Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arnoldo Šukaičio (pranešėjas), teisėjų Vytauto Norkūno ir Evaldo Vanago,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės, nuteistojo G. V. ir nuteistojo R. S. gynėjo advokato Vytauto Sketerio apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 8 d. nuosprendžio, kuriuo :

- pagal BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams;

- pagal BK 24 str.1 d., 6 d., 149 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d., 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d.; 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1p. b. p. p., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 str. 1d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones - įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 21 val. iki 7 val. ir tęsti mokslą.

- pagal BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams ;

- pagal BK 149 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1d.; 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b p. p., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistajam paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d. bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones - įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 21 val. iki 7 val. ir tęsti mokslą.

- pagal BK 294 str. 2 d. areštu 40 parų;

- pagal BK 149 str. 2 d. laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nuteistajam paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams 4 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones - įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant jį būti namuose nuo 21 val. iki 7 val.; tęsti mokslą.

M. T. nuteistas pagal BK 294 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b. p.p, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistajam paskirta galutinė bausmė - laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams.

Vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones - įspėjimą ir elgesio apribojimą 12 mėnesių, įpareigojant nuteistąjį būti namuose nuo 21 val. iki 7 val. ir tęsti mokslą.

M. T. pagal BK 24 str. 1 d., 6 d., 149 str. 2 d. išteisintas, nenustačius jo dalyvavimo šios nusikalstamos veikos padaryme.

Priteista D. Z. solidariai iš V. S., R. S., G. V. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti, o jiems neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų žalai atlyginti - subsidiariai iš jų tėvų: Ž. S., A. S., E. V., R. V. po 2500 Lt iš kiekvieno.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

V. S., R. S., G. V. ir M. T. nuteisti už tai, kad 2007 m. liepos 27 d., apie 23 val., (duomenys neskelbtini) būdami apsvaigę nuo alkoholio, M. T. dviem spyriais išlaužus duris, įsibrovė į D. Z. priklausantį butą, kuriame, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą M. T. tariamą teisę į 100 Lt, kuriuos iš jo pavogė nukentėjusios sūnus, stumdydami nukentėjusią ir taip panaudodami fizinę prievartą, pasisavino: 1 kg pieniškų dešrelių 12 Lt vertės, 1 kg pomidorų 5 Lt vertės, 1 batoną 2 Lt vertės, 1 pakelį kakavos 4 Lt vertės, muzikinį centrą „Vido" 900 Lt vertės, dviratį 30 Lt vertės, mašininį televizorių 50 Lt vertės, dulkių siurblį 100 Lt vertės, 3 vnt. cigarečių „S. G." pakelių 1 vnt. 2,10 Lt vertės, viso 6,30 Lt vertės, D. Z. vardu išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, padarydami nukentėjusiajai D. Z. didelę - 1109,30 Lt - turtinę žalą.

Be to, R. S., G. V. ir V. S. nuteisti už tai, kad 2007 m. liepos 27 d., apie 24 val., (duomenys neskelbtini), D. Z. bute, būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje, G. V. D. Z. pargriovus ant lovos ir sudavus smūgį į veidą, V. S. laikant nukentėjusiosios rankas virš galvos ir taip atimant galimybę priešintis, G. V. ir R. S. išžagino D. Z., o V. S. padėjo padaryti išžaginimą.

Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausioji prokurorė apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį :

V. S. nuteisti : pagal BK 180 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 24 str. 6 d., 149 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 metams; vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, paskirti laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b p.p., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu paskirta bausme ir nuteistajam paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 metams 10 mėnesiams, ją paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

R. S. nuteisti : pagal BK 180 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 149 str. 2 d. - 2 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nuteistajam paskirti laisvės atėmimą 2 metams 10 mėnesių. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b p.p., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu paskirta bausme, R. S. paskirti galutinę bausmę - laisvės atėmimą 3 metams, bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

G. V. nuteisti : pagal BK 180 str. 2 d. - laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, pagal BK 149 str. 2 d. - laisvės atėmimu 2 metams 7 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., šias bausmes subendrinus dalinio sudėjimo būdu, nuteistajam paskirti galutinę bausmę -laisvės atėmimą 2 metams 10 mėnesių, bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

M. T. nuteisti pagal BK 180 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 8 mėn. Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b p.p., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistajam paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti nepilnamečių pataisos namuose.

Skunde prokurorė nurodo, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir teismo išvadų neatitikimo faktinėms bylos aplinkybėms. Teismas nepagrįstai nuteistųjų V. S., R. S., G. V. ir M. T. nusikalstamas veikas perkvalifikavo iš BK 180 str. 2 d. į BK 294 str. 2 d. Teismas netinkamai vertino nuteistųjų parodymus, kad nukentėjusiosios D. Z. sūnus prieš dvi savaites iki nusikaltimo iš nuteistųjų pavogė 100 Lt, kurių jie nuėjo atsiimti į nukentėjusiosios namus, įsibrovė į buto vidų, jame ieškojo pinigų ir pagrobė nukentėjusiosios daiktų, kurių bendra vertė 1109,30 Lt. Nukentėjusioji nurodė, kad nuteistiesiems reikalaujant grąžinti neva jos sūnaus iš M. T. pavogtus 100 Lt, ji, nors ir nebūdama įsitikinusi, kad sūnus padarė vagystę, bijodama pažadėjo grąžinti pinigus. Prokurorė teigia, kad byloje nėra jokių duomenų, kad mažametis nukentėjusiosios sūnus M. S. pavogė M. T. 100 Lt. Įvertinusi šią aplinkybę bei tariamos skolos ir pagrobto turto santykį, prokurorė daro išvadą, kad visų nuteistųjų veika turi būti perkvalifikuota į BK 180 str. 2 d.

