Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-09-25 · Administracinė byla Nr. eI-3711-535/2018

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-09-25
Bylos Nr.
eI-3711-535/2018
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jūratė Gaidytė-Lavrinovič
Pareiškėjas
L. G.
Trečiasis asmuo
R. Č., A. Č., Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, K. G.
Atsakovas
Valstybės įmonei Registrų centrui
Kategorijos
  • 19.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. eI-3711-535/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02263-2018-7Procesinio sprendimo kategorijos: 19.3.2; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 25 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič,dalyvaujant pareiškėjui L. G., jo atstovui Mariui Bakanauskui,

tretiesiems suinteresuotiems asmenims R. Č., A. Č., jos atstovei Editai Kairiūkštei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. G. skundą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centrui, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialui, K. G., A. Č., R. Č. dėl sprendimo panaikinimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. G. prašė teismo: panaikinti VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018-05-24 sprendimą Nr.cspr1-139 ir palikti galioti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018-02-27 priimtą sprendimą bei priteisti pareiškėjo naudai jo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Valstybės įmonės Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija (toliau - Komisija) 2018-05-24 posėdyje išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka išnagrinėjo suinteresuotojo asmens A. Č. skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2018-02-27 priimto sprendimo, kuriuo, remiantis 2015-04-21 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VĮ-513-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“, Kauno filialas Nekilnojamojo turto registre įregistravo juridinį faktą apie nustatytą žemės sklypo, Karo (duomenys neskelbtini) kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau - ginčo sklypas) naudojimosi tvarką. Išnagrinėjusi skundą Komisija nusprendė panaikinti Kauno filialo 2018-02-27 sprendimą, priimti naują sprendimą (toliau - Sprendimas) ir išdėstyti jį taip: L. G. ir K. G. prašymo įregistruoti juridinį faktą apie nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu - žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką netenkinti, kadangi pateiktas dokumentas nepatvirtina juridinio fakto atsiradimo ir įstatymas nenumato galimybės prašomo įregistruoti juridinio fakto įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas su Sprendimu susipažino 2018-06-12 , jis nesutinka su šiuo Komisijos Sprendimu, kadangi Sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Iki 2016-06-22 visas ginčo sklypas (0,0374 ha) nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai. Vadovaujantis 2015-04-21 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VĮ-513-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ bei UAB „GEOMETRA“ planine medžiaga , nustatytos reikalingos žemės sklypo dalys atskiriems statiniams eksploatuoti. Nuo 2016-06-22 ginčo sklypas bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai - 243/374 dalys, ir A. Č. ir R. Č. - 131/374 dalys. Nuo 2018-02-01, vadovaujantis 2018-01-31 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VĮ-95-(14.8.2.), valstybei priklausanti žemės sklypo 243/374 dalys išnuomotos pareiškėjui. Pareiškėjas 2018-02-27, atsižvelgdamas į 2015-04-21 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 8VĮ-513-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“ bei UAB „GEOMETRA“ planinę medžiaga, Kauno filialui pateikė prašymą įregistruoti juridinį faktą apie nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu - žemės sklypu tvarką. 2018-02-27 Kauno filialas patenkino šį prašymą ir NTR įregistravo juridinį faktą apie nustatytą žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką. Komisijos Sprendime nurodyta, jog „Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 str. 2 dalis nustato, kad skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Skundžiamas teritorinio registratoriaus sprendimas yra priimtas 2018-02-27, o pareiškėjos skundas Centriniam registratoriui pateiktas 2018-05-07, o tai reiškia, kad pareiškėja įstatymo nustatytais terminais, t. y. per vieną mėnesį skundo dėl teritorinio registratoriaus priimto sprendimo Centriniam registratoriui nepateikė ir praleido įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą. “ Šiuo atveju Komisijos Sprendime konstatuojama, jog A. Č. pareikšti skundą dėl valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2018-02-27 priimto sprendimo pavėlavo beveik tris mėnesius, tačiau Komisija nustatė, kad skųsti aptariamą Registrų centro Kauno filialo sprendimą A. Č. galėjo tik nuo 2018-04-09, t. y. gavusi tos pačios datos įmonės Kauno filialo raštą Nr. (3.4.5.)KAS-434, kuriuo buvo informuota, kad juridinis faktas apie nustatytą naudojimosi tvarką buvo įregistruotas 2018-02-27, 2015-04-21 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 8VĮ-513-(14.8.2.) pagrindu. Komisija šią priežastį įvertino kaip pagrindą atnaujinti vieno mėnesio terminą skundui dėl valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2018-02-27 priimto sprendimo paduoti.

