Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovės UAB „Eldenė“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-02-23 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Eldenė“ ieškinį atsakovei K. S. dėl avanso grąžinimo ir nuostolių atlyginimo bei atsakovės K. S. priešieškinį ieškovei UAB „Eldenė“ dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė K. S. pareiškė priešieškinį ieškovei UAB „Eldenė“ dėl nuostolių atlyginimo. Atsakovė teismo prašė priteisti iš ieškovės 6 886,73 Eur nuostoliams atlyginti ir bylinėjimosi išlaidas. Atsakovė taip pat teismo prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti ieškovei priklausantį turtą priešieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti. Atsakovė nurodė, kad ieškovė vengia atlyginti atsakovės patirtus nuostolius, o jos turtinė padėtis nėra gera, todėl būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti negalimas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Atskirajame skunde ieškovė nurodė, kad teismas neteisėtai taikė laikinąsias apsaugos priemones, nes atsakovė tikėtinai nepagrindė savo priešieškinio reikalavimų. Ieškovė teigė, kad atsakovės pateikti įrodymai nepatvirtina priešieškinyje nurodytų nuostolių ir jų dydžio, taip pat ieškovės neteisėtų veiksmų dėl atsakovės nurodytų nuostolių. Su šiomis skundo nuostatomis sutikti negalima. Teismas atsižvelgia į tai, kad dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu teismas gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (LR CPK 144 str. 1 d.). Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį lemia tikėtinas ieškinio (priešieškinio) pagrįstumas ir realios grėsmės būsimam teismo sprendimui įvykdyti egzistavimas. Pažymėtina, kad preliminarus ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimas yra skirtas ne bylai iš esmės išnagrinėti, o būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo rizikai įvertinti. Tokio įvertinimo tikslas – teismo įsitikinimas, ar išnagrinėjus bylą iš esmės galėtų būti priimtas ieškovui palankus teismo sprendimas. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė priešieškinyje nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia šioje byloje pareikštus reikalavimus. Be to, atsakovė kartu su priešieškiniu pateikė įrodymus, kuriais bylos nagrinėjimo iš esmės metu įrodinės priešieškinyje nurodytas aplinkybes. Dėl to galima daryti išvadą, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas neturėjo pagrindo atsakovės reikalavimus vertinti kaip akivaizdžiai nepagrįstus. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad preliminarus pareikšto reikalavimo vertinimas nereiškia bylos nagrinėjimo iš esmės, o tik sudaro pagrindą įvertinti, ar konkrečiu atveju egzistuoja įstatyme numatyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai. Dėl to spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pirmosios instancijos teismas neprivalėjo išsamiai įvertinti atsakovės reikalavimų pagrįstumo. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas atsakovės priešieškinio reikalavimus vertino tik tiek, kiek tai buvo susiję su grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui įvertinimu. Pažymėtina, jog šioje proceso stadijoje teismas neatlieka išsamaus įrodymų tyrimo ir vertinimo, todėl šalių nurodytos aplinkybės dėl ginčo esmės bei jas patvirtinantys įrodymai bus įvertinti teismui priimant galutinį procesinį sprendimą dėl atsakovės priešieškinio reikalavimų. Įvertinęs ginčo sumą, atsakovės nurodytas aplinkybes apie ieškovės turtinę padėtį ir kitus byloje esančius duomenis teismas konstatuoja, kad byloje pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės nagrinėjamu atveju yra būtina bei proporcinga procesinė priemonė laikinųjų apsaugos priemonių tikslams pasiekti. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovės priešieškinyje nurodytų reikalavimų įvykdymui užtikrinti ir procesinių pažeidimų nepadarė.

Ieškovė skunde nurodė ir tai, kad prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė piktnaudžiavo savo teisėmis, todėl pritaikius laikinąsias apsaugos priemonės buvo nepagrįstai apribota ieškovės galimybė vykdyti ūkinę komercinę veiklą. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal LR CPK 95 str. 1 d. nuostatas, dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pateikė nepagrįstą procesinį dokumentą arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, gali būti pripažįstamas piktnaudžiaujančiu savo procesinėmis teisėmis. Įstatyme nustatytos teisės įgyvendinimas laikomas piktnaudžiavimu tais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad teisė į teisminę gynybą reikalauja ne tik sudaryti galimybę asmeniui kreiptis į teismą, bet ir realiai apginti pažeistą ar ginčijamą subjektinę teisę bei įgyvendinti priimtą teismo sprendimą. Nagrinėjamu atveju atsakovė pasinaudojo savo procesine teise prašyti teismo byloje pareikšto reikalavimo įvykdymui užtikrinti taikyti laikinąsias apsaugos priemones – ieškovės turto areštą. Prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė teigė, jog priešieškiniu prašoma priteisti 6 886,73 Eur suma yra didelė, o pagal viešai skelbiamus duomenis ieškovės turtinė padėtis nėra gera. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad pagal viešai skelbiamus duomenis 2016-02-17 ieškovės įsiskolinimas Sodrai sudarė 1 394,84 Eur, o kitų duomenų apie ieškovės turtinę padėtį į bylą nebuvo pateikta. Ieškovė su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių jos gerą turtinę padėtį bei paneigiančių būsimo teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką. Dėl to sutiktina su atsakovės nuostata, jog reiškiant priešieškinį dėl nuostolių atlyginimo buvo pakankamas pagrindas abejoti ieškovės galimybėmis įvykdyti priešieškinio reikalavimus atsakovei palankaus teismo sprendimo atveju. Taigi pagal byloje esančius duomenis apeliacinės instancijos teismas negali daryti išvadą, kad prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovė šia savo procesine teise akivaizdžiai naudojosi ne pagal jos paskirtį. Nors ieškovė pagrįstai nurodė, kad jos turtui taikomi apribojimai apsunkina ieškovės galimybes vykdyti veiklą, tačiau atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad pritaikius laikinąsias apsaugos priemones ieškovei išlieka teisė LR CPK 146 str. nustatyta tvarka atsakovės reikalauti pateikti ieškovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad priėmus skundžiamą nutartį ieškovės teisės nebuvo pažeistos.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė LR CPK nuostatas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-02-23 nutartį palikti nepakeistą.