Kauno apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo Ž. U. skundą dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. V. 2019 m. birželio 4 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Aprašomoji dalis

nustatė

Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmams buvo persiųstas pareiškėjo Ž. U. skundas dėl 2019 m. birželio 4 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK) nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 481 straipsnį (nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas). Pareiškėjas teikdamas skundą tiksliai nesuformulavo prašymo dalyko (reikalavimo), tačiau iš skundo turinio matyti, kad pareiškėjas skundžia Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK pareigūnės sprendimą nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos.

Nustatyta, kad 2019 m. gegužės 16 d. Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK buvo gautas Ž. U. skundas, dėl to, kad 2019 m. gegužės 12 d. apie 09.45 val., Šlapaberžės rinkiminėje apylinkėje, balsavimu metu, komisija jo atžvilgiu elgėsi nepagarbiai. Komisija į jį kreipėsi „tu“, sakė, kad jis „šika jiems ant galvos“, siūlė „vinis į padangas“, todėl prašė nubausti asmenis įstatymų nustatyta tvarka.

Išnagrinėjusi pareiškėjo skundą, Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK vyriausioji tyrėja V. V. 2019 m. birželio 4 d. priėmė nutarimą nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, motyvuojant tuo, kad prašomų patraukti atsakomybėn asmenų veiksmuose nenustatyti ANK 481 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymiai. Nurodė kad, buvo apklausti 2019 m. gegužės 12 d. Šlapaberžės rinkiminėje apylinkėje dirbę asmenys – L. U., V. M., B. A., J. S. ir A. P., buvo peržiūrėtas ir vaizdo įrašas. Įvertinusi medžiagą, pareigūnė sprendė, kad nei vienas iš nurodytų asmenų neturėjo tikslo ar noro pažeminti Ž. U.. Įvykio metu susiklosčiusi situacija sukėlė padidintas emocijas, tačiau pašalinių asmenų nelietė, viešosios tvarkos nepažeidė ir rimties nesutrikdė.

Teismui pateiktame skunde pareiškėjas Ž. U. nurodė, kad pareigūnai nagrinėję pareiškimą, netinkamai ištyrė įvykio aplinkybes. Komisija prie visų asmenų jo atžvilgiu elgėsi žeminančiai, į jį kreipėsi „tu“, sakė, kad jis „šika jiems ant galvos“, siūlė „vinis į padangas“. Pažymėjo, kad komisijoje buvę asmenys yra nusistatę prieš jį religiniu pagrindu, nes jis yra Krišnos sąmonės dvasininkas. Pareiškėjas prašo akistatos su jį žeminusiais asmenimis ir prašo nubausti juos įstatymo nustatyta tvarka. Papildomai pateiktame rašytiniame paaiškinime pareiškėjas Ž. U. nurodė, kad komisijos nariai V. M. ir B. A. tyrimo metu davė melagingus paaiškinimus. Jis niekada su minėtais asmenimis nėra turėjęs jokių konfliktų, todėl nesupranta, kodėl yra apibūdinamas kaip konfliktiška asmenybė.

Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK pateikė atsiliepimą prašydami pareiškėjo Ž. U. skundo netenkinti ir 2019 m. birželio 4 d. nutarimą palikti nepakeistą. Nurodė, kad pareigūnai visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundą ir priėmė tinkamą bei nešališką sprendimą.

Pareiškėjui Ž. U. ir institucijai, priėmusiai skundžiamą nutarimą, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai. Proceso dalyviai pateikė prašymus bylą nagrinėti jiems nedalyvaujant, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmuose (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Skundas netenkintinas.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinės teisės pažeidimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Skunde pareiškėjas nurodo, kad rinkiminėje apylinkėje, balsavimo metu, komisija prie visų jo atžvilgiu elgėsi žeminančiai, į jį kreipėsi „tu“, sakė, kad jis „šika jiems ant galvos“, siūlė „vinis į padangas“. Mano, kad komisijos nariai yra prieš jį nusistatę religiniu pagrindu. Iš skundo turinio galima spręsti, kad pareiškėjas Ž. U. nurodo, jog rinkimų komisijos nariai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 481 straipsnio 1 dalyje. ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už necenzūrinius žodžius ar gestus viešosiose vietose, įžeidžiamą kibimą prie žmonių, kitus tyčinius veiksmus, kuriais siekiama pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad aplinkybių tikslinimo metu buvo apklausti Šlapaberžės rinkimėje apylinkėje, balsavimu metu dalyvavę komisijos nariai – L. U., V. M., B. A., A. P., J. S.. Apklausti asmenys nurodė, kad žodinis konfliktas su Ž. U. kilo dėl balsavimo tvarkos, nes Ž. U. į balsavimo urną norėjo įmesti ne balsavimo biuletenius, o tuščius baltus lapus. Komisijos pirmininkas L. U. uždengė balsavimo urną ir neleido to padaryti, Ž. U. filmavo šią situaciją ir dėl anksčiau paminėtų pareiškėjo veiksmų kilo konfliktas. Apklausti asmenys paaiškino, kad nei vienas komisijos narys pareiškėjui negrasino, neįžeidinėjo ir jo atžvilgiu nevartojo keiksmažodžių. Komisijos narių nurodytas faktines įvykio aplinkybes patvirtina peržiūrėtas vaizdo įrašas, iš kurio matyti, kad Ž. U. vietoje balsavimo biuletenių į urną norėjo įmesti baltus lapus, todėl komisijos nariai dėl galimo balsavimo tvarkos taisyklių pažeidimo neleido to padaryti, drausmino pareiškėją, dėl ko kilo žodinis konfliktas, kurio metu komisijos narių pavartotus žodinius išsireiškimus ir skundžia pareiškėjas.