Pareiškėjas nesutinka su šiuo Komisijos argumentu, nurodydamas, kad ginčo sklypo naudojimosi tvarka 2015-04-21 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 8VĮ-513-(14.8.2.) pagrindu buvo įregistruota jau nuo 2018-02-27, šį įrašą išviešinant ginčo sklypo nekilnojamo turto registro centriniame duomenų banke. A. Č. kaip ir R. Č. yra ginčo sklypo bendrasavininkai ir visiškai netrukdomai galėjo pasitikrinti įrašus apie ginčo sklypo statusą ir registruojamus juridinius faktus nekilnojamojo turto registre. Būtent ginčo sklypo nekilnojamo turto registro centriniame duomenų banke juridinis faktas apie nustatytą naudojimosi tvarką ginčo sklype buvo įregistruotas 2015-04-21 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 8VĮ-513-(14.8.2.) pagrindu nuo 2018-02-27. Komisijos Sprendimu naikinamas įrašas apie ginčo sklypo naudojimosi tvarką įregistruotas dar 2015-04-21 priimto Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo pagrindu. Atsižvelgtina į tai, jog R. Č. ir A. Č. ginčo sklypo dalį nuosavybėn įsigijo nuo 2016-06-22, todėl apie anksčiau (2015-04-21) priimtą Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą ir šiuo nustatytą naudojimosi tvarką žemės sklype, A. Č. ir R. Č., kaip protingiems ir apdairiems žemės sklypo dalies savininkams turėjo būti žinoma jau nuo 2016-06-22. , Pareiškėjas bei ginčo žemės sklypo dalies savininkai (R. Č. ir A. Č.) nuo pat 2018-01-31 nesutaria būtent dėl 2015-04-21 priimto Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo, kuriuo ir nustatyta naudojimosi tvarka ginčo sklype. R. Č., pareiškėjui vos tik išsinuomavus ginčo sklypo dalį iš valstybės, pastarajam ne kartą žodžiu nurodė, jog 2015-04-21 priimtu Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu nustatyta tvarka R. Č. ir A. Č. netenkina ir šios tvarkos jokiais būdais nesilaikys. Pareiškėjo nuomone, aptariama tvarka nepatenkinti žemės sklypo bendrasavininkai net nebuvo suinteresuoti 2015-04-21 priimto Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo išviešinimu ir įregistravimu VĮ Registrų centras. 2015-04-21 priimto įsakymo įregistravimu Registrų centre, t. y. išviešinimu, pasirūpino būtent pareiškėjas, nors akivaizdu, kad įsakymas įstatymų nustatyta tvarka turėjo būti išviešintas dar 2015-04-21. Apie 2015-04-21 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymą Nr. 8VĮ-513- (14.8.2.) ir juo nustatytą ginčo sklypo naudojimosi tvarką šio sklypo bendrasavininkai (R. Č. ir A. Č.) žinojo arba objektyviai galėjo sužinoti dar iki 2018-04-­09 Kauno filialo rašto Nr. (3.4.5.)KAS-434 gavimo. Komisijos Sprendime nurodyta aplinkybė, jog skųsti 2018-02-27 Registrų centro Kauno filialo sprendimą - įregistruoti naudojimosi tvarką ginčo sklype, A. Č. galėjo tik nuo 2018-04-09, t. y. gavusi tos pačios datos įmonės Kauno filialo raštą Nr. (3.4.5.)KAS-434, ir tai yra priežastis praleistam vieno mėnesio terminui atnaujinti, visiškai nepagrįsta, o A. Č. skundas dėl 2018-02-27 Registrų centro Kauno filialo sprendimo turi būti atmestas dėl praleisto vieno mėnesio senaties termino skundui paduoti. Nepagrįstai nenustačiusi praleisto senaties termino A. Č. skundui paduoti, Komisija savo Sprendime tenkino A. Č. skundą ir nusprendė panaikinti įrašą Registrų centre remdamasi vieninteliu argumentu, t. y. Komisija nurodė, jog „Civilinio kodekso 4.81 str. 1 dalyje numatyta, kad nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu toks susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įsigyja dalį to nekilnojamojo daikto bendrosios dalinės nuosavybės teise. Pažymėtina, kad juridinio fakto įregistravimo pagrindu nurodyto Įsakymo priėmimo metu 2015-04-21 visas žemės sklypas nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, todėl šis įsakymas negali būti vertinamas kaip bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Minėtu Įsakymu buvo nustatytos žemės sklype esančių pastatų eksploatavimui reikalingos sklypo dalys, tačiau prie Įsakymo pridėtas žemės sklypo planas nėra žemės naudojimosi tvarkos nustatymo planas. Šią aplinkybę 2018-04-24 rašte Nr. 8SD-2026-(14.8.94.) patvirtino ir pati Įsakymą išdavusi institucija - NŽT Kauno miesto skyrius. 2015-04-21 Įsakymu nebuvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ir jo pagrindu negalėjo būti atliekama juridinio fakto apie nustatytą naudojimosi tvarką registracija Nekilnojamojo turto registre.“ Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas nevertina dokumentų, kurių pagrindu daromi įrašai, teisėtumo, tačiau iš Komisijos Sprendime dėstomų motyvų matyti, jog prie 2015-04­21 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 8VĮ-513- (14.8.2.) pridėto žemės sklypo plano Komisija nelaiko pagrindu registruoti žemės sklypo naudojimosi tvarką, kadangi bendraturčiai (suprastina valstybė ir R. Č. bei A. Č.) dėl žemės sklypo naudojimo nesusitarė notariškai, pareiškėjo nuomone, toks Komisijos argumentas yra visiškai nepagrįstas. 2015-04-21 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 8VĮ-513- (14.8.2.) ir pridėtas žemės sklypo planas buvo sudaryti siekiant nustatyti atitinkamą tvarką žemės sklype esančių statinių savininkams, t. y. valstybė, būdama vienintelė žemės sklypo savininkė, tuometiniams ginčo sklypo nuomininkams sutinkant, nustatė būtent ginčo sklypo naudojimosi tvarką statinių savininkų atžvilgiu, atsižvelgiant į statinių lokaciją sklype, statinių savininkų turimas dalis ir pan. Pabrėžtina ir ta aplinkybė, jog Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 8VĮ-513- (14.8.2.) ir prie jo pridėtas žemės sklypo planas apėmė absoliučiai visą ginčo sklypą, o ginčo sklype esančiam pastatui, plane žymimam indeksu 2I1p, eksploatuoti išskirtas ginčo sklypo plotas visiškai identiškai atitinka R. Č. bei A. Č. nuosavybės teise vėliau įsigyto ginčo sklypo dalį (0,0131 ha), todėl šiuo sprendimu valstybė aiškiai nustatė atitinkamą naudojimosi tvarką ginčo sklypu pastatų ir jų dalių savininkams. Dėl argumento, kad naudojimosi tvarka 2015-04-21 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VĮ-513- (14.8.2.) ir pridėtu žemės sklypo planu nebuvo nustatyta vien dėl to, jog tokia naudojimosi ginčo sklypu tvarka tarp ginčo sklypo bendraturčių turi būti patvirtinta dar ir notariškai, pareiškėjas nurodo, kad Įsakymo ir plano tvirtinimo metu vienintelė ginčo sklypo savininkė buvo tik valstybė, todėl tvirtinti tokios ginčo sklypo naudojimosi tvarkos notariškai net nebuvo privaloma.

