- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-12-06
- Bylos Nr.
- II-1576-142/2009
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Ričardas Piličiauskas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutarties V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. rugsėjo 4 d. V. K. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad ji tą pačią dieną, apie 7.20 val., vairuodama automobilį buvo neatidi ir įvažiuodama į kelių sankirtą ir išvažiuodama iš jos, atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje, susidūrė su ten važiuojančiu automobiliu ir apgadino abu automobilius, tokiais veiksmais V. K. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4 ir 113 punktų reikalavimus, už tai atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje.
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2009 m. rugsėjo 22 d. priėmė nutarimą, kuriuo V. K. pripažino kalta padarius ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytą pažeidimą ir paskyrė 150 Lt baudą.
II.
V. K. su nutarimu nesutiko ir kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti Institucijos nutarimą. Paaiškino, kad eismo įvykis kilo ne dėl jos, o dėl V. V. padaryto KET pažeidimo.
Šalies argumentai
Nukentėjusioji V. V. su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. lapkričio 5 d. nutartimi V. K. skundą atmetė ir Institucijos nutarimą paliko nepakeistą. Teismas konstatavo, kad ištyrus liudytojų policijos pareigūnų parodymus teisme, eismo įvykio dalyvių paaiškinimus, eismo įvykio vietos planą ir nuotraukas, darytas per eksperimentą, akivaizdu, kad susidūrimo momentu V. K. buvo įvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą, kas ir buvo pagrindinė eismo įvykio kilimo priežastis. Teismas nurodė, kad V. K., teikdama paaiškinimus dėl eismo įvykio aplinkybių, nėra nuosekli, palyginus rašytinius paaiškinimus ir paaiškinimus teisme, matyti, kad skiriasi paaiškinimai dėl tokių svarbių aplinkybių, kaip susidūrimo vieta. Teismas kritiškai vertino liudytojų N. L. ir V. P. parodymus, nustatęs, kad šių liudytojų parodymai nėra tie įrodymai, neabejotinai patvirtinantys, kad V. K. sankryžoje važiavo savo eismo juostoje. Teismas taip pat nustatė, kad V. K. yra nurodžiusi, kad liudytojai N. L. ir V. P. atsiliepė į jos skelbimą „Radijas kelyje“, tačiau šią aplinkybę liudytojai paneigė teisme: liudytoja N. L. parodė, kad apie avariją, kurioje dalyvavo V. K., sužinojo darbe iš pačios V. K., o liudytojas V. P. teisme parodė, kad jo žmona yra V. K. bendradarbė. Teismas nurodė, kad automobiliams padaryti apgadinimai paneigia V. K. paaiškinimus, jog automobilis Mercedes trenkėsi į jos automobilio šoną, nustūmė jos automobilio galinę dalį į dešinę, nes iš nuotraukų akivaizdžiai matosi, kad ant automobilio Peugeot nėra likusių jokių įdubimo žymių, apgadinimai yra brauktinio pobūdžio, o taip kontaktavus automobiliams, Peugeot galinės dalies Mercedes automobilis niekaip negalėjo pasukti į dešinę ir pakeisti Peugeot važiavimo trajektorijos. Teismas taip pat konstatavo, jog jeigu V. K. būtų važiavusi taip, kaip kad ji teigia, t. y. apvažiavusi visus trys taškus (eksperimento nuotraukose pažymėtus numeriais 2, 3 ir 1), o susidūrimas įvykęs ties važiuojamųjų dalių sankirtos viduriu, kaip kad teigė teismo posėdyje, jos automobilio padėtis po eismo įvykio būtų visiškai kitokia – automobilio priekinė dalis būtų daugiau pasisukusi į kairę, o pats automobilis būtų arčiau sankirtos vidurio. Teismas pažymėjo, kad nors V. K. skunde teismui pateikė daugybę argumentų, dėl ko, jos nuomone eismo įvykio vietos plane užfiksuoti faktai neatitinka tikrovės, ypač dėl jos automobilio padėties, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti plane užfiksuotų faktų teisingumu. Teismas nustatė, kad automobiliams padaryti apgadinimai ir automobilio Peugeot padėtis gatvės pločio atžvilgiu rodo, kad susidūrimas įvyko sankirtos plote, kai automobilis Peugeot važiavo, kirsdamas taškus Nr. 2 ir 1.
III.
Apeliaciniu skundu V. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį ir 2008 m. rugsėjo 22 d. Institucijos nutarimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti Institucijai.
