintinas daiktas, turėjęs reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – medinis baslys, kuris saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, pagal 2023 m. rugsėjo 7 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1., b. l. 45).
Dokumentas, turėjęs reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – CD diskas su garso įrašu, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktinas prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis tuo kas išdėstyta ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas
nusprendžia:
D. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per penkis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dalyvauti elgesio pataisos programoje ir per penkis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Palikti D. G. iki nuosprendžio vykdymo pradžios kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendį pradėjus vykdyti, ją panaikinti.
Priteisti iš D. G. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 48,59 Eur žalai už nukentėjusiojo gydymą, atlyginti (ją sumokėti į Valstybinės ligonių kasos prie sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT 21 7300 0100 0248 4333, „Swedbank“, AB, banko kodas 73000).
Priteisti iš D. G. nukentėjusiajam A. R. 700 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Priteisti iš D. G. nukentėjusiajam G. R. 600 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Likusioje dalyje A. R. ir G. R. civilinius ieškinius atmesti.
Sunaikinti daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – medinį baslį, kuris saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyriuje, pagal 2023 m. rugsėjo 7 d. aktą Nr. (duomenys neskelbtini).
Palikti prie bylos dokumentą, turėjusį reikšmės nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui – CD diską su garso įrašu.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.