Pagal 2015-04-21 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VĮ-513- (14.8.2.) ir pridėtu žemės sklypo planu nustatytą ginčo sklypo naudojimosi tvarką, R. Č. bei A. Č. iš valstybės įsigijo būtent tokio ploto ginčo sklypo dalį (0,0131 ha), kuri buvo paskirta pastatui, plane žymimam indeksu 2I1p, eksploatuoti, o be to, pastato, plane žymimo indeksu 2I1p, dalį ir žemės sklypo dalį R. Č. bei A. Č. įsigijo vienu metu, todėl tiek valstybės interesas parduoti, o R. Č. bei A. Č. interesas įsigyti, buvo būtent 2015-04-21 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VĮ-513- (14.8.2.) nustatytą ginčo sklypo dalį (0,0131 ha), plane pažymėtą indeksu „B“ ir „C“ ir skirtą turimo pastato dalims eksploatuoti. Pagal Nekilnojamo turto registro duomenis ginčo sklype R. Č. bei A. Č. nei nuosavybės, nei kitų teisių į kitus pastatus (išskyrus plane žymimam indeksu 2I1p), neturi, todėl visiškai logiška, jog 2015-04-21 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VĮ-513- (14.8.2.) ir pridėtu žemės sklypo planu, nors ir tiesiogiai neįvardijama, nustatyta būtent ginčo sklypo naudojimosi tvarka, kuri visiškai atitinka realią situaciją bei sklypo savininkų ir naudotojų interesus. 2015-04-21 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 8VĮ-513- (14.8.2.) nėra apskųstas, o būtent juo vadovaujantis ir įregistruota naudojimosi ginčo sklypu tvarka. Neaišku, kokias realias teisines pasekmes sukėlė A. Č. skundo tenkinimas ir įrašo, išviešinto Registrų centre būtent nenuginčyto ir galiojančio 2015-04-21 įsakymo pagrindu, panaikinimas. Šiuo atveju visiškai nelogiška ir teisiškai nepagrįsta naikinti naudojimosi ginčo sklypu tvarkos registravimo įrašą vien dėl to, jog 2015-04-21 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VĮ-513- (14.8.2.) ši tvarka įvardinta kaip ginčo sklypo dalių, reikalingų sklype esantiems pastatams eksploatuoti, nustatymo tvarka. Ši tvarka apima visą ginčo sklypą ir skirta sklype esančių statinių eksploatavimui. Esant nustatytai tvarkai, Pareiškėjas ir R. Č. bei A. Č. naudotųsi kita tvarka. Būtent nenuginčyto ir galiojančio 2015-04-21 įsakymo pagrindu nustatyta, jog R. Č. bei A. Č. turimo pastato, UAB „Geometra“ plane žymimo indeksu 2I1p, 67/100 dalims eksploatuoti reikalingas 0,0131 ha (131/374 dalys) ginčo sklypo plotas, UAB „Geometra“ plane pažymėtas indeksu „B“ ir „C“, tuo tarpu pareiškėjo nuosavybės teise turimo pastato, UAB „Geometra“ plane žymimo indeksu 1P1b, ir pastato, plane žymimo indeksu 2I1p, (33/100 dalims) eksploatuoti reikalingas 0,0243 ha (243/374 dalys) ginčo sklypo plotas, UAB „Geometra“ plane pažymėtas „A“ ir „C“. Pareiškėjas naudojasi būtent 2015-04-21 įsakymo pagrindu nustatyta tvarka, į kurią pretenduoti R. Č. bei A. Č. negali. Pats faktas, jog R. Č. bei A. Č. nuosavybės teise įsigijo 0,0131 ha (131/374 dalis) ginčo sklypo ploto, t. y. analogiškai tiek ploto, kiek 2015-04-21 įsakymo pagrindu buvo išskirta naudotis eksploatuojant pastato, plane žymimo indeksu 2I1p, 67/100 dalis, nesuteikia pagrindo teigti, jog ginčo sklype galioja ar gali galioti kokia nors kitokia naudojimosi sklypu tvarka, nei yra numatyta 2015-04-21 įsakymu ir prie šio įsakymo pridėtu planu, kadangi bet kokiu atveju pareiškėjas būtent 2015-04-21 įsakymo pagrindu privalo naudotis ir, nors apsunkintai dėl jog R. Č. bei A. Č. veiksmų, naudojasi turimiems statiniams eksploatuoti reikalingu būtent 2015-04-21 įsakymo pagrindu nustatytu 0,0243 ha (243/374 dalys) žemės plotu plane žymimu „A“ ir „C“. Komisijos