Prokurorė teigia, kad V. S., R. S. ir G. V. pagrįstai pripažinti kaltais pagal BK 149 str. 2 d. Jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės tos, kad veiką padarė bendrininkų grupėje ir apsvaigę nuo alkoholio, jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Jie padarė du tyčinius sunkius nusikaltimus, V. S. ir R. S. iki šių nusikaltimų padarymo jau buvo įvykdę nusikaltimus, už kuriuos nuteisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu. M. T. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, numatytą BK 180 str. 2 d., nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veikos padarymas bendrininkų grupėje, jis buvo šio nusikaltimo organizatoriumi, iki šio nusikaltimo padarymo jau buvo įvykdęs nusikaltimą, už kurį nuteistas Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu, ir baudžiamąjį nusižengimą, už kurį nuteistas to paties teismo 2007-12-11 nuosprendžiu. Prokurorė mano, kad teismas nepagrįstai visiems nuteistiesiems atidėjo bausmės vykdymą, nes neįvertino aplinkybių, kad nuteistieji V. S., R. S., M. T. iki šių nusikaltimų padarymo jau buvo įvykdę nusikalstamas veikas, o G. V., nors ir nebuvo įvykdęs nusikalstamų veikų, tačiau padarė du sunkius tyčinius nusikaltimus, todėl jiems turi būti paskirta reali laisvės atėmimo bausmė.

Nuteistasis G. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir jį pagal BK 149 str. 2 d. išteisinti, jam nepadarius šio nusikaltimo, pagal BK 294 str. 2 d. išteisinti, nes nusikalstamos veikos padarymo metu jis neturėjo amžiaus, nuo kurio atsiranda baudžiamoji atsakomybė ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo D. Z. priteista atlyginti žalą.

Apeliantas skunde nurodo, kad jis nepagrįstai pripažintas kaltu dėl D. Z. išžaginimo. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu jis davė išsamius ir nuoseklius parodymus, kad su pažįstamais nuėjo į D. Z. butą padėti atsiimti skolą, tačiau D. Z. nežagino ir nežino, ar ji buvo išžaginta. Byloje nėra jokių įrodymų, kad jis padarė šį nusikaltimą. D. Z. jį apkalbėjo iš pykčio, nes jos kūne nėra nustatyta jokių išžaginimo požymių. Kelios kraujosruvos nukentėjusiosios kūne atsirado tuomet, kai ji grūmėsi su M. T. ir kitais vaikinais. Nukentėjusiosios medicininės apžiūros metu taip pat nenustatyta jokių žaginimo požymių, todėl nepagrįsta teismo išvada, kad buvo atliekamas lytinis aktas ar siekta jį atlikti. Kitų nuteistųjų parodymai negali būti jo kaltės įrodymu, nes šie parodymai nenuoseklūs, teisme jie davė kitokius parodymus nei ikiteisminio tyrimo metu.

Apeliantas nurodo, kad jis pagal BK 294 str. 2 d. kaltu pripažintas neteisėtai, nes nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo sulaukęs 16 metų amžiaus, nuo kurio iškyla baudžiamoji atsakomybė.

Nuteistojo R. S. gynėjas advokatas V. S. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apylinkės teismo nuosprendį : panaikinti nuosprendžio dalį, kuria R. S. nuteistas pagal BK 294 str. 2 d., ir bylą šioje dalyje jo atžvilgiu nutraukti bei sumažinti nuteistajam paskirtą bausmę.

Gynėjas nurodo, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 294 str. 2 d. iškyla asmeniui, kuris šios veikos padarymo metu buvo sulaukęs 16 metų amžiaus R. S. šio nusikaltimo metu tebuvo 14 metų amžiaus, todėl jam byla pagal BK 294 str. 2 d. nutrauktina ir atitinkamai mažintina galutinė paskirta bausmė.

Teismo posėdyje prokuroras prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo G. V. ir R. S. gynėjo apeliacinius skundus atmesti, nukentėjusioji prašė prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo G. V. ir nuteistojo R. S. gynėjo apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė prokurorės apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis G. V. ir jo gynėja prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, R. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorės apeliacinis skundas atmestinas, nuteistojo G. V. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, nuteistojo R. S. gynėjo skundas tenkintinas.

Dėl V. S., R. S., M. T., G. V. nuteisimo pagal BK 294 str. 2 d.

V. S., R. S., M. T. ir G. V. pagal BK 180 str. 2 d. buvo kaltinami padarę plėšimą, įsibrovus į patalpą, t. y. tuo, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, įsibrovė į D. Z. butą ir iš jo pagrobė nukentėjusiosios Lietuvos Respublikos piliečio pasą ir turto, kurio bendra vertė 1109,3 Lt. Pirmosios instancijos teismas, kaltinamųjų veikas perkvalifikavęs pagal BK 294 str. 2 d., juos nuteisė už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą M. T. tariamą teisę į 100 Lt ir, panaudoję fizinę prievartą prieš D. Z., pagrobė jos piliečio pasą ir 1109,3 Lt vertės turto, taip nukentėjusiajai padarydami didelę turtinę žalą.

