Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mefodijos Povilaitienės, Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovei D. I.,

atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos atstovui S. J.,

trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovui J. E.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos BUAB „Unitransa“ skundą atsakovams Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjos bankroto administratoriaus UAB „Simpatija“ atstovas teismui pateikė skundą ir prašo:

panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) 2016 m. birželio 1 d. sprendimą Nr. (1-45)1-3288;panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos (toliau – ir Užsienio išmokų tarnyba) sprendimus: 2014 m. vasario 26 d. sprendimus Nr. SPRE-445, SPRE -419, Nr. SPRE-426, Nr. SPRE-433, Nr. SPRE-444, Nr. SPRE-443, Nr. SPRE-442, Nr. SPRE-441, Nr. SPRE-440, Nr. SPRE-439, Nr. SPRE-438, Nr. SPRE-437, Nr. SPRE-436, Nr. SPRE-435, Nr. SPRE-434, Nr. SPRE-432, Nr. SPRE-431, Nr. SPRE-430, Nr. SPRE-429, Nr. SPRE-428, Nr. SPRE-425, Nr. SPRE-424, Nr. SPRE-423, Nr. SPRE-422, Nr. SPRE-421, Nr. SPRE-420; 2014 m. balandžio 4 d. sprendimus Nr. SPRE-756, Nr. SPRE-755, Nr. SPRE-754, Nr. SPRE-753, Nr. SPRE-752, Nr. SPRE-751, Nr. SPRE-757 ir 2014 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. SPRE-1300;panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. gruodžio 23 d. rezoliucinį sprendimą ant 2011 m. lapkričio 11 d. prašymo grąžinti permoką;įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių užbaigti administracinę procedūrą ir grąžinti 552733,70 Lt (160082,74 Eur) permoką UAB „Unitransa“ naudai vykdant Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų skyriaus 2011 m. spalio 7 d. sprendimą Nr. SPRE-1434 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. spalio 15 d. sprendimą Nr. 1-1933-121/2012;priteisti iš VSDFV Klaipėdos skyriaus BUAB „Unitransa“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2014 m. sausio 21 d.) ir teismo išlaidas 56 Eur.

Paaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1933-121/2012 buvo konstatuota, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Užsienio išmokų tarnybos 2011 m. spalio 6 d. spendimas Nr. SPRE-1434, kuriuo panaikintas E101LT formos pažymos, išduotos UAB „Unitransa“ darbuotojams, bei VSDFV, nagrinėjusios ginčą ikiteismine tvarka sprendimai atitinka teisės aktų reikalavimus t. y. teisėti.

2014 m. sausio 2 d. rašte Nr. (7.2)SI-271 VSDFV Klaipėdos skyrius prieštaraudamas pats sau nurodo, kad pagal UAB „Unitransa“ VSDFV Klaipėdos skyriui pateiktus dokumentus nustatyta tvarka buvo patikslinti (pašalinti) duomenys apie sąraše nurodytų asmenų draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokas UAB „Unitransa“ už laikotarpį nuo 2004 m. II ketv. iki 2009 m. III ketv., bet duomenų grąžinti permoką nepakako. Be to, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendime administracinėje byloje Nr. I-1933-121/2012 buvo nustatyta, kad Vokietijos delegacija, siekdama kompromiso pasiūlė, kad E101 formos pažymos būtų panaikintos tik Bendrovėje dirbusiems Lenkijos piliečiams, Vokietija gali sutikti, kad Bendrovėje dirbusiems Lietuvos piliečiams E101 formos pažymos nebūtų panaikintos. Tačiau Užsienio išmokų tarnybos 2011 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. SPRE-1434, kuriuo buvo panaikintas EI01 LT formos prašymas ir, kurio pagrindu, buvo patikslinti (pašalinti) duomenys apie Sąraše nurodytų asmenų draudžiamąsias pajamas ir valstybinio socialinio draudimo įmokos UAB „Unitransa“ darbuotojams bei susidarė permoka, nebuvo pakeistas ar priimtas kitas naujas sprendimas nurodytų darbuotojų atžvilgiu. Tik 2016 m. birželio 1 d. rašte Nr. (1.45)1-3288 VSDFV nurodo, kad vadovaudamasi Reglamento (EEB) Nr.. 1408/71 17 straipsniu bei atsižvelgdama atitinkamų UAB „Unitransa“ darbuotojų prašymuose nurodytus argumentus, Užsienio išmokų tarnybos 2013 m. lapkričio 21 d. rašto Nr. (7.2) SEU17-80, 2013 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. (7.8) SEU17-83, 2014 m. sausio 13 d. raštu Nr. (7.2)S2-1495 ir 2014 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (7.8)S2-11977 kreipėsi į Vokietijos kompetentingas įstaigas, prašydama sutikimo taikant Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 17 straipsnio nustatyti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą 2006-2007 metais prašymus pateikusiems buvusiems UAB „Unitransa“ darbuotojams, t. y. kreipėsi jau po 2013 m. lapkričio 11 d. pateikto prašymo grąžinti permoką ir dar nepriėmus jokio administracinio sprendimo dėl prašymo tenkinimo/netenkinimo.