Sprendimas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų nuostatomis, motyvuotas. Komisija Sprendime darė neteisingas išvadas dėl termino skųsti valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo 2018-02-27 priimtą sprendimą praleidimo dėl svarbių priežasčių ir termino atnaujinimo. Taip pat Komisija Sprendime visiškai nemotyvuotai bei neatsižvelgdama į protingumo, teisingumo ir proporcingumo, lygiateisiškumo, objektyvumo, išsamumo principus darė neteisingas išvadas dėl naudojimosi ginčo sklypu tvarkos nebuvimo, nors akivaizdu, kad tokia tvarka buvo nustatyta dar Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VĮ-513-(14.8.2.) ir Komisijos Sprendimas prieštarauja šiam įsakymui, kuris nėra nuginčytas ir galioja, o ir pati Valstybės įmonė Registrų centras ginčo sklype nustatytą tvarką 2018-02-27 įregistravo kaip naudojimosi ginčo sklypu tvarką. Viešojo administravimo subjektų veiksmai turi būti aiškūs ir nedviprasmiški, tuo tarpu Komisija, panaikindama įmonės Registrų centro Kauno filialo 2018-02-27 priimtą sprendimą, ir pasisakydama, jog pateiktas dokumentas nepatvirtina juridinio fakto atsiradimo ir įstatymas nenumato galimybės prašomo įregistruoti juridinio fakto įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, netiesiogiai leidžia suprasti, jog 2015-04-21 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 8VĮ-513- (14.8.2.) apskritai yra niekinės reikšmės, o pareiškėjui naudojimuisi išskirta ginčo sklypo dalimi, už kurią pareiškėjas moka dar ir nuomos mokestį, gali naudotis ir privatūs asmenys, nesudarę jokių nuomos sutarčių su valstybe. Komisija Sprendimu pažeidžia ir lygiateisiškumo ir proporcingumo principus, nepagrįstai suinteresuotam asmeniui suteikdama laisvę naudotis pareiškėjo iš valstybės nuomojama ir pareiškėjo nuosavybės teise turimam pastatui išskirta žemės sklypo dalimi. Skundžiamas Komisijos Sprendimas turi būti panaikintas ir paliktas galioti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018-02-27 priimtas sprendimas.

Šalies argumentai

Atsakovas – VĮ Registrų centras – su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Skundžiamą spendimą atsakovo Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija priėmė išnagrinėjusi trečiuoju suinteresuotu asmeniu šioje byloje įtrauktos A. Č. skundą. Sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais, dokumentais) ir teisės aktų normomis, kuriais remiantis buvo priimtas skundžiamas sprendimas, todėl atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytus bendruosius individualaus administracinio akto reikalavimus, o pareiškėjo skunde nurodyti motyvai, atsakovo nuomone, nesudaro jokio teisinio pagrindo skundžiamą sprendimą naikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė atmesti, kaip nepagrįstą. Ji nurodė, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad A. Č. (bendrosios jungtinės nuosavybės teise su R. Č.) bendrosios dalinės nuosavybės teise 2016-06-13 dalies ūkinio pastato ir dalies žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 2605 (toliau - sutartis) pagrindu priklauso 131/374 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). 243/374 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini) bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai. A. Č. 2016-06-13 sudarant dalies ūkinio pastato ir dalies žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį ir tuo pagrindu įgyjant nuosavybės teises į 131/374 dalį žemės sklypo, sutarties šalys nepageidavo nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarkos (Sutarties 4.4. punktas).