Prokurorė, nesutikdama su nuteistųjų veikos kvalifikavimu pagal BK 294 str. 2 d., savo prašymą jų veikas perkvalifikuoti pagal BK 180 str. 2 d. grindžia dviem pagrindiniais argumentais : byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiosios D. Z. sūnus M. S. pagrobė M. T. priklausančius 100 Lt, todėl nuteistieji neturėjo jokios teisės reikalauti grąžinti šiuos pinigus bei tuo, kad nuteistųjų pagrobto turto vertė žymiai viršijo 100 Lt sumą.

Baudžiamajame kodekse savavaldžiavimas yra priskiriamas prie nusikaltimų valdymo tvarkai, kurio tiesioginis objektas yra valstybėje įstatymais ir kitais teisės aktais nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka, o papildomas objektas - konkrečios asmenų teisės ir teisėti interesai (nuosavybė, sveikata ir kt.). Plėšimas yra nusikaltimas nuosavybei, kurio rūšinis objektas - nuosavybė, o papildomas objektas gali būti asmens sveikata. Šių nusikalstamų veikų objektyvieji požymiai skiriasi tuo, kad savavaldžiavimo atveju yra savavališkai, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdoma ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuota savo ar kito asmens tikra ar tariama teisė, o esant plėšimui, kaltininkas neturi jokios - ginčijamos, tikros ar tariamos - teisės užvaldyti nukentėjusiojo turto ir supranta, kad elgiasi neteisėtai.

Prokurorė skunde teisingai nurodo, kad byloje nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiosios D. Z. sūnus M. S. tikrai pavogė vienam iš nuteistųjų - M. T. priklausančius 100 Lt. M. S. tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme neigė paėmęs 100 Lt iš M. T., nukentėjusioji D. Z. parodė, kad M. S. jai sakė pinigų iš M. T. nevogęs; ji, apžiūrėjusi sūnaus drabužius, pinigų neradusi. Nei vienas iš byloje apklaustų asmenų nenurodė matęs M. S. imant pinigus. Pagal nuteistojo M. T. parodymus, jis dėl vagystės į policiją nesikreipė, todėl tyrimas nebuvo atliekamas ir šią veiką padaręs asmuo nenustatytas. Tačiau vien tos aplinkybės, kad byloje nėra vagystės faktą pakankamai patvirtinančių duomenų, D. Z. įstatymo nustatyta tvarka nebuvo nustatyta pareiga atlyginti jos mažamečio sūnaus M. T. padarytą turtinę žalą ir M. T. neturėjo teisinių motyvų reikalauti nukentėjusiosios grąžinti 100 Lt, nesuteikia pagrindo nuteistųjų veiksmus vertinti kaip plėšimą. Veika kvalifikuojama kaip savavaldžiavimas ne tik tais atvejais, kai kaltininkas įgyvendina neteisėtu būdu savo ar kito asmens tikrą teisę, kuri pagrįsta teisės normomis ir kyla iš kaltininko ir nukentėjusiojo turtinių santykių, žalos padarymo ir panašiais atvejais, bet ir tais atvejais, kai kaltininkas neteisėtu būdu įgyvendina savo ar kito asmens tariamą teisę. Tariamomis laikomos tokios teisės, kurias kaltininkas realizuoja, sąžiningai klysdamas ir manydamas, kad turi teisę nukentėjusiojo reikalauti patenkinti jo reikalavimus, nors faktiškai jis tokios teisės neturi. Teisinę reikšmę turi tik pateisinama klaida, kai kaltininkas negali ir neturi jos išvengti. Jei kaltininkas tikrai žino, kad jis ar kitas asmuo neturi nei tikros, nei tariamos teisės, jo savavališki veiksmai nelaikomi savavaldžiavimu.