Užsienio išmokų tarnybos priimti ginčijami sprendimai yra nepagrįsti ir neteisėti, nes nurodytų juose buvusių UAB „Unitransa“ darbuotojų atžvilgiu yra priimtas ir galiojantis Užsienio išmokų tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. SPRE-1434 dėl E101LT formos pažymų, išduotų UAB „UNITRANSA“ darbuotojams, panaikinimo ir įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1933-121/2012. Nurodytas teismo sprendimas nustatyta tvarka nebuvo apskųstas ar atnaujintas procesas byloje, todėl įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis.

Teismo posėdyje pareiškėjos bankroto administratoriaus UAB „Simpatija“ atstovas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Atsakovas Užsienio išmokų tarnyba su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad nuo 2013 m. lapkričio mėn. iki 2014 m. balandžio mėn. Tarnyboje iš buvusių UAB „Unitransa“ darbuotojų, kurių atžvilgiu buvo panaikintos EI01 LT formos pažymos, buvo gauti prašymai dėl išimties taikymo pagal Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 17 straipsnį dėl socialinio draudimo Lietuvos Respublikoje nuo 2006 m. liepos 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenims vienu metu gali būti taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 17 straipsnyje įtvirtinta, kad dvi ar daugiau valstybių narių, šių valstybių kompetentingos įstaigos ar valdžios institucijų paskirtos įstaigos bendru susitarimu gali nustatyti 13-16 straipsnių nuostatų išimtis atskiroms asmenų grupėms ar atskiriems asmenims. Vadovaudamasi Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 17 straipsniu bei atsižvelgdama į UAB „Unitransa“ darbuotojų prašymus, Užsienio išmokų tarnyba kreipėsi į Vokietijos kompetentingas įstaigas (GKV-Spitzenverband, Deutsche Verbindungstelle Krankenversicherung - Ausland, Deutsche Rentenversicherung Nord), prašydama sutikimo taikyti Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 17 straipsnį. Užsienio išmokų tarnyboje gauti Vokietijos kompetentingos įstaigos sprendimai buvusiems UAB „Unitransa“ darbuotojams, pateikusiems prašymus dėl išimties taikymo nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. taikyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos teisės aktus.

Užsienio išmokų tarnyba 2014 m. vasario 26 d., 2014 m. balandžio 4 d. ir 2014 m. birželio 25 d. priėmė sprendimus dėl E101 LT formos pažymų išdavimo ir išdavė E101 LT formos pažymas, kurių pagrindu UAB „Unitransa“ darbuotojams nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. turi būti taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai. Sprendimai priimti vadovaujantis teisės normomis, nebuvo apskųsti, todėl nėra teisinio pagrindo jų naikinti.