Tiriant pareiškime nurodytas aplinkybes buvo apklausta pareiškėjo Ž. U. žmona Z. U., kuri nurodė, kad kitų balsuojančių žmonių Šlapaberžės rinkiminėje apylinkėje įvykio metu nebuvo. Šią aplinkybę patvirtino ir B. A.. Z. U. nurodė, kad girdėjo vyro konfliktą su komisijos nariais, žodžius „šiki“, „vagi“, tačiau nesuprato konteksto ir gilinosi į balsavimo biuletenius, kuriuos vėliau įmetė į urną. Vertinant tai, sutiktina su tyrėjos nutarime padaryta išvada, kad tarp pareiškėjo ir komisijos narių kilęs žodinis konfliktas nesutrukdė Z. U. atlikti veiksmų, dėl kurių ji buvo atvykusi į rinkiminę apylinkę. Kadangi rinkiminėje apylinkėje daugiau nebuvo jokių kitų pašalinių balsuojančių žmonių, nėra pagrindo konstatuoti, kad vaizdo įraše užfiksuoto konflikto metu komisijos narių pavartotais žodiniais išsireiškimais buvo siekiama pažeisti viešąją tvarką. Įvairūs privataus pobūdžio asmenų tarpusavio konfliktai (nepažeidžiant viešosios tvarkos ir kitų, pašalinių bei konflikte nedalyvaujančių, žmonių rimties) negali būti kvalifikuojami kaip nedidelis viešosios tvarkos pažeidimas. Duomenų, patvirtinančių, kad būtų buvę pažeisti pašalinių asmenų teisėti interesai, kad būtų buvęs sutrikdytas visuomenės gyvenimo ritmas, nėra, todėl nėra pagrindo pradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos. Įvertinus ir ištyrus bylos medžiagą akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju komisijos nariai siekė neleisti Ž. U. atlikti balsavimo tvarką pažeidžiančių veiksmų, jį drausmino, tačiau nesiekė jo pažeminti ar įžeisti jį kitų asmenų akivaizdoje. Vien tai, jog konfliktas vyko viešoje vietoje, nėra pagrindas konstatuoti, kad komisijos nariai padarė ANK 481 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą.

Be kita ko, pareiškėjas skunde prašė surengti akistatą su jį žeminusiais asmenimis tam, kad būtų tinkamai atliktas tyrimas. Šiuo apsektu pažymėtina, kad įrodymų rinkimo procesas negali būti begalinis. Įrodymų turi būti surenkama ir ištiriama tiek, kad jų pakaktų pagrįstoms išvadoms padaryti. Nagrinėjamu atveju, teismas susipažinęs su pateikta medžiaga, daro išvadą, kad visos reikšmingos bylos aplinkybės yra nustatytos, aiškios ir nekelia abejonių, todėl atlikti papildomus tyrimo veiksmus nėra jokio pagrindo.

Esant nustatytoms ir aptartoms aplinkybėms, konstatuotina, kad tiek byloje surinkti rašytiniai duomenys, tiek ir vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės nepatvirtina to, kad įvykio metu rinkiminės apylinkės komisijos nariai būtų siekę pažeisti viešąją tvarką ir žmonių rimtį. Darytina išvada, jog administracinė teisena dėl minėtų asmenų veiksmų negali būti pradėta, nesant administracinio nusižengimo, numatyto ANK 481 straipsnio 1 dalyje, požymių, todėl skundžiamas 2019 m. birželio 4 d. Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK nutarimas nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teisenos yra teisėtas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl šis nutarimas paliktinas nepakeistu ir pareiškėjo Ž. U. skundas netenkintinas (ANK 591 straipsnio 1 punktas, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 639- 642 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo Ž. U. skundo dėl Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyriausiosios tyrėjos V. V. 2019 m. birželio 4 d. nutarimo nepradėti administracinio nusižengimo bylos teisenos, netenkinti.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.