Išnagrinėjus byloje esančius duomenis apie M. T. priklausančių 100 Lt pasisavinimo aplinkybes, galima daryti išvadą, kad visi nuteistieji turėjo pakankamą pagrindą manyti, jog tai padarė nukentėjusiosios sūnus M. S., o nukentėjusioji privalo atlyginti sūnaus padarytą turtinę žalą. Visi nuteistieji ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė vienodą nuėjimo į nukentėjusiosios D. Z. namus priežastį – jie norėję atsiimti iš nukentėjusiosios 100 Lt, kuriuos jos sūnus M. S. buvo pavogęs iš M. T.. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikto įrodymų tyrimo metu papildomai aiškinantis pinigų pagrobimo aplinkybes, nuteistieji patvirtino įsibrovę į nukentėjusiosios namus, turėdami tikslą atsiimti pinigus ir papildomai nurodė priežastis, dėl kurių jie manė, kad M. S. pavogė M. T. pinigus. Pagal šio nuteistojo parodymus, prieš dvi savaites iki įsibrovimo į D. Z. butą jam kartu su trimis nuteistaisiais ir M. S. girtaujant pas G. V. dėdę, jis netrukus po skubaus M. S. išėjimo pasigedo striukės kišenės piniginėje buvusių jo paties užsidirbtų 100 Lt. M. T. manymu, pinigus paėmė M. S., nes jis išėjo labai netikėtai, kiti trys kartu buvę nuteistieji neigė ėmę pinigus, jie ne kartą anksčiau yra girtavę, tačiau jis pinigų niekuomet nepasigesdavęs, o M. S. sutiko pirmą kartą ir tai sutapo su jo pinigų dingimu. Nuteistieji G. V., R. S. ir V. S. patvirtino, kad po M. S. išėjimo M. T. pasigedo 100 Lt. Liudytojas M. S. apeliacinės instancijos teismo posėdyje teigė nebuvęs G. V. dėdės namuose ir kartu su nuteistaisiais negirtavęs, tačiau nuoseklūs nuteistųjų parodymai apie M. S. buvimą išgertuvėse, paties M. S. teiginiai, kad jis prisimena nebuvęs kartu su nuteistaisiais, tačiau nebeprisimena, kaip nuteistieji vėliau - po kelių dienų - įsibrovė į jo namus, taip pat nukentėjusiosios - liudytojo motinos parodymai, kad sūnaus atmintis bloga, jis turi įprotį savintis svetimus daiktus ir jos pačios pinigus - suteikia pagrindą kritiškai vertinti M. S. parodymus. Nukentėjusiosios ir paties nuteistojo M. T. parodymais nustatyti nuteistojo veiksmai po to, kai jis pasigedo pinigų – atėjimas praėjus kelioms dienoms po išgertuvių į nukentėjusiosios namus ir prašymas gražiuoju grąžinti jos sūnaus esą paimtus pinigus - taip pat patvirtina M. T. manius, jog M. S. pasisavino jo pinigus. Šios aplinkybės rodo, kad M. T. į nukentėjusiosios namus įsibrovė, savavališkai realizuodamas savo tariamą teisę atsiimti iš nukentėjusiosios jos sūnaus esą pasisavintus 100 Lt. Kitų nuteistųjų - R. S., V. S., G. V. įsibrovimo motyvai skyrėsi nuo M. T., nes jie veikė, norėdami M. T. padėti atsiimti tariamai pavogtus pinigus, nes, pagal jų parodymus, žinojo pinigų dingimo aplinkybes, o tai reiškia, kad ir kiti trys nuteistieji, eidami į nukentėjusiosios namus, manė, jog padeda M. T. apginti jo tariamą teisę. Nurodytos aplinkybės suteikia pagrindą daryti išvadą, kad visi nuteistieji nusikalstamą veiką pradėjo daryti ne turėdami tikslą neteisėtai pasisavinti nukentėjusiosios turtą - t.y. įvykdyti plėšimą, bet savavaldžiavimo tikslu.

Antras prokurorės skundo argumentas dėl nuteistųjų veikos perkvalifikavimo susijęs su tuo, kad nuteistieji pagrobė žymiai didesnės vertės turtą už tą, kurį nukentėjusioji tariamai turėjusi grąžinti. Nuteistųjų nusikalstama veika, pradėta daryti kaip savavaldžiavimas, galėjo peraugti į plėšimą. Tačiau vien ta aplinkybė, kad nuteistųjų paimto turto vertė žymiai viršijo tariamos nukentėjusiosios prievolės atlyginti M. T. turtinę žalą dydį, nesuteikia pagrindo nuteistųjų veiką kvalifikuoti kaip plėšimą. Nustatant nusikalstamo sumanymo turinį, nepakanka nustatyti vien tik objektyviuosius požymius, būtina įvertinti ir subjektyviuosius, t. y. kokio tikslo siekė ir kokius padarinius numatė kaltininkai. Pagal nukentėjusiosios parodymus, M. T., įsibrovęs į jos butą, pirmiausia paprašė grąžinti sūnaus pavogtus 100 Lt, ji, nors ir nebūdama tikra dėl tokio reikalavimo pagrįstumo, pažadėjo tai padaryti, kai turės pinigų. Po to nuteistieji ėmė visame bute patys ieškoti pinigų. Šie parodymai patvirtina nuteistųjų parodymus, iš kurių matyti, kad jie pirmiausia nukentėjusiosios pareikalavo atiduoti pinigus, bet po jos atsakymo supratę, kad 100 Lt tuoj pat neatgaus, ėmė savavališkai jų ieškoti, o pinigų neradę, iš namų ėmė nešti nukentėjusiosios daiktus. Nuteistasis M. T. viso proceso metu teigė pažadėjęs nukentėjusiajai grąžinti paimtus daiktus, kai ši jam atiduos 100 Lt. Šie parodymai atitinka nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad M. T., išeidamas iš buto, pasakė grąžinsiantis daiktus, kai ji atiduos esą sūnaus pavogtus pinigus.

Skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, kad nuteistųjų paimto turto vertė dešimt kartų viršijo nukentėjusiosios tariamos prievolės dydį. Pasisavintų daiktų vertė byloje nustatyta, remiantis nukentėjusiosios parodymais. Akivaizdu, kad nuteistieji nusikaltimo darymo metu neturėjo galimybės nustatyti daiktų vertės, todėl apie jų pagrobtų daiktų vertę jie galėjo spręsti, remdamiesi savo subjektyviu supratimu. Nuteistasis M. T., paėmęs muzikinį centrą, kurio vertė sudaro didžiąją dalį visų iš nukentėjusiosios paimto turto vertės, apeliacinės instancijos teismo posėdyje parodė, kad, jo manymu, analogiškas naujas muzikinis centras kainuoja apie 250-300 Lt, o nukentėjusiosios buvo padėvėtas. Kitų nuteistųjų paimti daiktai yra tos pačios ir mažesnės vertės nei tariamos žalos dydis. Tokie nuteistųjų veiksmai rodo juos apytiksliai supratus, kad jų bendrai paimtų daiktų vertė didesnė nei 100 Lt, tačiau nežinojus, kad disproporcija tarp jų numatytos ir nukentėjusiosios nurodytos vertės yra tokia didelė.