Teismo posėdyje atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Atsakovas VSDFV Klaipėdos skyrius su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Atsiliepime paaiškino, kad BUAB „Unitransa“ bankroto administratorės UAB „Simpatija“ įgaliotas asmuo G. I. su 2013 m. lapkričio 11 d. prašymu grąžinti 552 733,70 Lt permoką BUAB „Unitransa“ VSDFV Klaipėdos skyriui nepateikė dokumentų, įrodančių, kad yra įgyvendinta UAB „Unitransa“ darbuotojų teisė būti apdraustiems socialiniu draudimu jų darbo laikotarpiu 2006 m. – 2007 m. vienoje iš šalių – Lietuvoje ar Vokietijoje. Atsižvelgiant į tai, VSDFV Klaipėdos skyrius 2013 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. (7.2) SI-69387 UAB „Unitransa“ informavo, kad UAB „Unitransa“ VSDFV Klaipėdos skyriui pateikus Vokietijos ar Lietuvos kompetentingų valdžios institucijų paskirtų įstaigų išduotas E 101 formos pažymas dėl 2006 m. – 2007 m. laikotarpiais 66 UAB „Unitransa“ darbuotojams taikytinų teisės aktų, VSDFV Klaipėdos skyriuje būtų svarstomas klausimas dėl UAB „Unitransa“ lėšų grąžinimo. Remiantis VSDFV Klaipėdos skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus 2013 m. gruodžio 30 d. tarnybiniu pranešimu Nr. VIE-87, atlikus pašalpų perskaičiavimus dėl UAB „Unitransa“ apdraustųjų asmenų patikslintų duomenų apie valstybinį socialinį draudimą už 2006 m. – 2007 m. laikotarpius nustatyta 1 671,25 Lt pašalpų permoka.

Grąžinimo tvarkos aprašo (Fondo valdybos direktoriaus 2014 m. vasario 28 d. įsakymo Nr. V- 149 redakcija) 5.2 punkte nurodyta, kad permokos grąžinamos, kai draudėjas apskaičiavo ir sumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius, tačiau pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo (VSD įstatymas) nuostatas jų neturėjo mokėti. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjos likviduojamos UAB „Unitransa“ bankroto administratoriaus UAB „Simpatija“ įgalioto asmens G. I. prašomos grąžinti 552 733,70 Lt (160 082,74 Eur) įmokos į Fondo biudžetą buvo sumokėtos 2004 – 2009 metais, t. y. kai UAB „Unitransa“ buvo veikianti (moki) bendrovė (UAB „Unitransa“ bankroto byla iškelta Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 26 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-1417-479/2012) ir turėjo pareigą jas mokėti, sumokėtos įmokos apskritai negali būti laikomos socialinio draudimo įmokų permoka ir neturi būti grąžinamos.

Teismo posėdyje atsakovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atstovė prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su skundu nesutinka, prašo atmesti. Atsiliepime dėl Užsienio išmokų tarnybos sprendimų paaiškino, kad VSDFV 2016 m. birželio 1 d. raštu Nr. (1.45) I-3288 konstatavo, kad esant buvusių UAB „Unitransa“ darbuotojų prašymams ir abiejų valstybių narių kompetentingų įstaigų susitarimui taikant Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 17 straipsnį nustatyti, kad šiems asmenims 2006-2007 metais taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, pareiškėjo 2014 m. lapkričio 6 d. skunde nurodyti Užsienio išmokų tarnybos sprendimai yra pagrįsti ir teisėti.

Kadangi BUAB „Unitransa“ iki šiol nėra pateikusi informacijos apie prašymų dėl Lietuvos socialinio draudimo teisės taikymo išimties tvarka Užsienio išmokų tarnybos nepateikusių buvusių jos darbuotojų teisės būti apdraustiems tinkamoje valstybėje narėje (Vokietijoje) įgyvendinimo, Užsienio išmokų tarnyba, gavusi šių asmenų prašymus dėl E101LT formos pažymų išdavimo išimties tvarka, kreiptųsi į Vokietijos kompetentingas įstaigas dėl sutikimo taikyti Lietuvos teisę išimties tvarka. Šiai sutikus ir Užsienio išmokų tarnybai šiems asmenims išdavus E101LT formos pažymas dėl Lietuvos socialinio draudimo teisės aktų taikymo išimties tvarka 2006-2007 metais, būtų užtikrinta šių asmenų teisė būti apdraustiems tinkamoje valstybėje narėje (tokiu atveju – Lietuvoje). Šiuo atveju, BUAB „Unitransa“ sumokėtų įmokų permokos neliktų apskritai. Kadangi visi šie asmenys yra Lenkijos piliečiai, Užsienio išmokų tarnyba yra pateikusi kreipimąsi į Lenkijos kompetentingą įstaigą, kad ši padėtų informuoti šiuos buvusius UAB „Unitransa“ darbuotojus apie galimybę kreiptis dėl išimties taikymo nustatant taikytinus socialinio draudimo teisės aktus. Atsiliepimo į skundą rengimo metu Lenkijos kompetentinga įstaiga pateikė Užsienio išmokų tarnybai informaciją apie buvusių UAB „Unitransa“ darbuotojų, Lenkijos piliečių, gyvenamąją vietą ir jiems buvo išsiųsta informacija apie galimybę kreiptis dėl Lietuvos Respublikos taikytinų teisės aktų 2006-2007 metais nustatymo vadovaujantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 17 straipsniu.

