Kauno apygardos teismo nutartis

2009-12-14 · Civilinė byla Nr. 2S-1880-395/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-12-14
Bylos Nr.
2S-1880-395/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Albinas Čeplinskas (pirm.), Dalė Burdulienė, Algimantas Kukalis
Suinteresuotas asmuo
J. J.
Pareiškėjas
R. J.
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1880-395/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Diana Atajeva
Procesinio sprendimo kategorija: 129.1;122.3;122.4; (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. gruodžio 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Dalės Burdulienės, Algimanto Kukalio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. J. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3927-849/2009 pagal pareiškėjo R. J. pareiškimą suinteresuotam asmeniui J. J. dėl baudos skyrimo už antstolio reikalavimo nevykdymą, suinteresuoti asmenys antstolis S. V., Alytaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. J. prašė nubausti J. J. pinigine bauda išieškotojo R. J. naudai. Prašyme nurodė, kad antstolio S. V. kontoroje buvo pateiktas vykdymui vykdomasis dokumentas Nr. 2-4053-90/2008, vykdomąjį dokumentą išdavusi institucija - Alytaus raj. apylinkės teismas, skolininkas - J. J.. Vykdymo esmė - dėl pareiškėjo teisės pasiimti sūnų A. J. kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius nuo penktadienio 19.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. 2009 07 10 19.00 val. nuvykęs adresu (duomenys neskelbtini), rado buto duris užrakintas, todėl negalėjo realizuoti savo teisės pasiimti sūnų savaitgaliui. Kadangi J. J. nesudarė sąlygų pareiškėjui pasiimti sūnų A. J. su savimi savaitgaliui, ji pažeidė teismo sprendimą ir LR CPK normas, kas sudaro pagrindą J. J. nubausti pinigine bauda pareiškėjo naudai.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartimi pareiškimą patenkino, nubaudė J. J. 300 Lt bauda R. J. naudai, taip pat priteisė iš J. J. 6,40 Lt pašto išlaidų valstybei. Pagal prijungtos prie nagrinėjamos bylos civ. bylos Nr. 2-2365-292/2009 duomenis teismas nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-05-14 sprendimu buvo patenkintas R. J. ir J. J. prašymas nutraukti santuoką bendru susitarimu, patvirtinant ir šalių sudarytą Sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tame tarpe ir šalių susitarimą dėl bendravimo ir su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarka, pareiškėjų susitarimu keičiant Alytaus rajono apylinkės 2008-11-11 sprendimu, priimtu civ. byloje Nr. 2-4053-90/2008, nustatytą bendravimo ir su nepilnamečiu vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką sekančiai: 1) R. J. pasiima nepilnametį sūnų A. J. pas save kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalius nuo penktadienio 19 vai. iki sekmadienio 18.00 vai., Tėvo dieną, Kalėdų ir Velykų antrą dieną bei pusei kasmetinių atostogų; 2) R. J. turi teisę bendrauti su nepilnamečiu sūnumi telefonu, internetu, kitomis komunikacijų priemonėmis neribojant laiko; 3) R. J. turi teisę gauti pilną informaciją iš nepilnamečio sūnaus motinos J. J., iš mokymo, auklėjimo, gydymo įstaigų, VTAT bei visų kitų įstaigų ir institucijų, kurios turi ryšį su nepilnamečiu sūnumi, apie nepilnamečio sūnaus sveikatą, pasiekimus ir pan.; 4) nepilnametis sūnus turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (b.l. 32-34). Taip pat teismas nustatė, kad 2009-02-09 antstolis S. V., vykdydamas vykdomąjį dokumentą Nr. 2-2365-292/2009 dėl bendravimo su vaikos tvarkos, surašė sprendimo neįvykdymo aktą, konstatuodamas, kad 2009-07-10 19 val. dalyvaujant Alytaus m. sav. VTAS darbuotojai, nuvykus adresu (duomenys neskelbtini), buto durys buvo užrakintos, dėl ko R. J. negalėjo pasimatyti su vaiku ir pasiimti jį savaitgaliui (b.l. 3). Teismas darė išvadą, kad suinteresuotas asmuo J. J., 2009-07-10 (liepos mėnesio antrą penktadienį), nesudarydama pareiškėjui galimybės bendrauti su sūnumi pagal 2009-05-14 teismo sprendimu civ. byloje Nr. 2-2365-292/2009 nustatytą bendravimo tvarką, nevykdė šio teismo sprendimą ir pažeidė šalių susitarimą dėl bendravimo su vaiku tvarkos. Be to nurodė, kad byloje esantys įrodymai - Alytaus miesto psichologinės tarnybos 2009-03-16 raštas, civ. byloje Nr. 2-1122-179/2009 esantys duomenys patvirtina, kad J. J. šalių susitarimo dėl bendravimu su vaiku tvarkos, kokiu būdu ji būtų nustatyta - teismo sprendimu ar šalių susitarimu, pažeidinėja sistemingai. Jokių duomenų, kad pareiškėjui būtų apribotos teisės bendrauti su vaiku ar jis netinkamai elgtųsi su sūnumi, byloje nėra. Atvirkščiai, byloje pakankamai yra duomenų, kad pareiškėjas R. J. išreiškia didelį norą bendrauti su vaiku ir deda pastangas bei rodo iniciatyvą, kad būtų išspręstos susidariusios problemos dėl tėvų bendravimo su vaiku. Tokiu būdu nustačius, kad J. J. nevykdė teismo sprendimo, teismas sprendė, kad pagal CPK 771 str. 5 d. yra pagrindas jai skirti 300 Lt piniginę baudą išieškotojo naudai. Paskirta bauda padės J. J. suvokti savo, kaip motinos atsakomybę savo sūnui, ir įvertinti savo elgesį, kad jos neteisėti veiksmai pažeidžia ne tik teismo sprendimą, bet ir jos pačios vaiko teises ir interesus.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo J. J. prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Nurodo šiuos motyvus:

1. Teismas bylą išnagrinėjo labai tendencingai ir priimdamas skundžiamą nutartį nesilaikė procesinės ir materialinės teisės normų. Teismo nutartis yra priimta nesilaikant CPK 771 str. 1, 3 d. nuostatų, kur nurodyta, kad dėl teismo sprendimo nevykdymo atvejų, į teismą kreipiasi antstolis, kuris vykdo teismo sprendimą ir atlieka visus veiksmus, susietus su teismo vykdomųjų raštų vykdymu. Tačiau pareiškimas teismui dėl baudos paskyrimo pateiktas R. J. vardu, todėl šiuo atveju, teismas turėjo atmesti pareiškėjo R. J. pareiškimą, kaip paduotą ne to asmens (CPK 45 str.), tačiau to nepadarė.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teismas nurodė, kad J. J. pažeidė Alytaus rajono apylinkės teismo 2009-05-14 sprendimu patvirtintą sutartį (c. b. Nr. 2-2365-292/2009), tačiau neatkreipė dėmesio į tai, kad sprendime nėra nurodyta tai, kad ji privalo su pareiškėju bendrauti ir kiekvieną kartą pranešti jam, kur ji vykstu su sūnumi (poilsiauti ar į parduotuvę). Teismas nagrinėdamas bylą, nekreipė dėmesio į tai, kad pareiškėjas, pabrėždamas savo teises dėl bendravimo su sūnumi ir tai, kad apeliantė tam trukdo, užmiršo savo pareigas - teikti savo sūnui išlaikymą (šiuo metu pareiškėjas sūnaus išlaikymui yra įsiskolinęs 1400 Lt). Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesivadovavo CPK 3 str. įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais. Baudos apeliantei paskyrimu teismas iš jos atėmė 300 Lt, kurie būtų buvę panaudoti sūnaus A. poreikiams (išlaikymui) tenkinti, ir tuos pinigus priteisė R. J., kuris ir taip nepadeda išlaikyti sūnaus ir yra skolingas jo išlaikymui.

3. Teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino tai, kad J. J. su sūnumi 2009 m. liepos mėnesį buvo išvykusi prie ežero, kad vaikas galėtų pailsėti nuo miesto triukšmo bei įtampos ir pabūtų gamtoje, kas teigiamai atsiliepia vaiko sveikatai, o vadovavosi R. J. reiškiamomis pretenzijomis ir neatsižvelgė į vaiko interesus, ignoravo jo interesus į sveikatos išsaugojimą bei ugdymą pilnaverčiu žmogumi (ne vien tik į bendravimo su tėvu aspektu).

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą pareiškėjas prašo atskirąją skundą atmesti kaip nepagrįstą dėl šių motyvų:

1. Apeliantė klaidingai interpretuoja CPK 771 str. normą, ignoruodama CPK 616 str. 2 d. įtvirtintą suinteresuotų asmenų teisę kreiptis į teismą dėl baudos skyrimo vykdymo procese. Kaip išieškotojas pareiškėjas turi visas CPK 639 str. nurodytas išieškotojo teises, tame tarpe ir 7 p. numatytą teisę reikšti prašymus. CPK 616 str. yra numatyta suinteresuotų asmenų teisė teikti prašymus teismui dėl nuobaudų, tokių kaip bauda arba areštas, skyrimo vykdymo procese. Todėl pareiškėjas savo teisę realizavo 2009-03-20 pateikdamas teismui prašymą dėl baudos paskyrimo.

CPK 771 str. yra numatyta tik antstolio pareiga surašyti aktą apie teismo sprendimo nevykdymą ir šį aktą perduoti teismui. Kadangi įstatyme nėra nurodyta, kad kreiptis į teismą su prašymu dėl baudos skyrimo yra išimtinai antstolio teisė, todėl pareiškėjo nuomone, jis pagrįstai realizavau savo teisę kreiptis į teismą su prašymu.