Bylos įrodymais nustatyta nuteistųjų veiksmų seka : M. T. atėjimas prieš kelias dienas iki įvykio pas nukentėjusiąją ir reikalavimas grąžinti jos sūnaus paimtus pinigus, analogiško reikalavimo nurodymas įsibrovus į nukentėjusiosios namus ir tik po to sekęs daiktų paėmimas, nuteistųjų numanyta daiktų vertė, M. T. pažadas nukentėjusiajai atiduoti daiktus, kai ji grąžins pinigus, suteikia pagrindą daryti išvadą, kad nuteistieji nukentėjusiosios turtą paėmė ne pagrobimo tikslu, o siekdami ją priversti, kad M. T. būtų atlyginta jos sūnaus tariamai padaryta turtinė žala. Šis nuteistųjų veikos motyvas reiškia, kad nuteistųjų veikoje buvo ne plėšimo, o savavaldžiavimo požymiai - nuteistieji, panaudodami fizinę prievartą ir taip nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, M. T. savavališkai vykdė savo tariamą teisę, o R. S., V. S. ir G. V. - kito asmens tariamą teisę. Dėl šių priežasčių tenkinti prokurorės skundą ir nuteistųjų veikas perkvalifikuoti pagal BK 180 str. 2 d. nėra pagrindo.

Tačiau nuteistieji V. S., R. S., G. V. negalėjo būti BK 294 str. 2 d. numatyto nusikaltimo subjektais, todėl nuosprendžio dalis, kuria jie nuteisti pagal BK 294 str. 2 d., yra neteisėta. Nuteistieji šią nusikalstamą veiką padarė 2007-07-27. R. S., gimęs(duomenys neskelbtini), ir G. V., gimęs (duomenys neskelbtini) šios veikos metu buvo 14, o V. S., gimęs (duomenys neskelbtini) - 15 metų amžiaus. BK 13 str. 1 d. numato, kad pagal baudžiamuosius įstatymus atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję 16 metų, o šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais – 14 metų. Tarp BK 13 str. 2 d. išvardintų nusikalstamų veikų BK 294 str. nenurodytas, o tai reiškia, kad už tokią veiką gali būti teisiamas asmuo, kuris veikos padarymo metu yra sulaukęs 16 metų. BPK 3 str. 1 d. 4 p. numato, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuris nusikalstamos veikos padarymo metu dar nebuvo tokio amžiaus, nuo kurio jis atsako pagal baudžiamuosius įstatymus. Todėl nuosprendis dalyje dėl R. S., V. S. ir G. V. nuteisimo pagal BK 294 str. 2 d. naikintinas, baudžiamoji byla šiems asmenims pagal BK 294 str. 2 d. nutrauktina.

M. T., gim. (duomenys neskelbtini) savavaldžiavimą padarė, būdamas 17 metų amžiaus, todėl nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo už savavaldžiavimą paliekama galioti. Nukentėjusiosios D. Z. ir paties nuteistojo M. T. parodymais nustatyta, kad jis buvo vienas iš fizinę prievartą prieš nukentėjusiąja panaudojusių asmenų, todėl jo veikos kvalifikavimas pagal BK 294 str. 2 d. nekeistinas. Tačiau iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veikos padarymas bendrininkų grupėje ir mažintina už šį nusikaltimą paskirta bausmė.

M. T., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su trimis asmenimis, nesančiais nusikalstamos veikos subjektais, 2007-07-27 apie 23 val. dviem spyriais išlaužęs duris, įsibrovė į D. Z. priklausantį butą, kuriame, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė ginčijamą savo tariamą teisę į 100 Lt, kuriuos iš jo pavogė nukentėjusios sūnus, stumdydamas nukentėjusią ir taip panaudodamas fizinę prievartą, pasisavino: 1 kg pieniškų dešrelių 12 Lt vertės, 1 kg pomidorų 5 Lt vertės, 1 batoną 2 Lt vertės, 1 pakelį kakavos 4 Lt vertės, muzikinį centrą „Vido" 900 Lt vertės, dviratį 30 Lt vertės, mašininį televizorių 50 Lt vertės, dulkių siurblį 100 Lt vertės, 3 vnt. cigarečių „S. G." pakelių 1 vnt. 2,10 Lt vertės, viso 6,30 Lt vertės, D. Z. išduotą Lietuvos Respublikos piliečio pasą, padarydamas nukentėjusiajai D. Z. didelę - 1109,30 Lt turtinę žalą.

Dėl G. V. nuteisimo pagal BK 149 str. 2 d.

Teismas šioje nuosprendžio dalyje tinkamai įvertino bylos įrodymus, tiksliai nustatė faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes ir padarė teisingą išvadą dėl nuteistojo G. V. kaltės padarius BK 149 str. 2 d. numatytą nusikaltimą. Apeliantas skunde pakartoja tą pačią versiją, kurios laikėsi ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu – jis nukentėjusiosios nežagino. Šią nuteistojo versiją pirmiausia paneigia nukentėjusiosios D. Z. parodymai, kurie apie esmines prieš ją įvykdyto nusikaltimo aplinkybes buvo nuoseklūs viso proceso metu : ji apibūdino kiekvieno nuteistojo elgesį, paaiškino, kaip jai buvo atimta galimybė priešintis kaip ji išreiškė nesutikimą lytiškai santykiauti su nuteistaisiais. Nukentėjusioji parodė, kad į jos butą įsibrovusiems R. S., V. S., G. V. ir M. T. kraustant daiktus, R. S. ją nusitempė į kitą kambarį, G. V. pargriovė ant lovos, šėrė į veidą, ir, V. S. laikant jos rankas, ją pirmas išžagino G. V., po jo – R. S.; ji priešinosi nuteistiesiems, prašė sūnaus kviesti pagalbą.