Fondo valdyba 2016 m. birželio 1 d. raštu Nr. (1.45) I-3288 informavo pareiškėją, kad BUAB „Unitransa“ kreipiantis su nauju prašymu grąžinti įmokų permoką ir pateikus duomenis, kad Vokietijoje yra įgyvendinta prašymų dėl Lietuvos socialinio draudimo teisės taikymo išimties tvarka Užsienio išmokų tarnybai nepateikusių buvusių jos darbuotojų teisė būti apdraustiems socialiniu draudimu, toks prašymas tikėtina, kad būtų patenkintas.

Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovas prašė pareiškėjos skundą atmesti atsiliepime išdėstytais argumentais.

Skundas netenkintinas.

Šioje byloje ginčas kilo dėl Užsienio išmokų tarnybos sprendimų, kuriais nuspręsta išduoti E101LT formos pažymas buvusiems UAB „Unitransa“ darbuotojams už 2006-2007 m., VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjos prašymas grąžinti 552733,70 Lt (160082,74 Eur) permoką, pagrįstumo ir teisėtumo.

Iš bylos dokumentų nustatyta, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1933-121/2012 netenkintas UAB „Unitransa“ skundas, kuriuo prašyta panaikinti VSDFV 2011 m. gruodžio 19 d. sprendimą Nr. (1.45) 1-7712 bei VSDFV Užsienio išmokų tarnybos 2011 m. spalio 6 d. sprendimą Nr. SPRE-1434. Šiuo VSDFV Užsienio išmokų tarnybos sprendimu panaikintos E101 LT formos pažymos apie pareiškėjos darbuotojams taikomus Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktus, išduotos UAB „Unitransa“ darbuotojams.

2013 m. lapkričio mėn. Užsienio išmokų tarnyba išdavė E101LT formos pažymas, patvirtinančias, kad UAB „Unitransa“ darbuotojams 2004-2005 ir 2008-2009 metais turi būti taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, kurių pagrindu Klaipėdos skyrius patikslino duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir socialinio draudimo išmokų gavėjų registre (toliau – ir Registras).

VSDFV Klaipėdos skyrius 2013 m. lapkričio 8 d. pateikė reikalavimą Nr. (7.2)SI-65347 pareiškėjai per 10 darbo dienų pateikti duomenis apie nurodytų UAB „Unitransa“ darbuotojų draudimo laikotarpius, draudžiamąsias pajamas, valstybinio socialinio draudimo įmokas. Tačiau UAB „Unitransa“ nepateikus prašytų duomenų, VSDFV Klaipėdos skyrius paliko nepakeistus duomenis Registro duomenų bazėje pagal VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimus.

BUAB „Unitransa“ 2013 m. lapkričio 11 d. prašymu Nr. 01 VSDFV Klaipėdos skyriaus prašė sugrąžinti 552773,70 Lt sumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų permoką, susidariusią dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1933-121/2012. VSDFV Klaipėdos skyrius 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimu nusprendė permokos negrąžinti, nes pareiškėja nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad įgyvendinta darbuotojų teisė 2006-2007 metais būti apdraustiems socialiniu draudimu vienoje iš valstybių Vokietijoje arba Lietuvoje bei nebuvo kompensuota žala, padaryta Valstybinio socialinio draudimo fondui, kuris buvusiems UAB „Unitransa“ darbuotojams buvo nepagrįstai išmokėjęs socialinio draudimo išmokų – pašalpų.

2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. balandžio mėn. Užsienio išmokų tarnyba iš buvusių UAB „Unitransa“ darbuotojų, kuriems buvo panaikintos E 101 LT formos pažymos, gavo prašymus dėl išimties taikymo pagal Reglamento 1408/71 EEB 17 straipsnį dėl socialinio draudimo taikymo Lietuvos Respublikoje nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d.