Apeliantė apeliaciniame skunde nurodo, kad administracinėn atsakomybėn buvo patraukta pasirėmus prielaidomis, netinkamai įvertinus įrodymus, kurie byloje yra prieštaringi. Pažymi, kad nei Institucija, nei pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių byloje esantiems prieštaravimams pašalinti, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl visų skundo argumentų. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neįvertino (arba vertino netinkamai) policijos pareigūno J. O. tarnybinio pranešimo. Pažymi, jog tarnybiniame pranešime nėra duomenų, kad apeliantė būtų išvažiavusi į priešpriešinio eismo juostą, todėl pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. V. po eismo įvykio nebuvo pareikšti kaltinimai pažeidus kelio horizontalųjį ženklinimą, yra neteisinga. Mano, kad liudytojo J. O. paaiškinimai pateikti teisme vertintini kritiškai. Apeliantė taip pat nurodo, kad savo parodymuose J. O. mini susidūrimo vietą tačiau eismo įvykio vietos plane ji nepažymėta, nors joje ir buvo nuo abiejų automobilių dėl susidūrimo nukritusių dažų likučių. Atkreipia dėmesį į tai, jog jos ir nukentėjusiosios parodymai, dėl automobilių susidūrimo vietos sutampa. Pažymi, kad kitą automobilių susidūrimo vietą kažkodėl nurodė policijos pareigūnai bei pirmosios instancijos teismas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepatikimais laikė liudytojo V. P. parodymus. Mano, jog vien ta aplinkybė, jog V. P. žmona dirba kartu su apeliante, nesudaro pagrindo teigti, jog jo parodymai yra neobjektyvūs. Pažymi, kad nebuvo vertinta nukentėjusios vairuojamo automobilio galima važiavimo trajektorija, nebuvo tirta aplinkybė, ar nukentėjusioji nepažeidė KET 269.1 punkto reikalavimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas viršijo savo kompetenciją pasisakydamas dėl apeliantės automobilio važiavimo trajektorijos pasikeitimo po susidūrimo, dėl galimos apeliantės automobilio padėties po susidūrimo. Teigia, kad pateikti objektyvias išvadas, kokiomis trajektorijomis automobiliai važiavo ir kur galėjo susidurti, kaip važiavimo trajektorija galėjo kisti po susidūrimo, atsižvelgiant į eismo įvykio plane užfiksuotą, automobilių stovėjimo padėtį, jų apgadinimus, galėjo tik ekspertas, o ne Institucija ar teismas. Teigia, kad Institucijos atliktas eksperimentas įrodomąja prasme yra niekinis, kadangi buvo naudotas visai kitas (kitų gabaritų) automobilis, nebuvo sustabdytas eismas, dėl pravažiuojančių automobilių minėti sankryžos taškai nuolat kisdavo, nes nebuvo pritvirtinti, be to, jis neatskleidė (neparodė) automobilių važiavimo trajektorijų, galimos susidūrimo vietos, automobilių apgadinimų susiformavimo mechanizmo. Pažymi, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog nukentėjusios 2009 m. rugsėjo 4 d. rašytinis paaiškinimas yra taisytas, šis paaiškinimas nėra pažymėtas kaip pridedamas dokumentas prie Institucijos surašyto protokolo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismo pateikta išvada, jog policijos pareigūnai matavimus atliko metrologiškai patikrintomis priemonėmis paremta prielaidomis, kadangi jokiame dokumente, nei administracinio teisės pažeidimo protokole neužfiksuota, kokias priemones naudojo policijos pareigūnai. Mano, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nevertino apeliantės atliktų matavimų ir nepašalino šių abejonių, dėl važiuojamosios kelio dalies pločio, nes tai turi reikšmės sprendžiant bylą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pagal ATPK 248 straipsnį administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra atkreipęs teismų dėmesį į tai, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina ištirti ir įvertinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. išsiaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (ATPK 284 str. 1 d.).
Įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius bylai reikšmingas aplinkybes, renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas) (ATPK 256 str. 3 d.). Taigi, įstatymo nuostatos bylą nagrinėjančiam organui, šiuo atveju teismui, nustato aktyvią poziciją renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas byloje aplinkybes.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą įrodymų vertinimo aspektu, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nutartį priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai ir visapusiškai įvertintos bylos aplinkybės, ištirta ir motyvuotai paneigta arba patvirtinta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens versija.