Nuteistojo teiginys, kad nukentėjusioji jį apkalba iš pykčio, yra nepagrįstas, nes bylos duomenys nesuteikia jokio pagrindo daryti tokią išvadą. Priešingai, jie rodo, kad nukentėjusioji po nusikaltimo nebuvo suinteresuota teisėsaugos institucijoms pranešti apie šį nusikaltimą. Nukentėjusioji kitą dieną po nusikaltimo rašydama pareiškimą policijai, nurodė tik tai, kad nuteistieji pagrobė jos turtą, tačiau nenurodė buvusi išžaginta, o 2007-08-02 pareiškimu paaiškino savo elgesio motyvus - ji neprašanti kelti baudžiamosios bylos dėl išžaginimo šį nusikaltimą padariusiems asmenims, nes gėdijasi ir nenori viešinti šio fakto. Nukentėjusioji tikėjosi privatumo - apžiūrima gydytojo kitą dieną po nusikaltimo, ji nurodė, kad praeitą naktį buvusi išžaginta ( 1 t., 58 b. l. ).

Iš bylos medžiagos matyti, kad nei vienas nuteistųjų už išžaginimo padarymą nedavė tokių išsamių parodymų, kurie pilnai atitiktų byloje nustatytas šio nusikaltimo padarymo aplinkybes, tačiau apeliantas neteisus teigdamas, kad kitų nuteistųjų parodymai negali būti jo kaltės įrodymu. Nors nuteistųjų ir paties apelianto nurodytos aplinkybės kiekviena atskirai visa apimtimi nepatvirtina išžaginimo eigos ir G. V. dalyvavimo šiame nusikaltime, tačiau vertinant jų parodymų išsamumą ir patikimumą, atsižvelgtina į tai, kad jie šį nusikaltimą padarė bendrininkaudami, todėl, siekdami sumažinti savo padarytų nusikalstamų veiksmų apimtį, nebuvo suinteresuoti duoti teisingų parodymų apie jų pačių atliktus veiksmus, be to, nuteistieji R. S. ir V. S. yra broliai. Nuosekliausius parodymus davė V. S., kuris ikiteisminio tyrimo metu parodė matęs, kaip G. V. išžagino besipriešinančią D. Z., o R. S. stovėjo šalia ( 1 t., 98 b. l. ), teisminio nagrinėjimo metu patvirtino ikiteisminio tyrimo metu davęs teisingus parodymus ir papildomai parodė laikęs nukentėjusiąją už rankų, kai ji buvo žaginama ( 2 t., 154-155,159 b. l. ). R. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė matęs, kaip G. V. nukentėjusiąją parvertė ant lovos ir bandė nurengti, o jis pats turėjęs lytinius santykius su nukentėjusiąja ( 1 t., 111-112 b. l. ). Šias aplinkybes R. S. nurodė apklaustas kitą dieną po nusikaltimo, tuo metu, kai jam dar nebuvo pareikštas įtarimas dėl išžaginimo. Teisminio nagrinėjimo metu R. S. patvirtino parodymus apie G. V. veiksmus prieš nukentėjusiąją, tačiau neigė pats ją išžaginęs ( 2 t., 155-156 b. l. ). Pats apeliantas ikiteisminio tyrimo metu parodė girdėjęs nukentėjusiąją prašant ją paleisti, o pats pastumtas kitų bendrininkų tik užgriuvęs ant jos ( 1 t., 143-144 b. l. ), teisme teigė tik nustūmęs nukentėjusiąją ant lovos ir daugiau jokių prievartos veiksmų neatlikęs ( 2 t., 156 b. l. ). Iš šių parodymų matyti, kad vienintelis V. S. nuosekliai teigė matęs, kad G. V. išžagimo nukentėjusiąją. Pagal kito nuteistojo už šį nusikaltimą R. S. ir paties G. V. parodymus, G. V. smurtavęs prieš nukentėjusiąją. Tačiau sugretinus nukentėjusiosios parodymus apie visą nusikaltimo eigą, taip pat nuteistųjų nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad G. V. dalyvavimas išžaginimo padaryme yra visiškai įrodytas.