Nuo 2018-02-01 L. G. ir K. G. V. žemės sklypo nuomos sutarties pagrindu (2018-01-31 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 8V|-95-(14.8.2.) nuomoja 243/374 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Nuomininkui L. G. pradėjus nuomotis dalį žemės sklypo, tarp žemės sklypo bendraturtės A. Č. ir nuomininko kilo nesutarimų dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos. Valstybinę žemės sklypo dalį nuomojantis L. G. uždraudė bendraturtei A. Č. privažiuoti prie jos nuosavybės teise priklausančio pastato dalies, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis 2018-02-19 VĮ „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nebuvo nustatyta, ir naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių juridinis faktas neįregistruotas. Bendraturtė A. Č., vadovaudamasi Sutarties 4.4. punktu bei 2018-02-19 pakartotinai patikrintais duomenimis apie įregistruotus juridinius faktus, susijusius su žemės sklypu, pagrįstai teigia, jog kaip rūpestinga ir atidi bendraturtė, atliko veiksmus, siekiant įrodyti, jog naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta. Pažymėtina, jog prie Sutarties taip pat yra pridėtas žemės sklypo planas, kuriame nėra nustatyta jokia naudojimosi tvarka, todėl pagrįstai teigtina, jog A. Č. perkant žemės sklypo dalį buvo vadovautasi prie Sutarties pridėtu žemės sklypo planu, o ne 2015-04-21 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 8VĮ-513-(14.8.2) pagrindu sudarytu žemės po pastatais funkcionuojančių dalių planu. 2015-04-21 įsakymu Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM Kauno miesto skyriaus vedėjas Lietuvos Respublikos nuosavybės teise valdomo viso žemės sklypo (0,0374 ha) atitinkamas dalis nustatė pastatų eksploatavimui, kurias nustatė konkretiems naudotojams (D. Ž. ir V. M. Ž.), šis faktas viešajame registre nebuvo išviešintas, todėl neturi jokių teisinių pasekmių nuo 2016-06-13 sudarytos Sutarties ir/ar 2016-06-22 priėmimo - perdavimo akto pasirašymo bendrosios dalinės nuosavybės teise pradėjusiai 131/374 dalį žemės sklypo valdyti A. Č.. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai nurodo, jog yra nustatytas vieno mėnesio senaties terminas skundui dėl teritorinio registratoriaus sprendimo pateikti. LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas skundui Centriniam registratoriui paduoti nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Tačiau šis terminas nėra naikinamasis, kadangi tas pats straipsnis taip pat numato galimybę praleistą terminą atnaujinti, jeigu suinteresuotas asmuo praleido nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis. Pareiškėjas dėstydamas faktines aplinkybes įrodinėja, jog yra praleistas nustatytas vieno mėnesio terminas teritorinio registratoriaus sprendimui apskųsti, tuo siekdamas įteisinti savo neteisėtus veiksmus, kuriais siekia neteisėtai ir nepagrįstai nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką. Nurodo, kad dėl to, jog A. Č. nieko nebuvo žinoma apie juridinio fakto įregistravimą (nuo 2018-02-27) Nekilnojamojo turto registre, dėl šios priežasties ir buvo praleistas vieno mėnesio terminas ir buvo pateiktas prašymas dėl termino atnaujinimo, kadangi terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Komisija pripažino, jog A. Č. terminą skundui paduoti praleido dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių, ir terminą atnaujino. A. Č. apskųstas VĮ Registrų centro Kauno filialo sprendimas, kurio pagrindu buvo įregistruotas juridinis faktas, nustatantis žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp bendraturčių, priimtas 2018-02-27. Ji, pagrįstai teigdama, jog po dalies žemės sklypo įgijimo nuosavybės teise jokia naudojimosi tvarka žemės sklypu nebuvo ir nėra nustatyta, 2018-04-03 pateikė prašymą VĮ Registrų centro Kauno filialui, prašydama pateikti visus duomenis. VĮ Registrų centro Kauno filialui 2018-04-09 pateikus atsakymą Nr. (3.4.5.)KAS-434, kuriame buvo nurodyta, jog naudojimosi nekilnojamuoju daiktu (žemės sklypu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini)) tvarka Nekilnojamojo turto registre įregistruota teritorinio registratoriaus sprendimu (įrašas galioja nuo 2018-02-27), tenkinus prašymą (Prašymų apskaitos sistemoje 2018-02­27 prašymo Nr. 16969155), vadovaujantis 2015-04-21 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 8VĮ-513-(14.8.2) pagrindu, tapo žinomos aplinkybės apie teritorinio registratoriaus atliktus neteisėtus veiksmus, bei pažeistas jos teises bei teisėtus interesus. VĮ Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, visapusiškai ir objektyviai įvertinusi visas aplinkybes, rašytinius įrodymus padarė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog A. Č. dėl nuo jos valios nepriklausančių priežasčių (nebuvo žinoma apie teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą) dėl svarbių priežasčių praleido vieno mėnesio terminą skundui paduoti, todėl terminą atnaujino. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigia, jog A. Č. apie VĮ Registrų centro Kauno filialo 2018-02-27 priimtą sprendimą galėjo sužinoti dar iki 2018-04-09, tačiau nepateikia jokių objektyvių motyvų, argumentų nei įrodymų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog Komisija A. Č. nurodytas priežastis nepagrįstai pripažino svarbiomis ir neteisėtai atnaujino terminą skundui paduoti. 