Užsienio išmokų tarnyba 2013 m. lapkričio 21 d. raštu Nr. (7.2) SEU17-80, 2013 m. gruodžio 16 d. raštu Nr. (7.8) SEU17-83, 2014 m. sausio 13 d. raštu Nr. (7.2) S2-1495 ir 2014 m. balandžio 3 d. raštu Nr. (7.8)S2-11977, vadovaudamasi Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 17 straipsniu, kreipėsi į Vokietijos kompetentingas įstaigas (GKV-Spitzenverband, Deutsche Verbindungstelle Krankenversicherung – Ausland, Deutsche Rentenversicherung Nord), prašydama sutikimo, taikant Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 17 straipsnį nustatyti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą 2006-2007 metais prašymus pateikusiems buvusiems UAB „Unitransa“ darbuotojams.

2014 m. sausio 9 d., 2014 m. sausio 28 d., 2014 m. kovo 17 d. ir 2014 m. gegužės 19 d. Užsienio išmokų tarnyba gavo Vokietijos kompetentingos įstaigos sprendimus taikyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos teisės aktus buvusiems UAB „Unitransa“ darbuotojams, pateikusiems prašymus dėl išimties taikymo, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. Vadovaudamasi šiais raštais, Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 17 straipsniu ir Užsienio išmokų tarnyba priėmė skundžiamus sprendimus (2014 m. vasario 26 d. sprendimus Nr. SPRE-445, SPRE-419, Nr. SPRE-426, Nr. SPRE-433, SPRE-444, Nr. SPRE-443, Nr. SPRE-442, Nr. SPRE-441, Nr. SPRE-440, Nr. SPRE-439, Nr. SPRE-438, Nr. SPRE-437, Nr. SPRE-436, Nr. SPRE-435, Nr. SPRE-434, Nr. SPRE-432, Nr. SPRE-431, Nr. SPRE-430, Nr. SPRE-429, Nr. SPRE-428, Nr. SPRE-425, Nr. SPRE-424, Nr. SPRE-423, Nr. SPRE-422, Nr. SPRE-421, Nr. SPRE-420; 2014 m. balandžio 4 d. sprendimus Nr. SPRE-756, Nr. SPRE-755, Nr. SPRE-754, Nr. SPRE-753, Nr. SPRE-752, Nr. SPRE-751, Nr. SPRE-757; 2014 m. birželio 25 d. sprendimą Nr. SPRE-1300), kuriais nusprendė išduoti E101LT formos pažymas buvusiems UAB „Unitransa“ darbuotojams.

VSDFV 2016 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. (1.45) I-3288 konstatavo, kad esant buvusių UAB „Unitransa“ darbuotojų prašymams ir abiejų valstybių narių kompetentingų įstaigų susitarimui taikant Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 17 straipsnį nustatyta, kad šiems asmenims 2006-2007 metais taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, pareiškėjo 2014 m. lapkričio 6 d. skunde nurodyti Užsienio išmokų tarnybos sprendimai yra pagrįsti ir teisėti. Šiuo sprendimu VSDFV taip pat nusprendė, kad VSDFV Klaipėdos skyrius 2013 m. gruodžio 23 d. priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjai negrąžinti 552733,70 Lt lėšų pagal pareiškėjos 2013 m. lapkričio 11 d. prašymą Nr. 01, nes pareiškėja nepateikė dokumentų, įrodančių, kad įgyvendinta Sąraše nurodytų UAB „Unitransa“ darbuotojų teisė būti apdraustiems socialiniu draudimu jų darbo laikotarpiu 2006-2007 m. vienoje tinkamoje šalyje narėje bei atlikus pašalpų perskaičiavimus dėl pareiškėjos apdraustųjų asmenų patikslintų duomenų apie valstybinį socialinį draudimą už atitinkamus 2006 m. – 2007 m. laikotarpius, nebuvo kompensuota dėl nustatytos 1671,25 Lt pašalpų permokos susidariusi žala Fondui.

D ė l Užsienio išmokų tarnybos sprendimų.

Nesutikdama su Užsienio išmokų tarnybos sprendimais pareiškėja argumentuoja, kad yra priimtas ir galiojantis Užsienio išmokų tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 6 d. sprendimas Nr. SPRE-1434 dėl E101LT formos pažymų ir įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-1933-121/2012, turintis res judicata galią.