Apelianto skundo argumentas, kad jo nekaltumą patvirtina teismo medicinos specialisto išvada, kuria nenustatyti jokie išžaginimo ar lytinių santykių požymiai, yra nepagrįstas. Teismo medicinos specialistas, pateikdamas išvadą, nenustatinėja, kokiam konkrečiam nusikaltimui būdingi nukentėjusiajam padaryti sužalojimai, nes tai nepriklauso specialisto kompetencijai. Išžaginimas yra teisinė sąvoka, kurios objektyvieji požymiai nurodyti BK 149 str. 1 d. dispozicijoje, todėl apie šio nusikaltimo padarymo įrodytumą sprendžia bylą nagrinėjantis teismas, įvertinęs bylos įrodymus, o teismo medicinos specialisto išvada gali būti tik vienas iš tokių įrodymų. Byloje pateiktos specialisto išvados, kuria nustatyta, kad D. Z. padarytos poodinės kraujosruvos kaktoje ir kairiojoje šlaunyje ( 1 t., 36 b. l. ) įrodomoji reikšmė išžaginimo nusikaltime ta, kad sužalojimai kaktoje patvirtina nukentėjusiosios parodymus apie jai G. V. išžaginimo metu suduotą smūgį į veidą. Atlikus biologinį tyrimą, atskirais atvejais galima nustatyti, ar nukentėjusioji turėjo lytinius santykius su kaltininku. Šioje byloje tokį tyrimą skirti nebuvo tikslinga, nes išžaginimo nusikaltimas pradėtas tirti, praėjus daugiau kaip trims mėnesiams nuo jo padarymo ( 1 t., 6 b. l. ), tačiau bylos aplinkybių nustatymo išsamumas dėl to nenukentėjo, nes anksčiau aptarti įrodymai visiškai patvirtina G. V. kaltę.

Teismas šiame nusikaltime pagrįstai G. V. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino veikos padarymą apsvaigus nuo alkoholio, nes iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad apsvaigimas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Tačiau teismas neteisingai nustatė G. V. veikoje buvus kitą atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą bendrininkų grupėje. BK 60 str. 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Veikos padarymas bendrininkų grupėje yra BK 149 str. 2 d. numatytą veiką kvalifikuojantis požymis, kuria teismas jau rėmėsi, kvalifikuodamas nuteistojo veiką, todėl dar kartą pripažinti tą pačią aplinkybę sunkinančia nuteistojo atsakomybę ir į ją atsižvelgti, individualizuojant bausmę, nėra teisinio pagrindo. Todėl ši G. V. atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina iš nuosprendžio aprašomosios dalies, švelnintina nuteistajam paskirta bausmė, o nuosprendis keistinas dėl neteisingai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.). Nors R. S. ir V. S. apeliacine tvarka nuosprendžio dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo neapskundė, šis pažeidimas turi įtakos ir jiems, todėl, vadovaujantis BPK 320 str. 5 d., šiuo aspektu nuosprendis keistinas ir dėl jų, taip pat švelninamos jiems paskirtos bausmės.

Bylos įrodymais nustatyta, kad G. V. nusikaltimą padarė bendrininkų grupėje su V. S. ir R. S., jie nukentėjusiajai neturtinę žalą padarė bendrais veiksmais, todėl teismas teisingai priteisė iš visų nuteistųjų solidariai (o jiems neturint lėšų – subsidiariai iš jų tėvų) atlyginti nukentėjusiajai D. Z. šiuo nusikaltimu padarytą neturtinę žalą (CK 6.279 str. 1 d.).

Dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių vykdymo atidėjimo

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, teismas, svarstydamas bausmės vykdymo atidėjimo klausimą ir spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, įvertina aplinkybes, lemiančias nusikalstamos veikos pavojingumą, apibūdinančias kaltininko asmenybę, elgesį po nusikaltimo padarymo, taip pat ir tai, kaip bausmės vykdymas paveiktų kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Kai nusikalstamas veikas padaro nepilnametis, teismas taip pat vertina ir BK 91 str. 2 d. išvardytas aplinkybes.

Vienas pagrindinių prokurorės skundo argumentų, kuriais ji motyvuoja būtinybę panaikinti nuteistiesiems bausmės vykdymo atidėjimą, yra jų padarytų nusikaltimų skaičius ir sunkumo laipsnis, kuriuos prokurorė nurodo, preziumuodama, kad nuteistųjų veikos iš BK 294 str. 2 d. perkvalifikuojamos į BK 180 str. 2 d. Šiuo sprendimu atmetus prašymą dėl nuteistųjų veikos perkvalifikavimo, nustatyta, kad M. T. padarė vieną apysunkį, o R. S., V. S., G. V. – vieną sunkų nusikaltimą.

M. T. padaryto nusikaltimo pavojingumas vertinant veiką pagal nuteistojo panaudotos fizinės prievartos pobūdį nėra didelis. Dėl nukentėjusiosios pastūmimo nukentėjusiosios sveikata nebuvo sutrikdyta; ji nurodė, kad dėl M. T. veiksmų patyrė išgąstį, tačiau M. T. po nusikaltimo atsiprašė nukentėjusiosios ir savanoriškai atlygino jai padarytą turtinę žalą, todėl neturtinės žalos atlyginimo iš šio nuteistojo ji nereikalaujanti. Teismas nustatė dvi M. T. atsakomybę lengvinančias aplinkybes : nuteistojo prisipažinimą padarius nusikaltimą ir nuoširdų gailėjimąsi bei savanorišką žalos atlyginimą. Šios aplinkybės rodo nuteistąjį sugebėjus kritiškai įvertinti savo elgesį ir jo pastangas sušvelninti nusikalstamos veikos pasekmes. Nustatyta viena M. T. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio. Prokurorė skunde teigia, kad M. T. yra šio nusikaltimo organizatoriumi. Organizatoriaus sąvoka pateikta BK 24 str. 4 d.; prokurorės skunde šis terminas turi būti vartojamas baudžiamajame įstatyme nurodyta prasme. M. T. nebuvo nei kaltinamas, nei nuteistas už savavaldžiavimo organizavimą, todėl nėra pagrindo teigti, kad jis yra šio nusikaltimo organizatoriumi. Iš bylos įrodymų negalima daryti ir vienareikšmiškos išvados, kad būtent M. T. buvo savavaldžiavimo iniciatoriumi.

