- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-04-29
- Bylos Nr.
- 2YT-1801-647/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00053-2024-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alfredas Juknevičius
- Pareiškėjas
- I. M.
- Suinteresuotas asmuo
- K. M., Valstybės įmonė „Turto bankas“, S. M.
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Alfredas Juknevičius, sekretoriaujant Jurgitai Sapitavičienei,
nagrinėdamas civilinę bylą pagal pareiškėjo I. M. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje –Valstybės įmonė „Turto bankas“, S. M., K. M..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas I. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas I. M. po savo motinos A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė visą jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.
2. Pareiškime pareiškėjas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina A. M., gimusi (duomenys neskelbtini). Po A. M. mirties liko turtas: 2/3 dalys 3 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini). 1/3 dalis žemės sklypo priklauso pareiškėjo broliui K. M.. Nurodė, kad po motinos mirties pradėjo paveldimą turtą valdyti, rūpintis juo, prižiūrėti kaip savą, t. y. priėmė mamos palikimą faktišku valdymu. Žemės ūkio paskirties žemės buvo nuolat užsėjama, ariama, prižiūrima, pareiškėjo prašymu žemę kasmet tvarko ir užsėja ūkininkas D. B.. Kartu prižiūri ir brolio žemės sklypo dalį. Niekas kitas į palikimą po A. M. mirties nepretendavo, paveldėjimo bylos užvedęs nebuvo. Pareiškėjo tėvas K. M. neprieštaravo, kad pareiškėjas rūpintųsi žeme, kadangi pats sveikatos neturėjo. Tėvas K. M. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo broliai K. M. ir S. M. pareiškimui neprieštarauja. Žemės dokumentai nebuvo tvarkyti daugiau nei 11 metų. Taip pat nurodė, kad pareiškėjas organizavo motinos laidotuves, tvarko jos kapą, saugo nuotraukas, per pirmus 3 mėnesius po jos mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas reikalingas tam, kad būtų notariškai įformintas palikimas ir išduotas paveldėjimo teisės liudijimas po A. M. mirties.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybės įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą į pareiškėjo pareiškimą, kuriame nurodo, kad VĮ „Turto bankas“, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjos A. M. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį A. M. paliktojo turto priėmimą valdyti. Prašo pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, VĮ „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
4. Suinteresuoti asmenys S. M. ir K. M. pateikė atsiliepimus, kuriuose nurodė sutinkantys su pareiškimu ir prašė jį tenkinti.
5. Teismo posėdžio metu pareiškėjas I. M. paaiškino, kad, kai mama A. M. dar buvo gyva, ją prižiūrėjo ir dirbo žemę. A. M. išvyko pasisvečiuoti į Baltarusiją pas gimines, tačiau neišlaikė jos širdis ir ten ji mirė, kur ją ir palaidojo. Gyvas liko tėvas K. M., kurį prižiūrėjo. Kai mama buvo gyva ji dalį žemės perrašė broliui K. M.. Kai mirė tėvas, nespėjo susitvarkyti žemės dokumentų. Tėvas mirė (duomenys neskelbtini) metais, jis sirgo tuo metu, todėl jokių dokumentų netvarkė. Žemę prižiūri ir dirba ūkininkas D. B.. Po motinos mirties liko dalis žemės, kurią norėtų registruoti savo vardu, į brolio dalį nepretenduoja. Liko dar namas, tačiau jis neremontuotinas. Brolis S. M. nepretenduoja į žemę, kadangi apie 10 metų gyvena Vokietijoje. Šią žemę dirba, prižiūri ir nori, kad liktų tėvų atminimas, nes kitaip žemės atiteks valstybei.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo K. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad džiaugiasi, kad brolis nori susitvarkyti žemę. Brolis ūkininkauja, turi karvių, dirba žemę, todėl nepretenduoja į tą žemę. Pats turi keletą hektarų žemės, dirba pasieniečiu. Dvynys brolis, kuris gyvena Vokietijoje, taip pat palaiko brolio norą susitvarkyti žemę.
7. Liudytojas D. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad padeda dirbti I. M. žemę, ją dirba labai seniai, pats turi virš 100 hektarų žemės. Šiemet vėl susitarė, kad dirbs žemę, sės avižas. Ūkininkauja ir dirba kitame darbe. Kaime gyvena nuo vaikystės, todėl visus kaimynus pažįsta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnį, mirus asmeniui, atsiranda teisė paveldėti įstatymo nustatyta tvarka ir terminais fizinio asmens turtines teises ir kai kurių asmenų neturtines teises pagal įstatymą arba (ir) pagal testamentą. Paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų nustatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).
9. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina A. M., gimusi (duomenys neskelbtini). A. M. šeiminė padėtis – mirusi santuokoje, sutuoktinis – K. M., vaikai: S. M., K. M., I. M..
10. Iš VĮ „Registrų centras“ 2024 m. sausio 11 d. Testamentų registro išrašo nustatyta, kad nėra įregistruotų palikėjos A. M. palikimo priėmimo faktų, nėra įregistruotų sudarytų palikėjos testamentų; nėra įregistruotų palikėjos palikimo atsisakymo faktų. Šalčininkų rajono savivaldybės 3-ojo notaro biuro notarės Marijos Miliūnienės 2024 m. sausio 11 d. liudijime, notarinio registro Nr. ŠMM-123 nurodyta, kad paveldėjimo byla po A. M. mirties ((duomenys neskelbtini)) iki 2024 m. sausio 11 d. užvesta nebuvo.
11. Pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po motinos A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs jos turtą valdyti.
12. Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.
13. Palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, yra vienas iš CK 5.50 straipsnio 2 dalyje įtvirtintų palikimo priėmimo būdų. Taip priimant palikimą nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti; tuo palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti, iš esmės skiriasi nuo kitų palikimo priėmimo būdų. Priimdamas palikimą šiuo būdu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Palikimą priimti faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti įpėdinis gali per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo paduodamas tada, kai įpėdiniui reikia įforminti jo nuosavybės teisę į paveldėtą turtą. Tokiu atveju yra iškeliama byla ypatingosios teisenos tvarka ir tiriamos aplinkybės, o toks faktas nustatomas konkrečiu tikslu – paveldėjimui pagal įstatymą įforminti.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs kriterijus, kurie yra svarbūs nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti. Pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010).
15. Iš VĮ „Registrų centras“ 2023 m. gruodžio 20 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašo (registro Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyta, kad palikėjos A. M. vardu nuosavybės teise priklauso 2/3 dalys žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), pagal 2001 m. gegužės 17 d. Apskrities viršininko sprendimą Nr. 85-4918. 1/3 dalis aukščiau minėto žemės sklypo priklauso pareiškėjo broliui K. M. pagal 2010 m. kovo 29 d. Dovanojimo sutartį Nr. 1079. Pareiškėjas po savo motinos mirties į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Po palikėjos A. M. mirties pareiškėjas ir toliau jai priklausiusias 2/3 dalis žemės sklypo valdė kaip savo, t. y. prižiūrėjo, dirbo žemę, padedant ūkininkui D. B., sėjo grūdus. Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojas D. B..
16. Vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti, kad pareiškėjas I. M. atliko aktyvius veiksmus po jo motinos A. M. mirties palikimui priimti, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
17. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas, nustatant, jog pareiškėjas I. M. priėmė palikimą, atsiradusį po motinos A. M., mirusios (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs turtą valdyti, ir toks juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra susijęs su pareiškėjo I. M. subjektinėmis teisėmis įforminant A. M. palikimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad I. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po jo motinos A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs valdyti paveldėtą turtą.
Juridinis faktas nustatomas tikslu pareiškėjui kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.