2015-04-21 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 8VĮ-513-(l4.8.2) pagrindu sudarytas 0,0374 ha žemės po pastatais funkcionuojančių dalių planas buvo skirtas nustatyti žemės sklype esančių pastatų eksploatavimui reikalingas dalis, bei nustatė tuometiniams nuomininkams (D. Z. ir V. M. Z.) ir valstybei žemės sklypo dalis pastatų naudojimui. Toks žemės po pastatais funkcionuojančių dalių nustatymas buvo tuo metu, kai Lietuvos Respublika buvo vienvaldė žemės sklypo savininkė, ir žemės po pastatais funkcionuojančių dalių nustatymas galiojo tik valstybinės žemės nuomininkams ir valstybei. Nuo 2016-06-13 žemės sklypas, esantis adresu (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise pradėtas valdyti A. Č. (kartu su R. Č. bendrosios jungtinės nuosavybės teise). Pareiškėjas, žinodamas, jog žemės sklypas priklauso keliems bendraturčiams, kurie nėra sudarę jokio susitarimo ir nėra patvirtinę jokios naudojimosi žemės sklypu tvarkos, elgdamasis nesąžiningai, pateikė prašymą VĮ Registrų centro Kauno filialui dėl tariamai nustatytos naudojimosi tvarkos juridinio fakto įregistravimo. VĮ Registrų centro Kauno filialas neatsižvelgdamas į tai, jog žemės sklypas juridinio fakto įregistravimo dieną priklausė keliems bendraturčiams, tai yra pareiškėjai A. Č., R. Č. ir Lietuvos Respublikai, bei į tai, kad 2015-04-21 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 8VĮ-513-(14.8.2) nesukuria jokių teisimų pasekmių naujiesiems bendraturčiams, o žemės po pastatais funkcionuojančių dalių planas netgi nėra suderintas/patvirtintas naujų savininkų ir nėra jų susitarimo dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo (notariškai patvirtinto), neteisėtai ir nepagrįstai įregistravo juridinį faktą viešajame registre, tariamai nustatantį žemės sklypo naudojimosi tvarką. Pareiškėjo argumentai, jog 2015-04-21 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymu Nr. 8VĮ-513-(14.8.2) nustatytos žemės po pastatais funkcionuojančios dalys, kurio pagrindu parengtas žemės po pastatais funkcionuojančių dalių planas, kuris yra vien asmeniškai patvirtintas įsakymu dar iki dalies žemės sklypo nuosavybės teises perleidimo naujiesiems savininkams (A. Č., R. Č.), kurio egzistavimo faktas nebuvo išviešintas, naujųjų savininkų nepatvirtintas, negali būti pripažintas kaip naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planas. Žemės po pastatais funkcionuojančių dalių planas, kuris galiojo iki to momento, kol nuosavybės teise buvo perleista dalis žemės sklypo naujiesiems savininkams, nustatė tik funkcionuojančias dalis, kurios buvo nustatytos konkretiems valstybinės žemės nuomininkams, tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, jog šis žemės po pastatais funkcionuojančių dalių planas nustato žemės sklypo naudojimosi tvarką tarp bendraturčių. Pareiškėjas kvestionuoja valstybės įstatymiškai sureglamentuotą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu nustatymo tvarką. LR CK 4.73 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog bendrosios dalinės nuosavybės teisė yra, kai bendrosios nuosavybės teisėje nustatytos kiekvieno savininko nuosavybės teisės dalys. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu, o kai bendraturčiai nesutaria, bendrosios nuosavybės valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). LR CK 4.81 straipsnio 1 dalis numato, jog nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgdami į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise. Taigi, ši teisės norma leidžia bendraturčiams taikiu būdu susitarti dėl naudojimosi bendrąja nuosavybe tvarkos. Kaip teisingai ir pagrįstai pasisakė Komisija ginčijamame sprendime, 2015-04-21 (įsakymo priėmimo dienai) visas žemės sklypas priklausęs Lietuvos Respublikai, kuri vienvaldiškai ir nustatė funkcionuojančias dalis, todėl šis įsakymas negali būti vertinamas kaip bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, o žemės po pastatais funkcionuojančių dalių planas nėra naudojimosi tvarkos nustatymo planas. Nustatyti valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką A. Č., R. Č. ir Lietuvos Respublikos kartu valdomame žemės sklype gali tik šie savininkai (naudotojai). Vadovaujantis LR Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų LR Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534, naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių projektas turi būti parengtas žemės sklypo, esančio Karo ligoninės g. 25, Kaunas, kadastrinių matavimų plane ir suderintas su žemės sklypo ir pastatų savininkais (naudotojais). Toks žemės sklypo naudojimosi tvarkos plano projektas nėra parengtas ir patvirtintas. CK 4.81. straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tik tuo atveju, jei bendraturčių susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to namo, buto ar kito nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis. Iš to seka, jog nesant parengto ir bendraturčių (naudotojų) patvirtinto naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių plano projekto, nei planas nei naudojimosi tvarka dalies žemės sklypo nuosavybės teisės A. Č. perėjimo momentu nebuvo įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl pagrįstai teigtina, jog nustatytos naudojimosi tvarkos nėra. Žemės sklypo, nuo 2016-06-13 priklausančio keliems bendraturčiams, naudojimosi tvarka gali būti nustatyta tik šių bendraturčių (naudotojų) sutarimu arba teismo tvarka ir įregistruota viešajame registre tik pagal jų prašymą. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymas Nr. 8VĮ-513-(14.8.2 teisines pasekmes sukėlė įsakyme nurodytiems valstybinės žemės nuomininkams. Pagrindo nuginčyti šį įsakymą nėra, tačiau pareiškėjas visiškai nepagrįstai teigia, jog šis įsakymas galioja ir naujiesiems dalies žemės sklypo savininkams (A. Č. ir R. Č.). Šio įsakymo pagrindu sudaryto plano nėra patvirtinę nei naujieji savininkai nei naudotojai, jokio susitarimo tarp bendraturčių dėl naudojimosi tvarkos nustatymo taip pat nėra. Komisija sprendime pagrįstai nurodė, jog bendraturčiai turi teisę nustatyti naudojimosi nekilnojamuoju daiktų tvarką, ir tik bendraturčių susitarimas, kuris yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, yra privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to nekilnojamojo turto bendrosios nuosavybės teisėmis. Pareiškėjas visiškai nepagrįstai ir neteisingai nurodo, jog nepanaikinus Komisijos sprendimo, kurio pagrindu pripažinta, jog 2015-04-21 Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo įsakymo Nr. 8VĮ- 513-(14.8.2) pagrindu sudaryto žemės po pastatais funkcionuojančių dalių planas nenustato naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių, reikštų, kad jo nuomojama 0,0243 ha žemės sklypo dalimi gali naudotis ir privatūs asmenys, nesudarę jokių nuomos sutarčių su valstybe. Pareiškėjas nuomos sutarties pagrindu turi teisę naudotis jo nuomojama 0,0243 ha žemės sklypo dalimi, o A. Č. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančia 0,0131 ha žemės sklypo dalimi. Bendraturtė A. Č. ir valstybinės žemės sklypo dalį nuomojantis nuomininkas (šiuo atveju pareiškėjas) naudojimosi tvarką gali nustatyti bendru sutarimu, tačiau nesusitarus dėl naudojimosi tvarkos, naudojimosi tvarką nustato teismas. Šio bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomo žemės sklypo naudojimosi tvarka tarp A. Č. ir pareiškėjo nėra nustatyta, tai yra nenustatytos žemės sklypo dalys, kuriomis šalys naudojasi. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str. nustatyta, kad visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, o šio įstatymo 5 str. 2 d. nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti. A. Č., sužinojusi apie teritorinio registratoriaus atliktus neteisėtus veiksmus, įstatymų nustatyta tvarka kreipėsi dėl teritorinio registratoriaus sprendimo įregistruoti juridinį faktą panaikinimo, kuris Komisijos ginčijamu sprendimu ir buvo panaikintas, kadangi minimu 2015-04-21 įsakymu nebuvo nustatyta naudojimosi žemės sklypo tarp bendraturčių tvarka ir jo pagrindu negalėjo būti atliekama juridinio fakto apie nustatytą naudojimosi tvarką registracija Nekilnojamojo turto registre. Juridinis faktas apie tariamai nustatytą naudojimosi žemės sklypu tvarką buvo registruotas tik dėl pareiškėjo nesąžiningų veiksmų, ir šis teritorinio registratoriaus neteisėtas sprendimas buvo panaikintas. Komisija, teisingai nustačiusi visas teisiškai reikšmingas faktines aplinkybes, visapusiškai ir objektyviai įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus, darė pagrįstą ir teisingą išvadą, jog A. Č. praleido įstatymo nustatytą terminą teritorinio registratoriaus sprendimui apskųsti dėl svarbių priežasčių, todėl buvo pagrindas atnaujinti terminą. Taip pat pagrįstai bei motyvuotai, vadovaudamasi įstatyminiu reglamentavimu dėl naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo, priėmė teisingą, teisėtą ir pagrįstą sprendimą, jog naudojimosi tvarka tarp bendraturčių nėra nustatyta, todėl teisėtai ir pagrįstai panaikino teritorinio registratoriaus 2018-02-27 sprendimą dėl juridinio fakto įregistravimo. Pareiškėjo išdėstytais motyvais VĮ Registrų centras Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018-05-24 sprendimo Nr. csprl-139 naikinti nėra jokio pagrindo.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir prašė jį tenkinti. Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimą pranešta. Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą ir priteisti iš pareiškėjo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Trečiasis suinteresuotas asmuo R. Č. prašė teismo skundo netenkinti. Tretieji suinteresuoti asmenys VĮ Registrų centro Kauno filialas bei K. G. teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Komisijos Sprendimo, kuriuo panaikintas teritorinio registratoriaus sprendimas ir priimtas naujas sprendimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2018-02-27 Kauno filialui pateikė prašymą NTR duomenų pakeitimui. Prie prašymo pridėjo NŽT prie ŽŪM Kauno m. skyriaus 2015-04-21 Įsakymą.

Kauno filialas, išnagrinėjęs pareiškėjo prašymą ir pateiktus dokumentus, priėmė sprendimą įregistruoti nekilnojamojo turto registre minėtam žemės sklypui naudojimosi tvarką, įformindamas žemės sklypo registro įraše Nr.44/1925823 įrašant juridinių faktų skiltyje „Nustatyta naudojimosi nekilnojamuoju daiktu tvarka“.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. VĮ Registrų centras 2018-05-07 pateikė prašymą dėl termino atnaujinimo skundui paduoti bei skundą dėl teritorinio registratoriaus sprendimo įregistruoti juridinį faktą. Centrinis registratorius išnagrinėjęs A. Č. prašymą bei skundą priėmė 2018-05-24 sprendimą Nr.cspr1-139 , kuriuo , atnaujinęs terminą skundui paduoti , panaikino Kauno filialo 2018-02-27 sprendimą, priimdamas naują sprendimą, jį išdėstant taip: „L. G. ir K. G. prašymo įregistruoti juridinį faktą apie nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu – žemės sklypu, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), tvarką netenkinti, kadangi pateiktas dokumentas nepatvirtina juridinio fakto atsiradimo ir įstatymas nenumato galimybės prašomo įregistruoti juridinio fakto įregistruoti \nekilnojamojo turto registre“. Pareiškėjas ginčija minėtą Sprendimą, prašydamas jį panaikinti ir palikti galioti Kauno filialo 2018-02-27 Sprendimą.

Pagal Registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalį, skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktikoje pripažįstama, jog tuo atveju, kai sprendimas priimtas ne to asmens, kuris paduoda skundą, atžvilgiu, termino eiga sprendimui apskųsti turi būti skaičiuojama ne nuo sprendimo priėmimo, o nuo to momento, kada skundą paduodantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie sprendimą (LVAT 2011 m. rugpjūčio 25 d. sprendimas administracinėje byloje A502-2504/2011, 2011 m. spalio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-2571/2011, 2014 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-728/2014).