V. K. yra kaltinama padariusi ATPK 127 straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį teisės pažeidimą, t. y. tuo, kad vairuodama automobilį Peugeot 306, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis Peugeot), buvo neatidi ir įvažiuodama į kelių sankirtą ir išvažiuodama iš jos, atsidūrė priešpriešinio eismo juostoje, susidūrė su ten važiuojančiu automobiliu Mercedes Benz C220, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir automobilis Mercedes) ir apgadino abu automobilius.
Apeliantė iš esmės kelia klausimą dėl Institucijos ir pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo padaryti išvadų apie tai, kokiomis trajektorijomis automobiliai važiavo ir kur galėjo susidurti, kaip važiavimo trajektorija galėjo kisti po susidūrimo, atsižvelgiant į eismo įvykio plane užfiksuotą, automobilių stovėjimo padėtį, jų apgadinimus, nes tokias išvadas gali daryti tik ekspertas.
Nuobauda V. K. yra paskirta pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, kuria nustatyta atsakomybė už KET pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimo (apgadinimo). Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispoziciją asmuo gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn tik nustačius, jog jis pažeidė KET ir šis taisyklių pažeidimas nulėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), t. y. turi būti nustatytas KET pažeidimas bei tiesioginis priežastinis ryšys tarp Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir ATPK 127 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytų pasekmių (pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N63-639/2010).
Iš apeliacinio skundo ir skundo pirmosios instancijos teismui argumentacijos matyti, jog V. K. pažeidimą neigia iš esmės teigdama, jog nebuvo tinkamai nustatyta avarijos kilimo priežastis, o būtent, kad eismo įvykį sąlygojo ne jos, o V. V. padarytas KET pažeidimas.
Teisėjų kolegija nustatė, kad eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojos V. K. ir V. V. kelia skirtingas įvykio kilimo versijas, t. y. apeliantė tvirtina, kad eismo įvykis įvyko dėl V. V. padaryto KET pažeidimo – atlikusi lenkimo manevrą, ji nespėjo grįžti į savo juostą ir važiavo kirtusi ištisinę kelio ženklinimo liniją. Tuo tarpu V. V. teigia, kad ji, atlikusi lenkimo manevrą, spėjo grįžti į savo eismo juostą, ir sankryžoje sukdama į dešinę, susidūrė su kairio posūkio manevrą darančiu automobiliu Peugeot.
Nustatyta, kad abi eismo įvykyje dalyvavusios automobilių vairuotojos, važiavo pagrindiniu keliu – iš eismo įvykio vietos plano matyti, kad apeliantė važiavo Oslo gatve link Šiltnamių gatvės ir sankryžoje suko į kairę, o V. V., važiavo Šiltnamių gatve ir sankryžoje suko į dešinę (b. l. 15). Atsižvelgdama į automobilių judėjimo trajektorijas, teisėjų kolegija daro išvadą, kad jei automobiliai būtų judėję savo juostomis – eismo įvykis nebūtų galėjęs kilti, nes automobiliai vienas kito judėjimo trajektorijų neturėjo kirsti. Iš šios išvados seka kita išvada – kad viena iš eismo įvykio dalyvių, atlikdama manevrą, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą – tai ir sąlygojo eismo įvykio kilimą. Tačiau abi eismo įvykio dalyvės nuosekliai tvirtina, kad jos važiavo savo eismo juostomis ir kad į priešpriešinio eismo juostą išvažiavusios nebuvo, išvažiavimu į priešpriešinio eismo juostą kaltina viena kitą. Todėl palaikant vienos iš eismo dalyvių eismo įvykio kilimo versiją, turi būti surinkti ir ištirti visi įmanomi įrodymai.
Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas išvadą, kad eismo įvykį sukėlė V. K. padarytas KET pažeidimas grindė eismo įvykio vietos plane pavaizduota jos vairuoto automobilio padėtimi po eismo įvykio (automobilio galinė dalis yra išsikišusi į priešpriešinio eismo juostą) bei padarytų apgadinimų pobūdžiu (slydimo, o ne smūgio kontakto). Įvertinusi byloje esančią medžiagą ir pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl eismo įvykio mechanizmo, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tokioms išvadoms padaryti yra būtinos specialios žinios. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje neatlikus ekspertizės, negalima nei atmesti nei patvirtinti nė vienos iš eismo įvykio dalyvių versijos.
Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas nepašalino byloje esančių prieštaravimų, taip pažeisdamas ATPK 248 straipsnyje įtvirtintus administracinių teisės pažeidimų bylų teisenai keliamus uždavinius laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus, todėl skundžiamas nutarimas naikinamas, o byla grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
V. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. lapkričio 5 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti tame pačiame teisme.
Nutartis neskundžiama.