R. S. ir G. V. bendrininkų grupėje padarė sunkų nusikaltimą, V. S. kaip bendrininko vaidmuo šio nusikaltimo padaryme buvo mažiau pavojingas - jis pripažintas padėjėju. Nuteistųjų veikoje yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė - veikos padarymas apsvaigus nuo alkoholio. Nors nuteistųjų parodymai teismui nesuteikė pagrindo pripažinti jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi, tačiau teisminio nagrinėjimo metu jie atsiprašė nukentėjusiosios.

Iš bylos medžiagos matyti, kad G. V. nusikaltimą padarė pirmą kartą. R. S., V. S. ir M. T. iki 2007-07-27 nusikaltimo, už kurį jie nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, padarymo jau buvo įvykę vagystes, už kurias jie nuteisti Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu ( 2 t., 35-40 b. l. ), o M. T. dar buvo padaręs BK 178 str. 4 d. numatytą baudžiamąjį nusižengimą, už kurį nuteistas to paties teismo 2007-12-11 nuosprendžiu ( 2 t., 143-144 b. l. ). Taigi nuteistieji nusikaltimą, numatytą BK 149 str. 2 d., padarė būdami neteisti. Ankstesnės nuteistųjų nusikalstamos veikos buvo turtiniai nusikaltimai, smurtinių nusikaltimų jie nėra įvykdę, todėl negalima tvirtinti, kad nuteistieji turi susiformavusį polinkį daryti tokio pobūdžio nusikaltimus, už kuriuos nuteisti skundžiamu nuosprendžiu.

Vertinant nepilnamečių nuteistųjų socialinę brandą, atsižvelgtina į tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė vos sulaukę amžiaus, nuo kurio iškyla baudžiamoji atsakomybė už tokius nusikaltimus. Iš bylos medžiagos matyti, kad visų nuteistųjų gyvenimo ir auklėjimo sąlygos nebuvo palankios jų asmenybių vystymuisi. M. T. mokymosi įstaigos pateiktoje pirmojoje charakteristikoje nurodyta, kad jis mokosi blogai, praleidinėja pamokas, motina išvykusi į užsienį, santykiai su tėvu prasti ( 2 t., 69 b. l. ), vėlesnėje charakteristikoje nurodyta, kad M. T. mokosi pakankamai sėkmingai, neturi drausminių nuobaudų ( 2 t., 148 b. l.). Tai patvirtina nuteistojo motinos D. T. teisminio nagrinėjimo metu duotus paaiškinimus, kad sūnaus elgesys po nusikaltimo labai pagerėjo. V. S. ir R. S. mokymosi įstaigų pateiktose charakteristikose abu nuteistieji apibūdinami kaip dažnai praleidinėjantys pamokas, turintys sveikatos problemų ( 2 t., 43, 56 b. l. ). Teismo posėdyje dalyvavusi Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) šeima nėra įtraukta į socialinės rizikos šeimų sąrašą, tačiau santykiai šeimoje dėl tėvų nesutarimų nėra geri. G. V. gyvenamosios vietos pateiktoje charakteristikoje ir Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus rašte akcentuojama, kad šeimoje stinga socialinių įgūdžių prižiūrint ir auklėjant vaikus, abu tėvai nedirbantys, motina turi negalią, šeima įtraukta į socialinės rizikos šeimų apskaitą ( 2 t., 46-47 b. l. ).

Pažymėtina, kad nuteistųjų veikas ir jų asmenybes apibūdinantys duomenys buvo žinomi valstybinį kaltinimą byloje palaikiusiai prokurorei, baigiamųjų kalbų metu prašiusiai atidėti M. T. it G. V. paskirtų bausmių vykdymą.

Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apylinkės teismo sprendimas atidėti paskirtų bausmių vykdymą yra pagrįstas ir nuosprendis šioje dalyje nekeičiamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 2 p., 327 str. 1 p., 328 str. 1 p.,

Rezoliucinė dalis

NUSPRENDĖ:

P. R. rajono apylinkės teismo 2008 m. sausio 8 d. nuosprendžio dalį, kuria V. S., R. S. ir G. V. nuteisti pagal BK 294 str. 2 d., ir bylą šioje dalyje prieš juos nutraukti.

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies M. T., V. S., R. S., G. V. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jie nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje.

M. T. pagal BK 294 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki vienerių metų keturių mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d.; 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b. p.p, šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, M. T. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą vieneriems metams šešiems mėnesiams.

V. S. pagal BK 24 str. 6 d., 149 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki vienerių metų dešimties mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b p.p., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 12 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, V. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams.

R. S. pagal BK 149 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki dvejų metų vieno mėnesio.

Vadovaujantis BK 63 str. 4 d., 9 d., 65 str. 1 d. 1 p. b p.p., šią bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Rokiškio rajono apylinkės teismo 2007-10-12 nuosprendžiu paskirtos bausmės dalimi, R. S. paskirti galutinę subendrintą bausmę - laisvės atėmimą dvejiems metams trims mėnesiams.

G. V. pagal BK 149 str. 2 d. paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki dvejų metų vieno mėnesio. Panaikinti jam bausmių subendrinimą pagal BK 63 str. 1 d., 4 d.

Likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Rokiškio rajono apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės apeliacinį skundą atmesti.