2. Teismas pagrįstai J. J. skyrė 300 Lt baudą, kadangi ji nevykdė teismo sprendimo, kuriuo yra numatyta R. J. teisė bendrauti su sūnumi. Teismas atsižvelgdamas į vaiko interesus, ištyrė ne tik klausimą dėl pareiškėjo nepasimatymo su vaiku 2009-07-10, o į šią problemą pažiūrėjo plačiau, apžvelgdamas priežastis ir tarp bylos dalyvių. Rūpestingas ir apdairus asmuo, esant analogiškai situacijai, kuomet numato, kad nebus galima įvykdyti teismo sprendimą, privalėtų vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, ir informuoti suinteresuotą asmenį apie aplinkybių pasikeitimą ir suderinti kitą laiką, nei yra nustatyta teismo. Pareiškėjo įsiskolinimas J. J. su šia byla yra nesietinas, kadangi negalima sieti skolinių įsipareigojimų su tėvo ir sūnaus teise bendrauti, palaikyti tarpusavio emocinį ryšį, tėvo teise dalyvauti auklėjant mažametį vaiką. Pareiškėjas neneigia savo skolinių įsipareigojimų ir pareiškia, kad esant pirmai galimybei šie įsiskolinimai bus padengti.

3. J. J. faktą, kad su vaiku buvo išvykusi prie ežero, pateikia kaip pateisinančią priežastį pareiškėjo ir sūnaus interesų pažeidimui. Kaip išaiškėjo teismo posėdžio metu, J. J. su sūnumi buvo išvykusi iš savo gyvenamosios vietos daugiau nei savaitę. Per šį laikotarpį ji neinformavo pareiškėjo apie sūnaus išvežimą iš jo gyvenamosios vietos, todėl jis neturėjo galimybės bendrauti su sūnumi ir buvo paliktas nežinioje. Pareiškėjas nurodo, kad jis labai nori bendrauti su sūnumi, pasiimti jį į išvykas į gamtą, tačiau J. J. piktnaudžiauja ta aplinkybe, kad vaikas gyvena su ja ir vaiku naudojasi kaip įrankiu, siekdama daryti pareiškėjui įtaką.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Kolegija pažymi, jog CPK bendrosiose vykdymo proceso nuostatose įtvirtinta taisyklė, kad asmeniui, kuris nevykdo antstolio reikalavimo ar kitaip kliudo antstoliui vykdyti vykdomuosius dokumentus, teismas gali skirti iki vieno tūkstančio litų dydžio baudą (CPK 585 straipsnio 2 dalis). Tokia bendro pobūdžio taisyklė suponuoja, kad šios atsakomybės subjektas yra kiekvienas asmuo, kuriam antstolis, neviršydamas jam sutiektų įgalinimų, įstatymų nustatyta tvarka pateikia reikalavimus atlikdamas vykdymo veiksmus.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas, vertindamas suinteresuoto asmens J. J. veiksmus, rėmėsi ta aplinkybe, jog ji nevykdė teismo sprendimo, būtent dėl šios priežasties antstolis S. V. ir surašė 2009 m. liepos 10 d. aktą (b. l. 3), kurio pagrindu atsakovei, kaip skolininkei vykdomojoje byloje, ir atsiranda atsakomybė CPK 771 straipsnio 5 dalyje numatytu pagrindu. Išdėstytos aplinkybės tik patvirtina faktą, jog tam, kad skolininkės atžvilgiu būtų galima taikyti nustatyto dydžio baudą už sprendimo nevykdymą, pakanka to, jog savo surašytą aktą antstolis perduoda vykdymo vietos teismui. Tuo pačiu kolegija pažymi, kad ginčo atveju visiškai nesvarbu ar pats antstolis atskiru pareiškimu už skolininko sprendimo nevykdymą, ar išieškotojas, kreipiasi į teismą dėl skolininkės nubaudimo, nes būtent dėl skolininko sprendimo, įpareigojančio jį atlikti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, nevykdymo ir kyla atsakomybė pagal CPK 771 straipsnio 5 dalies nuostatas.

Kadangi ginčo atveju visi būtini antstolio procesiniai veiksmai buvo atlikti nepažeidžiant Sprendimų vykdymo instrukcijos ir įstatymų reikalavimų, kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą nutartį dėl skolininkės nubaudimo už sprendimo nevykdymą, todėl ši nutartis paliktina nepakeista, o J. J. atskirasis skundas atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 337 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu ir 337 straipsnio antruoju punktu,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. rugsėjo 11 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkas Albinas ČeplinskasKolegijos teisėjai: Dalė BurdulienėAlgimantas Kukalis