Nagrinėjamu atveju teritorinis registratorius, tenkinęs pareiškėjo prašymą, 2018-02-27 Sprendimu įregistravo pareiškėjo prašomą įregistruoti juridinį faktą. Byloje nustatyta, kad trečiajam suinteresuotam asmeniui A. Č. apie šį Sprendimą tapo žinoma tik 2018-04-09, gavus Kauno filialo raštą Nr.(3.4.5.)KAS-434, kuriuo buvo informuota, kad juridinis faktas apie nustatytą naudojimosi tvarką buvo įregistruotas 2018-02-27, 2015-04-21 Nacionalinės žemės tarnybos Kauno miesto skyriaus vedėjo įsakymo Nr.8VĮ-513-(14.8.2.) pagrindu. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog atsakovas pagrįstai ir teisėtai atnaujino A. Č. praleistą skundo padavimo terminą, kadangi A. Č. vieno mėnesio terminą skundui paduoti praleido dėl svarbių, nuo jos valios nepriklausančių priežasčių (jai nebuvo žinoma apie teritorinio registratoriaus priimtą sprendimą). Sužinojusi apie Sprendimą ji ėmėsi aktyvių veiksmų savo pažeistų teisių gynimui, padavė skundą nepraėjus mėnesiui nuo Kauno filialo rašto gavimo, Centrinis registratorius pagrįstai ir teisėtai atnaujino A. Č. terminą skundui paduoti dėl Kauno filialo 2018-02-27 Sprendimo, todėl pareiškėjo teiginiai dėl praleisto termino atmestini kaip nepagrįsti.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Teismo vertinimu, ginčijamame Sprendime yra nurodytas aiškus tiek faktinis, tiek teisinis pagrindai, sprendimas atitinka individualiam teisės aktui keliamus reikalavimus.

Byloje nustatyta, kad žemės sklypas, kadastrinis Nr.(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, 243/374 dalys, ir A. Č. ir R. Č., 131/374 dalys. Valstybei priklausančios žemės sklypo dalies nuomininkai L. G. ir K. G.. Jie 2018-02-27 Kauno filialui pateikė prašymą įregistruoti juridinį faktą apie nustatytą naudojimosi nekilnojamuoju daiktu žemės sklypu - tvarką. Su prašymu buvo pateiktas 2015-04-21 NŽT prie Kauno m. skyriaus vedėjo įsakymas Nr.8VĮ-513-(14.8.2.) „Dėl kitos paskirties žemės sklypo (duomenys neskelbtini), dalių nustatymo“. 2018-02-27 Sprendimu Kauno filialas patenkino L. G. ir K. G. prašymą ir NTR įregistravo juridinį faktą apie nustatytą žemės sklypo, kadastro Nr.(duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, daro išvadą, jog Centrinis registratorius pagrįstai ir teisėtai panaikino Kauno filialo Sprendimą šis Kauno filialo Sprendimą.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.81str.1d. nustatyta, kad nekilnojamojo daikto bendraturčiai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi konkrečiomis nekilnojamojo daikto dalimis. CK4.81str.2d. numatyta, kad jeigu toks susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis privalomas ir tam asmeniui , kuris vėliau įsigyja dalį to nekilnojamojo daikto bendrosios dalinės nuosavybės teise. Ginčo sklypas nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai , todėl juridinio fakto įregistravimo pagrindu nurodytas 2015-04-21 NŽT prie Kauno m. Įsakymas negalėjo būti vertinamas kaip bendraturčių susitarimas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo. Šiuo Įsakymu buvo nustatytos žemės sklype esančių pastatų eksploatavimui reikalingos sklypo dalys, o prie Įsakymo pridėtas žemės sklypo planas nėra žemės naudojimosi tvarkos nustatymo planas. Tai nurodo ir NŽT Kauno m. skyrius savo 2018-04-24 rašte Nr.8SD-2026-(14.8.94.). Laikytina, jog Centrinis registratorius pagrįstai nurodo, jog 2015-04-24 Įsakymu nebuvo nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka, todėl jo pagrindu negalėjo būti registruotas juridinis faktas apie nustatytą naudojimosi tvarką NTR. A. Č. žemės sklypo dalies įsigijimo metu -2016-06-13 pagal pirkimo-pardavimo sutartį Nr.2605, juridinis faktas apie nustatytą naudojimosi tvarką nebuvo registruotas, žemės sklypo perkleidimo sutartyje nėra jokių duomenų apie naudojimosi žemės sklypu tvarką. Taigi, teritorinio registratoriaus įregistruotas juridinis faktas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Atsakovas pagal suteiktą kompetenciją, vadovaudamasis Registro įstatymo 32 straipsniu, turėjo teisę panaikinti teritorinio registratoriaus sprendimą ir priimti naują sprendimą. Kitos pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia Komisijos sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo vertinimu, Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas ir nėra pagrindo jo naikinti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. Č. prašo priteisti iš pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas, šis prašymas paliktinas nenagrinėtu, kadangi A. Č. nepateikė teismui bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų. Atmetus skundą, pareiškėjui jo patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (ABTĮ 40str.1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo L. G. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jūratė Gaidytė-Lavrinovič