Ginčo teisinius santykius reglamentuojančio 1971 m. birželio 14 d. Tarybos Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 dėl socialinės apsaugos sistemų taikymo pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims ir jų šeimos nariams, judantiems Bendrijoje (toliau – ir Reglamentas (EEB) Nr. 1408/71), 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbuotojams, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Pagal šio reglamento 17 straipsnį dvi ar daugiau valstybių narių arba šių valstybių kompetentingos valdžios institucijos bendru susitarimu gali nustatyti 13 – 16 straipsnių nuostatų taikymo išimtis atskiriems darbuotojams ar darbuotojų grupėms.

Šiuo atveju Užsienio išmokų tarnyba, gavusi UAB „Unitransa“ darbuotojų prašymus dėl išimties taikymo, pagrįstai vadovavosi Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 17 straipsniu ir kreipėsi į atitinkamas Vokietijos institucijas su prašymu nustatyti Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktų taikymą 2006-2007 metais šiems prašymus pateikusiems buvusiems pareiškėjos darbuotojams. Gavusi Vokietijos kompetentingos įstaigos sprendimus dėl buvusių UAB „Unitransa“ darbuotojų, pateikusių prašymus dėl išimties taikymo 2006-2007 m., taikyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos teisės aktus, pagrįstai ir teisėtai 2014 m. vasario 26 d., 2014 m. balandžio 2 d., 2014 m. birželio 25 d. priėmė ginčijamus sprendimus, kuriais nusprendė išduoti E101LT formos pažymas.

Šiuo atveju buvo išpildytos sąlygos, leidžiančios Užsienio išmokų tarnybai išduoti E101LT formos pažymas buvusiems pareiškėjos darbuotojams, t. y. buvo gauti pareiškėjos buvusių darbuotojų prašymai dėl išimties taikymo ir remiantis Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 17 straipsniu gauti Vokietijos kompetetingų įstaigų sprendimai taikyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos teisės aktus šiems asmenims. Ginčijami sprendimai priimti 2013 m. lapkričio mėn. – 2014 m. balandžio mėn. gavus UAB „Unitransa“ darbuotojų prašymus dėl išimties taikymo, kurie buvo pateikti jau po Užsienio išmokų tarnybos direktoriaus 2011 m. spalio 6 d. sprendimo Nr. SPRE-1434 ir Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. spalio 15 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-1933-121/2012 priėmimo, todėl, priešingai nei teigia pareiškėja, Užsienio išmokų tarnyba turėjo spręsti dėl šių prašymų pagrįstumo ir išnagrinėjusi juos priimti naujus sprendimus.

Dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. gruodžio 23 d. sprendimo, reikalavimų įpareigoti atlikti veiksmus ir metinių palūkanų priteisimo.

Pareiškėja prašo panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. gruodžio 23 d. rezoliucinį sprendimą ant 2011 m. lapkričio 11 d. prašymo grąžinti permoką.

Iš Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 13 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią darbuotojams, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai, seka, kad darbuotojas turi būti draudžiamas vienoje valstybėje, kas iš esmės reiškia, kad darbuotojas negali būti apkritai neapdraustas vienoje ar kitoje valstybėje (šiuo atveju Lietuvoje arba Vokietijoje). Tokiu atveju atsakovas pagrįstai laikosi pozicijos, jog darbdaviui kyla pareiga apdrausti darbuotojus socialiniu draudimu tinkamoje valstybėje narėje.

Ginčui aktualiu laikotarpiu galiojusio Draudėjų permokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, baudų, delspinigių ir palūkanų grąžinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus 2010 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. V-97 (toliau – ir Aprašas), 4.2 punkte buvo nustatyta, kad permokos grąžinamos, kai draudėjas apskaičiavo ir sumokėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas, baudas ir delspinigius, tačiau pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas jų neturėjo mokėti. Pagal šio aprašo 5 punktą buvo nustatyta, kad jeigu dėl draudėjo kaltės buvo išmokėtos per didelės išmokos ar padaryta kitokia žala Valstybiniam socialinio draudimo fondui (toliau – Fondas), permokos grąžinamos kompensavus žalą Fondui.

VSDFV Klaipėdos skyriui atlikus pašalpų perskaičiavimus dėl pareiškėjos apdraustųjų asmenų patikslintų duomenų apie valstybinį socialinį draudimą už 2006-2007 m. buvo nustatyta 1671,25 Lt pašalpų permoka (VSDFV Klaipėdos skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo kontrolės skyriaus 2013 m. gruodžio 30 d. tarnybinis pranešimas Nr. VIE-87).

Aprašo 9 punkte buvo įtvirtinta, kad kartu su prašymu pateikiami permoką patvirtinantys dokumentai (ar jų kopijos), kurie gali būti: įsiteisėjęs teismo sprendimas (nutartis), patikrinimo aktas, kiti permoką patvirtinantys dokumentai. Šiuo atveju taip pat nėra ginčo dėl to, kad pareiškėja nepateikė duomenų VSDFV Klaipėdos skyriui dėl darbuotojų teisės įgyvendinimo 2006-2007 m. būti apdraustiems socialiniu draudimu Vokietijoje ar Lietuvoje, nors apie tokią pareigą buvo informuota VSDFV Klaipėdos skyriaus 2013 m. lapkričio 25 d. raštu Nr. (7.2)SI-69387.

Atsižvelgus į tai, kad pareiškėja nepateikė VSDFV Klaipėdos skyriui minėtų duomenų ir nekompensavo 1671,25 Lt žalos Fondui, nustatytos dėl pašalpų permokos, VSDFV Klaipėdos skyrius turėjo tiek faktinį, tiek teisinį pagrindą netenkinti pareiškėjos prašymo grąžinti 552733,70 Lt (160082,74 Eur) permoką UAB „Unitransa“ naudai. VSDFV 2016 m. birželio 1 d. sprendime Nr. (1.45)I-3288, be kita ko, pagrįstai sprendė, kad Užsienio išmokų tarnybai 2014 m. vasario 26 d., 2014 m. balandžio 4 d. ir 2014 m. birželio 25 d. išdavus prašymus pateikusiems 34 buvusiems UAB „Unitransa“ darbuotojams E101LT formos pažymas, patvirtinančias, kad jiems 2006-2007 išimties tvarka taikomi Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai, o didžiąją dalį prašomų grąžinti socialinio draudimo įmokų UAB „Unitransa“ yra sumokėjusi, nes turėjo pareigą jas sumokėti, todėl tokios sumokėtos įmokos apskritai negali būti laikomos socialinio draudimo įmokų permoka ir neturi būti grąžinamos.

Teismui pripažinus, kad VSDFV Klaipėdos skyrius pagrįstai netenkino pareiškėjos 2011 m. lapkričio 11 d. prašymo grąžinti permoką, atmestini kaip nepagrįsti ir reikalavimai įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių užbaigti administracinę procedūrą ir grąžinti 552733,70 Lt (160082,74 Eur) permoką UAB „Unitransa“ naudai bei priteisti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus LUAB „Unitransa“ naudai 5 (penkių) procentų dydžio metinių palūkanų.

Dėl VSDFV 2016 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. (1-45)I-3288.

VSDFV išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos 2014 m. lapkričio 6 d. skundą, 2016 m. birželio 1 d. sprendimu Nr. (1-45)I-3288 pripažino, kad pareiškėjos skunde nurodyti Užsienio išmokų tarnybos sprendimai yra pagrįsti ir teisėti, o VSDFV Klaipėdos skyrius 2013 m. gruodžio 23 d. priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjai negrąžinti 552733,70 Lt lėšų pagal pareiškėjos 2013 m. lapkričio 11 d. prašymą Nr. 01. Teismas, nekartodamas aukščiau nurodytų teismo sprendimo motyvų ir sutikdamas su VSDFV 2016 m. birželio 1 d. sprendimo Nr. (1-45)I-3288 argumentacija, daro išvadą, kad VSDFV priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą pareiškėjos skundo netenkinti, todėl nėra pagrindo tenkinti skundo reikalavimo dėl šio sprendimo panaikinimo.

Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (EŽTT 1994-04-19 sprendimas V. d. H. v. Netherlands; 1997-12-19 sprendimas H. v. Finland; LVAT administracinė byla Nr. A261-3555/2011).

Netenkinus pareiškėjos skundo, bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos (Administracinių bylų teisenos įstatymo 40-41 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjos LUAB „Unitransa“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.